Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant ieškovei A. D., jos atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui, atsakovams V. J., L. J., jų atstovui advokatui Kazimierui Juknai,

viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovams V. J. ir L. J. bei atsakovų V. J., L. J. priešieškinį ieškovei A. D..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys ir atsikirtimai į priešieškinį grindžiami šiais argumentais. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,2622 ha ploto žemės sklypas Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp šalių susiklostė konfliktiški santykiai maždaug nuo 2009 – 2010 m. Šiame sklype yra ieškovei priklausantys statiniai: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo planą, kanalizacijos šulinys, kuriuo ji naudojasi patektų į atsakovų žemės sklypą, tačiau yra numatytas koridorius patekimui prie šio šulinio, o atsakovų artezinis gręžinys patektų į jos žemės sklypo dalį, priėjimui prie jo žemės sklypo plane taip pat numatytas koridorius. Patvirtinus tokią naudojimosi tvarką nebus pažeisti jos interesai, nes ji turės šiek tiek didesnį naudojamą plotą namo pietinėje ir šiaurinėje pusėje ir tai galėtų kompensuoti jos patiriamus nepatogumus: atsakovų namo dalis nukreipta į vandens telkinio pusę, o ieškovės – į priešingą pusę, todėl siekdama kuo labiau išnaudoti vaizdą į tvenkinio pusę, ji siekia, kad jai tenkančio žemės sklypo dalis nuo sklypo pietinės pusės būtų kuo platesnė, o pagal atsakovų pateiktą planą, ši dalis siaura ir, tarsi, atskiria jos sklypo dalį, kuri prieina prie tvenkinio, nuo kitos, jai tenkančios sklypo dalies, todėl ieškovei nelieka privatumo. Atsakovų prie įėjimo įgyvenamąją namą auganti vynuogė ir tujos yra menkavertės, todėl yra mažesnė vertybė nei jos teisė į didesnį privatumą. Ji taip pat nori, kad bendro naudojimosi dalis C būtų mažesnė, t. y. pagal jos pateiktą planą, nes jai platus privažiavimas ir atskira teritorija prie jai priklausančio menkaverčio ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nereikalinga, tinkamai realizuoti jos teisėms į šį pastatą, jai pakaktų jos plane pažymėto tako. Ji neprieštarauja, kad požeminė kuro talpykla (šalys ja nesinaudoja, turi kitą šildymo būdą), patenka į atsakovams tenkančią žemės sklypo dalį.

