Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-06-09 · Administracinė byla Nr. A-756-1058-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2010-06-03Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-06-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-09
Bylos Nr.
A-756-1058-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01093-2009-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Anatolijus Baranovas (pirm.)
Pareiškėjas
T. K.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Kategorijos
  • 6.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A756-1058/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01093-2009-7Procesinio sprendimo kategorija 6.4.1. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų R. S. Alimienės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei adv. I. M.,atsakovo atstovei I. J.,trečiojo suinteresuoto asmens atstovėms J. B., K. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas T. K. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 2009 m. kovo 30 d. sprendimus Nr. 6-12N-1747 ir Nr. 6-12N-1730; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2009 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. (11.1)I-3543; 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių skirti pareiškėjui ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpius nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 27 d. ir nuo 2009 m. sausio 28 d. iki 2009 m. kovo 13 d.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 20 d. apie 00 val. 08 min. Vilniaus rajone, kelio Vilnius - Panevėžys 16 kilometre, įvyko eismo įvykis, kurio metu pareiškėjo vairuojamas automobilis „BMW 750“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kelio atitvarus. Šio eismo įvykio metu pareiškėjas patyrė sunkius sužalojimus: jam buvo diagnozuoti galvos kaulų lūžiai, galvos smegenų sumušimas, dantų lūžiai, dešinio raktikaulio lūžis, dešinio alkūnkaulio alkūninės ataugos ir dešiniųjų šonkaulių lūžiai, dešinio klubakaulio sparno lūžis. Dėl šių sužalojimų pareiškėjas buvo gydomas Vilniaus universitetinėje Greitosios pagalbos ligoninėje ir kitose gydymo įstaigose. Gydymo metu (laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 20 d. iki 2009 m. kovo 13 d.) pareiškėjui buvo išduoti keli nedarbingumo pažymėjimai, iš jų – ir nedarbingumo pažymėjimai už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 27 d. bei nuo 2009 m. sausio 28 d. iki 2009 m. kovo 13 d. Šiuos nedarbingumo pažymėjimus kartu su prašymu skirti ligos pašalpą pareiškėjas pateikė VSDFV Vilniaus skyriui. Tačiau VSDFV Vilniaus skyrius 2009 m. balandžio 1 d. raštu Nr. (10.41)3-24263 informavo pareiškėją, kad 2009 m. kovo 30 d. buvo priimti sprendimai Nr. 6-12N-1747 ir Nr. 6-12N-1730 neskirti jam ligos pašalpos už nurodytus laikotarpius, kadangi pareiškėjas tapo laikinai nedarbingu vairuodamas automobilį neblaivus. Šiuos VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus pareiškėjas apskundė VSDFV, tačiau VSDFV 2009 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. (11.1)I-3543 pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjo nuomone, minėti VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 35.3 punktu, ligos pašalpa nemokama esant dviem sąlygoms: 1) apdraustasis asmuo tampa laikinai nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis (turi egzistuoti priežastinis ryšys tarp neblaivumo (girtumo) ir laikino nedarbingumo); 2) aplinkybę, kad tarp neblaivumo (girtumo) ir laikino nedarbingumo egzistuoja priežastinis ryšys, patvirtina atitinkamos kompetentingos institucijos. Tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo nei vienos iš aukščiau nurodytų sąlygų. Skundžiamų sprendimų priėmimo metu jokia kompetentinga institucija nebuvo nustačiusi, kad 2008 m. rugsėjo 20 d. eismo įvykį nulėmė būtent pareiškėjo neblaivumas. Dėl šio eismo įvykio Vilniaus rajono apylinkės prokuratūra 2008 m. gruodžio 31 d. iškėlė pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo bylą, kuri buvo perduota nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 3 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A 2.6.