Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis Nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), sodo darbininkas, teistumas- teistas:

1) 2009 m. birželio 26 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 15 parų arešto bausme;

2) 2010 m. kovo 17 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 3 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 24 val. viešųjų darbų per mėnesį visuomenės labui;

3) 2010 m. liepos 14 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 40 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atidirbant per 2 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei įpareigojant be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

4) 2013 m. kovo 8 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 40 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

5) 2013 m. balandžio 25 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. kovo 8 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 50 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

6) 2014 m. kovo 10 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, areštu 34 paroms. Ši bausmė subendrinta su 2013 m. balandžio 25 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams;

7) 2014 m. gruodžio 23 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, 50 parų areštu;

8) 2015 m. lapkričio 9 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, areštu 60 parų;

9) 2018 m. kovo 28 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64-1 straipsnio nuostatas, laisvės apribojimu 8 mėnesiams; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje;

10) 2020-08-18 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu 60 parų arešto bausme. Bausmę atlikęs: 2020-12-11 paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. P. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui ir nežymiai jį sužalojo: tai yra 2021-05-08 apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), savo namuose, sugyventinės I. J. mažamečiui sūnui N. R., gim. (duomenys neskelbtini) diržu sudavė vieną smūgį į dešinę ranką, tuo dėl padarytų poodinių kraujosruvų dešiniame dilbyje padarė nukentėjusiajam mažamečiui N. R. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

2. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2021 m. gegužės 8d. po darbo grįžo į namus , kur gyvena su sugyventine I. J.. Su sugyventine turi vieną bendrą vaiką , o nukentėjusįjį N. R. augina nuo gimimo, jis nėra jo sūnus. Abu vaikai mokosi pagal specialiąją ugdymo programą. Konflikto su N. metu, jis diržu sudavė vieną smūgį diržu į berniuko ranką, daugiau smūgių nesudavė. Konfliktas vyko dėl to, kad N. neklausė kaltinamojo, atsikalbinėjo. Po šio įvykio atlygino nukentėjusiojo mamai 500 eurų padarytą žalą, pinigus padavė N. mamai I. J.. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, šiuo metu santykiai su berniuku yra geri, nesipyksta, daugiau taip niekada nesielgs.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis bei prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

4. Kaltinamojo A. P. kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu, bet ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais:

5. Nukentėjusysis N. R., gim. (duomenys neskelbtini) (10m.) apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo liudytoju ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam 10 metų. Sutinka sakyti tiesą. Spalvas pažįsta. Žino, kad atvyko į teismą dėl mėlynių. T. tėtis jam sudavė vieną kartą diržu, o lauke jis pats pasidarė mėlynas. Kai jis jam sudavė, jis žiūrėjo televizorių, nieko nedarė. Tėtis priėjo prie jo ir sudavė diržu (parodo į dešinę ranką, aukščiau alkūnės). Po to jautėsi gerai, neverkė (papurto galvą). Tai įvyko šeštadienį, per gimtadienį. Nepamina, koks tai buvo mėnuo. Buvo jo gimtadienis. Tai įvyko namuose, T. tėtės kambaryje. Tuo metu mama buvo lauke. Nežino, kodėl jis jam trenkė. Kai tėtis atėjo jis jam nieko nesakė ir jis jam nieko nesakė. Neklausė, kodėl sudavė. Kai jis jam sudavė, jautėsi gerai. Neskaudėjo (papurto galvą), neverkė. Žymių neliko. Po to jam ilgai skendėjo, gal 3-4 minutes. Kai tėtis jam trenkė, jis jam nieko nesakė. Paskui jis nieko neveikė. Niekam nesakė, kad tėtis jam trenkė. Tėtis buvo blaivus. Lauke pats mėlynes pasidarė. Antrą mėlynę pasidarė, kai nugriuvo nuo laiptų, trečią mėlynę, tai batai buvo slidūs, paslydo ir užsigavo. Iš viso buvo 4 mėlynės. Viena mėlynė atsirado, kai nukrito nuo laiptų, antra – nukrito nuo malkų, trečia - paslydo lauke, o ketvirtoji- tėtis sudavė. (Parodo, kad visos mėlynės buvo ant dešinės rankos). Trečia mėlynė atsirado, kai paslydo lauke. Antradienį pastebėjo, kad ji yra. Paslydo trečiadienį. Viskas buvo tą pačią dieną: ir nukrito, ir paslydo, ir tėtis sudavė. Apie tai niekam nepasakojo. Jis jau nori eiti. Kai užsigavo, jam skaudėjo, blogai jautėsi. Niekam apie tai nesakė, neverkė. Nežino, kodėl niekam nepasakojo. Kai užsigavo, tai kitų asmenų šalia nebuvo. Viskas buvo namuose, koridoriuje, lauke. Tuo metu namuose buvo tėtis. Tėtis matė, kai pargriuvo. Tėtis pirma trenkė jam, tada nukrito nuo laiptų, paskui nukrito nuo malkų. Kai jam tėtis trenkė diržu, namuose buvo T., jis buvo įlindęs į telefoną. Jis ir tėtis buvo viename kambaryje. Tuo metu mama buvo lauke. Kai tėtis jam trenkė jie nebuvo susipykę. Nežino, kodėl jis jam trenkė. Anksčiau jo nėra taip niekas nuskriaudęs. T. tėtis penktadienį jį dar nuskriaudė, pastatė į kampą, neleido eiti į lauką, nes T. apkaltino jį, kad uždažė malkas. Jis nieko nesakė, nieko nedarė. Dabar gyvena su teta, pusbroliu. Iki to laiko gyveno su mama, T. ir tėčiu. Jis geriau jautėsi, kai gyveno su mama. Pasiilgo šuniuko. Su T. tėčiu sutaria gerai, su juo nesipyksta. Nereikia jam padėti, jis pagalbos prašo T.. Jis mokosi (duomenys neskelbtini). Nieko nemėgsta veikti po pamokų. Apie jo mėlynas niekas nesužinojo. Mokykloje matė mokytoja ir auklytė, jos nieko nesakė. Mėlynės apžiūrėjo vaikų teisės ir greitoji. Mėlynių negydė, sakė nereikia. Daugiau mėlynių nebėra ant rankų. Su niekuo nekalbėjo, kad eisiu į teismą. Nepasakojo, ką veiks teisme. Niekas nesakė, ką reikės kalbėti ir, kad kažko nereikia pasakoti. Jei galėtų grįžti namo, tai T. tėčiui atleistų. Nepilnametis nukentėjusysis N. R. - prieš tai, kai atėjo tėtis, jis jam nieko nesakė, jie nesipyko. Dėl išmėtytų daiktų nieko nesakė. Trenkė su nauju juodu diržu. Diržas buvo tėtės. Paėmė diržą, suvyniojo ir trenkė. Jam trenkė su odine diržo dalimi. Su tėčiu, dėl sudavimo diržu, nekalbėjo. Nežino, ar tėtis gailisi. Sekmadienį dar buvo namuose. Tuo metu jautėsi gerai. Nieko su tėčiu ir mama neveikė (t. 1, b.l. 85-87).

