Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant nukentėjusiajam A. R., jo atstovui advokatui Vigintui Stričkai, kaltinamajam R. N., kaltinamojo gynėjui advokatui Vaclovui Vaitkui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. R. skundą privataus kaltinimo tvarka, kurioje,

R. N., gimęs 1960-09-28, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, našlys, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini) k., Radviliškio r. sav., neteistas,

kaltinamas privataus kaltintojo A. R. skundu privataus kaltinimo tvarka, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 139 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. kaltinamas skundu privataus kaltinimo tvarka privataus kaltintojo A. R., įvykdęs nusikaltimą, numatytą BK 139 str. 1 d., o būtent, kad R. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2011-11-25, apie 21 val., Radviliškio r., (duomenys neskelbtini) k., tyčia pastūmė A. R. ranka, dėl ko, jam nugriuvus ant žemės, užgulė jį ir prispaudęs krūtine ir užsukęs jam už nugaros kairę ranką, ją laikė. Šiais veiksmais A. R. buvo padarytas kūno sužalojimas – buvo išnarintas dešinis žastikaulis.

Kaltinamasis R. N. kaltu neprisipažino ir parodė, kad grįžus iš darbo atvažiavo pas draugę A. Ž.; jos vaikai pasakė, kad ji pas A. ir D. R. geria. Atėjo pas A. R. ir pro langą pamatė, kad ten yra A. Ž.. A. R. išėjo į lauką. Paprašė užeiti vidun; abu užėjo į kambarį; atsisakė gerti; liepė atiduoti dukrą, kurią norėjo parsivežti namo. Dukros neatidavė, dėl to ir gavosi konfliktas su visais. Iškvietė policiją, nes jam neatidavė dukros. Atvažiavęs pareigūnas nuvežė A. Ž. namo. Paėmė vežimėlį ir pėsčiomis ėjo namo. Išėjo į pagrindinį kelią, kai D. R. ir A. R. jį pasivijo. Visi sustojo ir koliojosi. Tai išgirdo E. B. ir atėjęs liepė baigti juokinti žmones, pasiėmė vežimėlį ir pasakė, kad rytoj galės atsiimti. Iki A. R. namų 50 metrų nuo kelio, kur jį pasivijo. D. R. jį pasivijo, griebė už vežimėlio, vežimėlis nugriuvo, iškrito pagalvėlė. A. R. atbėgo iš paskos, kai bėgo link jo, 2 kartus griuvo. A. R. pargriovęs ir užlaužęs rankų jam rankų nebuvo. Žalos atlyginti nesutinka.