Atsikirtimai į ieškinį ir priešieškinys grindžiami šiais argumentais. Atsakovai sutinka, kad su ieškove konfliktiški santykiai yra maždaug 10-15 metų, todėl nesutaria dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Nurodo, kad ieškovės patikslintu ieškiniu pateiktas planas ydingas, kadangi jam priklausantis artezinis gręžinys patenka į ieškovės žemės sklypą, be to, šioje dalyje prie pat gyvenamojo namo atsakovams paliktas žemės plotas yra labai mažas, vos tik išėjus iš gyvenamojo namo patenki į ieškovei priskirtą žemės ploto dalį. Be to, atsakovai, prie artezinio gręžinio yra pasodinę vynuogę, tujas, pasistatę stalą, todėl susikūrę tam tikrą poilsio zoną, kuri bent šiek tiek atitveria jų naudojamą žemės dalį nuo ieškovės, mažina konfliktų tikimybę. Pažymi, kad ieškovei priklausantis kanalizacijos šulinys pagal ieškovės pateiktą paskutinį priešieškinį patenka į jo žemės sklypą, patekimui prie numatytas tik siauras koridorius, o plotą apie jos šulinį turės tvarkyti jie. Ieškovės pateiktame žemės sklypo plane prie jai nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato numatytas tik siauras priėjimas yra nepakankamas, jų pateiktame žemės sklypo plane privažiavimas platesnis, nustatytas atskiras šiam pastatui naudoti skirtas sklypas, todėl labiau užtikrins ieškoves teises. Atsakovai sutinka, kad jų ir ieškovės plotas šioje dalyje ribojančias jaunas tujas perkelti į tą vietą, kurioje pagal jų patikslintą ieškinį yra numatyta jų naudojamų žemės sklypų riba.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,2622 ha ploto žemės sklypas Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra abiejų šalių statiniai. Dėl šio sklypo naudojimosi tvarkos šalys nesutaria, todėl ji nustatytina teismo sprendimu pagal ieškovės pateiktą 2016-01-14 UAB ,,Geodezininkai“ parengtą žemės sklypo planą. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,2622 ha ploto žemės sklypas Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Jame yra ieškovei ir atsakovams priklausantys statiniai (t. 1, el. b. l. 4,16,21-24). 2013 m. rugsėjo 9 d. pareiškimu ieškovė pateikė pasiūlymą atsakovams bendru sutarimu pasitvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal pateiktą žemės sklypo planą: jame bendrai šalių naudojamas plotas sudaro 422 kv. m, ieškovei tenkanti žemės sklypo dalis prie tvenkinio suplanuota 15,93 m. ilgio, atsakovams – 21,36 m ilgio; ieškovei tenkanti žemės sklypo dalis suprojektuota per tris sklypus (t. 1, el. b. l. 5-7). 2013 m. spalio 2 d. ieškovė vėl pasiūlė atsakovams susitarti dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagal jos pateikiamą planą (2013-09-26): šiame pasiūlyme sklypas dalintas į dvi atskiras dalis, šiaurine žemės sklypo dalimi paskiriant naudotis atsakovams, o pietine – ieškovei; bendras šalių naudojimo plotas mažesnis, sklypo dalies ilgiai prie tvenkinio – panašūs (t. 1, el. b. l. 8-11). 2015 m. birželio 3 d. kvietimu ieškovė kreipėsi į atsakovus siūlydama dar kartą susitarti ir notarine tvarka pasitvirtinti bendro naudojimosi žemės sklypu tvarką (t. 1, e. b. l. 12-15). 2015-09-25 ieškovės pateiktas raštas ir Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Kapčiamiesčio sen. pateikta informacija patvirtina, kad Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) gyvena dvi šeimos, butai atskiri, pertverti kapitaline siena (t. 1, el. b. l. 48,49). 2012 m. birželio 15 d. A. D. prašymas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus 2016-06-22 raštas patvirtina, kad žemės sklypas Lazdijų r. (duomenys neskelbtini)A. D. ir V. J. bendras, iš 0,2622 ha bendro ploto kiekvienam priklauso po 0,1311 ha (t. 1, el. b. l. 50,51). PVM sąskaita faktūra KAN 11614 patvirtina, kad atsakovas moka UAB ,,Lazdijų vanduo“ už nuotekų surinkimą, valymą ir dumblo tvarkymą (t. 1, el. b. l. 62). Ieškovė, pateikdama ieškinį, keisdama ieškinio dalyką pateikė keletą savarankiškų žemės planus, pagal kuriuos siūlė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką: iš 2013-09-26 UAB ,,Geodezininkai“ atlikto plano matyti: šalių bendram naudojimuisi numatytas plotas sudaro 498 kv. m, jis išdėstytas per du sklypus (aplink gyvenamąjį namą ir įvažiavimas), kiekvienai iš šalių naudojamas plotas suformuotas viename sklype, didesnė sklypo dalis, besiribojanti su tvenkiniu (pagal jos ilgį) suprojektuota atsakovams; ieškovės ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į atsakovams naudotis tenkančią sklypo dalį, priėjimas prie jo plane neišspręstas, šalims tinkamai naudotis kanalizacijos šuliniu, šuliniu ir arteziniu šuliniu, požemine cisterna numatyti keturi servitutai; šalių naudojamo ploto dalys – po 1 062 kv. m kiekvienai (t. 1, el. b. l. 14); iš 2015-10-30 UAB ,,Geodezininkai“ atlikto žemės sklypo plano matyti: šalių bendram