6. Liudytoja I. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje, dirba aukle. Jos darbas yra prižiūrėti mokykloje vaikus, nes dauguma vaikų turi negalias, negali savimi pasirūpinti. Jos darbas yra nuo pirmadienio iki penktadienio. Dauguma vaikų yra vežiojami specialiu autobusu iš namų į mokyklą kasdien, o kiti gyvena bendrabutyje. Vaikai kurie gyvena bendrabutyje būna pamokose, o po pamokų nuo pirmadienio iki penktadienio gyvena bendrabutyje. 2021-05-10 apie 9 val. su mokykliniu autobusiuku buvo atvežti į mokyklą, (duomenys neskelbtini), mokiniai, jie dalyvavo pamokose. Jai atėjus į 101 kabinetą, ji pastebėjo, kad trečioko N. R. g. (duomenys neskelbtini), megztuko rankovės atitrauktos iki alkūnių bei pastebėjo, jog ant dešinės rankos matosi kraujosruvos, "mėlynės". Jos buvo nedidelės trys ir viena didesnė. Ji paklausė iš kur yra šie sužalojimai, tai N. R. jai atsakė, jog jį namuose, su diržu, sumušė "tetė". Jis savo tėvu vadina mamos sugyventinį "P." Jam dėl sužalojimų medikų nereikėjo, todėl buvo informuota mokytoja A. P., kuri informavo socialinę pedagogę R. V.. N. R. galėtų apibūdinti kaip ramų , klausantį nurodymų, mokinį, kuris nelinkęs su niekuo konfliktuoti. Apie N. R. sumušimo aplinkybes ji daugiau nieko nurodyti negali (t. 1, b.l. 118-122 ).