-161-298/2009 pripažino pareiškėją kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, ir skyrė pareiškėjui 4 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Tačiau šį nutarimą pareiškėjas apskundė apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šiuo metu administracinio teisės pažeidimo byla nėra išnagrinėta, galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje dar nėra priimtas. Todėl, nesant kompetentingos institucijos (teismo) sprendimo dėl pareiškėjo veiksmų vertinimo, skundžiami atsakovo sprendimai negalėjo būti priimti. Be to, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 4 d. nutarime nėra nustatyta jokio priežastinio ryšio tarp pareiškėjo neblaivumo ir eismo įvykio. Teismo nutarime nurodoma kita eismo įvykio priežastis – nepasirinktas saugus greitis. Pareiškėjo teigimu, laiku sustabdyti automobilį jam sutrukdė ne neblaivumas, bet objektyvi situacija eismo įvykio metu. Eismo įvykis atsitiko kelio Vilnius – Panevėžys 16 kilometre, kuriame tuo metu buvo vykdomi kelio remonto darbai. Dėl šių darbų buvo uždaryta viena iš tos pačios krypties eismo juostų. Tačiau ženklai, įspėjantys apie kelio remonto darbus bei su tuo susijusius greičio apribojimus, buvo pastatyti netinkamai, labai mažu atstumu nuo uždarytos eismo juostos. Dėl šios priežasties tamsiu paros metu pareiškėjas, važiuodamas leistinu greičiu, negalėjo iš tolo pastebėti, kad eismas šia eismo juosta toliau yra uždarytas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A63-286/2009 pažymėta, kad nedraudiminiu atitinkamas įvykis gali būti pripažintas tik tais atvejais, kai dėl jo yra pašalintos visos abejonės. Nagrinėjamu atveju nebuvo atlikta jokių ekspertizių, gauta specialistų išvadų ar surinkta panašių įrodymų, patvirtinančių, kad suvaldyti automobilį pareiškėjui sutrukdė neblaivumas.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1338 redakcija) nustatyta, kad ligos pašalpa nemokama, jeigu apdraustasis asmuo tapo laikinai nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 patvirtintų Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 48.4 punkte yra nustatyta, kad nedarbingumo pažymėjimai neišduodami asmenims, kurie į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl traumos kreipėsi būdami neblaivūs (girti). Nedarbingumo pažymėjimas tokiu atveju gali būti išduodamas tik gavus teisėsaugos institucijų (teismo, prokuratūros ir kt.) ar kitų kompetentingų institucijų išvadą, kad neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas traumai atsirasti įtakos neturėjo. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 20 d. raštu Nr. A2.6-161-298/2009 informavo VSDFV Vilniaus skyrių, kad T. K. 2008 m. rugsėjo 20 d., būdamas neblaivus (jo kraujyje buvo rasta 1,9 promilės etilo alkoholio), nepasirinkęs saugaus vairavimo greičio, neatsižvelgęs į kelio ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio aptvarus. VSDFV Vilniaus skyriaus specialistas (medikas) 2008 m. gruodžio 30 d. atliko T. K. medicininių dokumentų patikrinimą, siekiant nustatyti, ar pareiškėjas tapo laikinai nedarbingas dėl neblaivumo. 2009 m. sausio 6 d. medicininių dokumentų patikrinimo pažymoje Nr. 14-1404N1 buvo konstatuota, kad T. K. gydėsi VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje nuo 2008 m. rugsėjo 20 d. iki 2008 m. spalio 30 d. dėl 2008 m. rugsėjo 20 d. įvykusio eismo įvykio. Nedarbingumo pažymėjimas D Nr. 4956938 už gydymosi stacionare laikotarpį T. K. buvo išduotas pažeidžiant Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 49 punktą, kadangi nebuvo patikslinta, ar nukentėjusiojo kraujyje nerasta alkoholio. Įvertinę medicininius T. K. dokumentus, VSDFV Vilniaus skyriaus specialistai padarė išvadą, kad T. K. tapo laikinai nedarbingas dėl to, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl buvo nuspręsta neskirti T. K. ligos pašalpos už nedarbingumo laikotarpius nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 27 d. ir nuo 2009 m. sausio 28 d. iki 2009 m. kovo 13 d. Atsakovo nuomone, pareiškėjui ligos pašalpa už nedarbingumo laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 30 d. galėtų būti skiriama tik tuo atveju, jei pareiškėjas pateiktų teisėsaugos institucijų išvadą, kad jo neblaivumas neturėjo įtakos traumai atsirasti. Kadangi tokia teisėsaugos institucijų išvada nebuvo pateikta, skundžiamai VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai laikytini teisėtais ir pagrįstais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Savo prašymą trečiasis suinteresuotas asmuo grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus atsiliepime į pareiškėjo skundą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismas sprendime nurodė, jog byloje nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 20 d. apie 00 val. 08 min., Vilniaus rajone, kelio Vilnius – Panevėžys 16 km, pareiškėjas T. K., būdamas neblaivus (1,9 promilės), vairavo automobilį „BMW 750“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio bei neatsižvelgęs į kelio ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio aptvarus. Autoįvykio metu nukentėjo pareiškėjas T. K. ir kiti kartu važiavę keleiviai (b. l. 7-14, 106-109). Pareiškėjui buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimo Serija D Nr. 