naudojimuisi numatytas plotas sumažėja nuo 498 kv. m iki 240 kv. m, išlieka dvejuose plotuose (C ir D), kiekvienai iš šalių naudojamas plotas suformuotas viename sklype, didesnė sklypo dalis, besiribojanti su tvenkiniu (pagal jos ilgį) suprojektuota atsakovams; ieškovės ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į atsakovams naudotis tenkančią sklypo dalį, priėjimas prie jo plane neišspręstas, šalims tinkamai naudotis kanalizacijos šuliniu, arteziniu šuliniu, žemės sklype suformuoti patekimo prie jų koridoriai; šalių naudojamo ploto dalys nuo po 1 062 kv. m padidėja iki po 1 250 kv. m (t. 1, el. b. l. 67); iš 2016-01-14 UAB ,,Geodezininkai“ atlikto žemės sklypo plano matyti: šalių bendram naudojimuisi numatytas plotas sumažėja nuo 498 kv. m ir nuo 240 kv. m. iki 108 kv. m, jis lieka tik viename plote (D), kiekvienai iš šalių naudojamas plotas suformuotas viename sklype, didesnė sklypo dalis, besiribojanti su tvenkiniu (pagal jos ilgį) suprojektuota atsakovams; ieškovės ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į atsakovams naudotis tenkančią sklypo dalį, priėjimas prie jo neišspręstas, šalims tinkamai naudotis kanalizacijos šuliniu, arteziniu šuliniu, žemės sklype suformuoti patekimo prie jų koridoriai; šalių naudojamo ploto dalys - 1 257 kv. m kiekvienai (t. 1, el. b. l. 92,100); iš 2016-01-14 UAB ,,Geodezininkai“ parengto plano matyti, kad pagal jį ieškovei yra išspręstas patekimas prie jai priklausančio ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), po juo suformuotas žemės sklypas jai, patekimui prie artezinio ir kanalizacijos šulinio yra suformuoti koridoriai, šalių bendro naudojimo plotas – 114 kv. m per du plotus (t. 1, el. b. l. 122); Iš pirminio atsakovų su priešieškiniu pateikto 2015-07-01 UAB ,,AMMP“ atlikto žemės sklypo plano matyti: sklypas, skirtas naudotis ieškovei padalintas į tris atskirus plotus, atsakovams į du, bendras naudojimosi plotas sudaro 320 kv. m, suprojektuotas viename sklype (C, įvažiavimas); ieškovei priklausantis ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis šiaurinėje sklypo pusėje (koordinačių taškai 31, 32) suprojektuotas ieškovei naudotis tenkančioje dalyje, ieškovės kanalizacijos šulinys (koordinatės taškas 41) patenka į ieškovei naudotis skirtą plotą, artezinis gręžinys (atsakovų) į atsakovams naudotis suprojektuotą sklypo dalį, didesnis sklypo dalies ilgis, besiribojantis su tvenkiniu, suprojektuotas atsakovams; šalims naudotis tenka po 1 151 kv. m kiekvienai (t. 1, el. b. l. 34,35). Iš atsakovų su patikslintu ieškiniu pateikto 2015-11-12 UAB ,,AMMP“ atlikto žemės sklypo plano matyti: šalių bendram naudojimui paliktas žemės sklypo plotas sumažėjo nuo 320 kv. m iki 122 kv. m, kiekvienai iš šalių suprojektuota po ištisinį bendro naudojimosi plotą, beveik lygiai (18,65 m ir 18,64 m) suprojektuota sklypo dalis (pagal ilgį), besiribojanti su tvenkiniu, artezinis šulinys (koordinatės taškas 35) bei kanalizacijos šulinys (koordinatės taškas 37), kuriais naudojasi atsakovai, patenka į jiems naudotis suprojektuotą sklypo dalį, šulinys (koordinatės taškas 34) ir kanalizacijos šulinys (koordinatės taškas 36), kuriais naudojasi ieškovė, patenka į jai naudotis paskirtą sklypo dalį; ieškovės ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į žemės sklypo dalį, kuri priskiriama naudotis atsakovams, ieškovei priėjimas prie šio ūkinio pastato neišspręstas; kiekvienai iš šalių tenkanti žemės naudojamo žemės sklypo dalis nuo 1 151 kv. m padidėja iki 1 250 kv. m (t. 1, el. b. l. 73,74). Atsakovų pateiktame 2016-03-24 UAB ,,AMMP“ plane bendrojo naudojimo plotas šalims numatytas 170 kv. m, ieškovei naudojimuisi suformuoti du sklypai, vienas šiaurinėje sklypo pusėje, kitas – pietinėje, ieškovei tenkanti sklypo riba prie tvenkinio (pagal ilgį) sumažėja iki 17,37 m (t. 1, el. b. l. 124,125) Fotonuotraukose matyti įėjimas į atsakovams priklausančią gyvenamojo namo dalį, atsakovų artezinio šulinio buvimo vieta, iš tujų ir vynuogių suformuota poilsio vieta (fotonuotraukos Nr. 1, Nr. 2, t. 1, el. b. l. 75), ieškovės gyvenamojo namo vakarinė dalis ir šalia jos augančios vyšnios (fotonuotrauka Nr. 3, t. 1, el. b. l. 72). Fotonuotraukose - šalių bendrame žemės sklype esančio įvažiavimo fragmentai, ieškovės naudojama dalis prie tvenkinio, galimybė parkuoti automobilius (t. 1, el. b. l. 84-86,11). Ieškovės kanalizacijos šulinys (fotonuotrauka Nr. 3), bendras šalių ūkinis pastatas (fotonuotrauka Nr. 4, t. 1, e. b. l. 112,113). Šalių sklypo topografinė nuotrauka (2012-11-29) patvirtina įvažiavimo buvimo vietą šiuo laikotarpiu, šalių faktiškai naudotas, ieškovės ir atsakovų naudojamą sklypo dalį atitveriančius sodinukus, kurie, įvertinus mastelį, auga 21 m. atstumu nuo sklypo šiaurinės dalies (t. 1, el. b. l. 114).

Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsnio 1 dalis). CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais.

Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-291/2007). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-291/2007).

Šiame teisės normų aiškinimo kontekste ir svarstytini šalių pateikti planai. Nors šalys sutinka ir sutaria, kad ieškovei priklausantis ūkinis pastatas, esantis šiaurinėje sklypo dalyje (vakarinėje jo pusėje) yra menkavertis, prastos būklės, tai įrodo ir prie bylos pateiktos šio ūkinio pastato fotonuotraukos, ieškovė faktiškai jo nenaudoja, tačiau esant šiam pastatui ir šalims nesutarus dėl jo nugriovimo ar perleidimo, privalo būti užtikrinta, kad ieškovė turėtų bent minimalias sąlygas šiuo pastatu naudotis. Įvertinus tai, šalių pateikti žemės sklypo naudojimosi tvarkos planai, kuriuose ši galimybė ieškovei neužtikrinta (2013-09-29, 2015-10-30, 2016-01-14 (pirminiai) ieškovės pateikti projektai, 2015-11-12 atsakovų pateiktas projektas), atmestini kaip pažeidžiantys jos teisę į nuosavybę ir galimybės naudojimosi tvarką tarp šalių nustatyti pagal šiuos projektus, nesvarstytinos.

Svarstant, kuris iš likusių šalių pateiktų projektų labiausiai atitinka abiejų šalių interesus, pažymėtina, kad tarp šalių jau 10-15 m. yra susiklostę konfliktiški santykiai, todėl būtina siekti tokios tvarkos, kuri labiausiai šalintų konfliktinę situaciją, užtikrintų bendraturčių tarpusavio autonomiškumą. Šalių naudojamo žemės sklypo rytinėje dalyje yra tvenkinys, todėl abiejų šalių interesai sukoncentruoti į šią rekreacinę sklypo dalį, todėl būtina užtikrinti teisingą bendraturčių interesų pusiausvyrą tenkinant šį jų poreikį. Pažymėtina ir tai, kad siekiant teisingos bendraturčių interesų pusiausvyros, neišvengiama situacija, kai tam tikriems vieno bendraturčio interesams suteikiamas prioritetas prieš kito bendraturčio interesus. Svarstant atsakovų 2015-07-01 UAB ,,AMMP“ sudarytą planą, pažymėtina, kad šalims suformuota bendro naudojimo dalis yra didelė – 320 kv. m, todėl atsiranda prielaidos konfliktinėms situacijos tarp šalių kilti, ieškovei tenkanti žemės sklypo dalis prie tvenkinio nedidelė, ji atskirta nuo kitų jos dalių, jai tenkančios dalys išmėtytos po visą sklypą, todėl pagal tokią tvarką ieškovės netektų ir didelės dalies savo privatumo. Prie ieškovės mažai naudojamo ūkinio pastato (prie koordinačių taškų 31,32) ieškovei suformuotas didelis žemės sklypo plotas, tačiau šiuo pastatu ieškovei naudojantis minimaliai, ji praranda galimybę gauti didesnį vientisą žemės sklypo dalį plote prie tvenkinio, todėl ši aplinkybė leidžia spręsti, kad tokia naudojimosi tvarka būtų nesąžininga ieškovės atžvilgiu. Dėl šių argumentų pripažintina, kad šis atsakovų pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas nesąžiningas atsakovės atžvilgiu, nepašalina prielaidų šalių tarpusavio konfliktams, didelė bendram naudojimui suprojektuota sklypo dalis pažeidžia ir kiekvienos iš šalių interesą turėti kuo didesnę jai tenkančią sklypo dalį, todėl yra ir neracionalus. Įvertinus tai, pagal šį planą naudojimosi tvarka žemės sklypu negali būti nustatyta.

