Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-06-03 · Administracinė byla Nr. I-114-437/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2010-06-03Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-06-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-06-03
Bylos Nr.
I-114-437/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01093-2009-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan, Rūta Miliuvienė, Raimondas Blauzdžius
Pareiškėjas
T. K.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai
Irena Maksimova
Kategorijos
  • 6.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-114-437/2010Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01093-2009-7Procesinio sprendimo kategorija 6.4.1., 6.8. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rūtos Miliuvienės, Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Irenai Maksimovai, atsakovo atstovei Irminai Junevičiūtei, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovėms K. Š. ir J. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas T. K. padavė teismui skundą (b. l. 2-6), kuriame prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus 2009-03-30 sprendimus Nr. 6-12N-1747 ir Nr. 6-12N-1730 bei VSDFV 2009-06-10 sprendimą Nr. (11.1) I-3543 ir įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių skirti jam ligos pašalpą laikinojo nedarbingumo metu nuo 2009-01-01 iki 2009-01-27 bei nuo 2009-01-28 iki 2009-03-13.

Skunde paaiškina, kad dėl 2008-09-20 eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydėsi Vilniaus universitetinėje Greitosios pagalbos ligoninėje ir kitose gydymo įstaigose, gydymo metu (laikotarpiu nuo 2008-09-20 iki 2009-03-13) jam buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, taip pat nedarbingumo pažymėjimai už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-01-27 ir nuo 2009-01-28 iki 2009-03-13. VSDFV Vilniaus skyrius 2009-04-01 raštu Nr. (10.41)3-24263 informavo jį, kad 2009-03-30 buvo priimti sprendimai Nr. 6-12N-1747 ir Nr. 6-12N-1730 neskirti jam ligos pašalpos laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, kadangi jis tapo laikinai nedarbingu vairuodamas automobilį neblaivus (Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 str. 3 d.; Ligos ir motinystės pašalpų socialinio draudimo pašalpų nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2001-01-25 nutarimu Nr. 86, 35.3 p.).

Pažymi, kad iš Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 str. 3 d., Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 35.3 p. nustatytų normų turinio, aiškinant jas sisteminiu ir lingvistiniu teisės aiškinimo metodais, yra akivaizdu, jog įstatymų leidėjas nustatė dvi esmines jų taikymo sąlygas: 1) apdraustasis asmuo tampa laikinai nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis (turi egzistuoti priežastinis ryšys tarp neblaivumo (girtumo) ir laikino nedarbingumo, t. y. laikino nedarbingumo būklę privalo sukelti būtent su apdraustojo asmens neblaivumu (girtumu) susiję veiksniai); 2) faktą jog tarp neblaivumo (girtumo) ir laikino nedarbingumo egzistuoja priežastinis ryšys, privalo patvirtinti atitinkamos kompetentingos institucijos. Nagrinėjamu atveju neegzistavo nė viena iš šių sąlygų tam, kad VSDFV Vilniaus skyrius galėtų atsisakyti skirti ligos pašalpą. Vilniaus r. apylinkės teismo 2009-02-04 nutarime yra tik konstatuota, kad kilus eismo įvykiui jis buvo neblaivus, tačiau nėra nurodyta, kad pats eismo įvykis kilo dėl jo neblaivumo (teismas eismo įvykio kilimo priežastimi nurodė nepasirinktą saugų greitį).

Atkreipia dėmesį į tai, kad jokia kompetentinga institucija nėra ir nebuvo nustačiusi, kad 2008-09-20 įvykusį eismo įvykį, kuris sąlygojo nedarbingumo atsiradimą, nulėmė jo neblaivumas, o ne kitos priežastys ir aplinkybės. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad nei Vilniaus rajono apylinkės prokuratūroje, nei Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjant jam iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą, nebuvo atliekamos jokios ekspertizės, nebuvo gauta jokių specialistų ar ekspertų paaiškinimų, apie tai ar būtent dėl neblaivumo jis tinkamai negalėjo koordinuoti bei kontroliuoti savo veiksmų, pasirinkti saugaus greičio, įvertinti atstumo iki įvairių objektų kelyje ir pan., t. y. ar jo neblaivumas objektyviai sąlygojo automobilio nesuvaldymą ir traumos (nedarbingumo) atsiradimą. Tiek VSDFV Vilniaus skyriaus, tiek VSDFV išvados šiuo klausimu ir jų sprendimai neskirti ligos pašalpos negali būti laikomi pagrįstais, teisingais ir teisėtais, nes jie priimti neturint atitinkamos kompetentingos institucijos (teismo) procesinio sprendimo dėl jo veiksmų (neveikimo) vertinimo, kaip to imperatyviai reikalauja Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 str. 3 dalis ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 35.3 punktas.