5227821 ir nedarbingumo pažymėjimo Serija D Nr. 5230820 tęsiniai pagal pirminį nedarbingumo pažymėjimą Serija D Nr. 4956938 (b. l. 34-35, 100). VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 6-12N-1747 buvo nuspręsta neskirti pareiškėjui ligos pašalpos už nedarbingumo laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 27 d., o VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 6-12N-1730 buvo nuspręsta neskirti pareiškėjui ligos pašalpos už nedarbingumo laikotarpį nuo 2009 m. sausio 28 d. iki 2009 m. kovo 13 d., kadangi apdraustasis asmuo tapo laikinai nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis (b. L 22-23, 36-37). VSDFV 2009 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. (11.1)I-3543 pripažino, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. kovo 30 d. sprendimai Nr. 6-12N-1747 ir Nr. 6-12N-1730 yra pagrįsti, todėl pareiškėjo skundą dėl šių sprendimų panaikinimo atmetė (b. l. 24, 47). Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad ligos pašalpa nemokama, jeigu kompetentingos institucijos nustato, kad apdraustasis asmuo tapo nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis. Analogiška nuostata numatyta ir Nuostatų 35.3 punkte. Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 6 dalį, pagrindas skirti ligos pašalpą yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 48.4 punkte nustatyta, kad nedarbingumo pažymėjimai neduodami asmenims, kurie į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl traumos kreipėsi būdami neblaivūs (girti), taip pat asmenims, kurių laikinojo nedarbingumo priežastis yra piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis. Tokiu atveju išduodama medicininė pažyma (forma Nr. 094/a). Taisyklių 50 punkte nustatyta, kad pateikus teisėsaugos institucijų (teismo, prokuratūros ir kt.) išvadą, kad neblaivumas ar apsvaigimas traumai atsirasti įtakos neturėjo, medicininę pažymą asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija keičia į nedarbingumo pažymėjimą. Pareiškėjas neginčija, kad patyrė sužalojimus 2008 m. rugsėjo 20 d. įvykusio eismo įvykio metu, tačiau teigia, kad eismo įvykį, kuris sąlygojo nedarbingumo atsiradimą, nulėmė ne jo neblaivumas, o kitos priežastys ir aplinkybės. Tokie pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti, nes vartojant alkoholį sulėtėja asmens reakcija ir koordinacija (pareiškėjui buvo nustatytas net 1,9 promilės girtumas). Todėl, išduodant pareiškėjui nedarbingumo pažymėjimus, buvo pažeisti Taisyklių 48.4 punkto reikalavimai, t. y. nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti pareiškėjui neteisėtai. Pareiškėjo atstovo argumentas, kad nedarbingumo pažymėjimai buvo nesusiję su 2008 m. rugsėjo 20 d. eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, atmestinas, kadangi teismo posėdyje specialistė I. R. pagal medicininius dokumentus paaiškino, kad visos pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu diagnozuotos traumos yra 2008 m. rugsėjo 20 d. įvykusio eismo įvykio pasekmės. VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. kovo 30 d. sprendimai Nr. 6-12N-1747 ir Nr. 6-12N-1730 bei VSDFV 2009 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. (11.1)I-3543 yra pagrįsti ir teisėti.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas T. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. kovo 30 d. sprendimus Nr. 6-12N-1747 ir Nr. 6-12N-1730; panaikinti VSDFV 2009 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. (11.1)I-3543 bei įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių skirti pareiškėjui ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpius nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 27 d. ir nuo 2009 m. sausio 28 d. iki 2009 m. kovo 13 d. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 patvirtintų Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių (2008 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-321/A1-125 redakcija) 50 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1338 redakcija) 15 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad išduodant pareiškėjui nedarbingumo pažymėjimus už laikotarpius nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 27 d. ir nuo 2009 m. sausio 28 d. iki 2009 m. kovo 13 d. buvo pažeisti Taisyklių 48.4 ir 50 punktai. Taisyklių 50 punkte (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-321/A1-125 redakcija) numatyta, kad pateikus teisėsaugos institucijų (teismo, prokuratūros ir kt.) ar kitų kompetentingų institucijų išvadą, kad neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas traumai atsirasti įtakos neturėjo, arba esant medicininės apžiūros išvadai „blaivus ir (ar) neapsvaigęs“, medicininę