7. Liudytoja I. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad susipažinusi su savo, kaip liudytojos teisėmis, kad turi teisę ir neduoti parodymų prieš savo sugyventinį A. P., ji parodymus duoti sutinka. Parodo, kad su A. P. gyvena 9,5 metų laiko, turi vieną bendrą sūnų T. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir jos sūnų N. R., gim. (duomenys neskelbtini). Abu jos sūnūs mokosi (duomenys neskelbtini), nuo pirmadienio iki penktadienio ir penktadienį vaikus parveža autobusas į namus pirmadienį ryte išveža vėl į mokyklą. Kiti asmenys su mumis kartu negyvena. 2021-05-11 d. pas jas į namus atvyko dvi moterys iš Vaiko teisių tarnybos ir jai pasakė, kad N. mokykloje ar tai pasipasakojo, ar tai kas mokykloje pamatė, jam buvo sužalota ranka, tai yra ant rankos jam buvo mėlynė. Ir minėjo, kad N. pats pasakė, kad jam namuose, (duomenys neskelbtini) 2021-05-08 sudavė diržu vieną smūgį į ranką jos sugyventinis A. P.. Ji tuo metu namie nebuvo, kaip N. buvo suduota į ranką ir nieko nematė. T. taip pat namie nebuvo, jis žaidė namo kieme. Jai grįžus į namus nei A. nei N. nieko nesipasakojo, todėl ji apie tai, kad buvo N. suduota diržu į ranką sužinojo tik iš Vaiko teisių. Šiaip vaikas pasipasakoja, jei kas nutinka, kodėl jis nepasisakė, kad jam buvo suduota į ranką, negali pasakyti. Iš mokyklos, kur vaikas mokosi kartais gauna nusiskundimų dėl jo elgesio, kad jis skriaudžia kitus vaikus. Buvo 2021-05-11 pas juo į namus atvykę policijos pareigūnai, kurie kaip girdėjo žodžiu apklausė A. P. ir jis jiems pasisakė, kad sudavė diržu vieną kartą N. į ranką, nes jis jo neklausė. Kuo pasireiškė tas neklausymas, jis jai nesakė. Kadangi vaikas buvo mokykloje, tai mėlynę ant jo dešinės rankos virš riešo ji pamatė ant N. rankos tik šiandien, t.y. 2021-05-12 kai vežė jį pas teismo medicinos ekspertus. Dar N. pati mašinoje klausinėjo ar jį A. mušė, iš kur mėlynė ant jo rankos, jis jai nieko neaiškino, tik pasakė, kad nežino. N. nėra labai kalbus , mano dėl to ir nesipasakojo nieko apie tą įvykį, kaip jam buvo sužalota ranka. A. N. nebijo, su juo sutaria, kartu leidžia ir laisvalaikį. Ji pati labai supyko, kad A. taip pasielgė, jam aiškino, kad vaiką reikia ne mušti, o su juo kalbėti, nes jis judrus, hiperaktyvus vaikas. A. labai gailėjosi, kad taip pasielgė. Anksčiau A. nėra vaikų atžvilgiu smurtavęs. Ji pati rūpinasi vaikais, atvyksta į mokyklą, jei yra kviečiama. 2021-05-12 ji pati sūnų pristatė pas teismo medicinos ekspertus. Šiuo meta kol vyks ikiteisminis tyrimas N. R. pagyvens pas jos seserį L. J., gyv. (duomenys neskelbtini). Prašo pripažinti ją vaiko N. atstove pagal įstatymą ir ji atstovaus savo sūnų (t. 1 b.l. 106-109) .

8. Liudytoja A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) mokytoja. Jos auklėtinis yra N. R., gim. (duomenys neskelbtini). N. mokyklos autobusu atvyksta iš namų pirmadienį ir jis iki penktadienio gyvena mokyklos bendrabutyje, penktadienį vaikas vėl parvežamas į namus. 2021-05-10 dieną ją auklėtojos padėjėja I. Č. informavo, kad N. rankos ji pastebėjo mėlynes ir vaikas pats pasisakė, kad jį tėvas primušė. Ji pati ant N. rankos matė ne mažiau nei tris mėlynes. Jai N. taip pat pasakė, kad mėlynės jam padarė tėvas, kaip, kokiu būdu tėvas jam padarė mėlynes, vaikas nedetalizavo. Ji apie tai, ką girdėjo iš mokytojos padėjėjos ir vaiko informavo mokyklos socialinę pedagogę R. V., kuri surašė raštą VTAS ir policijos komisariatui dėl vaiko patirto smurto namuose. N. R., kad ir judrus vaikas, tačiau elgiasi tinkamai, stengiasi būti geras. Kiek tenka bendrauti su vaiko mama I. J., jaučiasi, kad vaikas nėra mylimas šeimoje ir visiškai nesidomi vaiko pasiekimais. Anksčiau N. nėra skundęsis kad jo atžvilgiu smurtautų ar būtų atėjęs su smurto žymėmis į mokyklą (t. 1, b.l. 125-127 ).

9. Iš 2021-05-11 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 17-18).

10. Iš 2021-05-12 asmens apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant auklėtojai I. Č. apžiūrėtas N. R. kūnas. Apžiūrint kūną, ant N. R. dešinės rankos nuo alkūnės iki riešo srityje matomos septynios 1 cm -3 cm dydžio kraujosruvos (t. 1, b.l. 28-30).

