Utenos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. S. ir P. S. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjų atstovė advokatė Natalija Šipovskaja teismo posėdyje pareiškimą palaikė visiškai ir prašė tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjų A. S. ir P. S. tėvas A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų tėvai išsituokė (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjų motina su pareiškėjais, kurie tuo metu buvo dar nepilnamečiai, išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų tėvas nuo santuokos su pareiškėjų motina nutraukimo iki pat savo mirties gyveno (duomenys neskelbtini), su savo sugyventine. Pareiškėjai su savo tėvu bendraudavo retai, žinojo, kad tėvas dirbo statybose. Pareiškėjai žinojo, kad jų tėvas nekilnojamojo turto neturėjo, manė, kad jų tėvas neturi ir jokio kito turto, tačiau dėl susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių – pareiškėjas P. S. po tėvo laidotuvių išvyko į (duomenys neskelbtini), kur nuolat gyvena ir dirba, A. S. turėjo rūpesčių dėl tėvystės nuginčijimo ir jo vaiko globos, po tėvo mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Tik 2025-04-14, pareiškėjui A. S. bendraujant su jo tėvą gerai pažinojusiu E. S., atsitiktinai sužinojo, kad jų tėvas A. S. turėjo santaupų banko sąskaitoje, ketino įsigyti gyvenamąjį būstą. E. S. su A. S. bendraudavo, dažnai jį lankydavo, tačiau E. S. negalėjo nurodyti A. S. kokiame banke A. S. turėjo sąskaitą ir kaupė lėšas. Pareiškėjai A. S. ir P. S. apie jų tėvo turimas lėšas banke nieko nežinojo. Pareiškėjai mano, kad tėvas kaupė ir pensijai, tačiau neturėdami notaro liudijimo negali tokių duomenų gauti. Pareiškėjai turėjo ir turi valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių ir teisinių žinių stokos, praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, todėl prašo jį atnaujinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Nustatyta, kad A. S. (gim. (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 9)) ir P. S. (gim. (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr.4)) tėvas yra A. S., miręs (duomenys neskelbtini) (VĮ „Registrų centras“ išrašas, medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis A. S. vardu nekilnojamojo turto nėra registruota. Paveldėjimo byla po A. S. mirties nėra užvesta, palikėjo A. S. įpėdiniai į notarą nesikreipė (Švenčionių rajono 2-ojo notaro biuro notarės 2025-05-07 raštas Nr. 40). VĮ „Registrų centras“ Testamentų registro išrašo duomenimis A. S. testamento sudaręs nebuvo.

Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado (duomenys neskelbtini)mirus A. S., įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti suėjo 2024-04-26, ir yra praleistas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 -03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-I54-378/2017).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ).

Pareiškėjai A. S. ir P. S. yra palikėjo A. S. (miręs (duomenys neskelbtini)) vaikai. A. S. mirė būdamas ištuokoje, testamento sudaręs nebuvo. Palikėjo A. S. vardu nekilnojamojo turto nėra registruota. Pareiškėjai A. S. ir P. S. pareiškime nurodė ir jų atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas A. S. apie palikimą, atsiradusį po pareiškėjų tėvo A. S. mirties, t. y. pinigines santaupas banke, atsitiktinai susižinojo 2025-04-14 bendraudamas su pareiškėjų tėvą gerai pažinojusiu E. S.. E. S. pareiškėjui A. S. pasakė, kad pareiškėjų tėvas taupė butui. Pareiškėjai, žinodami, kad jų tėvas nekilnojamojo turto neturi, manė, kad tėvas neturėjo ir jokio kito turto, todėl dėl susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių – pareiškėjas P. S. po tėvo laidotuvių išvyko į (duomenys neskelbtini), kur nuolat gyvena ir dirba, A. S. tvarkė teisinius tėvystės nuginčijimo ir jo vaiko globos klausimus, į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Švenčionių rajono 2-ojo notaro biuro notarės 2025-05-07 rašto Nr. 40 duomenys patvirtina, kad paveldėjimo byla po A. S. mirties (duomenys neskelbtini) nėra užvesta, palikėjo A. S. įpėdiniai į notarą nesikreipė. Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepimu į pareiškimą pareiškimo tenkinimui neprieštaravo. Byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindo išvadai, kad termino palikimui priimti praleidimą iš esmės lėmė objektyvios priežastys, todėl pareiškėjų A. S. ir P. S. pareiškimas atnaujinti praleistą įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti tenkinamas – terminas palikimui, atsiradusiam mirus (duomenys neskelbtini) palikėjui A. S., atnaujinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais, CK 5.57 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.