Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-11-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3393-1049/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-11-21
Bylos Nr.
1-3393-1049/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46406-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
T. Ž.
Advokatai
Regina Majauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3393-1049/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46406-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 21 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis,sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei,dalyvaujant prokurorei Simonai Naskauskaitei,kaltinamajam T. Ž., jo gynėjai advokatei Reginai Majauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, užsiimantis individualia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

T. Ž. 2019 m. spalio 30 d., apie 16.40 val., ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo V40“, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,93 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis T. Ž. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2019 m. spalio 30 d., apie 14.00 val., prie (duomenys neskelbtini) karjero, susitiko su draugais – D. P. ir M. G., kur vartojo alkoholį. Draugas turėjo du litrus naminio vyno, taip pat dar išgėrė alaus. Tada sugalvojo važiuoti namo. Kažkiek jautėsi apsvaigęs, bet būsena buvo adekvati, jautėsi pakankamai gerai. Ketino važiuoti į namus apie 30-35 kilometrus. Jam vairuojant automobilį „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prasilenkė su policijos pareigūnais, sustojo šalikelėje, išjungė automobilio variklį. Apsisukę policijos pareigūnai privažiavo prie jo automobilio, išlipę priėjo ir paprašė pateikti dokumentus. Kilus įtarimui, kad jis galimai vartojo alkoholinius gėrimus, policijos pareigūnai paklausė ar jis neatsisako pasitikrinti blaivumą. Buvo praėję apie 10 minučių nuo alkoholio vartojimo. Jis įpūtė 1,97 promiles, o antrą kartą – 1,93 promiles. Tada jis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Automobilis ,,Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jo žmonai, jis yra bendras šeimos automobilis, prieš 5 mėnesius pirko jį sugedusį už 280 eurų ir sutvarkė. 600 eurų investavo į automobilio remontą, automobilio vertė anot kaltinamojo galėtų būti apie 880 eurų. 2019 m. spalio 30 d. automobilį atsiėmė iš autoserviso. Žmona nežinojo, kad jis pasiėmė automobilį, kuris jis buvo servise remontuojamas. Su nustatytu 1,93 promilės girtumu sutinka, iš vakaro nebuvo vartojęs alkoholio. Vairuotojo pažymėjimo neturi. Ne pirmą kartą vairavo neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Gailisi nusikaltęs. Paaiškino, kad jam važiuojant į darbą paskambino iš serviso ir pasakė, kad automobilis sutvarkytas, galima pasiimti. Turi du vaikus, 4 metų dukrą ir 5 metų sūnų, užsiima individualia veikla, namų renovacija, apšiltinimu, kas yra sezoninis darbas. Žmona nedirba, prižiūri invalidus tėvus. Turėtų galimybę sumokėti baudą.

Išvada dėl T. Ž. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Liudytojas D. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2019 m. spalio 30 d., dirbant kartu su vyr. patruliu M. R. radijo šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“, patruliuojant nustatytu maršrutu, apie 16.40 val., iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) stovi automobilis „Audi“ važiuojamojoje kelio dalyje ir aplink jį sukinėjasi įtartini vyrai, kurie eina išbėgusių tepalų pėdsakais link karjero. Kaip aiškino VPK budėtojas, pranešėjas mano, kad to automobilio vairuotojas galėjo vairuoti neblaivus. Atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo stovintį automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo nepažeisdamas KET, automobilyje jokių asmenų nebuvo, tik matėsi, kad iš automobilio „Audi“ yra išbėgęs tepalas. Važiuojant tepalo žymėmis link (duomenys neskelbtini) karjero, jokių einančių asmenų nepastebėjo, tačiau šalia (duomenys neskelbtini) karjero prasilenkė su automobiliu „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas pamatęs juos stipriai padidino greitį ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pasivijus automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu jį sustabdė. Priėjus prie automobilio paaiškėjo, kad jį vairavo T. Ž., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, neadekvatus elgesys. Paklausus vairuotojo, ar jis 15-20 min. bėgyje vartojo alkoholinius gėrimus, T. Ž. aiškino, kad prieš pusę valandos gėrė alaus. 16.54 val. alkotesteriu „Alcotest 6810, Nr. ARFM0378, patikros sertifikato Nr. 1084975, T. Ž. buvo nustatytas 1,97 promilių girtumas. Palaukus 15 min. 17.10 val. antrą kartą patikrinus T. Ž. neblaivumą jam nustatytas 1,93 promilių girtumas. Paklausus vairuotojo, ar jis įgijęs teisę vairuoti automobilį, šis aiškino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi ir teisės vairuoti automobilį neturi (b. l. 51–54).