11. Iš 2021-05-24 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas diržas, 2021-05-11 paimtas įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 128-130).

12. Iš specialisto išvados G 489/2021(04) matyti, kad teikiama išvada: N. R. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais, tiek griuviminių traumų metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Neatmetama, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais. Sužalojimai padaryti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasekoje. N. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Neatmetama tikimybė, kad juostos formos poodinė kraujosruva dešinio dilbio viršutinio trečdalio ištiesiamajame paviršiuje galėjo būti padaryta diržu. Nurodyti konkrečiai kuo padaryti kiti sužalojimai nėra galimybes, nes juose neužsifiksavę žalojantį daiktą identifikuojantys požymiai (t. 1, b.l. 102-103).

13. Iš 2021-08-09 nukentėjusiojo N. R. įstatyminio atstovo - mamos I. J. pareiškimo matyti, kad įtariamasis A. P. pilnai atlygino 500 eurų neturtinę žalą. (t. 1, b.l. 115).

Teismas konstatuoja:

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

14. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą, nežymiai sužalojo mažametį.

15. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, nuosprendžio 5-12 punktuose išvardintų rašytinių įrodymų turinį, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. P. diržu sudavė vieną smūgį į dešinę ranką mažamečiui N. R., dėl ko atsirado poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje ir padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Įvertinus A. P. padarytos veikos kvalifikacinius požymius, teismas konstatuoja, kad jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, sudėtį, todėl kvalifikuota teisingai.

Bausmės skyrimas

16. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

17. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

18. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014). Taigi, baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

19. Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

20. Kaltinamasis A. P. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, įstatymo leidėjo priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis praeityje teistas 10 kartų, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas (b. l. 193-194), dirbantis, su sugyventine augina sūnų.

21. Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia, kad A. P. buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės ( areštas), tačiau bausmės tikslai nebuvo pasiekti, tai neatgrasė jo nuo naujų nusikaltimų padarymo, t. y. turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą jis ir vėl nusikalto, padarydamas naują nesunkų nusikaltimą. Atsižvelgus į visumą išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, charakterizuojantį iš darbo vietos teigiamai, bet visgi nepadariusį išvadų iš ankstesnių teistumų, kadangi anksčiau skirtos bausmės jo nepataisė, bausmės tikslai jam bus pasiekti, paskiriant laisvės atėmimo bausmę viršijančią jos vidurkį, sumažinant paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

22. BK 75 straipsnyje įstatymų leidėjas numato galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmenims, nuteistiems, kartu įtvirtino baudžiamosios atsakomybės švelninimo prielaidas, nes netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės asmenims, kai tai įmanoma. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017, 5 punktas). Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Vertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę ypatingą dėmesį teismas turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl kaltinamojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017, 6 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

23. Atsižvelgiant į tai, kad A. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, kadangi įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio kaltinamajam, kuris ir turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

24. Teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, vertina tai, kad kaltinamasis turi tvirtus socialinius ryšius (turi mažametę dukrą, kuria rūpinasi ir išlaiko, taip pat išlaiko ir neįgalią sugyventinę, taigi, yra vienintelis šeimos maitintojas), padaryta nusikalstama veika nesukėlė sunkesnių padarinių (nukentėjusioji net atsisakė medikų pagalbos), jie gyvena kartu, nusikalstami veiksmai truko neilgai, nuteistasis elgėsi spontaniškai. Nuteistasis atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido, pretenzijų neturėjo, be to, nukentėjusioji teismo posėdyje prašė kaltinamajam neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis nėra toks pavojingas, jog vienintelė bausmė, kuri jį pataisytų ir pasiektų tikslus, yra realus laisvės atėmimas. Svarbi aplinkybė yra tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017, 12–13 punktai) Be to, akcentuotina ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu toliau darant teisės pažeidimus nuteistasis gali būti pasiųstas vykdyti paskirtą bausmę ir net ir pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimui ateityje padaryti teisės pažeidimai gali būti vertinami kur kas griežčiau. Teismas įvertinęs minėtas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas J. J. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

25. BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Kadangi kaltinamasis smurtą panaudojo prieš mažametį, jam skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis, 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas), taip pat skirtina pareiga neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas). Teismo vertinimu, šios priemonės padarys teigiamą įtaką kaltinamajam, skatins jį laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

26. Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalių taisyklėmis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi A. P. paskirtos bausmės – 1 ( vienerių) metų laisvės atėmimo – vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo šios nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo A. P. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas 330,40 Eur (tris šimtus trisdešimt Eur 40ct) už nukentėjusiajam skirto atstovo advokato dalyvavimą procese. (LR BPK 106 str.2d.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.