Nukentėjusysis A. R. parodė, kad 2011 m. lapkričio mėn. 25 d., vartojo alkoholį pas save namuose su A. Ž. ir D. R.. Pamatė, kaip prie lango priėjęs R. N. žiūrėjo į vidų. Išėjo laukan, tačiau R. N. pasislėpė. Po to R. N. iškvietė policiją, kuri išsivežė A. Ž.. Tada R. N. prie namų kieme jį užpuolė – paėmė už megztinio ir pastūmė. Nugriuvo ant žemės, ant pievutės. Nugriuvo ant šono ir jam už nugaros užlaužė dešinę ranką. R. N., pritūpęs šalia jo, laikė užlaužęs ranką. Išbėgusi žmona atstūmė R. N. nuo jo. Mano, kad jam tuo metu buvo išnarinta ranka, nes atsistojus skaudėjo ranką, kuri buvo užsukta. Tuo metu galėjo būti apie 20.00 val. vakaro. Visą naktį nemiegojo dėl skausmo. Sekančią dieną iš ryto vaikas jį nuvežė į polikliniką. Kai nuėjo į namus, jo žmona su R. N. dar pasistumdė ir tada R. N. išėjo. Prašo priteisti 5000 Lt neturtinės žalos. Skaudėjo ranką, naktį nemiegojo, reikėjo kreiptis pas gydytojus, vartojo vaistus, negalėjo eiti į darbą, buvo nedarbingas mėnesį laiko. Kol atstatė ranką, kokias 3 valandas gulėjo ligoninėje; vėliau gydytojas parišo ranką ir išleido iš ligoninės. Pats nepasišalino. Gydytojui sakė, kad jį pastūmė R. N.. Patikslino, kad gydytojui pasakė, jog užpuolė svetimi. Kai išvažiavo policija, vaiko vežimėlis buvo prie namo; išeidamas R. N. pasiėmė vežimėlį. Pripažino, kad buvo išgėręs 2 litrų talpos alaus butelį. Prašo R. N. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 139 str. 1 d., ir priteisti iš kaltinamojo 5000 Lt patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Liudytojas E. B. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta, su nukentėjusiuoju yra kaimynai. Buvo vakaras, išėjo atsinešti malkų, išgirdo ant kelio triukšmą ir kaimyno A. R. balsą bei kitų žmonių balsus. Nuėjęs pažiūrėti, pamatė už 50 metrų nuo A. R. namų R. N., A. R. ir jo žmoną D. R.; jie visi buvo išgėrę. Dėl ko vyko triukšmas, nežino. Liepė baigti triukšmą ir skirstytis. Jie išsiskirstė. Parsistūmė vaikišką vežimėlį, kad neliktų ant kelio. Kad muštųsi, nematė. A. R. su žmona nuėjo namo. Buvo tamsu, apie 20.30 val. Nematė, kad A. R. būtų sužalota ranka; A. R. nesiskundė, kad skauda ranką. Kad A. R. sužalota ranka, sužinojo ryte. Ar. A. R. dar tą vakarą buvo kur išėjęs, nežino.

Liudytoja D. R. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, nukentėjusysis jos vyras. 2011-11-25 A. Ž. atvažiavo pasveikinti vyrą su jubiliejumi; išgėrė sidro. Pro langą pastebėjo rūkantį A. Ž. draugą R. N.. Vyrui išėjus į lauką, R. N. pasislėpė. Vyras grįžęs pasakė, kad R. N. iškvietė policiją. Po pusvalandžio atvažiavo policija, kartu su pareigūnais atėjo R. N.. R. N. reiškė pretenzijas A. Ž., kam ji atėjo. Policija išvežė A. Ž. su dukra, o R. N. pasislėpė sode. Vyrui išėjus į kiemą, išgirdo triukšmą, vyras rėkė prašydamas jį gelbėti. Išėjo į lauką ir pamatė, kad R. N. guli ant jos vyro, užlaužęs abi rankas; vyras gulėjo ant pilvo. Puolė gelbėti, R. N. nustūmė, atitraukė rankas. Viskas vyko pas juos kieme. Vyras nuėjo į namus; ji kieme dar pasikoliojo su R. N.; iki kelio nėjo. E. B. atėjo jau po to, kai jos vyras buvo nuėjęs į kambarį. Kad skauda ranką, vyras jai pasakė apie 24.00 val. nakties; ryte atvežė jį į priimamąjį, nustatė rankos išnirimą. Vežimėlį paėmė E. B., nes R. N. buvo girtas.

Iš 2012-05-23 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 81-2-003-12 nutrauktas, nes tokio pobūdžio bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas; A. R. išaiškinta teisė dėl padarytos veikos kreiptis į Radviliškio rajono apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka (b.l. 2, 3).

Iš VšĮ Radviliškio ligoninė 2012-11-26 pranešimo teismui Nr. S-2296(1.16) matyti, kad A. R. 2012-11-26 kreipėsi į VšĮ Radviliškio ligoninės Priėmimo – skubiosios pagalbos skyrių dėl peties sąnario skausmų; nustatytas dešinio žastikaulio išnirimas; gydytojo apžiūros įraše nurodyta, kad trauma buityje, užpuolė nepažįstami asmenys (b.l. 49-52).