Liudytojas D. P. ikiteisminio tyrino metu parodė, kad 2019 m. spalio 30 d., apie 13.00 val., susiskambino su draugais T. Ž. ir M. G. bei susitarė susitikti (duomenys neskelbtini). Mikroautobusu atvažiavo iki (duomenys neskelbtini), kur M. jau laukė sustojime, o T. atvažiavo savo automobiliu „Volvo V40“, žalios spalvos. Visi kartu nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) karjero, kur visi trys gėrė naminį vyną bei alų. Pats su T. išgėrė gal apie 2 litrus vyno, o vėliau dar išgėrė gal po du butelius alaus. Apie 16.30 val. susiruošė važiuoti namo. T. pasakė, kad jis gali pavežti iki sustojimo, nors jis gėrė vyno, tačiau liudytojui nepasirodė, kad negali vairuoti. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve pamatė policijos automobilį, kuris apsisuko ir važiavo iš paskos. T. pasukęs į kitą gatvelę sustojo, jis niekur nuo pareigūnų nebėgo. T. sustojus privažiavo policijos pareigūnai ir priėję prie T. paprašė pateikti dokumentus, tačiau pajutę, kad T. vartojęs alkoholio, paklausė, ar jis negėręs. T. pasakius, kad gėrė, jam buvo nustatytas girtumas, tačiau koks girtumas jam buvo nustatytas, negali pasakyti, tik žino, kad daugiau nei 1 promilė (b. l. 39–42).

Liudytojas M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 30 d., apie pietus, susiskambino su T. Ž. ir D. P. bei susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) ir nuvažiuoti prie (duomenys neskelbtini) karjero. Pats atvažiavo iki sustojimo autobusu, D. visuomeniniu transportu, o T. atvažiavo automobiliu „VolvoV40“. Visi susitiko sustojime ir kartu T. automobiliu nuvažiavo iki karjerų, kur prabuvo apie 3-4 val. Visi vartojo alkoholinius gėrimus, pats buvo išgėręs du butelius alaus, o T. su D. buvo gėrę naminio vyno bei alaus. Matė, kad T. buvo išgėręs, tačiau nieko jam padėti negalėjo, kadangi ir pats buvo išgėręs. T. pats nusprendė važiuoti. T. buvo išgėręs, tačiau nebuvo girtas, kad nesiorientuotų ką daro. T. jį ir D. vežė iki sustojimo. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve pamatė važiuojant policijos pareigūnų automobilį, kuris privažiavo prie jų, kuomet T. užsukęs į gatvelę sustojo. Nuo pareigūnų T. nebėgo. Pareigūnai priėjo prie T., kaip suprato, pajuto, kad T. buvo vartojęs alkoholio ir jam buvo patikrintas girtumas: pirmo patikrinimo metu jam buvo nustatytas 1,97 promilių, o antro patikrinimo metu- 1,93 promilių neblaivumas (b. l. 33–36).

Iš 2019 m. spalio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovintis prie (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris šiuo protokolu paimtas, kartu paimtas užvedimo raktelis (b. l. 8–22).

