Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. I. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. I. patikslintą ieškinį atsakovui E. M. bei atsakovo E. M. priešieškinį ieškovei J. I. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. I. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su patikslintu ieškiniu prašydama nustatyti nepilnamečių vaikų Ū. M., gim. (duomenys neskelbtini) , ir L. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo E. M. išlaikymą kiekvienam vaikui po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Atsakovas su ieškovės ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu ir priteisti iš ieškovės išlaikymą kiekvienam vaikui po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatyti bendravimo su vaikais tvarką.

2018 m. gegužės 2 d. teismo posėdyje teismas baigė bylos nagrinėjimą iš esmės ir, išklausęs baigiamąsias kalbas, išėjo priimti galutinio procesinio sprendimo.

2018 m. gegužės 4 d. nutartimi teismas atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir įpareigojo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti duomenis apie tai, ar Vokietijoje yra iškelta civilinė byla pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų dėl neteisėtai iš Lietuvos Respublikos išvežtų nepilnamečių vaikų Ū. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. M., gim. (duomenys neskelbltini), grąžinimo į Lietuvos Respubliką.

2018 m. gegužės 14 d. nutartimi teismas įpareigojo atsakovą iki 2018 m. gegužės 28 d. pateikti teismui duomenis apie veiksmus, siekiant tolimesnio prašymo dėl nepilnamečių vaikų grąžinimo į Lietuvos Respubliką pagal Hagos konvenciją nagrinėjimo, atsižvelgdamas į tai, kad 2018 m. gegužės 14 d. buvo gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštas, kuriame nurodoma, kad J. I. atsisakė geranoriškai grąžinti vaikus Ū. M. ir L. M. į Lietuvos Respubliką.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki bus išspręstas atsakovo prašymas dėl neteisėtai į Vokietijos Federacinę Respubliką išvežtų nepilnamečių vaikų grąžinimo į vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę (Lietuvos Respubliką) pagal Hagos konvenciją. Įpareigojo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informuoti teismą apie atsakovo prašymo pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, dėl nepilnamečių vaikų grąžinimo į vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę Lietuvos Respubliką, išnagrinėjimą arba nagrinėjimo procedūros nutraukimą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas per Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą iniciavo procedūrą dėl nepilnamečių vaikų grąžinimo į vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę – Lietuvos Respubliką. 2018 m. gegužės 14 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciniu raštu informavo, kad ieškovė atsisakė geranoriškai grąžinti nepilnamečius vaikus į jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas neįvykdė įpareigojimų t. y., iki 2018 m. gegužės 30 d. nesikreipė Vokietijos kompetentingą teismą (Šlėsvigo apylinkės teismą) dėl vaikų grąžinimo į Lietuvos Respubliką bei nepasirinko jo teises Vokietijoje atstovaujančio advokato. 2018 m. gegužės 25 d. pranešimu atsakovas informavo teismą, jog jo tolimesni veiksmai dėl vaikų grąžinimo pagal Hagos konvenciją bus vykdomi po teismo sprendimo paskelbimo.

Teismas vadovaudamasis Hagos konvencijos 16 straipsniu, kuriame nustatyta, kad teismo ar administracinės institucijos nesprendžia dėl vaiko globos teisių iš esmės, kol nenustatoma, kad vaikas neturi būti grąžinamas, bei atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, iki nėra išspręstas nepilnamečių vaikų neteisėto išvežimo ir grąžinimo klausimas, darė išvadą, kad negalima iš esmės išspręsti šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir konstatavo, kad toliau nagrinėti bylą netikslinga ir ją būtina sustabdyti (CPK 164 straipsnis 4 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė J. I. skųsdama pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartį, kuria sustabdyta civilinė byla iki bus išspręstas atsakovo prašymas dėl neteisėtai į Vokietijos Federacinę Respubliką išvežtų nepilnamečių vaikų grąžinimo į jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę pagal Hagos konvenciją, prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Stabdyti bylos nagrinėjimą nebuvo teisinio pagrindo, nes atsakovas nuo 2018 m. balandžio 9 d., gavus ieškovės atisakymą geranoriškai grąžinti vaikus į Lietuvos Respubliką, iki 2018 m. gegužės 30 d. nesikreipė į Vokietijos kompetentingą teismą dėl vaikų grąžinimo į Lietuvos Respubliką;

Atsakovas teismui pateikė raštą, kuriame nurodė, kad prašo užbaigti civilinės bylos nagrinėjimą ir priimti civilinėje byloje galutinį procesinį sprendimą. Tokią poziciją teismo posėdžio, vykusio 2018 m. gegužės 30 d. metu išreiškė ir atsakovo advokatas bei institucija, teikianti išvadą byloje.

Atsakovo 2018 m. gegužės 28 d. rašte teismui išsakyta nuomonė, jog tolimesni veiksmai dėl nepilnamečių vaikų grąžinimo pagal Hagos konvenciją bus vykdomi po teismo sprendimo paskelbimo, nesudaro pagrindo stabdyti civilinę bylą, kuri pirmosios instancijos teisme nagrinėjama jau nuo 2016 metų rudens;

1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 11 straipsnyje nurodyta, jog vykstant vaiko grąžinimo procesui, institucijos turi veikti kuo sparčiau. Įvardijamas protingumo kriterijus atitinkantis laikotarpis – šešios savaitės. Šį terminą atsakovas yra praleidęs be pateisinamų priežasčių;

Į civilinę bylą Nr. 2-39-1029/2018 pateikti įrodymai, jog atsakovas vartojo smurtą prieš ieškovę. Hagos Konvencijos 13 straipsnyje nurodoma, kokiais atvejais atsisakoma vaikus grąžinti į buvusią jų nuolatinę gyvenamąją vietą. Vienas iš pagrindų, tai didelė rizika, kad vaikus grąžinus jiems bus padaryta fizinė ar psichinė žala arba vaikai paklius į kitą netoleruotiną situaciją.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išspręstas atsakovo E. M. prašymas dėl neteisėtai į Vokietijos Federacinę Respubliką išvežtų nepilnamečių vaikų Ū. M., gim. (duomenys neskelbtini). ir L. M., gim. (duomenys neskelbtini). grąžinimo į vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę (Lietuvos Respubliką) pagal Hagos konvenciją, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai).

