Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs antstolio M. D. ir išieškotojo J. A. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. nutarties, kuria netenkintas antstolio prašymas dėl baudos skyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis M. D. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-4527-809/2012 dėl 19 409,38 Lt skolos išieškojimo iš skolininko AB „Raseinių melioracija“ išieškotojo J. A. naudai.

2012 m. lapkričio 27 d. antstolis priėmė reikalavimą, kuriuo pareikalavo UAB „KRS“ pateikti tarp UAB „KRS“ ir skolininko AB „Raseinių melioracija“ sudarytų medžiagų tiekimo ir statybos/rangos darbų sutartis už 2011 – 2012 m., pagal šias sutartis pasirašytus darbų priėmimo – perdavimo aktus, išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, statybinių medžiagų krovinių važtaraščius, bankų mokėjimų pavedimus ar/ir kasos išlaidų orderius už atliktus darbus.

2012 m. gruodžio 11 d. antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo pareikalavo UAB „KRS“ patikrinti ir pranešti, ar UAB „KRS“ yra piniginių lėšų, priklausančių skolininkui AB „Raseinių melioracija“ ar priklausančių jam išmokėti, ir esant šioms lėšoms, sustabdyti jų išmokėjimą 19 409,38 Lt sumai, bei informuoti, ar tarp UAB „KRS“ ir AB „Raseinių melioracija“ 2011 – 2012 m. buvo sudarytos medžiagų tiekimo ir/ar statybos/rangos sutartys, ar pagal jas su AB „Raseinių melioracija“ buvo atsiskaityta.

2012 m. gruodžio 18 d. antstolis priėmė reikalavimą, kuriuo pareikalavo skolininko AB „Raseinių melioracija“ vadovo pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose bei pristatyti įmonės kasos knygą, su UAB „VieCon“ Tinklai“, UAB „ViaCon Baltic“ ir UAB „KRS“ 2011 – 2012 m. sudarytų statybų/rangos/pirkimo – pardavimo sutarčių ir jų priedų, sąskaitų faktūrų, atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų, prekių perdavimo – priėmimo aktų bei atsiskaitymo dokumentacijos (kvitų, pavedimų, orderių) kopijas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320, 338 straipsniai).

Byloje kilę ginčo klausimai yra susiję su baudų už antstolio patvarkymų nevykdymą skyrimu skolininkui bei trečiajam asmeniui, neturinčiam materialinio suinteresuotumo antstolio užvestoje vykdomojoje byloje.

Atlikdamas savo funkcijas, antstolis turi teisę gauti iš fizinių ir juridinių asmenų reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti (Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis). CPK 585 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Paminėtos teisės normos (sisteminė jų analizė) patvirtina pirmosios instancijos teismo išvados, jog tik skolininkui pagal CPK 585 straipsnio 1 dalį yra privaloma pateikti antstolio reikalaujamą informaciją ar dokumentus, klaidingumą. Antstolis pagal savo vykdomas funkcijas ir nustatytą teisinį reglamentavimą privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, taip pat aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnis). Taigi antstolis nagrinėjamu atveju turėjo teisę reikalauti UAB „KRS“ pateikti 2012 m. lapkričio 27 d. reikalavime nurodytus dokumentus ir atlikti 2012 m. gruodžio 11 d. patvarkyme nurodytus veiksmus.

Asmuo, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar neteikia reikalaujamos informacijos, nesant įstatyminio pagrindo ar teismo sprendimo, pripažįstamas atlikusiu neteisėtus veiksmus ir pažeidusiu įstatymo reikalavimus (CPK 18, 585 straipsniai). Pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 1000 Lt baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant klausimą dėl antstolio reikalavimų nevykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir reikalavimo neįvykdymo priežastis, realias šio reikalavimo įvykdymo galimybes. Skiriant baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą itin svarbu įvertinti baudos sukeliamas pasekmes ar iš tiesų yra būtina taikyti tokios rūšies procesinio pobūdžio poveikio priemonę.

Apygardos teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas antstolio reikalavimą skirti baudą UAB „KRS“ vadovui atmetė klaidingo teisinio reglamentavimo aiškinimo pasekmėje, tačiau patį baudos skyrimo klausimą šioje dalyje išsprendė iš esmės teisingai. Nepaisant to, kad antstolio 2012 m. lapkričio 27 d. reikalavimas ir 2012 m. gruodžio 11 d. patvarkymas teismine tvarka nebuvo nuginčyti, tačiau 2012 m. lapkričio 30 d. UAB „KRS raštas patvirtina, jog antstolio nurodymai nebuvo įvykdyti ne tyčia, bet abejojant jų teisėtumu. Dėl šios priežasties baudos skyrimas UAB „KRS“ vadovui jau šioje vykdymo veiksmų stadijoje, prieš tai pakartotinai nepareikalavus pateikti konkrečios informacijos ar atlikti prašomų veiksmų, būtų neproporcingas baudimas, kuris prasilenktų su protingumo standartais. Paminėto pagrindu pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje, kuria atmestas antstolio prašymas skirti baudą UAB „KRS“ vadovui, paliktina nepakeista.

Teismo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą (nutartį) įtvirtinta CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Antstolis šioje byloje baudą prašė skirti baudą ir skolininko AB „Raseinių melioracija“ vadovui už kiekvieną 2012 m. gruodžio 18 d. patvarkymo nevykdymo dieną, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje šiuo klausimu visiškai nepasisakė, t.y. be jokių motyvų antstolio prašymo netenkino. Skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies analizė suponuoja išvadą, jog pirmosios instancijos teismas apskritai nesprendė minėto antstolio reikalavimo pagrįstumo klausimo, netyrė antstolio pareiškime nurodytų aplinkybių. Esant šioms aplinkybėms Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. nutarties dalis, kuria atmestas prašymą skirti baudą AB „Raseinių melioracija“ melioracija, naikintina dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 338 straipsnis) ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymą skirti baudą AB „Raseinių melioracija“ melioracija, panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.