Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) privataus kaltinimo tvarka kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

privatus kaltintojas K. D. kaltina E. P. tuo, kad E. P. apšmeižė nukentėjusįjį, nes 2011-06-27 Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 81-1-378-11 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Tyrimas pradėtas remiantis E. P. 2011-06-27 pareiškimu, kuriame nurodyta, kad laikotarpyje nuo 2011-03-11 iki 2011-06-26 buvo įvykdyta vagystė iš jos gyvenamosios vietos, tai yra atrakinus jos namo duris buvo pavogti juvelyriniai dirbiniai – auksinių dantų laužas 40 vnt., apie 2000 litų vertės, auksinis laikrodis 5000 litų vertės, vertybiniai popieriai eurai 10000 vnt. apie 35000 litų vertės, auksinis žiedas apie 3000 litų vertės, vertybiniai popieriai litai 6000 vnt. apie 6000 litų vertės, tai yra E. P. padaryta 51000 litų turtinė žala. E. P. nurodė, kad šią vagystę įvykdė K. D., nes neva nugirdusi, kaip K. D. būdamas namuose, su savo žmona B. D. kalbėjosi apie tai, ir jai pasakęs, kad paėmė iš E. P. namų auksą, kurį galima nunešti į lombardą. 2011-06-28 K. D. buvo apklaustas minėtoje ikiteisminio tyrimo byloje kaip specialusis liudytojas, o 2011-10-14 Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros nutartimu ikiteisminis tyrimas Nr. 81-1-610-11 sustabdytas, nes atlikus visus įmanomus procesinius veiksmus nebuvo gauta pakankamai duomenų, K. D. nusikalstamai veikai pagrįsti. Todėl nukentėjusysis K. D. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn E. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., pripažinti jį nukentėjusiuoju bei civiliniu ieškovu ir išieškoti iš E. P. 10000 litų patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamoji E. P. savo kaltę dėl šmeižto neigė ir nurodė, jog klausė policijoje tyrėjos ar nebus šmeižtas, jei įvardins žmogų, kuris galėjo tai padaryti – pavogti jos turtą. Tyrėja pasakiusi, kad tai uždara įstaiga, jokio šmeižto nebus. Todėl pasakiusi, kaip jai atrodo, kad tai gali būti K. D.. Jo pavardės daugiau niekur neminėjusi. Manė, kad kol kaltė neįrodyta, jokių pėdsakų nėra, dar nebuvo įrodyta, kas pavogė, ji tikrai niekam nepasakojusi apie vagystės detales: nei darbovietėje, nei kitur, nebent galėjo išaiškėti šie faktai, kai pradėjo policija lankytis. Net nemanė, kad K. D. patirs tiek daug nemalonumų. Daiktai buvo pavogti, jie iki šiol nėra atsiradę. Gavo atsakymus iš policijos, kad nenustatyti kalti asmenys dėl vagystės iš jos. Jos vyras buvo pensininkas, jis susižeidė, kaimynas K. D. veždavo ją į darbą, iš darbo. Tada kaimynas parsivarė mašiną už 1000 eurų. Ji turėjusi santaupų litais ir eurais dalį. Mašina - tai buvo jos paskutinė dovana vyrui. Kaimynui pasiūliusi, kad duos litais, nes jis pats pasakė, kad geriau būtų eurais, nes jis važinėja į V.. Ji nuėmė nuo indėlio eurus ir atidavė kaimynui už mašiną eurais. Į policiją kreipėsi dėl vagystės ne norėdama įskųsti K. D., bet pranešti apie nusikalstamą veiką prieš ją. Jeigu kartais būtų atsiradę pavogti daiktai, o policijai apie tai nebūtų pranešta, tada niekas jai daiktų negrąžintų.

Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis K. D. nurodė, kad šmeižtas prasidėjo nuo 2011 m. gegužės mėnesio. Iš aplinkinių žmonių išgirdo, kad E. P. pasakoja, jog jis supirkinėja esančias kitoje gatvės pusėje žemes - po 1, 2 arus. Po to atsirado E. P. skundas savivaldybei, kuris yra pridėtas prie bylos. Mano, jog prasidėjo tendencingas spaudimas jo atžvilgiu. 2011-06-28 atvyko policija pas jį į darbą, namuose ir darbe padarė kratą. Niekas nieko nepaaiškino, policija pralaikė visą dieną, paskui gavo parašytą raštą, kad jis paėmė iš E. P. pareiškime policijai išvardintus daiktus. Tų daiktų nėra matęs. Tyrėjai nenustatė, kad tie daiktai galėjo egzistuoti P. namuose. Pažymėjo, jog dirba valstybės tarnyboje, pas jį ateina įvairūs žmonės girdėję tas nesąmones, jam su jais reikia bendrauti. Jaučiasi pažemintas, įžeistas, dabar buvusių kaimynų elgesiu. Su kaimynais P. sugyveno draugiškai. Po vyro mirties E. P. padėjo kiek galėjo, nuo 2011-03-06, ir 2011-03-12 vežė ją pas vyrą, gulintį ligoninėje į K., vežiodavo į darbą. Prašo teismo įvertinti E. P. elgesį ir ją nubausti atitinkamai. Kompensuoti civilinio ieškinio tvarka 10000 Lt patirtą neturtinę žalą. Mano, kad apie jį buvo paskleista žeminanti informacija, nes gyvena mažame mieste ir kalbos greitai. E. P. paskleidė informaciją poliklinikos darbuotojams, jis su jais kalbėjosi, bet žmonės atsisako liudyti, o per prievartą jis neatsives nei vieno gydytojo, nei vieno poliklinikos darbuotojo, kuris paliudytų jo naudai. Nurodo, jog 10000 Lt susidaro iš to, kad sugadinta jo sveikata, gydėsi pas šeimos gydytoją T., E. P. pati matė, kad pas jį lankėsi ne vieną kartą. Tokie dalykai, kai raštiškai surašomi dokumentai ir policijos pareigūnai pralaiko visą dieną policijoje ir nieko neranda, žemina. E. P. turėjo laiko nuo 2011-10-14, kai gavo nutarimą, kad jo kaltė neįrodyta, atsiprašyti, tačiau to nepadarė.