Pažymėtina, kad pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą tais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Byla sustabdoma iki tol, kol išnyksta sustabdymo pagrindą sudariusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. UAB ,,Aliferus“, V. K., bylos Nr. 3K-3-187/2011). Teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, bet kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, sudarančios įstatyme nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė J. I. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su patikslintu ieškiniu prašydama nustatyti nepilnamečių vaikų Ū. M., gim. (duomenys neskelbtini). , ir L. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo E. M. išlaikymą kiekvienam vaikui po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas nesutikdamas su ieškovės ieškiniu, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu ir priteisti iš ieškovės išlaikymą kiekvienam vaikui po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatyti bendravimo su vaikais tvarką. 2018 m. gegužės 2 d. teismo posėdyje teismas baigė bylos nagrinėjimą iš esmės ir, išklausęs baigiamąsias kalbas, išėjo priimti galutinio procesinio sprendimo.

2018 m. gegužės 2 d. vykusio teismo posėdžio metu, atsakovas E. M. nurodė, kad kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių apsektų dėl neteisėtai iš Lietuvos Respublikos išvežtų nepilnamečių vaikų grąžinimo į Lietuvos Respubliką. 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi teismas atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir įpareigojo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti duomenis apie tai, ar Vokietijoje yra iškelta civilinė byla pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų dėl neteisėtai iš Lietuvos Respublikos išvežtų nepilnamečių vaikų grąžinimo į Lietuvos Respubliką.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Vaiko teisių apsaugos tarnyba) 2018 m. gegužės 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė pirmosios instancijos teismui informaciją, kad 2018 m. balandžio 9 d. tarnyboje buvo gautas Vokietijos centrinės institucijos pranešimas, kuriame nurodyta, jog šioje institucijoje gautas ieškovės J. I. atsakymas dėl siūlymo geranoriškai grąžinti nepilnamečius vaikus į Lietuvos Respubliką, kuriame ieškovė nurodė, kad atsisako geranoriškai grąžinti nepilnamečius vaikus į Lietuvos Respubliką. Vaiko teisių apsaugos tarnybos rašte taip pat nurodyta, kad Vokietijos centrinė institucija prašė pranešti apie atsakovo E. M. veiksmus siekiant tolimesnio prašymo pagal Hagos konvenciją nagrinėjimo. Vaiko teisių apsaugos tarnyba 2018 m. balandžio 9 d. kreipėsi į atsakovą dėl informacijos pateikimo, tačiau atsakymo nepateikė. 2018 m. gegužės 9 d. Vaiko teisių apsaugos tarnyboje gautas pakartotinis Vokietijos centrinės institucijos prašymas pranešti apie atsakovo veiksmus siekiant tolimesnio prašymo pagal Hagos konvenciją nagrinėjimo. Tarnyba nurodo, kad neturi duomenų apie Vokietijoje inicijuotą teisminį procesą pagal Hagos konvenciją dėl neteisėtai iš Lietuvos Respublikos išvežtų nepilnamečių vaikų grąžinimo į Lietuvos Respubliką.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi įpareigojo atsakovą iki 2018 m. gegužės 28 d. pateikti teismui duomenis apie savo veiksmus, siekiant tolimesnio prašymo dėl nepilnamečių vaikų grąžinimo į Lietuvos Respubliką pagal Hagos konvenciją nagrinėjimo. 2018 m. gegužės 25 d. pranešimu atsakovas informavo teismą, kad jo tolimesni veiksmai dėl nepilnamečių vaikų grąžinimo pagal Hagos konvenciją bus vykdomi po teismo sprendimo paskelbimo. 2018 m. rugpjūčio 7 d. Vaiko teisių apsaugos tarnyba raštu dėl atsakovo prašymo pagal Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų Nr. (duomenys neskelbtini) informavo pirmosios instancijos teismą, kad 2018 m. liepos 19 tarnyba nutraukė atsakovo prašymo pagal Hagos konvenciją dėl nepilnamečių vaikų grąžinimo į Lietuvos Respubliką nagrinėjimą, kadangi atsakovas nepateikė tarnybai informacijos, būtinos tolesniam jo prašymo pagal Hagos konvenciją nagrinėjimui, bei nesiėmė veiksmų teisinei pagalbai Vokietijoje gauti, taip pat teisminio proceso dėl vaikų grąžinimo inicijavimui Vokietijos kompetentingame teisme.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės J. I. atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismui stabdyti civilinės bylos Nr. 2-39-1029/2018 nagrinėjimą nebuvo teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju, anksčiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas E. M. laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 9 d., t. y. gavus ieškovės atisakymą geranoriškai grąžinti vaikus į Lietuvos Respubliką, iki pirmosios instancijos teismo įpareigojimo – 2018 m. gegužės 28 d., nesikreipė į Vokietijos kompetentingą teismą (Šlėsvigo apylinkės teismą) dėl nepilnamečių vaikų grąžinimo į Lietuvos Respubliką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog šiuo atveju nebuvo 164 straipsnio 4 punkto taikymo sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas formaliai įvertinęs bylos aplinkybes nepagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, dėl ko yra pagrindas ieškovės atskirąjį skundą tenkinti, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikintina ir civilinė bylą perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.