Iš 2019 m. spalio 30 d. neblaivumo nustatymo akto bei alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad jame užfiksuoti alkotesterio „Alkotest 6810“, Nr. ARFM-0378 (patikros sertifikato Nr. 1084975), patikros duomenys, jog T. Ž. 2019 m. spalio 30 d., 16.54 val., pirmo tikrinimo metu nustatytas 1,97 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu 17.10 val. – 1,93 promilių neblaivumas (ROIK 0119000586960 b. l. 23)) (b. l. 56–58).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad vidutinė transporto priemonės „Volvo V40 1.9 D, 2000 metų laidos, kaina Lietuvoje yra 974 eurai be PVM (b. l. 30).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas nuo 2019 m. liepos 12 d. yra V. Ž. (b. l. 28).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas T. Ž. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad T. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, ir 2019 m. spalio 30 d., apie 16.40 val., ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, vairavo jo žmonos V. Ž. vardu registruotą motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo V40“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,93 promilių neblaivumas.

Kaltinamojo T. Ž. kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu, apie tai, kad prieš vairuodamas automobilį „Volvo V40“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su draugais vartojo alkoholį – naminį vyną ir alų, po ko, jausdamas alkoholio poveikį ir nepaisydamas tokios savo būklės, sėdo už automobilio vairo ir važiavo į namus, kur jį pastebėjo policijos pareigūnai, o pasiviję sustabdė. Kilus įtarimui dėl alkoholio vartojimo, jis buvo patikrintas alkotesteriu ir jam pirmo tikrinimo metu nustatytas 1,97 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu - 1,93 promilių neblaivumas. Kaltinamojo kaltė taip pat įrodyta įvykio vietos ir kitais apžiūros protokolais, iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Kaune, kur kaltinamajam T. Ž. alkotesteriu 2019 m. spalio 30 d., 16.54 val., pirmo tikrinimo metu nustatytas 1,97 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu 17.10 val. – 1,93 promilių neblaivumas, ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami T. Ž. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis T. Ž., būdamas neblaivus ir nepaisydamas tokios savo būklės, sąmoningai sėdo už automobilio „Volvo V40“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairo ir dienos metu vietinės reikšmės kelyje vairavo automobilį, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie patikrino jį alkotesteriu ir nustatė 1,93 promilių girtumo laipsnį.

Tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Kaltinamojo T. Ž. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

T. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė pripažinti T. Ž. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 60 MGL dydžio baudos bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 40 MGL (2 000,00) eurų dydžio baudos bausmę.

Kaltinamojo gynėja advokatė Regina Majauskienė prašė atsižvelgti į kaltinamojo finansinę padėtį ir paskirti mažesnę baudos bausmę bei nustatyti ilgesnį terminą jai sumokėti.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

T. Ž. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamasis neteistas (b. l. 75), baustas administracine tvarka, taip pat ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 83–86), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 121), Respublikinio priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruotas (b. l. 101), vykdo individualią veiklą (b. l. 87, 88).

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, T. Ž. parinktina švelniausia BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos bausmės rūšis – bauda. Kaltinamasis yra neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaltinamasis vykdo individualią veiklą, be to, yra vienintelis šeimos maitintojas, turi du mažamečius vaikus, žmona nedirba, anot kaltinamojo, rūpinasi neįgaliais tėvais. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis neteistam ir nors administracine tvarka baustam asmeniui yra adekvati ir pakankama priemonė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks T. Ž., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, T. Ž. skirtinos bausmės dydis nustatytinas kiek didesnis nei minimalus – 60 MGL dydžio bauda.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, byla teismui perduota ir išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė – 40 MGL (2 000,00 eurų) dydžio bauda (BK 64¹ straipsnis), nustatant 12 (dvylikos) mėnesių jos įvykdymo terminą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės ir kiti proceso klausimai

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme.

Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio girtumo laipsnio (1,93 promilės), neturėdamas teisės vairuoti, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka, jo veikos motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. BK 67 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.). Kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus ir suvokdamas apsvaigimą nuo alkoholio, tačiau to nepaisydamas sėdo už automobilio vairo, kas sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 2 (dvejų) metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad siekiant užkirsti kelią tiek analogiškų nusikaltimų, tiek panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų darymui ateityje, transporto priemonės vairavimo neįgijus ar tuomet kai ji atimta faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo. Todėl, teismo nuomone, minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes ir T. Ž. neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, yra būtinas. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę T. Ž. už šioje byloje jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią T. Ž. toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir/ar daryti nusikaltimus.

