Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundas netenkinamas.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jis buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI) neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygų atitikimo Lietuvos Respublikos higienos normose numatytiems reikalavimams laikotarpiu nuo 2008-03-17 iki 2015-03-12.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra išnagrinėta administracinė byla Nr. I-39-30-208/2012 pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas kreipėsi dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI, nepakankamo ploto tenkančio vienam asmeniui bei netinkamų laikymo sąlygų už laikotarpį 2008-03-17 iki 2012-07-19. 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimu R. L. skundas buvo tenkintas iš dalies ir jam buvo priteista 1 500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą. Kadangi teismas dėl minėtų aplinkybių jau yra išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI, dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį 2008-03-17 iki 2012-07-19 (2012 m. lapkričio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-39-30-208/2012), todėl administracinė byla šioje dalyje nutrauktina (ABTĮ 101 str. 2 p.).

Motyvuojamoji dalis

Taigi sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingas pareiškėjo buvimas Lukiškių TI laikotarpiu 2012-07-19 iki 2015-03-12.

Pareiškėjas kelia ginčą dėl Lukiškių TI veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamojo ploto, tenkančio vienam asmeniui įkalinimo įstaigoje, gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygų atitikimo Lietuvos Respublikos higienos normose numatytiems reikalavimams, ir iš to kilusios neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų- atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (toliau ir Įsakymas Nr. V-124) nustatytus reikalavimus, iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009 – 2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-07-19 pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 81, plotas - 7,94 m2, vakare - 2 asmenys kameroje; 2012-07-20 - 2012-08-29 kamera Nr. 81 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje); 2012-08-30 kamera Nr. 81 (ryte - 2, vakare - 1 asmuo kameroje); 2012-08-31 - 2013-06-18 kamera Nr. 81 (ryte - 1, vakare - 1 asmuo kameroje); 2013-06-19 kamera Nr. 81 (ryte - 3, vakare -1 asmuo kameroje); 2013 -06-20 -2013 -06-30 kamera Nr. 81 (ryte - 1, vakare - 1 asmuo kameroje); 2013-07-01 - 2013-07-03 kamera Nr. 81 (1 asmuo kameroje); 2013-07-04 išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. 2013-07-12 atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 81, plotas - 7,94 m (1 asmuo kameroje); 2013-07-13 - 2013-10-16 kamera Nr. 81 (1 asmuo kameroje); 2013-10-17 išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. 2013-10-25 atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 81, plotas - 7,94 m (1 asmuo kameroje); 2013-10-26-2013-12-30 kamera Nr. 81 (1 asmuo kameroje); 2013-12-31 išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. 2014-01-08 atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 81, plotas - 7,94 m (1 asmuo kameroje); 2014-01-09 - 2014-01-16 kamera Nr. 81 (1 asmuo kameroje); 2014-01-17 - 2014-01-29 kamera Nr. 81 (2 asmenys kameroje); 2014-01-30 kamera Nr. 81 (1 asmuo kameroje); 2014-01-31 - 2014-04-01 kamera Nr. 81 (2 asmenys kameroje); 2014-04-02 kamera Nr. 81 (1 asmuo kameroje); 2014-04-03 - 2014-05-04 kamera Nr. 81 (2 asmenys kameroje); 2014-05-05 kamera Nr. 81 (1 asmuo kameroje); 2014-05-06 - 2014-06-04 kamera Nr. 81 (2 asmenys kameroje); 2014-06-05 kamera Nr. 81 (1 asmuo kameroje); 2014-06-06 - 2014-07-03 kamera Nr. 81 (2 asmenys kameroje); 2014-07-04 kamera Nr. 81 (1 asmuo kameroje); 2014-07-05 - 2014-07-09 kamera Nr. 81 (2 asmenys kameroje); 2014-07-10 - 2014-08-11 kamera Nr. 81 (1 asmuo kameroje); 2014-08-12 išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. 2014-08-14 atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 81, plotas - 7,94 m (1 asmuo kameroje); 2014-08-15 - 2014-10-22 kamera Nr. 81 (1 asmuo kameroje), 2014-10-23 kamera Nr. 81 (2 asmenys kameroje); 2014-10-24 - 2014-12-16 kamera Nr. 81 (1 asmuo kameroje); 2014-12-17 - 2015-01-15 kamera Nr. 81 (2 asmenys kameroje); 2015-01-16 kamera Nr. 81 (1 asmuo kameroje); 2015-01-17-2015-02-22 kamera Nr. 81 (2 asmenys kameroje); 2015-02-23 kamera Nr. 81 (1 asmuo kameroje); 2015-02-24 - 2015-02-25 kamera Nr. 81 (2 asmenys kameroje); 2015-02-26 kamera Nr. 81(1 asmuo kameroje); 2015-02-27-2015-03-11 kamera Nr. 81 (2 asmenys kameroje); 2015-03-12 išvyko į Kybartų pataisos namus.