Nurodo, kad eismo įvykis kilo kelio Vilnius – Panevėžys 16 kilometre, kuriame tuo metu (2008-09-20) buvo vykdomi kelio remonto darbai ir dėl šių darbų buvo uždaryta viena iš tos pačios krypties eismo juostų, tačiau įspėjamieji ženklai apie kelio remonto darbus bei su tuo susijusius greičio apribojimus buvo pastatyti netinkamai (labai mažu atstumu nuo uždarytos eismo juostos). Dėl šios priežasties esant tamsiam paros metui ir važiuodamas leistinu greičiu jis negalėjo iš tolo pastebėti ir įvertinti, jog šia eismo juosta eismas toliau yra uždarytas. Vien tik tas faktas, kad jo veiksmai, susiję su eismo įvykiu buvo kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 3 dalį savaime niekaip neįrodo ar nepagrindžia, jog jo neblaivumas sąlygojo eismo įvykį. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-03-02 sprendimu administracinėje byloje Nr. A63-286/2009.

Rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 51-55) papildomai nurodo, kad teisės aktuose nėra nustatyta asmens, besikreipiančio dėl ligos pašalpos gavimo, pareiga įrodinėti, jog jis netapo nedarbingu dėl neblaivumo (girtumo). Jo nedarbingumas laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-01-27 ir nuo 2009-01-28 iki 2009-03-13, už kuriuos VSDFV Vilniaus skyrius atsisakė mokėti ligos pašalpą, nebuvo sąlygotas nei neblaivumo (girtumo), nei piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, kadangi nurodytu laikotarpiu tik buvo pratęstas jo gydymas, kuris pradėtas 2008-09-20. Teigia, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-02-04 nutarimas negali būti laikomas teisėsaugos institucijos išvada, patvirtinančia priežastinį ryšį tarp nedarbingumo ir eismo įvykio. VSDFV Vilniaus skyriaus specialisto mediko išvada (medicininių dokumentų patikrinimo pažyma) nei pagal turinį, nei pagal formą negali būti prilyginta kompetentingų teisėsaugos institucijų išvadai dėl priežastinio ryšio tarp nedarbingumo ir eismo įvykio. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-1666-281/09 ir šioje administracinėje byloje ginčas nėra analogiškas.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remiantis jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad nedarbingumo pažymėjimų Serija D Nr. (duomenys neskelbtini) ir Serija D Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimas nebuvo susijęs su eismo įvykiu, kad tai buvo kitos ligos priežastis.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius prašo atmesti pareiškėjo T. K. skundą kaip nepagrįstą. Pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 32-33), kuriame paaiškina, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis T. K. tapo laikinai nedarbingu eismo įvykio metu, kai, būdamas neblaivus, vairavo automobilį. Nuspręsta neskirti T. K. ligos pašalpos už nedarbingumo laikotarpį, kadangi apdraustasis asmuo tapo laikinai nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis.

Nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009-02-20 raštu Nr. A2.6-161-298/2009 informavo VSDFV Vilniaus skyrių, kad T. K. 2008-09-20, būdamas neblaivus (jo kraujyje buvo rasta 1.90 promilės etilo alkoholio), nepasirinkęs saugaus vairavimo greičio, neatsižvelgęs į kelio ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė vairuojamo automobilio nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio aptvarus. VSDFV Vilniau skyriaus specialistas (medikas) 2008-12-30 atliko T. K. medicininių dokumentų patikrinimą, siekiant nustatyti, ar pareiškėjas tapo laikinai nedarbingas dėl neblaivumo. 2009-01-06 medicininių dokumentų patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konstatuota, kad T. K. gydėsi VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje laikotarpiu nuo 2008-09-20 iki 2008-10-30 dėl 2008-09-20 įvykusio eismo įvykio. Nedarbingumo pažymėjimas D Nr. (duomenys neskelbtini) už gydymosi stacionare laikotarpį T. K. buvo išduotas pažeidžiant Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 49 punktą, kadangi nebuvo patikslinta, ar nukentėjusiojo kraujyje nerasta alkoholio. Įvertinus medicininius T. K. dokumentus, VSDFV Vilniaus skyriaus specialistai padarė išvadą, kad T. K. tapo laikinai nedarbingas dėl to, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Mano, kad T. K. ligos pašalpa už nedarbingumo laikotarpį 2008-01-01 iki 2009-03-30 galėtų būti skiriama tik tokiu atveju, jei jis pateiktų teisėsaugos institucijų išvadą, kad jo neblaivumas neturėjo įtakos traumai atsirasti.

