Kauno apygardos teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą (b. l. 79-82) atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė nurodė sutinkanti su pirmosios instancijos teismo motyvais. Teismas teisingai pasisakė, kad byloje nėra jokių duomenų, liudijančių, kad atsakovė būtų informuota apie pasikeitusių nuompinigių dydį, t. y. supažindinta su Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio aktu. Teismo posėdžio metu buvo nustatyta ir posėdžio protokole užfiksuota, kad 2008-10-21 ir 2009-03-25 priminimai vienas buvo siunčiamas ne tuo adresu, o kitame - ne atsakovės parašas. Be to, byloje esantys priminimai tik primena, kad nuomininkas kas mėnesį turi sumokėti nuomą, tačiau tai, kaip apskaičiuojamas nuomos dydis, turto vertė, nusidėvėjimas, nepateikiama. Apeliaciniame skunde neteisingai teigiama, kad 1999-10-21 su atsakove buvo sudaryta sutartis, remiantis LR Vyriausybės 2001-04-25 nutarimu Nr. 472. Neteisingai teigiama, kad 1999-10-21 sudaryta nuomos sutartimi atsakovei išnuomotas butas pasikeitus įstatymui tapo „socialinis būstas“. Atsakovei butas buvo išnuomotas ne pagal LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, bet pagal tuo metu galiojusį Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą Nr. 1-2455 (1997-10-21 iki 2000-06-19 redakcija), kurio 10 str. nustatė, kad valstybės paramos formos buvo: 1) gauti kreditą lengvatinėmis sąlygomis arba subsidijas gyvenamajam namui ar butui pasistatyti arba nusipirkti; 2) išsinuomoti savivaldybių gyvenamąsias patalpas, taikant valstybės reguliuojamus nuomos mokesčių tarifus. Minėto įstatymo 14 str. numatė, kad šių programų įgyvendinimas finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių paramos fondų, valstybės ir savivaldybių biudžetų bei kitų šaltinių. Šio įstatymo 6 str. nurodyta, kad savivaldybių gyvenamosioms patalpoms eksploatuoti steigiamos pelno nesiekiančios butų eksploatavimo įmonės. Tuo metu galiojusio seno CK 306 str. buvo numatyta, kad nuomotojas (savivaldybė) privalo savo sąskaita daryti išnuomoto turto remontą. Atsakovė turėjo teisėtų lūkesčių, kad valstybė ir savivaldybė užtikrins jos teises. Įstatymais įgyta teisė naudotis gyvenamąja patalpa suformavo teisėtus lūkesčius, kad ši teisė nebus paneigta. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-07-05 nutarimas). Tokia Konstitucinio Teismo teisėtų lūkesčių apsaugos principo samprata negali būti aiškinama kaip leidimas savivaldybei nepaisyti jos įgytų teisių. 2007-09-13 sprendimu Nr. T-458 numatyta pakeisti nuomos mokesčio apskaičiavimo ir surinkimo tvarką. Pagal šį sprendimą apeliantė sudarė nuomos mokesčio apskaičiavimo aktą. Kol nėra nustatyta buto vertė, nusidėvėjimas, buto būklės koeficientas, negali būti pasirašytas patalpų mokesčio apskaičiavimo aktas. Pagal CK 6.580 str. 4 d. negalioja gyvenamų patalpų nuomos sutarties sąlygos, kurios: suteikia teisę nuomotojui vienašališkai keisti nuomos sąlygas, t. y. nustatyti prievolę mokėti kaupiamų lėšų mokestį (CK 6.580 str. 4 d. 2 punktas); suteikia nuomotojui teisę vienašališkai įvertinti gyvenamųjų patalpų būklę (CK 6.580 str. 4 d. 6 punktas). Teismui pateiktas trečiojo asmens aktas yra be datos, be numerio, be atsakovės parašo, surašytas vienašališku savivaldybės vertinimu, net neapžiūrėjus buto, nenustačius nusidėvėjimo, buto būklės. Ieškovė turi teisę nustatyti savivaldybės nuomojamų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo taisykles, tačiau taisyklės neturėtų prieštarauti galiojantiems įstatymams, teisės aktams ir konstitucijai. Jei viena iš šalių prieštarauja sutarties sąlygų pakeitimui, tai sutartis negali būti pakeista. Vienos šalies inicijuotas sutarties sąlygų pakeitimas, nepaisant kitos šalies interesų, prieštarautų šalių lygiateisiškumo, sutarties laisvės principui (CK 1.2, 6.156 str.). Todėl sutarties pakeitimas reikštų priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą. Priešingas sutarties pakeitimo sąlygų aiškinimas verstų nepasitikėti sudarytomis sutartimis ir tai kenktų civilinių santykių stabilumui. Teismas teisingai nustatė, kad šalys turi elgtis sąžiningai (CK 6.158 str. l d.), savivaldybė negali reikalauti mokesčio vienašališkai surašytu nuomos mokesčio aktu. Kadangi atsakovei išnuomotas butas nėra „socialinis būstas“, jam negali būti taikomos „socialinio būsto nuomos sąlygos“. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1, 2, 2(1) ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. 1733 (Žin., 2008, Nr. 120-4545) 2 str. išdėstyta taip: šeimoms ir asmenims, kurie yra išsinuomoję savivaldybės gyvenamąsias patalpas pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatyme nustatytas socialinio būsto naudingojo ploto normatyvas ir šio būsto nuomos sąlygos netaikomos ir dėl to nuomos sutartis nekeičiama. Kadangi atsakovei suteiktas būstas nėra „socialinis būstas“, todėl negalima įpareigoti vykdyti nuomos sutartyje nenumatytas sąlygas, nustatyti kaupiamos nuomos mokesčio įvedimą. CK 6.188 str. numatyta, kad bet kuri pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo sudarytos prekių pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutarties sąlyga (kuri nebuvo aptarta individualiai) gali būti pripažinta nesąžininga vartotojo atžvilgiu, jeigu ji priešinga geros valios reikalavimams ir sudaro sąlygas pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo abipusių teisių ir pareigų nelygybei vartotojo nenaudai. Teismas teisingai pasisakė, kad pagal CK 6.580 str. nuomos mokesčio dydis nebuvo suderintas, todėl, vadovaujantis CK 6.580 str. 4 dalies 2 punktu: negalioja sutarties sąlygos, kurios suteikia teisę nuomotojui vienašališkai keisti nuomos sutarties sąlygas, t. y. nustatyti kaupiamų nuomos lėšų mokestį. Taip pat apeliantė nepagrįstai teigia, kad prievolė mokėti kyla iš nuomos sutarties. Atsakovės 1999-10-21 sudarytoje nuomos sutartyje yra punktas - kas mėnesį LR Vyriausybės nustatyta tvarka sumokėti nuomojamo buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Tai reiškia, aš atsakovė turėtų mokėti tik už savo butui suteiktas paslaugas (butpinigius). Sutartim išnuomotas butas yra be rūsio, nėra nurodyta, kad atsakovei suteiktos kokios nors bendro naudojimo patalpos ir kad ji turėtų jas remontuoti ar kitaip atnaujinti. Mokėti už išlaidas, susijusias su nuomos sutarčių vykdymo kontrole, nuomos mokesčio surinkimu ir išieškojimu, nuomojamųjų gyvenamųjų patalpų būklės kontrole ir vertinimu, jų remonto planavimu ir organizavimu, nemokių nuomininkų iškeldinimo, darbo užmokesčio, kaupiamų lėšų nuomojamoms patalpoms su jomis susijusioms namo bendrosioms konstrukcijoms, bendrojo naudojimo patalpoms ir bendrajai inžinerinei įrangai atnaujinti ir kitų išlaidų, atsakovei nepriklauso. Pagal minėtos sutarties 4 punktą: nuomotojas (savivaldybė) įsipareigoja - 4.2 punktu - laiku remontuoti gyvenamąjį namą ir užtikrinti, kad nuolat veiktų inžinerinės sistemos ir įranga. Pagal sutarties 4.4 punktą: nuomotojas įsipareigoja pašalinti gyvenamojo namų inžinerinių sistemų ir įrangos gedimus, o avarijas lokalizuoti nedelsiant, ir tik gedimų ar avarijų, įvykusių dėl nuomininko ar kitų kaltės, išlaidas apmoka dėl to kalti asmenys. Mokestį už bendro naudojimo patalpas ir su jomis susijusiomis konstrukcijomis turi mokėti savininkas (savivaldybė). Pagal CK 4.84 str. 4 d. administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendroje nuosavybėje. Savivaldybė sutartiniuose santykiuose yra santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.6 str. 1 d.), sudarydama, vykdydama ir nutraukdama civilinės teisės sutartis, savivaldybė veikia ne kaip viešo administravimo įgaliojimus turinti institucija, bet kaip civiliniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo, todėl negali savo vienašališkais sprendimais perkelti nuostolių atsiradimo rizikos dėl savo, kaip patalpų nuomotojos, atliktų veiksmų. Savivaldybės prievolė administruoti negali būti perkeliama nuomininkam (CK 6.115; 6.116 str.). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Atsakovės sutarties 4.5 punkte teigiama - padidėjus ar sumažėjus buto ir komunalinių paslaugų mokesčių tarifams ar pastebėjus klaidų, nedelsiant tuos mokesčius perskaičiuoti. Kadangi LR Vyriausybės nebuvo patvirtinti maksimalūs buto ir komunalinių paslaugų nauji tarifai, todėl neatsirado pagrindo keisti nuomos mokesčio dydį ir įvesti kaupiamų lėšų surinkimo mokestį. Nuomos kaupiamų lėšų sąvoka reiškia prievolę mokėti dalį pinigų iš anksto už numatytas ateityje paslaugas. Reiškia, tos lėšos turi būti numatytos ir apskaičiuotos kiekvienam namui pagal faktinę darbų vertę. Nuomotojas neturi teisės reikalauti mokėti nuomos mokestį iš anksto (CK 6.583 str. 5 d.). Pagal CK 6.583 str. 6 d. nuomos mokestis gali būti perskaičiuotas tik šalių susitarimu, vienašališkai perskaičiuotas nuomos mokestis negalioja. Įvedus kaupiamųjų lėšų rinkimo mokestį tokia sąlyga būtų esminis sutarties sąlygų pakeitimas ir iš esmės pakeistų nuomos sutarties įvykdymą ir tai galėtų turėti įtakos sutarties galiojimui. Ieškovė negali vienašališkai nustatyti kaupiamų lėšų rinkimo, nes tai prieštarautų sutarties laisvės ir konsensualizmo principams. Esmines sutarties sąlygas šalys gali nustatyti tik pačios, išreikšdamos savo suderintą valią. Sutarties 6 punktas teigia, kad sutartis gali būti keičiama tik nuomininkam sutikus. Sutarties 9 punktas teigia, kad sutartis gali būti pakeista tik teismo sprendimu. Jei nuomininkas nesutinka pakeisti nuomos sutarties sąlygas, nuomos sutartį galima keisti tik teisme (CK 6.598 str. l p.). Rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti, papildyti ar nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta kitokiu būdu (CK 6.183 str.). Pagal CK 6.598 str. 4 punktą nuomotojas apie sutarties pakeitimą privalo raštu pranešti CK 6.607 str. 4 dalyje nustatytais terminais. Pagal CK 6.223 str. sutartis gali būti pakeista tik šalių susitarimu arba teismo sprendimu. Kadangi nei susitarimo, nei teismo sprendimo nebuvo, ieškovės reikalavimas pakeisti sutartį buvo nepagrįstas. Kadangi sutartis nebuvo pažeista iš esmės (CK 6.223 str. 2 d. 1 p.) ir nebuvo nustatytas kitas specialus sutarties pakeitimo pagrindas (CK 6.223 str. 2 d. 2 p.), nėra pagrindo tenkinti ieškinį. Atsakovės 1999-10-21 nuomos sutartyje nebuvo numatytas kaupiamų lėšų mokestis. Kaupiamos lėšos buvo pradėtos skaičiuoti nuo 2008 m. sausio mėn. Akivaizdu, kad toks mokestis buvo paskaičiuotas apeliantei vienašališkai pakeitus nuomos mokesčio sąlygą. Net jei teismas ir pripažintų, jog reikalaujamas mokestis paskaičiuotas pagrįstai, tokį mokestį reikėtų mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o ne nuo pateikto pasiūlymo rinkti kaupiamos nuomos mokestį pateikimo dienos. Sutartyje nebuvo susitarimo mokėti kaupiamas lėšas, administravimo mokestį ar palūkanas. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti skolą ir palūkanas vertintinas ir atmestinas ne tik kaip nepagrįstas ir neįrodytas, bet ir kaip pažeidžiantis visuotinai priimtus protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Nenustačius pagrindo, kad įstatymiškai atsirado prievolė mokėti vienos šalies naudai sugalvotą mokestį, ieškovei nepateikus įrodymų, pagrindžiančių skolos atsiradimą, negalima pripažinti, kad atsakovė pažeidė nuomos sutarties sąlygas ir ieškovės pateikta nuomos mokesčio suma yra reali, todėl tenkinti ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (skolos) ir palūkanų priteisimo nėra pagrindo.