Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant prokurorui Renaldui Žaliui, gynėjai advokatei K. R., kaltinamajam D. A., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. V. ir jo atstovui, advokato padėjėjui D. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta ta pati), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. A. 2018 m. gegužės 29 d., apie 14.30 vai, Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini), turėdama išankstinį tikslą apgaulės būdu, savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, ikiteisminiu tyrimu nenustatytame internetiniame puslapyje radęs transporto priemonės pirkimo -pardavimo sutarties pavyzdį bei jį atsispausdinęs ikiteisminiu tyrimu nenustatytoje vietoje, po to turėtu rašikliu su mėlynos spalvos tušu, tyčia suklastojęs oficialų dokumentą - 2018-05-29 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. surašydamas sutartį prieš automobilio savininko T. A. valią ir jam nežinant, minėtos sutarties viršuje esančioje grafoje „pardavėjas" mėlynos spalvos tušiniu rašikliu įrašęs transporto priemonės FIAT DUCATO, v/n (duomenys neskelbtini), savininko asmens kodą (duomenys neskelbtini) bei jo vardą pavardę „T. A." bei grafoje „Transporto priemonę pardavė" mėlynos spalvos tušiniu rašikliu padaręs rankraštinį įrašą - „T. A." ir suklastojęs T. A. parašą - pasirašęs išgalvotu parašu, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2018 m. gegužės 29 d., apie 14.50 vai, Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini), apgaule - sąmoningai pateikdamas objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją - prisistatydamas nukentėjusiajam M. V. parduodamos transporto priemonės - automobilio FIAT DUCATO, v/n (duomenys neskelbtini), savininku ir nurodydamas, kad automobilis yra tik registruotas T. A. vardu, nes registravus automobilį kaip jo, D. A., nuosavybę, transporto priemonę areštuotų antstoliai už D.A. skolas, pateikęs 2018-05-29 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį su aukščiau nurodytais D.A. padarytais rankraštiniais įrašais ir suklastotu T. A. parašu, nukentėjusiojo prašymu, surašęs pirkimo - pardavimo vietoje sekančio turinio raštą „Aš D. A. (duomenys neskelbtini) Pardaviau automobilį FIAT DUCAO val. n. (duomenys neskelbtini) priklausantį man D. A. (duomenys neskelbtini)", taip suklaidindamas nukentėjusįjį M. V. dėl realios nuosavybės priklausomybės ir privertus pastarąjį suklydimo įtakoje perduoti savo turtą - transporto priemonės pirkimui turėtus su savimi pinigus, pardavė nukentėjusiajam T. A. priklausantį automobilį FIAT DUCATO, v/n (duomenys neskelbtini), kuriuo pagal 2017-09-28 panaudos sutartį Nr. 2 naudojosi A. K. B., 2018 metų gegužės mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą tikslią dieną, leidusi laikinai naudotis D. A. minėtu automobiliu, kurį 2018-06-02 A. K. B. sugyventinis V. V. susigrąžino iš nukentėjusiojo M. V., kaip neteisėtai parduotą be jų žinios. Tokiu būdu D. A. apgaule, savo naudai, įgijo svetimą nukentėjusiajam M. V. priklausantį, turtą - pinigus 1900 eurų, nukentėjusiojo sumokėtus automobilio FIAT DUCATO, v/n (duomenys neskelbtini), pirkimo metu.

D. A. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir parodė, kad pardavė automobilį ir suklaidino M. V.. Kaltinime viskas surašyta teisingai – taip ir buvo. 2018 m. gegužės 29 d., apie 14.30 val. paskambino M. V. ir pasakė, kad turi ir nori parduoti automobilį. Pasakė, kad automobilis jo, tik registruotas ne jo vardu, nes turi skolų antstoliams. M. V. atvažiavo ir jis jam pardavė automobilį FIAT DUCATO valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1900 Eur. Į transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį įrašė T. A. asmens kodą, bei jo vardą pavardę. Pirkimo-pardavimo sutarties blanką rado internete, būdamas namuose. Asmens duomenis surašė lyg prie automobilio, kai pardavinėjo, tiksliai negali pasakyti, neprisimenu. Jis dirbo pas V. – vežiojo siuntas šiuo automobiliu FIAT DUCATO, kuris ir buvo pas jį. Reikėjo pinigų, todėl ir pardavė automobilį, nes reikėjo grąžinti skolas. Iš M. V. gavo 1900 Eur ir grąžino žmonėms skolas, kuriems buvau skolingas. Padarė blogai, gailisi. Pripažįsta turtinę žalą – 1900 Eur, bet už advokatą ir dokumentų surašymą – 750 Eur nesutinka mokėti. Mano, kad ji gali būti 100-200 Eur. Kiek teismas priteis – tiek atlygins.