Likusieji du šalių pateikti planai (atsakovų pateiktas 2016-03-24 UAB ,,AMMP“ sudarytas planas ir ieškovės pateiktas 2016-01-14 UAB ,,Geodezininkai“ sudarytas planas) yra panašūs. Sprendžiant, kuris iš jų labiau atitinka abiejų šalių interesus, atkreiptinas dėmesys į šiuos jų aspektus: atsakovų pateiktame plane šalių kanalizacijos ir artezinis gręžinys pateka į kiekvieno iš jiems tenkančią žemės sklypo dalį, todėl vertintina kaip šio plano privalumas, nes naudojimasis šiuo turtu, priežiūra apie juos yra racionalesnė, patogesnė abiems šalims lyginant su ieškovės pateiktu planu, kur apibrėžti patekimo prie jų koridoriai. Tačiau tenka pripažinti ir tai, kad naudojimasis tiek kanalizacijos šuliniu, tiek arteziniu šuliniu nėra toks intensyvus, kad tam būtų suteiktas prioritetas ir naudojimosi tvarka žemės sklypu būtų nustatoma pagal šį planą. Įvertinus mastelį, ieškovės pateiktame plane suformuotas 4 m pločio koridorius šių įrenginių aptarnavimui, šis koridorius susisiekia su kiekvieno iš bendraturčių naudojamu žemės plotu, todėl nors šių įrenginių aptarnavimas, žolės priežiūra apie juos, nėra visiškai patogi, tačiau pakankama užtikrinti jų priežiūrą, o dėl to patiriami šalių nepatogumui kitų jų interesų kontekste nebus labai dideli. Tenka pripažinti ir tai, kad pagal ieškovės pateiktą planą, atsakovų prie artezinio šulinio pasodintos tujos, vynuogė, esantis suolas su stalu, kurie sukuria tam tikra jų poilsio vietą, pateks į ieškovei tenkančią žemės sklypo dalį ir tai sukels atsakovams tam tikrus rūpesčius ir nepatogumus. Svarstant atsakovų teisę išsaugoti šią vietą, pažymėtina, kad atsakovai šią poilsio vietą įsirengė be ieškovės sutikimo bendrame žemės sklype, kurios naudojimosi tvarka nenustatyta, todėl neturi teisėtų lūkesčių ją išsaugoti. Be to, atsakovai turi susikūrę pakankamai didelę poilsio erdvę prie tvenkinio, ten yra jų pavėsinė, todėl net ir praradę poilsio erdvę prie artezinio šulinio, jie išsaugos kitą, vaizdingesnėje vietoje, erdvesnę, toliau nuo ieškovės dalies esančią poilsio erdvę, taip bus sumažintos ir galimybes jų tarpusavio konfliktams kilti. Todėl vien atsakovų interesas išsaugoti šią poilsio vietą nėra pakankamas pagrindas naudojimosi tvarką patvirtinti pagal jų pateiktą planą. Prie namo pietinės dalies ieškovės plane paliktas 2 m atstumas, o prie rytinės dalies – 3 m atstumas, atsakovų plane numatytas 5 m atstumas motyvuojant tuo, kad toks atstumas būtinas rūpinantis pastatu, tačiau toks atstumas namo priežiūrai sumažina ieškovei tenkančią žemės sklypo dalį pietinėje pusėje, ties šia vieta atsirandantis jai tenkančio ploto susiaurėjimas, tarsi, atskiria vieną jos naudojamą dalį nuo kitos, be to, sumažėja jai tenkantis žemės sklypo plotas ir rytinėje dalyje (tvenkinio pusėje). Svarstant, kuriam iš šalių poreikių turėtų būti teikiamas prioritetas, pripažintina, kad ieškovės plane nustatytas mažesnis atstumas yra pakankamas tam, kad būtų užtikrintas pastato aptarnavimas ir jo priežiūra, todėl atsakovų interesas rūpintis pastatu nebus pažeistas. Ieškovei tenka mažesnė dalis vaizdingoje vietoje prie tvenkinio nei atsakovams, todėl jos interesas turėti kuo platesnę šią sklypo dalį yra svarbus. Renkantis tarp šių interesų, prioritetas teiktinas ieškovės interesui, nes interesas turėti didesnę vaizdingą žemės sklypo dalį yra svarbesnis nei interesas turėti platesnį plotą pastato priežiūrai. Todėl pripažintina, kad ieškovės pateikto žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano sprendiniai sklypo pietinėje ir rytinėje dalyje labiau atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus. Pripažintina ir tai, kad ieškovės pateikto plano sprendinys nustatyti mažesnį šalių bendro naudojimo plotą (ieškovės 114 kv. m, atsakovo – 170 kv. m) tarp šalių esant ilgamečiams konfliktiškiems santykiams, pripažintinas geresniu, labiau atitinkančių šalių interesus. Atsakovų pateiktame plane, tam, kad ieškovė galėtų naudotis šiaurinėje sklypo dalyje esančiu ūkiniu pastatu, suformuotas 4,25 m ploto privažiavimas, o šalia pastato – 1 m pločio teritorija šiam pastatui aptarnauti ir prižiūrėti. Tai neatitinka ieškovės intereso, nes ji šiuo pastatu naudojasi minimaliai, privažiavimas prie jo jai nereikalingas, o toks sprendinys sumažina kitą ieškovei tenkantį plotą. Ieškovei tvirtinant, kad jai pakankamas jos plane suprojektuotas 1 m pločio takas rūpintis šiuo pastatu, šis jos interesas negali būti ignoruojamas, juolab, kad šio ieškovės intereso užtikrinimas niekaip nesuvaržo atsakovų teisių ir nepažeidžia jų teisėtų interesų. Tokią situaciją kaip galimą pripažįsta ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012).

