Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio J. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Ž. L., mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, uždarajai akcinei bendrovei „Citadele faktoringas ir lizingas“ dėl baudos skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių bei vykdomosios bylos Nr. 0172/10/00557 duomenų matyti, jog antstolis J. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/10/00557, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) vykdomąjį raštą Nr. 2-620-794/2010 dėl 77,33 Eur skolos išieškojimo iš skolininko Ž. L. išieškotojo uždarosios akcinės bendrovės „Citadele faktoringas ir lizingas“ naudai (v.b. I tomas l. 2).

2021 m. gegužės 7 d. priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S-21-172-16634 „Dėl skolos išieškojimo“, kuriuo antstolis pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, išskaitytas sumas pervedant į antstolės depozitinę sąskaitą. Pinigus vėluojant pervesti daugiau kaip 15 dienų, įpareigota apie tai pranešti antstoliui ir nurodyti vėlavimo priežastis (v.b. II tomas l 220).

Minėtas patvarkymas išsiųstas MB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (v.b. II tomas l. 222). Bylos duomenimis MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra Ž. L. (v.b. II tomas l. 225, 228, 230).

Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui. Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 300 eurų dydžio baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Antstolis nurodo, jog 2021 m. gegužės 7 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu, taip pat išviešintas elektroninėje byloje Nr. 0172/10/00557 Elektroninės vykdomosios bylos portale (https://www.antstoliai.lt). Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad apie priimtą patvarkymą MB „(duomenys neskelbtini)“ žino (v.b. II tomas l. 223). MB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. liepos 1 d. elektroniniu paštu informavo antstolį, kad su Ž. L. nėra sudariusi sutarties, susijusios su darbo santykiais, kurios pagrindu būtų galimos išskaitos; mažosios bendrijos narys yra sudaręs su įmone civilinę sutartį, o pagal šią sutartį išskaitos nedaromos.

Darant išskaitas iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka, teisinę reikšmę turi pajamų rūšių bei pagrindo, nuo kurio apskaičiuojamas išskaitų dydis, nustatymas.

Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad su mažosios bendrijos vadovu sudaroma civilinė (paslaugų) sutartis.

Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 24 straipsnyje nurodyta, kad mažosios bendrijos narys turi teisę gauti šias išmokas kaip avansu išmokamą pelną: 1) mažosios bendrijos lėšų savo asmeniniams poreikiams; 2) mažosios bendrijos pelno dalį už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį.

CPK 733 straipsnio, kuriame įtvirtintos bendrosios išieškojimo iš skolininko pajamų tvarkos nuostatos, 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Taigi šioje teisės normoje įtvirtinta, kad išieškojimas nukreipiamas ne tik į darbo užmokestį, bet ir į kitas pajamas.

Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, CPK 737 straipsnyje įtvirtino skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, kurioms taikomos išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės, sąrašą. Remiantis CPK 737 straipsnio 6 punktu išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių dividendų.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK LI skyriaus normas išieškojimas vykdomas ne tik iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų, kaip jos apibrėžiamos CPK 737 straipsnyje, bet ir iš kitų skolininko gaunamų pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 41–43 punktai). Pažymėtina, kad CPK LI skyriaus nuostatos neapibrėžia, koks yra sąvokos „kitos pajamos“ turinys ir kokios pajamų rūšys patenka į šios sąvokos apibrėžimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK normose, reglamentuojančiose išieškojimą iš skolininko pajamų, nesant apibrėžtos kitų pajamų sąvokos, subsidiariai taikytina Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta pajamų sąvoka (CPK 3 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 44 punktas). Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje pajamos apibrėžiamos kaip pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra.

Teisėto ir nenuginčyto antstolės reikalavimo nevykdymas pripažintinas CPK 585 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Nagrinėjamu atveju MB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė antstolio reikalavimų, suinteresuotas asmuo buvo tinkamai informuotas apie pareigas ir įspėtas apie atsakomybę už antstolio patvarkymo nevykdymą.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.81 straipsnio 1 dalis numato, jog juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Įstatymas nurodo, jog kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra (CK 2.82 straipsnio 1 dalis). Mažosios bendrijos organai gali būti mažosios bendrijos narių susirinkimas ir mažosios bendrijos vienasmenis valdymo organas – mažosios bendrijos vadovas (Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Mažosios bendrijos vadovas organizuoja kasdienę mažosios bendrijos veiklą, mažosios bendrijos nuostatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis paima mažosios bendrijos lėšų ir išmoka jas mažosios bendrijos nariams kaip avansu išmokamą pelną, atsako už informacijos ir dokumentų pateikimą mažosios bendrijos narių susirinkimui, finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą įstatymo nustatytais atvejais, mažosios bendrijos dokumentų, duomenų ir kitos Juridinių asmenų registro tvarkytojui teiktinos informacijos pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir kt., veikia mažosios bendrijos vardu (Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 7 dalis, 8 dalis, 10 dalis). Kaip minėta, Juridinių asmenų registro duomenimis Ž. L. registruotas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, veikia mažosios bendrijos vardu. Duomenų apie valdymo organų pasikeitimą byloje nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui Ž. L., kuris yra ir skolininkas, skirtina bauda. Pažymėtina, kad baudos skyrimo tikslas nėra bausmė, o baudų, skiriamų vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas - garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą. Įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, patvarkymo nevykdymo trukmę, į išieškotinos sumos dydį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) MB (duomenys neskelbtini)“ vadovui Ž. L. už antstolio reikalavimo nevykdymą skirtina vienkartinė 30 Eur bauda. Išaiškintina, kad baudos, paskirtos juridinių asmenų vadovams ar juridinių asmenų atstovams, išieškomos iš jų asmeninių lėšų (CPK 106 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkinti.

Paskirti mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovui Ž. L. 30 Eur baudą už antstolio J. P. 2021 m. gegužės 7 d. patvarkymo Nr. S-21-172-16634 „Dėl skolos išieškojimo“ nevykdymą.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0172/10/00557 grąžinti antstoliui J. P..

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.