Prašo taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Kitiems proceso dalyviams neprieštaraujant, teisminis įrodymų tyrimas, vadovaujantis BPK 273 str., nutrauktas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įrodo bylos medžiaga: 2018-06-07 M. V. protokolu - pareiškimu ir parodymais (I t., b.l.16-18, 58-63, II t., b.l.39-42), b. l. 8-9); 2018-06-07 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ( I t., b.l.51-53), 2018-05-29 Transporto pirkimo – pardavimo sutartimi, D.A. surašytu rašteliu dėl parduodamo automobilio ( I t., b.l. 55, 56 ), VĮ „Regitra“ išduotu registracijos liudijimu (duomenys neskelbtini) ( I t., b.l.57), Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ( I t., b. l. 64-66), 2018-09-14 surašytu parvirtinimu apie daikto grąžinimą, liudytojų parodymais,

Įvertinus aukščiau išdėstytą, laikytina įrodyta, kad 2018-05-29, apie 14.30 val., Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini), D. A. tyčia suklastojo oficialų dokumentą - 2018-05-29 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. surašė sutartį prieš automobilio savininko T. A. valią ir jam nežinant, suklastojo T. A. parašą bei tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2018-05-29, apie 14.50 val., Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini), apgaule - sąmoningai pateikė objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją - nukentėjusiajam M. V. teigdamas, kad jis yra parduodamos transporto priemonės - automobilio FIAT DUCATO, v/n (duomenys neskelbtini), savininkas, surašęs tai patvirtinantį raštelį, taip suklaidino nukentėjusįjį M. V. dėl realios nuosavybės priklausomybės ir privertus pastarąjį suklydimo įtakoje perduoti savo turtą - transporto priemonės pirkimui turėtus su savimi pinigus, įvykdė sukčiavimą - neteisėtai nukentėjusiajam T. A. priklausančio automobilį FIAT DUCATO, v/n (duomenys neskelbtini) kuriuo pagal 2017-09-28 panaudos sutartį Nr. 2 naudojosi A. K. B., pardavimą, tokiu būdu apgaule, savo naudai, įgyjo svetimą, nukentėjusiajam M. V. priklausantį, turtą - pinigus 1900 eurų. Šiais veiksmais D. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d.

Pagal galiojančią teisminę praktiką BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nustatomas bent vienas iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi; 2) padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Prisipažinimas yra situacija, kai kaltininkas savo noru, o ne verčiamas byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nelaikoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jeigu tokia jo veika buvo išaiškinta teisėsaugos institucijų ir dėl to jis duoda teisingus ar iš dalies teisingus parodymus apie ją, siekdamas sušvelninti savo atsakomybę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-400/2004, 2K-470/2004, 2K-123/2005, 2K-235/2008, 2K-270/2008). Norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, t. y. pripažino esmines nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius.

D. A. pirminių apklausų metu kaltės nepripažino, aiškino, kad V. V. jam buvo skolingas. Supratęs, kad skolos neatiduos, nutarė parduoti jo duotą automobilį. Vėliau teigė, kad automobilį pardavė su V. V. žinia, ir tik teisiamajame posėdį pilnai pripažino savo kaltę.

Esant nurodytam ir šiame nuosprendyje aptartai galiojančiai teisminei praktikai dėl BK 59 str. 1 d. 2 p., teismas D.A. prisipažinimo teisiamajame posėdyje padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimosi, nelaiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

D.A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Parenkant bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų, baigtą nusikaltimą būdamas neteistu, šiuo metu niekur nedirba ir negauna pajamų, tad jam skirtina viešųjų darbų bausmė, su kuria kaltinamasis sutinka ( BK 46 str. 1 d.).

