- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-17
- Bylos Nr.
- e2VP-2386-233/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00202-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Irena Stulgienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- G. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, A. K.
- Pareiškėjas
- AB "Kelių priežiūra"
- Kategorijos
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Irena Stulgienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (išieškotojos) (duomenys neskelbtini) prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys: G. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, A. K., antstolė I. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė prašymą, kuriuo prašo nustatyti, kad skolininkui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje dalinėje nuosavybėje kartu su G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso po ½ dalį kiekvieno iš šių žemės sklypų: ½ dalis žemės sklypo 1,5600 ha bendro ploto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)dalis žemės sklypo 3,7300 ha bendro ploto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo 2,4200 ha bendro ploto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo 3,000 ha bendro ploto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Nurodo, kad 2021 m. vasario 4 d. Pasiūlymu Nr. S-21-115-6013 antstolė I. B. pasiūlė išieškotojams kreiptis į teismą dėl skolininko A. K. turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje kartu su G. K., nustatymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio nustatyta tvarka. Antstolė nurodė, kad vykdant išieškojimą, antstolio 2021 m. sausio 7 d. turto arešto aktu Nr. S-21-115-806 yra areštuotas A. K. vardu registruotas turtas, tai yra aukščiau išvardinti žemės sklypai. Antstolė nurodė, kad šis turtas įgytas santuokoje su G. K.. 2021 m. sausio 11 d. antstolė I. B. priėmė patvarkymą dėl sutikimo, dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, išsiuntimo skolininkui, informacijos pateikimo. Skolininkui buvo pasiūlyta per 20 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkas A. K. nepateikė antstolei užpildyto sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, todėl atsižvelgdama į tai, antstolė išieškotojams pasiūlė ne vėliau kaip per 30 dienų nuo rašto – siūlymo gavimo dienos, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko A. K. turto dalies bendrojoje nuosavybėje su G. K. nustatymo. Antstolė taip pat informavo, kad, vadovaujantis CPK 667 straipsnio 2 dalimi, jei per antstolio nustatytą 30 dienų terminą prašymas dėl skolininko A. K. turto dalies bendrojoje nuosavybėje su G. K. nustatymo nebus pateiktas, antstolės 2021 m. sausio 7 d. turto arešto aktu Nr. S-21-115-806 areštuotam skolininko A. K. vardu registruotam turtui areštas bus panaikintas ir išieškojimas iš šio turto bus nutrauktas.
Remdamasi antstolės I. B.siūlymu išieškotoja (duomenys neskelbtini) vykdymo procese kreipiasi į teismą pagal vykdomųjų bylų vykdymo vietą su pareiškimu, prašydama nustatyti skolininko A. K. turto dalį bendrojoje su G. K. nuosavybėje, kad būtų galima išieškoti iš skolininko turto ir realiai įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo (duomenys neskelbtini) yra priteista 1826,03 Eur skola, 81,94 Eur palūkanų ir 10,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vykdomasis dokumentas (teismo įsakymas) yra išduotas 2020 m. balandžio 27 d. ir perduotas antstolei vykdyti, nėra įvykdytas iki šiol, todėl išieškotoja imasi visų būtinų priemonių skolai atgauti.
Išieškotoja (duomenys neskelbtini) nežino, ar kiti išieškotojai kreipsis į teismą su analogiškais pareiškimais, tačiau bet kuriuo atveju, antstolė, išieškojusi iš skolininko tam tikras sumas, privalo jas paskirstyti vadovaudamasi CPK 753-754 straipsnių nuostatose nustatyta tvarka, tai yra proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai, jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti (CPK 754 straipsnio 5 dalis). Kaip matyti iš antstolės rašto - pasiūlymo, skolininko A. K. skolų suma akivaizdžiai viršija šių keturių žemės sklypų, kuriuos antstolė įvardijo savo siūlyme, vertę. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, kurie prieinami viešojoje paieškoje, šių sklypų bendra vertė yra 20860 Eur.
Kadangi bendroje nuosavybėje konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nėra nustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.73 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju skolininkui priklausytų maždaug 10430 Eur vertės turtas. Atsižvelgiant į visų trijų išieškotojų skolų sumą, skolininko turto dalys turi būti nustatytos visuose keturiuose žemės sklypuose, nes visų išieškotojų eilė yra ta pati ir išieškota skolos suma bus paskirstyta proporcingai skolos sumai. Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skola nėra didelė, lyginant su kitos 3 eilės išieškotojos G. K. skolos suma, todėl jai atiteks tik nedidelė dalis visų išieškotų sumų.