Remiasi LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 str. 3 d., Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189, 48.4 p.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 40-41), kuriame su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Nesutikimą su pareiškėjo skundu pagrindė iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė VSDFV Vilniaus skyrius savo atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovės su pareiškėjo skundu nesutiko, palaikė atsiliepimuose išdėstytus motyvus ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas T. K. ginčija Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2009-03-30 sprendimus Nr. 6-12N-1747 ir Nr. 6-12N-1730 bei VSDFV 2009-06-10 sprendimą Nr. (11.1) I-3543 ir prašo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių skirti jam ligos pašalpą laikinojo nedarbingumo metu nuo 2009-01-01 iki 2009-01-27 bei nuo 2009-01-28 iki 2009-03-13 ir prašo įpareigoti atsakovą skirti jam ligos pašalpą (b. l. 22-23, 24, 36-37, 47).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas T. K. 2008-09-20 apie 0.08 val., Vilniaus r., kelio Vilnius – Panevėžys 16 km 250 m, vairuodamas automobilį „BMW 750“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (1,90 promilės), nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgęs į kelio ir meteorologines sąlygas, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio aptvarus. Autoįvykio metu nukentėjo pareiškėjas T. K. ir kiti kartu važiavę keleiviai (b. l. 7-14, 106-109).

Pareiškėjui T. K. buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimo Serija D Nr. (duomenys neskelbtini) ir nedarbingumo pažymėjimo Serija D Nr. (duomenys neskelbtini) tęsiniai pagal pirminį nedarbingumo pažymėjimą Serija D Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 34-35, 100). 2009-03-30 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 6-12N-1747 buvo nuspręsta neskirti T. K. ligos pašalpos už nedarbingumo laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-01-27, o 2009-03-30 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 6-12N-1730 buvo nuspręsta neskirti T. K. ligos pašalpos už nedarbingumo laikotarpį nuo 2009-01-28 iki 2009-03-13, kadangi apdraustasis asmuo tapo laikinai nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis (b. l. 22-23, 36-37). VSDFV 2009-06-10 sprendime Nr. (11.1) I-3543 pripažino, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-03-30 sprendimai Nr. 6-12N-1747 ir Nr. 6-12N-1730 yra pagrįsti, todėl pareiškėjo skundą dėl šių sprendimų panaikinimo atmetė (b. l. 24, 47).

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad ligos pašalpa nemokama, jeigu kompetentingos institucijos nustato, kad apdraustasis asmuo tapo nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis. Analogiška nuostata nustatyta Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau – Nuostatai) 35.3 punkte. Pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 6 dalį, pagrindas skirti ligos pašalpą yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles (toliau – Taisyklės). Taisyklių 48.4 punkte nustatyta, kad nedarbingumo pažymėjimai neduodami asmenims, kurie į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl traumos kreipėsi būdami neblaivūs (girti), taip pat asmenims, kurių laikinojo nedarbingumo priežastis yra piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis. Tokiu atveju išduodama medicininė pažyma (forma Nr. 094/a). Taisyklių 50 p. nustatyta, kad pateikus teisėsaugos institucijų (teismo, prokuratūros ir kt.) išvadą, kad neblaivumas ar apsvaigimas traumai atsirasti įtakos neturėjo, medicininę pažymą asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija keičia į nedarbingumo pažymėjimą. Vadinasi, nedarbingumo pažymėjimas tokiu atveju gali būti išduodamas tik gavus teisėsaugos institucijų (teismo, prokuratūros ir kt.) ar kitų kompetentingų institucijų išvadą, kad neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas traumai atsirasti įtakos neturėjo.

Pareiškėjas neginčija, kad patyrė sužalojimus 2008-09-20 įvykusio eismo įvykio metu, tačiau teigia, kad eismo įvykį, kuris sąlygojo nedarbingumo atsiradimą, nulėmė ne jo neblaivumas, o kitos priežastys ir aplinkybės. Teismas nesutinka su tokiais pareiškėjo teiginiais, nes vartojant alkoholį sulėtėja asmens reakcija ir koordinacija (pareiškėjui nustatytas net 1,9 promilės girtumas). Tokiu būdu, išduodant nedarbingumo pažymėjimus, buvo pažeisti Taisyklių 48.4 punkto reikalavimai, t. y. nedarbingumo pažymėjimai T. K. buvo išduoti neteisėtai. Be to, teismas atmeta pareiškėjos atstovės argumentą, kad nedarbingumo pažymėjimai buvo nesusiję su 2008-09-20 eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, kadangi teismo posėdyje specialistė Inga Rakauskienė pagal T. K. ligos istorijų medicininius dokumentus paaiškino, kad visos pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu diagnozuotos traumos yra 2008-09-20 įvykusio eismo įvykio pasekmės.

Darytina išvada, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2009-03-30 sprendimai Nr. 6-12N-1747 ir Nr. 6-12N-1730 bei VSDFV 2009-06-10 sprendimas Nr. (11.1) I-3543 yra pagrįsti ir teisėti, todėl juos naikinti ir įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti ligos pašalpą, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

atmesti pareiškėjo T. K. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Raimondas BlauzdžiusRūta MiliuvienėVeslava Ruskan