Parenkant bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad D. A. neteistas, Administravinių nusižengimų registro duomenimis administracine tvarka baustas ir turi galiojančių nuobaudų, padarė tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą, lengvinančių ir sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra, tad jam skirtina viešųjų darbų bausmė, artima numatytam šios bausmės vidurkiui ( BK 46 str. 2 d. ).

Kadangi D. A. savo kaltę pripažino pilnai, dėl to bylos nagrinėjimo procese buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, D.A. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

D. A., vykdant Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį, kuria jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, buvo pakeista į suėmimą, buvo sulaikytas 2019-10-02 9.50 val. ( II t., b. l. 118). Kardomoji priemonė – suėmimas, panaikinta 2019-10-03 teismo nutartimi, kuri paskelbta 2019-10-03, 12.05 val. ( II t., b.l.118, 122-126), todėl šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ( 2 paros ) įskaitytinas į jam skirtiną viešųjų darbų bausmę, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (BK 66 straipsnis).

D. A. paskirta kardomoji priemonė – namų areštas, nustatant namų arešto sąlygas: nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti savo deklaruotoje, nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikintina.

Nukentėjęs M. V. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš D. A. jam priteisti 1900 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią patyrė, pirkdamas iš D.A. automobilį FIAT DUCATO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį kaltinamasis pardavė jį apgaudamas, nurodydamas, kad jis yra automobilio savininkas. Paaiškėjus apgavystei, automobilį jis grąžino teisėtam automobilio valdytojui.

Taip pat prašo priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kadangi kaltinamasis, apgaulės būdu parduodamas jam nepriklausantį automobilį, padarė jam, nukentėjusiajam, didelę neturtinę žalą.

Be to, M. V. prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jam iš kaltinamojo atstovavimo teisme, susipažinimo su baudžiamosios bylos medžiaga ir civilinio ieškinio paruošimo išlaidas.

D. A. nurodė, kad su ieškiniu dėl turtinės žalos – 1900 Eur, sutinka visiškai. Žalos iki šiol neatlygino, nes neturi pinigų. Sutinka, kad teismas šią žalą iš jo priteistų.

Dėl neturtinės žalos padarymo sutinka iš dalies – jo manymu ji gali būti 100-200 Eur. Su išlaidų suma, advokato pagalbai apmokėti – 750 Eur, nesutinka. Prašo ją mažinti dvigubai.

M. V. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Įstatymu nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ( veikimu, neveikimu ) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo (CPK 6.263 str. 1 d., 2 d.).

Bylos duomenimis yra įrodyta, kad D.A. įvykdė sukčiavimą - neteisėtai pardavė nukentėjusiajam T. A. priklausantį automobilį FIAT DUCATO, v/n (duomenys neskelbtini) kuriuo pagal 2017-09-28 panaudos sutartį Nr. 2 naudojosi A. K. B., tokiu būdu apgaule, savo naudai, įgijo nukentėjusiajam M. V. priklausantį, turtą - pinigus 1900 eurų. D.A. pripažįsta, kad M. V. yra skolingas 1900 Eur, tačiau pinigų iki šiol negrąžino.

Esant nurodytam, ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

M. V. ieškinio reikalavimą iš D.A. priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad jam dėl neteisėtų D.A. veiksmų buvo padaryta didelė neturtinė žala. Nupirktą automobilį jis išvalė, nuplovė, nuvalė korozija pažeistas vietas ir ketino parduoti, gautus pinigus panaudoti buto remontui, tačiau paaiškėjus, kad D.A. jam pardavė svetimą automobilį, kurį jis grąžino teisėtam automobilio valdytojui, jis remontuoti buto negali, dėl to pergyvena, išgyvena. Be to ateityje bijos įsigyti kokį nors automobilį, nes dėl tokių kaltinamojo veiksmų nebeturi pasitikėjimo žmonėmis. 1900 Eur sumokėti už apgaulės būdu jam parduotą automobilį jam yra dideli pinigai, nes jis iš dalies darbingas, turi kreditorinių įsipareigojimų.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Todėl nukentėjusiųjų išgyvenimai ir nepatogumai, patirti netekus artimo žmogaus, sveikatos pablogėjimas, pripažintini neturine žala.

Neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia ne tik bendrieji CK 6.250 str. 2 d. išvardyti kriterijai, bet ir specifiniai kriterijai, nustatomi konkrečioje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, remiantis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgiant į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius. Teismas taip pat yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės, visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, Nr. 2K-410/2013, Nr. 2K-244/2015).