Pagal minėtus duomenis nustatyta, jog pareiškėjui kalint Lukiškių TI teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv.m. ploto buvo užtikrintas. Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Darytina išvada, jog pareiškėjui vertinamuoju laikotarpiu kalint Lukiškių TI buvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Pareiškėjas skunde taip pat reiškia pretenzijas dėl kamerų įrengimo, nesudarymo sąlygų skalbtis drabužius, užimtumo, netinkamo apšvietimo ir kt.

HN 76:2010 64 punkte teigiama, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Atsakovas atsiliepime nurodė (b.l. 60), kad Lukiškių TI parengta vidaus tvarka, kurioje nustatytas kalinių drabužių skalbimo organizavimas. Asmeniniai skalbiniai į skalbyklą priimami vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-06-20 įsakymu Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Suimtieji ir nuteistieji teikiama asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslauga gali pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis, apmokėti skalbimo ar cheminio valymo paslaugą. Neturintiems asmeninėje sąskaitoje pinigų, viršutinius drabužius kartą per du mėnesius skalbia nemokamai. Valdiška patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai kartą per savaitę. Ne rečiau kaip kartą per savaitę Lukiškių TI suimtieji (nuteistieji) gauna išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami jau sausi. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jam nebuvo leista pasinaudoti drabužių skalbimo paslaugomis. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI administraciją dėl naudojimosi skalbimo paslaugomis, todėl pareiškėjo teiginys, jog jam nebuvo sudarytos galimybės naudotis skalbimo paslaugomis, laikytas neįrodytu.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl per mažo stalo ir kėdžių trūkumo nebuvo sąlygų visiems kameroje esantiems asmenims vienu metu valgyti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nustatyta, kad kameroje turi būti stalas (1 vnt.) ir taburetės (po vieną vienam asmeniui) arba 2 vnt. stalo ilgio suoliukai. Lukiškių TI atsiliepime nurodė, kad visose kamerose, yra po vieną stalą ir lentyną maisto produktams laikyti, atsižvelgiant į kameros dydį. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims susidėti. Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių. Pareiškėjas nenurodė, kad prašė Lukiškių TI administracijos išduoti jam papildomų baldų, o ši atsisakiusi tą padaryti. Priešingai, kaip minėta anksčiau, pareiškėjas dėl Lukiškių TI veiksmų į pareigūnus nesikreipė. Aplinkybė, kad tam tikrais atvejais dėl per mažų stalo matmenų kameroje esantys asmenys negalėjo visi kartu prie stalo valgyti, nesudaro pagrindo teigti, kad kameros buvo įrengtos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