Pažymi, kad pagal CPK 667 straipsnio 3 dalį nustatyti naudojimosi sklypais tvarkos neprašo, nes mano, kad pakanka nustatyti idealiąją skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Nustačius, kad kiekviename sklype skolininkui priklauso ½ idealioji dalis nekilnojamojo daikto, išieškojimas yra galimas. Sklypai yra pakankamai dideli, todėl mano, kad jų dalies (1/2) realizavimas vykdymo procese turėtų būti galimas, perspektyvus ir pareiškėja atgautų savo skolą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo, G. K., atstovaujama advokatės A. R., pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, kuriuo prašo išieškotojos prašymą tenkinti. Nurodo, kad prisijungus per EPP prie teismų sistemos, išieškotojai G. K. tapo žinoma, kad pareiškėja - išieškotoja (duomenys neskelbtini) pateikė teismui prašymą dėl skolininko A. K. dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje su G. K. pagal 2021 m. vasario 4 d. antstolės I. B. Pasiūlymą Nr. S-21-115-6013. G. K. taip pat ketino teismui teikti tokį patį prašymą antstolės nustatytais terminais. Kadangi išieškotoja (duomenys neskelbtini) pirmoji pateikė tokį prašymą ir jos pareiškimo pagrindu yra užvesta teisme byla Nr. e2VT-2386-233/2021, todėl tą patį klausimą tikslinga yra išnagrinėti vienoje byloje. G. K. palaiko pareiškėjos (duomenys neskelbtini) prašymą ir savo ruožtu taip pat prašo nustatyti skolininko A. K. turto dalį bendrojoje su G. K. nuosavybėje. Kaip yra išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, santuokos nutraukimas reiškia santuokinių – asmeninių ir turtinių – teisinių santykių pasibaigimą ar pasikeitimą, pvz., padalijamas (pasidalijamas) santuokoje įgytas turtas (CK 3.59 straipsnis), pasibaigia šeimos turto teisinis režimas (CK 3.59 straipsnis, 3.86 straipsnio 1 dalis) ir kt. Teismas, nutraukdamas santuoką, toje pačioje byloje turi išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, tarp jų ir dėl santuokinio turto padalijimo (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Tačiau gali susidaryti situacija, kai, nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas jiems nepadalijamas, pvz., kai sutuoktiniai nurodo, jog bendro turto neturi, nors vėliau paaiškėja, kad tokio turto yra, ir pan. Tokiu atveju santuoka nutraukiama, o sutuoktiniams priklausantis turtas jiems nepadalijamas, tačiau jo teisinis režimas pasikeičia. CK 3.100 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, viena vertus, ši nuostata logiškai išplaukia iš santuokos nutraukimo bylos esmės – tokioje byloje išsprendžiami visi su santuokos nutraukimu susiję, tarp jų – ir turto padalijimo, klausimai ir dalytino turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nelieka. Kita vertus, aptariama nuostata reiškia, kad, nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai) ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Taigi, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet, turto nepadalijus, buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiais. Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, darytina išvada, kad, nutraukus santuoką ir buvusiems sutuoktiniams nepadalijus santuokoje įgyto turto, jo teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeičia į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje bendraturčių dalys nenustatytos, kartu tai reiškia, kad tokiems turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne šeimos, o daiktinės teisės normos (CK 4.72–4.92 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-05-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015; 2011-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011; kt.).