Iš 2012-11-28 Radviliškio r. PK pranešimo teismui Nr. 40-81-S-12866 matyti, kad Radviliškio r. PK 2011-11-26 13.05 val. policijos registruojamų įvykių registre buvo registruotas pranešimas , jog į VšĮ Radviliškio ligoninės priėmimo skyrių dėl žastikaulio išmirimo pristatytas A. R., kuris po medikų apžiūros iš priėmimo skyriaus pasišalino.

Teismų praktika, taikant Lietuvos Respublikos BPK normas reglamentuojančias nuosprendžio surašymą bei 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas numato, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, ir kitas svarbias aplinkybes. Visos abejonės, kai jų nepavyksta pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

LR BK 2 str. 4 d., reglamentuojančioje pagrindines baudžiamosios atsakomybės sąlygas, įtvirtinta nuostata, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Kaltinamojo R. N. parodymai visos bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, nesiskyrė. Liudytojo E. B. nurodytos įvykio aplinkybės atitinka kaltinamojo parodymus. Šio liudytojo parodymai taip pat buvo išsamūs, nuoseklūs, jokių prieštaravimų tarp šio liudytojo parodymų nenustatyta. Dėl šių parodymų tikrumo abejonių neiškyla. Aplinkybių, dėl kurių posėdžio metu dalyvavęs liudytojas būtų suinteresuotas duoti klaidinančius parodymus, nenustatyta. Tuo tarpu, liudytojos D. R. ir nukentėjusiojo parodymai prieštaringi; skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis nurodo, kad jis nugriuvo ant šono ir R. N. pritūpęs šalia jo už nugaros užlaužė dešinę ranką. D. R. nurodo, kad jos vyras gulėjo ant pilvo, o R. N. gulėjo ant jos vyro ir buvo užlaužęs jam abi rankas. Ir A. R., ir D. R. nurodo, kad įvykio vieta buvo jų kieme, tuo tarpu R. N. ir Liudytojas E. B. nurodo, kad ant kelio, 50 metrų nuo A. R. namų. Pats nukentėjusysis, atvykęs į ligoninę nurodė, kad jį sužalojo nepažįstami asmenys; suteikus medicininę pagalbą, iš gydymo įstaigos pasišalino. Pats nukentėjusysis prisipažino, kad tą vakarą jis buvo išgėręs, todėl teismas neturi pagrindo netikėti R. N. parodymais, kad A. R. bėgdamas 2 kartus griuvo ir tokiu būdu galėjo pats susižaloti ranką. Nors A. R. nurodė, kad ranką jam skaudėjo iškart po užsukimo, tačiau liudytoja pasakė, kad vyras apie skaudamą ranką pasakė tik apie 24 val.

Įvertinus byloje ištirtų įrodymų visetą konstatuotina, kad nėra pakankamai objektyvių duomenų šioje baudžiamojoje byloje, iš kurių neginčijimai būtų galima daryti išvadą, jog kaltinamasis R. N. įvykdė nusikalstamą veiką pagal LR BK 139 str. 1 d., o būtent, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2011-11-25, apie 21 val., Radviliškio r., (duomenys neskelbtini) k., tyčia pastūmė A. R. ranka, dėl ko, jam nugriuvus ant žemės, užgulė jį ir prispaudęs krūtine ir užsukęs jam už nugaros kairę ranką, ją laikė, šiais veiksmais A. R. padarydamas kūno sužalojimą –dešinio žastikaulio išnarinimą.

Nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir abejonėmis, o visos aplinkybės, kurios nėra aiškiai nustatytos ir įrodytos yra vertinamos kaltinamojo naudai. Todėl R. N. dėl kaltinimo pagal LR BK 139 str. 1 d. išteisintinas, nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto LR BK 139 str. 1 d., sudėties (LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. R. pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, o prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atmestinas (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p., 297 str., 301 str., 303 str., 5 d. 1 p., 308 str. ,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Išteisinti R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto LR BK 139 str. 1 d., sudėties.

A. R. civilinį ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos išieškojimo iš R. N. palikti nenagrinėtu.

Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš R. N. atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Radviliškio rajono apylinkės teismą.