pažymą (šių Taisyklių 48.4 punktas) asmenį gydantis gydytojas keičia į pažymėjimą. Tačiau pareiškėjas, kreipdamasis į gydytojus dėl nedarbingumo pažymėjimo tiek už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 27 d., tiek už laikotarpi nuo 2009 m. sausio 28 d. iki 2009 m. kovo 13 d., buvo blaivus, o nedarbingumo pažymėjimų išdavimas nurodytais laikotarpiais buvo susijęs su anksčiau netinkamai pradėto gydymo eiga ir jo rezultatais. Pareiškėjas, 2008 m. rugsėjo 20 d. patyręs avariją, buvo hospitalizuotas Vilniaus greitosios pagalbos ligoninėje. Nuo 2008 m. rugsėjo 20 d. iki 2008 m. spalio 30 d. jis buvo gydomas Reanimacijos skyriuje ir Neurologijos skyriuje dėl galvos smegenų kontūzijos, atviro impresinio dešiniojo smilkinkaulio lūžio, dešiniojo raktikaulio lūžio, dešiniųjų 6-ojo ir 7-ojo šonkaulių lūžių, dešiniosios alkūnės lūžio, dešiniojo klubakaulio lūžio ir antrojo kaklo slankstelio lūžio. 2008 m. spalio 31 d. jis buvo išrašytas iš Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės ir su ligoninės rekomendacija išsiųstas į sanatoriją tolimesniam reabilitaciniam gydymui. Nuo 2008 m. spalio 31 d. iki 2008 m. gruodžio 1 d. pareiškėjas gydėsi sanatorijoje „Draugystė“ Druskininkuose. Už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 20 d. iki 2008 m. gruodžio 1 d. Vilniaus greitosios pagalbos ligoninė išdavė pareiškėjui nedarbingumo pažymėjimą serija D Nr. 4956938. Po reabilitacinio gydymo atsistatė pareiškėjo sužalotų kūno organų funkcijos, tačiau neatsistatė dešinės rankos funkcija. Pareiškėjas negalėjo pakelti dešinės rankos, todėl jam vėl buvo išduotas naujas nedarbingumo pažymėjimas už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 2 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., kurį išdavė VšĮ „Šeškinės poliklinika“. Už pastarąjį nedarbingumo pažymėjimą VSDFV Vilniaus skyrius nedarbingumo pašalpą pareiškėjui sumokėjo. Tačiau ir po šio nedarbingumo laikotarpio pareiškėjo sveikatos būklė negerėjo, dešinės rankos funkcija neatsistatė, todėl pareiškėjas kreipėsi į mikrochirurgus dėl papildomos konsultacijos. Tik mikrochirurgų konsultacijos metu buvo nustatyta, jog dešinė ranka nekyla todėl, kad yra pažeistas dešiniojo peties nervinis rezginys. Šis pažeidimas nebuvo diagnozuotas nei Vilniaus greitosios pagalbos ligoninėje, nei Šeškinės poliklinikoje. Atsižvelgiant į šią diagnozę, pareiškėjas 2008 m. gruodžio 15 d. buvo paguldytas į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyrių operacijai. Operacijos metu buvo atlikta dešiniojo peties nervinio rezginio dekompresija ir neurolizė. Šeškinės poliklinikos išduotame nedarbingumo pažymėjime už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 2 d. iki 2009 m. gruodžio 31d. yra įrašai, kad nuo 2008 m. gruodžio 15 d. iki 2008 m. gruodžio 22 d. pareiškėjas buvo gydomas ligoninėje. Po atliktos operacijos ir gydymo Centro filialo ligoninėje buvo tęsiamas ambulatorinis gydymas poliklinikoje ir išduotas naujas nedarbingumo pažymėjimas serija D Nr. 5227821 už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 27 d. ir naujas nedarbingumo pažymėjimas serija D Nr. 5230820 už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 28 d. iki 2009 m. kovo 13 d. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui išduoti nedarbingumo pažymėjimai serija D Nr. 5227821 už laikotarpi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 27 d. ir serija D Nr. 5230820 už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 28 d. iki 2009 m. kovo 13 d. yra tik tęsiniai pagal pirminį nedarbingumo pažymėjimą serija D Nr. 4956938 už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 20 d. iki 2008 m. gruodžio 1 d. Tą aplinkybę, kad skiriasi priežastys, sąlygojusios nedarbingumą nuo 2008 m. rugsėjo 20 d. iki 2008 m. gruodžio 1 d. ir nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 13 d., patvirtina ir tai, jog vienu ir kitu atveju skiriasi ligos diagnozė. Nei trečiojo nedarbingumo pažymėjimo už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 27 d., nei ketvirtojo nedarbingumo pažymėjimo už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 28 d. iki 2009 m. kovo 13 d. nebūtų reikėję išduoti, jeigu jau Vilniaus greitosios pagalbos ligoninėje ir Šeškinės poliklinikoje būtų laiku diagnozuotas peties nervinio rezginio pažeidimas ir paskirtas tinkamas gydymas. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad nedarbingumo pažymėjimų išdavimas už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 27 d. bei nuo 2009 m. sausio 28 d. iki 2009 m. kovo 13 d. buvo susijęs su 2008 m. rugsėjo 20 d. eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, kuriuos pareiškėjas patyrė būdamas neblaivus.