Šiuo atveju išieškotojos G. K. santuoka su skolininku A. K. yra nutraukta teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo 2018 m. balandžio 18 d. po apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties. Taigi, G. K. bendroji jungtinė nuosavybė su skolininku A. K. pasibaigė, turtas buvo teismų padalintas. 4 žemės sklypai, skolininko turto dalį kuriuose prašoma nustatyti, buvo įregistruoti skolininko vardu šiam nuginčijus sandorius jau po santuokos nutraukimo bylos pabaigos. Šie sklypai buvo įgyti santuokos su G. K. metu ir registruoti skolininko A. K. vardu. Taigi, vadovaujantis aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, šie sklypai laikytini bendrąją daline G. K. ir A. K. nuosavybe, kurioje bendraturčių dalys nenustatytos. Kadangi bendroje nuosavybėje konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nėra nustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). Pažymi, kad santuokos nutraukimo byloje visas kitas turtas tarp buvusių sutuoktinių G. K. ir A. K. buvo padalytas taip pat lygiomis dalimis, todėl nukrypti nuo lygių dalių prezumpcijos nėra pagrindo. Skolininkas A. K., teikdamas prašymą atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje būtent dėl šių atsiradusių sklypų, kurie liko nepadalinti (Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų byla Nr. eA2-3135-1000/20), taip pat nurodė, kad jis siekia sąžiningai pasidalinti šiuos sklypus su G. K., nes jie įgyti santuokos metu. Teismas 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą, nesant tam įstatymuose nustatytų sąlygų ir pagrindų, pateisinančių proceso atnaujinimo instituto panaudojimą, tuo pačiu nurodydamas, kad naujai atsiradusio turto padalijimo klausimas gali būti išspręstas kitoje byloje arba šis turtas gali būti pasidalintas notarine sutartimi, juolab, kai pats A. K., kurio vardu yra registruotas turtas, išreiškė norą sąžiningai jį pasidalinti. Teismo sprendimas nurodytoje byloje dėl proceso atnaujinimo yra įsiteisėjęs. Tačiau, gavus antstolės laišką ir G. K. pasiūlius išspręsti šį klausimą susitarimu, skolininkas A. K. į jį G. K. neatsakė, todėl tarpusavio susitarimu nebuvo galimybės išspręsti antstolės pasiūlymo. Atsižvelgiant į tai, G. K. palaiko išieškotojos (duomenys neskelbtini) pateiktą prašymą ir savo ruožtu taip pat prašo nustatyti, kad skolininkui A. K. bendrojoje dalinėje nuosavybėje kartu su G. K. priklauso po ½ dalį kiekvieno iš žemės sklypų, nurodytų antstolės I. B. siūlyme. Duotuoju atveju nustatyti naudojimosi sklypais tvarkos kaip tai nurodyta CPK 667 straipsnio 3 dalyje negalima, nes sklypai yra suformuoti atliekant tik preliminarius matavimus, o kol nėra atlikti kadastriniai (tikslieji) matavimai, nustatyti naudojimosi sklypais tvarkos nėra galimybės, nes atliekant kadastrinius matavimus gali kisti sklypų bendras plotas, kampai ir t. t. Pritaria pareiškėjai (duomenys neskelbtini), kad pakanka nustatyti idealiąją skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje ir nustačius, kad kiekviename sklype skolininkui priklauso ½ idealioji dalis nekilnojamojo daikto, išieškojimas yra galimas, t. y. sklypų dalies (1/2) realizavimas vykdymo procese turėtų įvykti ir gautos lėšos visiškai ar dalinai padengtų visų išieškotojų skolas proporcingai skolų sumai.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą nurodydama, kad sutinka, jog būtų tenkintas (duomenys neskelbtini) prašymas nustatyti skolininko A. K. turto dalį bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine G. K.. Nurodė, kad 2021 m. vasario 4 d. Pasiūlymu Nr. S-21-115-6013 antstolė I. B. pasiūlė išieškotojams (tame tarpe ir VMI prie FM, vykdomosios bylos Nr. 0115/19/01531 dėl 176,75 Eur skolos išieškojimo) kreiptis į teismą dėl skolininko A. K. turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje kartu su G. K., nustatymo CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka.
Daugiau atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 671 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3 dalis).
Iš vykdomųjų bylų Nr. 0115/18/00939, Nr. 0115/19/00791, Nr. 0115/19/01531, Nr. 0115/19/01921, Nr. 0115/20/00286, Nr. 0115/20/00649, Nr. 0115/20/01282, Nr. 0115/20/01288, Nr. 0115/20/01473, Nr. 0115/20/01474, Nr. 0115/20/01475, Nr. 0115/20/01700, Nr. 0115/20/01802, Nr. 0115/20/01072 nustatyta, kad antstolė I. B. vykdo minėtas vykdomąsias bylas, kuriose skolininkas yra A. K..
Vykdomoji byla Nr. 0115/20/01072 vykdoma dėl skolos išieškojimo pagal Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. balandžio 27 d. teismo įsakymą Nr. eL2-4560-504/2020, (duomenys neskelbtini), naudai. Vykdomosios bylos Nr. 0115/18/00939, Nr. 0115/19/00791, Nr. 0115/19/01921, Nr. 0115/20/00286, Nr. 0115/20/00649, Nr. 0115/20/01282, Nr. 0115/20/01288, Nr. 0115/20/01473, Nr. 0115/20/01474, Nr. 0115/20/01475, Nr. 0115/20/01700, Nr. 0115/20/01802, vykdomos dėl skolos išieškojimo G. K. naudai, vykdomoji byla Nr. 0115/19/01531 – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) naudai.
