Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-07-12 · Civilinė byla Nr. e2-20796-541/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-07-12
Bylos Nr.
e2-20796-541/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14251-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Vėgelienė
Ieškovas
UAB „4finance“
Atsakovas
R. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-20796-541/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14251-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.1; 2.5.29.3; 3.2.6.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLietuvos Respublikos vardu2016 m. liepos 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjusi ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovui R. N. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 434,43 Eur negrąžintos paskolos, 477,85 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat ieškovas prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 21,00 Eur žyminį mokestį.

Ieškovas UAB „4finance“ nurodė, jog 2012-12-15 ieškovas ir atsakovas R. N. nuotoliniu būdu per sistemą Vivus.lt bendrąsias paskolos sutarties sąlygas sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu ieškovas suteikė atsakovui 434,43 Eur paskolą. Ieškovas nurodė, jog atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė – paskolos negrąžino. Ieškovas taip pat nurodė, jog iki paskolos grąžinimo atsakovas turi ieškovui mokėti 84,01 Eur palūkanas, o dėl paskolos grąžinimo termino praleidimo atsakovas turi ieškovui mokėti 393,84 Eur palūkanas.

Atsakovui R. N. ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka 2016-06-17 viešai. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių bei nustačius, kad yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai, esant tik vienos iš šalių įrodymams, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.).

Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2012 m. gruodžio 15 d. buvo sudaryta paskolos sutartis (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui iš viso buvo suteikta 434,43 Eur paskola, o atsakovas įsipareigojo ieškovui grąžinti paskolą bei mokėti palūkanas. Teismo taip pat yra nustatyta, jog atsakovas ieškovui negrąžino paskolos, yra neapmokėjęs palūkanų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, jog prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Pažymėtina, jog paskolos negrąžinimas yra laikytinas prievolės nevykdymu, todėl skolininkas tokiu atveju yra laikytinas pažeidusiu prievolę. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nėra grąžinęs 434,43 Eur paskolos, remiantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, CK 6.38 straipsnio 1 dalimi bei CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsakovas laikytinas pažeidusiu prievolę, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 434,43 Eur negrąžintos paskolos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje palūkanos yra apibūdinamos kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

Atsižvelgiant į tai, kad sutartyje buvo susitarta mokėti palūkanas už prievolės įvykdymo termino praleidimą bei palūkanas iki paskolos grąžinimo, laikytina, jog šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų ir pelno palūkanų, kadangi sutartyje numatytos šios palūkanos atlieka būtent kompensuojamųjų ir pelno palūkanų funkcijas. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Kasacinis teismas išaiškino, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas. Priešingai nei pelno palūkanos, kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006). Ieškovas ieškiniu prašė priteisti 477,85 Eur pelno ir kompensuojamųjų palūkanų, kurių suma viršija Sutartimi suteiktos paskolos sumą. Remiantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, netikslinga būtų priteisti didesnę palūkanų sumą, nei kreditorius iš tikrųjų patyrė nuostolių dėl vartojimo kredito negrąžinimo laiku. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms. Vadinasi, jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Taigi ieškovo reikalaujamų palūkanų dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Todėl ieškovo prašymas priteisti 477,85 Eur palūkanas akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai, todėl ieškovo reikalaujama priteisti 477,85 Eur palūkanų suma mažintina iki 96,66 Eur sumos už 445 dienų laikotarpį nuo 2013-02-15 iki 2013-05-05 ir nuo 2013-05-06 iki 2014-05-07, apskaičiuojant pagal formulę (434,43 Eur * 0,05% / 100%) * 445. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nėra apmokėjęs kompensuojamųjų ir pelno palūkanų, 96,66 Eur kompensuojamųjų ir pelno palūkanų priteistina ieškovui UAB „4finance“ iš atsakovo R. N.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas turi pareigą mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Tokia skolininko pareiga yra detalizuojama CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, jog procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 str. 2 d. pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo priteistina 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus prie ieškinio priedus sudaro 21,00 Eur žyminis mokestis, kuris priteistinas ieškovui iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „4finance“, j. a. k. 301881644 iš atsakovo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini), 434,43 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus ir keturiasdešimt tris centus) skolos, 96,66 Eur (devyniasdešimt šešis eurus ir šešiasdešimt šešis centus) kompensuojamųjų ir pelno palūkanų, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą 531,09 Eur (penkių šimtų trisdešimt vieno euro ir devynių centų) sumą nuo bylos iškėlimo 2016 m. balandžio 25 d. teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 21,00 Eur (dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Vėgelienė