Aukščiau aptartų argumentų kontekste, pripažintina, kad ieškovės pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane aptarti sprendiniai yra patogūs žeme naudotis bendrataučiams, jie racionalūs, atitinka proporcingumo ir sąžiningumo principą, nepažeidžia bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, be to, teikia daugiau prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti, todėl naudojimosi tvarka patvirtintina pagal ieškovės pateiktą planą. Įvertinus tai, ieškovės ieškinys tenkintinas, o atsakovų priešieškinys atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės išlaidas sudaro 431 Eur: 31 Eur žyminio mokesčio, kuris pagrįstas kvitu (t. 1, el. b. l. 19); 400 Eur išlaidų advokato apmokėti, kurios pagrįstos sąskaitomis APV 000090 ir APV 000183, pinigų priėmimo kvitu LAT Nr. 811302 ir sąskaitos išrašu (t. 1, el. b. l. 18-19, 104,105), o įvertinus tai, kad advokatas ruošė ieškinį, atsiliepimus, dalyvavo trejuose teismo posėdžiuose, kurie užtruko dešimt valandų, jos neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymui Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių. Kadangi ieškinys tenkinamas, šios ieškovės turėtos išlaidos – 431 Eur, priteistinos iš atsakovų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270, 273 straipsniais, teisėja

nusprendžia:

Ieškovės A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti ieškovei A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovams V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio 0,2622 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB ,,Geodezininkai“ parengtą 2016-01-14 žemės sklypo planą (M 1:500), kuris yra neatskiriama sprendimo dalis, paskiriant A. D. naudotis 1 254 kv. m ploto sklypo dalimi, plane pažymėta A, paskiriant V. J., L. J. naudotis 1 254 kv. m ploto sklypo dalimi, plane pažymėta B, o 114 kv. m ploto sklypo dalį, plane pažymėtą D, šalims palikti šalims naudotis bendrai.

Atsakovų V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 431 Eur (keturis šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.