Prašo E. P. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str. 1 d. už šmeižimą, pripažinti jį nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu išieškant jo naudai iš kaltinamosios 10000 Lt patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja B. D. nurodė, jog kaltinamąją E. P. pažįsta daug metų, nukentėjusysis K. D. – jos vyras. Mano, kad yra nepagrįstai apkaltinti. Birželio mėnesį E. P. paprašė jos apdirbti sklypelį. Ji sakiusi, kad viena tai tikrai neapdirbs. Dėl to pasitarė su vyru. Kartu su vyru apžiūrėjo, sutiko žemę apdirbti, nes E. P. nelabai darbinga, jai nugarą skauda. Pradėjo dirbti žemę, o 2011-05-03 buvo kursuose K., susitiko ten V. P., kuri pasakiusi, jog mama E. P. verkia, sako, kad K. D. visus gatvėje žemės sklypus nori supirkti. Tie žemės sklypai savivaldybės, ne jų. Pasakė V. P., kad nenori supirkti jokių sklypų, kad pirmiau jie turi įsitikinti ar kalbos yra pagrįstos, o paskui kaltinkite. Vėliau E. P. nutarė sutraiškyti K. D., kėlė klausimą iš kur atsirado jis toks mūsų gatvėje. Buvo parašyti E. P. raštai į savivaldybę. E. P., jai jos daržą beravint paskambino ir pasakė, kad buvo savivaldybėje, ten pažįsta P.. Sakiusi jai, kad taip nebus, jūs neužvaldysite jos žemės sklypo. Paskui dar pasvarsčiusi toliau ravėjo E. P. daržą. Bandė vyras, K. D., pasikalbėti su E., ji išvariusi jį iš kiemo. Paskui, kai kolegos gydytojai pasakė, kad E. P. protas pasisuko, nusprendė pasikalbėti su jos vaikais. Klaususi, kas čia darosi. V. pasakė, buvote mūsų šeimos draugai, o vėliau E. P.. apvogėte. 2011-06-27 vakare policija atvyko kratos daryti, ieškojo jų rūbuose E. P. auksų. Nėra pas P. matę jokių auksų, juvelyrinių dirbinių ir niekada jie nebuvo jais pasipuošę. E. P. visiems ji poliklinikoje šneka, kad ją apvogė kaimynai. Pasakė savo seselei, kolegėms. Paskleistos žinios buvo kaimynams C., M., jie galėtų paliudyti.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja V. P. paaiškino, kad nukentėjusįjį K. D. pažįsta, tačiau apie kaimynų kivirčus nežada kalbėti. 2011 m. vasarą pasigedo auksinio laikrodžio, pinigų eurais ir litais. 10000 litai, eurais, kiek buvo nežino. Buvo pasigesta ne tik tėvo, bet ir mamos pinigų, kurie buvo atidėti paminklui, nes žmonės daug suaukojo. Tėvas gulėjo K. klinikose, tėvo daiktus tvarkė, asmeniškai rado, kur buvo brangūs dalykai, senelio - tėvo tėvo - dantų auksas, tai buvo kulonikai, didelis žiedas su cedeliais, jie nebuvo nešiojami, jie laikomi buvo jai ir broliui. Tėvas nebuvo iš tų žmonių, kurie puošiasi. Žino, kad tie daiktai buvo, jie dabar dar neatsiradę. Klinikose ji buvo prie tėvo. Mama padavė raktą nuo namų kaimynams, tie pavogti daiktai nebuvo rasti, kitų įtariamųjų neturėjo. Kai nuėjo su mama ir broliu į policiją, su tyrėju apsikalbėjo. Dingusius daiktus matė pati, todėl bandymas sakyti, kad daiktų nebuvo - netiesa. Tyrėjos klausė, ar nebus šmeižtas, jei nurodys žmogaus pavardę. Tyrėjas pasakė, kad tai nebus šmeižtas. Tyrėjui paklausus ar turi konkretų įtariamąjį, nes įsilaužimo nebuvo, paklausė, ar nieko tokio, kad įvardinsi konkretaus žmogaus pavardę, nes raktas buvo duotas tik jam. Tyrėjas atsakęs, kad tai valdiška įstaiga, todėl drąsiai pasakė, kad tas žmogus gali būti įsipainiojęs į daiktų dingimą, nesakė, kad jis konkrečiai paėmė. Buvo konstatuotas faktas, kad dingo tėvo daiktai. Nebūtų tų daiktų ieškoję, jei ne reikalai su žemėmis. Spyną tyrėjai nuvežė, rakto niekas ir dabar neatidavė, nors sakė, kad buvo atiduotas. Apie vagystę niekam nebuvo sakoma. Buvo šnekų turguje, kad kaimynė vaikšto po turgų ir vadina jos mamą E. P. psichiniu ligoniu. Mano, jog jokio šmeižimo nebuvo, o kreipimasis į policiją nėra šmeižtas.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. P. paaiškino, jog 2011 m. vasarą buvo pasigesta vertybių. Jų pasigedo jo mama ir sesuo. Gyvena su šeima K. mieste, ne R. mieste. Kreipėsi į policiją. Policijoje buvome - jis, jo sesuo ir mama. Apie vagystę jam paskambinusi pranešė sesuo V. P.. Visi nuvyko į policiją. Pasakojo, kad dingę pinigai, auksas. Tyrėjui paklausus ar jie kažką įtaria, jų pirmas klausimas buvo, ar nurodydami asmenį, jo neapšmeišime, kai nesant įrodymų pateikiama pavardė. Tyrėjas jiems pasakęs, kadjie tai padaryti privalo, nes eina kalba apie didelės vertės turtą. Tada buvo nurodyta K. D. pavardė, nes mama E. P. jam buvo davusi namų raktą, kai tėvas sirgo ir buvo K. mieste. Jam nėra žinoma, kad kur daugiau būtų pasakyta šito žmogaus pavardė.

Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. dispozijoje numatyta, kad už šmeižimą baudžiamas tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas - žmogaus garbė ir orumas. Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra žmogaus konstitucinė teisės. Šios konstitucinės nuostatos apibrėžia teisę į saviraiškos laisvę, garbę ir orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą. Pagal objektyviosios pusės požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskelidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Kaltininkas, paskleisdamas informaciją turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo, jeigu jos skleidžiamos viešai, dideliam subjektų ratui.

Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teisėsaugos įstaigas dėl jo manymu, pažeistos teisės bei jos gynimo. Iš 2011-06-27 E. P. pareiškimo Radviliškio rajono policijos komisariato (baudžiamoji byla Nr. 81-1-00378-11; b. l. 11) matyti, kad pareiškėja E. P. nurodo, jog „būnant namuose išgirdau kaimyno K. D. ir jo žmonos pokalbį apie tai, kaip minėtas pilietis buvo mano bute ir pavogė aukso laužą“ bei prašo „padėti išsiaiškinti, įvykio aplinkybes ir kaltus asmenis nubausti įstatymo numatyta tvarka. E. P. pateikė informaciją, kaip galimą versiją dėl nusikalstamą veiką padariusio asmens (kuri atsirado išgirdus kaimyno K. D. pokalbį), ne viešai, dideliam subjektų ratui, o teisėsaugos institucijai. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad E. P. veikoje nėra objektyviosios pusės požymio – paskleidimo, nes pastaroji į policiją kreipėsi ištirti jos nurodytas aplinkybes, o ne siekdama jas paskleisti. Teismo posėdžio metu E. P. patvirtino, jog rašydama pareiškimą policijai dėl dingusių vertingų daiktų turėjo tikslą, jog teisėsaugos institucijos nustatytų vagystę iš jos namų įvykdžiusį asmenį (-is), atitinkamai jį (-juos) nubaustų bei rastų ir grąžintų jai dingusius daiktus.

Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog galėjo būti kitaip. Bylos duomenimis nėra nustatytas E. P. nusikalstamas siekis bei tyčinė kaltė paskleisti apie K. D. tikrovės neatitinkančią, galinčią jį paniekinti, pažeminti ar pakirsti pasitikėjimą juo informaciją. Nors E. P. Šiaulių apskrities VPK Radviliškio PK 2011-06-27 pareiškimo turinyje nurodytos aplinkybės nebuvo įrodytos, o ikiteisminis tyrimas 2011-10-14 Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros nutarimu sustabdytas, nes atlikus visus įmanomus veiksmus nebuvo gauta pakankamai duomenų, K. D. nusikalstamai veikai pagrįsti, tačiau kreipimasis į Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK su tokio pobūdžio pareiškimu nelaikytinas šmeižimu Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. prasme, kadangi Radviliškio rajono PK darbuotojų pareiga būtent ir yra nustatyti pareiškime pateiktos informacijos atitikimą, arba neatitikimą tikrovei. Šiuo atveju nei kaltinamosios E. P., nei Radviliškio PK darbuotojų iniciatyva ar veiksmais minėto pareiškimo turinys nebuvo paviešintas tretiesiems asmenims. O asmenų teisės kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl galima padarytų pažeidimų ištyrimo ir įvertinimo negali būti ribojamos.

Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta subjektyviosios ir objektyviosios nusikaltimo sudėties, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., požymių, todėl E. P. negali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal tokią inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Nenustačiaus E. P. nusikalstamos veikos, nėra pagrindo patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., pripažinti K. D. nukentėjusiuoju bei civiliniu ieškovu ir išieškoti iš E. P. 10000 Lt K. D. naudai patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d., 297 str., 298 str., 301 str., 303 str., 5 d. 1 p., 308 str. ,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Išteisinti E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nes nepadarytą veika, turinti BK 154 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių.

K. D. civilinį ieškinį dėl 10000 Lt neturtinės žalos iš E. P. išieškojimo palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 3000 Lt (trys tūkstančius litų) proceso išlaidų E. P. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Radviliškio rajono apylinkės teismą.