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė taikyti BK 72 straipsnio 2 dalį, 3 dalį, 5 dalį ir konfiskuoti kaltinamojo vairuotą automobilį „Volvo V40“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų, o pagal šio straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė T. Ž., buvo įvykdytas vairuojant kaltinamojo žmonos V. Ž. vardu registruotą automobilį „Volvo V40“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šis automobilis yra įgytas santuokos metu, todėl laikytinas šeimos turtu. Anot kaltinamojo, V. Ž. apie tai, kad kaltinamasis naudosis automobiliu nežinojo, nes automobilis buvo remontuojamas autoservise. Bylos duomenimis aukščiau minėtas automobilis įgytas santuokoje, tai yra 2019 m. liepos 12 d., ir yra laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe (b. l. 28). Santuoka tarp T. Ž. ir V. Ž. sudaryta 2015 m. balandžio 30 d. (b. l. 89–90).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtų pasibaigusi automobilio „Volvo V40“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.100 straipsnis), teismas daro išvadą, kad automobilis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams, t. y. tiek kaltinamajam T. Ž., tiek jos sutuoktinei V. Ž.. Kaip nustatyta teisiamojo posėdžio metu, šiuo automobiliu dažniausiai naudojasi V. Ž., tačiau kaltinamasis T. Ž., nors neturi vairuotojo pažymėjimo, taip pat neribojamai gali naudotis šiuo turtu, yra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, atsižvelgtina į tai, kad jis laisvai galėdamas bet kada disponuoti minėtu automobiliu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės būklės, šį turtą paėmė savo reikmėms ir panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padaryti.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismų praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą ar 5 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Baudžiamoji byla Nr. Nr. 2K-336/2008, 2K-237/2011, 2K-291-699/2016). Taigi tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso bendrai sutuoktiniams nėra pagrindas jo nekonfiskuoti ar taikyti šio turto vertę atitinkančios sumos ar jos dalies išieškojimą iš kaltininko ir tai nerodo sprendimo konfiskuoti turtą neproporcingumo padarytam teisės pažeidimui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendis byloje Nr. Nr. 1A-493-654/2017). Kaip matyti iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ rašto, vidutinė transporto priemonės „Volvo V40“ 1.9 D, 2000 metų laidos, kaina Lietuvoje yra 974 eurų be PVM (b. l. 30). Kaltinamasis nurodė, kad automobilį įgijo už 280 eurų, dar 600 eurų kainavo jo remontas, taigi, automobilio vertė anot jo galėtų siekti 880 eurų.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 2, 3 dalių nuostatos ir automobilis „Volvo V40“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teismo manymu, baudžiamojo poveikio priemonė - automobilio konfiskavimas atitiks proporcingumo principą ir bus adekvati kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, o faktinei šios transporto priemonės savininkei V. Ž. išaiškintina, kad ji savo teisę į dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir į kompensaciją už konfiskuotą turtą, gali ginti civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka.

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu siūlė kaltinamajam kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Šis prokurorės prašymas netenkintinas. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje yra baigtinis baudžiamųjų poveikio priemonių sąrašas. Įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų kaip baudžiamojo poveikio priemonės įstatymas nenumato. Esant nurodytoms aplinkybėms, kaltinamajam įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų neskirtinas.

Kaltinamajam T. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 72–74), nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės 2019 m. liepos 12 d. pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 29) perduotini turto konfiskavimą vykdančiam antstoliui.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, išieškotinų proceso išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 60 MGL (3 000,00 (trijų tūkstančių) eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę T. Ž. paskirti 40 MGL (2 000,00 (dviejų tūkstančių) eurų) baudą.

Įpareigoti T. Ž. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą (2 000,00 eurų) sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu skirti T. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti V. Ž. priklausantį automobilį „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaunas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros korteles Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės 2019 m. liepos 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 29) perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiam antstoliui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Meilutis