HN 76:2010 68 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis po dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Prausimosi trukmė minėtoje higienos normoje nenumatyta. Maksimalią 15 minučių naudojimosi dušu trukmę numato Lukiškių TI-K direktoriaus 2010 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. 1-40 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (minėtu įsakymu patvirtinto aprašo 4 punktas). Pareiškėjas neneigia, jog jam buvo suteikta teisė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę iki 15 min., todėl nelaikytina, kad Lukiškių TI netinkamai užtikrino HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punkte numatytą pareiškėjo teisę.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 22 p., gyvenamųjų patalpų natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Iš į bylą pateikto Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto matyti, jog 2012-05-13 buvo tikrinta kamera Nr. 81 ir nustatyta, jog kameroje dirbtinė dieninė apšvieta yra 248 lx ir tai atitinka HN 76:2010 22 p. reikalavimus, taip pat nustatyta, jog oro temperatūra – 20,8⁰C, santykinė oro drėgmė – 58 % ir tai atitinka HN 76:2010 2 p. reikalavimus, taip pat nustatyta, jog kameroje atliktas remontas (b.l. 72-73). 2012-08-27 Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte nurodyta, jog kamera Nr. 81 vėdinama pro atvertus langus, kaip ir numato Higienos normos reikalavimai, taip pat nustatyta, jog oro temperatūra – 18,9⁰C, santykinė oro drėgmė – 60 % ir tai atitinka HN 76:2010 2 p. reikalavimus (b.l. 74-75). 2013-06-07 Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte nurodyta, jog kameroje Nr. 81 Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ pažeidimų nenustatyta (b.l. 94-95).

Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnyje reglamentuota, jog socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindinės užimtumo formos yra šios: 1) socialinis ir teisinis švietimas; 2) suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas; 3) pagalba sprendžiant suimtųjų problemas; 4) kultūros, sporto ir kiti renginiai.

Suimtųjų užimtumas ir jų socialinių poreikių tenkinimas susijęs ir su tardymo izoliatorių psichologinės tarnybos veikla. Suėmimo vykdymo įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tardymo izoliatoriuose veikiančių psichologinių tarnybų veiklos pagrindinės kryptys yra šios: 1) suimtojo asmenybės tyrimas ir individualaus psichologinių konsultacijų poreikio nustatymas; 2) suimtųjų psichologinis konsultavimas; 3) suimtųjų ir nuteistųjų psichologinių charakteristikų rengimas ir pateikimas tardymo izoliatoriaus administracijai.

Atsakovo atsiliepime į skundą nurodyta aplinkybė, kad organizuojami stalo žaidimų turnyrai, šiltuoju metų laiku rengiamos tinklinio, krepšinio, sunkumų kilnojimo varžybos, įstaigoje įrengtoje koplyčioje atliekami religinio pobūdžio renginiai, aukojamos Šv. Mišios, asmenis lanko dvasininkai, vykdoma dvasinė reabilitacija, organizuojami profesionalų ir mėgėjiškų kolektyvų koncertai, įstaigoje veikia biblioteka, kurios paslaugomis gali naudotis visi norintieji, taip pat suimtieji vedami į sporto salę, kino salę, dalyvauja ŽIV ir narkomanijos prevencijos programoje, vedami pasivaikščioti, nenuneigta. Atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes patvirtina Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-05-28 patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, jog Lukiškių TI-K yra 5 sporto salės, kirpykla, 48 pasivaikščiojimo kiemeliai, sveikatos priežiūros tarnyba. 2009-02-17 buvo išduotas leidimas – higienos pasas Nr. 179 gydytojų specialistų: dermatovenerologo, psichiatro, pulmonologo, akušerio-ginekologo, radiologo ir vidutiniojo medicinos personalo veiklai (b.l. 90-93).

Pareiškėjo nuomone jam buvo taikomas netinkamas rėžimas. Buvau laikomas kameros, o ne kalėjimo rėžimu, kurį paskyrė teismas.

Nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo 2012-01-13 nuosprendžiu pagal LR BK 249 str. 3 d., 25 str. 4 d., 253 str. 2 d., 25 str. 4 d., 199 str. 2 d., 25 str. 4 d., 253 str. 2 d., 25 str. 4 d., 199 str. 2 d., 25 str. 4 d., 253 str. 2 d., 25 str. 4 d., 22 str. 2 d., 199 str. 2 d., 25 str. 4 d. , 253 str. 1 d., 25 str. 4 d.. 260 str, 3 d., 63 str. 1, 4 d.; Pagal LR BK 25 str. 4 d., 253 str. 2 d., 25 str. 4 d., 253 str. 2 d., 25 str. 4 d., 260 str. 3 d. (3epiz.), 25 str. 4 d., 260 str. 3 d., 25 str. 4 d., 260 str. 1 d.; 25 str. 4 d., 22 str. 1 d.. 199 str. 2 d. - išteisintas, nuteistas galutine bausme 15 m. laivės atėmimo bausmei, pirmuosius 7 metus atliekant kalėjime. Lietuvos Respublikos apeliacinio teismo 2013-05-31 nuosprendžiu pakeitus Vilniaus apygardos teismo 2012-01-13 nuosprendžio dalį LR BK 25 str., 253 str. 1 d. perkvalifikavus į LR 253 str. 1 d. buvo nuteistas 15 metų laisvės atėmimo bausmei, atliekant pirmuosius 7 metus atlikti kalėjime.

Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau - BVK). BVK 84 str. - nuteistieji kalėjimuose suskirstomi į paprastąją ir drausmės grupes. Pagal BVK 85 straipsnį, kuriame yra kalbama apie paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas, 3 dalyje nurodyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji laikomi rakinamose kamerose. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas Lukiškių TI buvo laikomas tinkamai taikant įstatymų nuostatas, nepažeidžiant įstatymų nustatytų reikalavimų.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.1.3 punkte nustatyta, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 625 asmenų. Lukiškių TI nurodė, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kalėjimas yra perpildytas. Kalėjimo perpildymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes mažėja vienam asmeniui skiriamo ploto skaičius, blogėja aprūpinimas, trumpėja maudymosi duše galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas. Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Asmenų laikymo areštinėse ir pataisos namuose standartuose (http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf). Šio komiteto 2008 m. balandžio 21–30 raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei 34 punkte Lietuvos valdžiai rekomenduota imtis priemonių sumažinti kalėjimų perpildymą, laikantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, ypač rekomendacijos (2006)13 dėl kardomojo kalinimo sąlygų ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo bei rekomendacijos (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus didėjimo. To paties raporto 44 punkte pasisakydamas dėl Lukiškių TI-K, Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pažymėjo, kad bendrai kalėjimo perpildymas ir skurdžios sąlygos gali būti laikomos nežmonišku ir žeminančiu elgesiu.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (Europos žmogaus Teisių Teismo 2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą, 44558/98).

Remiantis atsakovo pateiktais duomenimis, darytina išvada, kad nors Lukiškių TI yra perpildytas, tačiau atsakovas iš esmės vykdė suimtųjų užimtumą ir jų socialinių poreikių tenkinimą reglamentuojamas procedūras, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog jo kalinimo sąlygos prilygo kankinimui. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Lukiškių TI-K siekia, kad kameros atitiktų higienos reikalavimus, siekia kalinamiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl kamerų perpildymo ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, bei kitų, pareiškėjo vertinimu, netinkamų laikymo sąlygų. Pareiškėjas jokių išskirtinių nusiskundimų sveikata skunde nenurodė ir šioms aplinkybėms pagrįsti duomenų nepateikė.

Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo argumentus, teisės aktus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisių pažeidimai nurodytu metu ir nurodytu būdu nenustatyti, jis nepatyrė kankinamo, nežmoniško ar žeminančio jo orumą elgesio. Neturtinė žala yra atlyginama tik tuo atveju, kai nustatoma, jog neteisėti veiksmai galėjo sukelti asmeniui tam tikrą neigiamą poveikį. Byloje nenustatyti Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai, žalos atsiradimo fakto pareiškėjas neįrodė. Pažymėtina, kad bet koks laisvės suvaržymas turi neigiamą poveikį asmeniui, tačiau šie pergyvenimai yra susiję ne su kalinimo sąlygomis, bet su laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens ankstesniu elgesiu, sąlygojusiu jo pateikimą į laisvės atėmimo vietą. Tuo remiantis pareiškėjo skundas dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, tariamai kilusią iš netinkamų kalinimo sąlygų, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 2 punktu teismas

nusprendžia:

Bylą dalyje dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo 2008-03-17 iki 2012-07-19 nutraukti.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.