Vertinant neturtinės žalos dydį nagrinėjamoje byloje teismas atsižvelgia į tai, kad civilinio ieškinio reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo savo pobūdžiu iš esmės yra kildinami iš žalos, atsiradusios dėl D.A. neteisėtų veiksmų, kvalifikuotų kaip sukčiavimas. Nukentėjusiojo M. V. teigimu, jis pergyvena, išgyvena, kad dėl netektų pinigų negali atlikti buto remonto, kad 1900 Eur jam yra dideli pinigai, be to pradaro pasitikėjimą žmonėmis, dėl ko bijos sudaryti naujus automobilių pirkimo sandorius.

Teismas pripažįsta, kad iš D.A. įsigijęs automobilį, kuris D.A. nepriklausė, sumokėjęs D.A. 1900 Eur, ir grąžinęs automobilį teisėtam valdytojui, M. V. patyrė ne tik turtinę žalą, bet ir tam tikrus išgyvenimus, kas laikytina neturtine žala.

M. V. teismo posėdyje nurodė, kad jis žinojo, jog D.A. mėgsta pameluoti, kad turi skolų. Iš M. V. atstovo žinoma, kad nukentėjusysis užsiima automobilių pirkimo – pardavimo verslu. Tad esant nurodytam, teismas sprendžia, kad nukentėjusysis, matydamas, kad automobilis priklauso ne D.A., o kitam asmeniui, žinodamas, kad D.A. linkęs meluoti, sudarydamas su juo automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, nebuvo pakankamai atsargus, pats prisiėmė riziką nusipirkti ne D.A. priklausantį automobilį.

Esant nurodytam, M. V. prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jam iš kaltinamojo 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, laikant, kad ši suma nukentėjusiajam yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ( CK 6.250 str., 6.282 str.1 d. ).

D. A. prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jam iš kaltinamojo atstovavimo teisme, susipažinimo su baudžiamosios bylos medžiaga ir civilinio ieškinio paruošimo išlaidas.

Patirtas išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti M. V. grindžia teismui pateiktais Pinigų priėmimo kvitais, iš kurių nustatyta, kad advokato padėjėjui D. M. jis yra sumokėjęs 750 Eur: 2019 m. birželio mėn., - 450 Eur, 2019 m. liepos mėn. – 100 Eur, 2019 m. lapkričio mėn. – 200 Eur ( III t., b.l.10-12).

Teismui yra pateiktas Advokato orderis, Nr. 662852, iš kurio matyti, kad 2019 m. rugsėjo 4 d., buvo pavesta advokato padėjėjui D. M. atstovauti nukentėjusiajam šioje byloje M. V. ( II t., b.l.97 ).

Esant nurodytam, priteistina iš D. A. M. V. 200 Eur patirtų atstovavimo išlaidų ( 2019-11-05 kvitas ) šioje byloje ( BPK 106 str.).

Kadangi kiti pateikti pinigų priėmimo kvitai yra pagrindžiantys pinigų mokėjimą advokato padėjėjui iki pavedimo atstovauti nukentėjusįjį šioje byloje, teismas neturi pagrindo pripažinti 550 Eur kaip atstovavimo išlaidas šioje byloje, tad M. V. reikalavimas minėtai sumai atmestinas.

Iš D. A. priteistina 59,00 Eur. proceso išlaidų valstybei (Pažyma apie pašto išlaidas baudžiamojoje byloje ) (BPK 105str.1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsniu,

nusprendžia:

D. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam šešis ( 6 ) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, D. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti keturis mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-10-02, 9.50 val. iki 2019-10-03 12.05 ( dvi paros ), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms, ir laikyti, kad D.A. yra atlikęs 12 valandų viešųjų darbų.

D. A. paskirtą kardomąją priemonę – namų areštą, nustatant namų arešto sąlygas: nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti savo deklaruotoje, nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikinti.

M. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1900 Eur ( vieną tūkstantį devynis šimtus eurų ) turtinės žalos atlyginimo, 300 Eur ( tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 200 Eur ( du šimtus eurų) advokato padėjėjo pagalbai byloje apmokėti.

Priteisti iš D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), penkiasdešimt devynis eurus proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.