Vykdydama išieškojimus antstolė I. B. 2021 m. sausio 7 d. Turto arešto aktu Nr. S-21-115-806 (vykd. b. Nr. 0115/18/009392 292-295 l.) areštavo A. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, 1,5600 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, 3,7300 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, 2,4200 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, 3,000 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
2021 m. sausio 11 d. priimtas patvarkymas Nr. S-20-115-1120 dėl sutikimo, dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, išsiuntimo skolininkui, informacijos pateikimo. Skolininkui pasiūlyta per 20 d. nuo turto arešto akto surašymo dienos antstoliui pateikti užpildytą sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, formą. Skolininkui ir G. K. dokumentai elektroniniais paštais ((duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) (CPK 605 straipsnis), tačiau skolininkas nustatytu terminu nepateikė užpildyto sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, todėl 2021 m. vasario 4 d. pasiūlymu Nr. S-21-115-6013 antstolė pasiūlė išieškotojams G. K., (duomenys neskelbtini) ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su G. K., nustatymo.
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad G. K. santuoka su skolininku A. K. yra nutraukta teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo 2018 m. balandžio 18 d. (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-282-227/2018).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-992-558/2018 pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovui V. B., tretiesiems asmenims Vilniaus miesto 7 notarų biuro notarei D. B., G. K., A. B., (duomenys neskelbtini) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, pripažinta negaliojančia 2007 m. kovo 8 d. žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį, not. reg. Nr.VB7-2098, sudaryta tarp ieškovo A. K., veikiančio už save ir sutuoktinę, trečiąjį asmenį G. K., iš vienos pusės, ir atsakovo V. B., iš kitos pusės, ir taikyta vienašalė restitucija ir grąžinta ieškovui A. K. nuosavybės teise: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-916/2019 auščiau minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas.
Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad minėti žemės sklypai įregistruoti A. K. vardu 2018 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-992-558/2018 , pagrindu .
Nustatyta, kad nors minėti žemės sklypai įgyti A. K. esant santuokoje su G. K., tačiau šių sklypų padalijimo klausimas nutraukiant santuoką tarp A. K. ir G. K. nebuvo išspręstas. A. K. prašymas atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje būtent dėl šių sklypų, kurie liko nepadalinti, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-3135-1000/20, atmestas.
Suinteresuoto asmens, išieškotojos G. K. atsiliepime nurodomi argumentai, kad nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet, turto nepadalijus, buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiais, tačiau pasikeičia tik turto teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje bendraturčių dalys nenustatytos, todėl tokiems turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne šeimos, o daiktinės teisės normos( CK 4.72–4.92 straipsniai) pagrįsti suformuota kasacinio teismo praktika, kuri detaliai aptarta pateiktame atsiliepime, todėl plačiau dėl to nepasisakytina ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-05-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015; 2011-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011; kt.).
Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Kadangi bendroje nuosavybėje konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nėra nustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis).
Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui laikytina, kad nagrinėjamu atveju, nutraukus santuoką tarp skolininko ir G. K., minėtiems žemės sklypams, įgytiems santuokoje, tačiau nutraukiant santuoką jų nepadalinus, turi būti taikomas bendrosios dalinės nuosavybės teisinis statusas, laikant, kad kiekvienam iš bendraturčių priklauso po lygią dalį, tai yra po ½, kiekvieno žemės sklypo.
Dėl išdėstyto, pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo yra pagrįstas, ir tenkintinas, nustatytina, jog skolininkui A. K., bendrojoje dalinėje nuosavybėje kartu su G. K., priklauso po ½ dalį šių žemės sklypų: ½ dalis žemės sklypo 1,5600 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo 3,7300 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo 2,4200 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo 3,000 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (CPK 667 straipsnio 1 dalis, CK 4.73 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjos (duomenys neskelbtini), prašymą tenkinti.
Nustatyti, kad skolininkui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje dalinėje nuosavybėje kartu su G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso po ½ dalį šių žemės sklypų: ½ dalis žemės sklypo 1,5600 ha bendro ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo 3,7300 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo 2,4200 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo 3,000 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Nutarčiai įsiteisėjus, prijungtas prie nagrinėjamos civilinės bylos antstolės I. B. pateiktas vykdomąsias bylas, grąžinti antstolei .
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtinto nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.