Pareiškėjo nuomone, teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad 2008 m. rugsėjo 20 d. eismo įvykį, kuris galėjo sąlygoti nedarbingumo atsiradimą, nulėmė pareiškėjo neblaivumas. Byloje nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp pareiškėjo neblaivumo ir 2008 m. rugsėjo 20 d. eismo įvykio bei jo metu pareiškėjo patirtų traumų. Byloje nėra jokios teisėsaugos institucijų išvados, kad pareiškėjo nedarbingumą sukėlė būtent neblaivumas. Tuo klausimu nebuvo atlikta jokių ekspertizių, nebuvo gauta specialistų išvadų ar surinkta kitokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2008 m. rugsėjo 20 d. eismo įvykio metu pareiškėjas negalėjo suvaldyti automobilio dėl neblaivumo. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo veiksmai vėliau buvo kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, neįrodo, jog pareiškėjo neblaivumas sąlygojo eismo įvykį, buvo jo tiesioginė priežastis.

Pareiškėjo nuomone, teismas, spręsdamas ginčą dėl ligos pašalpos mokėjimo, nepagrįstai vadovavosi Taisyklių 48.4 ir 50 punktų nuostatomis. Esmines ligos pašalpos mokėjimo sąlygas numato Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalis, todėl kitos šio įstatymo nuostatos, susijusios su ligos pašalpų skyrimu ir mokėjimu, turi būti aiškinamos sistemiškai, atsižvelgiant būtent į Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies turinį. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostatos turi aukštesnę teisinę galią bei viršenybę kitų teisės normų, įtvirtintų su šio įstatymo reguliavimo sritimi susijusiuose poįstatyminiuose teisės aktuose, atžvilgiu. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintos Taisyklės yra tik poįstatyminis teisės aktas. Be to, šios Taisyklės nereglamentuoja pašalpų skyrimo ir mokėjimo sąlygų. Todėl šiuo atveju neturi būti vadovaujamasi Taisyklių nuostatomis. Priešingu atveju turėtų būti sprendžiama, ar Taisyklių 50 punktas neprieštarauja Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 3 daliai. Pagal Taisyklių 50 punktą, nedarbingumo pažymėjimas, kaip ligos pašalpos skyrimo teisinis pagrindas, gali būti išduotas tik tuo atveju, kad asmuo pats gauna ir pateikia teisėsaugos institucijų (teismo, prokuratūros ir kt.) ar kitų kompetentingų institucijų išvadą, kad neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas traumai atsirasti įtakos neturėjo. Tai reiškia, kad Taisyklės nustato asmens pareigą įrodinėti, kad jo sužalojimas (sveikatos sutrikimas) nesusijęs su neblaivumu, ir taip užkerta kelią gauti ligos pašalpą. Tuo tarpu pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalį (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1338 redakcija), tokį priežastinį ryšį turi įrodyti kompetentingos institucijos, ir kol toks ryšys neįrodytas, nėra pagrindo atsisakyti skirti ligos pašalpą.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti jų atsiliepimuose į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad tiek pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, tiek pagal Taisykles, nedarbingumo pažymėjimo išdavimas ir ligos pašalpos mokėjimas traumą patyrusiam neblaiviam asmeniui siejamas su aplinkybe, jog asmens neblaivumas neturėjo įtakos jo sužalojimui ir nedarbingumui atsirasti. Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 6 dalį, pagrindas skirti ligos pašalpą yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintas Taisykles. Todėl sprendžiant ligos pašalpos skyrimo klausimą turi būti sistemiškai taikomos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo bei Taisyklių nuostatos. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat pažymi, kad pagal Taisyklių 95.1 punktą nedarbingumo pažymėjime nurodoma pirminė ir galutinė pagrindinė patologinė būklė (liga, trauma ar kt.), dėl kurios asmuo yra laikinai nedarbingas, nurodant ligos kodą pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją. Jeigu nepertraukiamo laikino nedarbingumo atveju liga ar patologinė būklė ne viena, nedarbingumo pažymėjime nurodomas pagrindinės ligos ar būklės kodas, dėl kurios asmuo yra laikinai nedarbingas ilgiausiai (Taisyklių 95.2 punktas). Be to, Taisyklių 19 punkte nustatyta, kad nedarbingumo pažymėjimo tęsinys išduodamas tais atvejais, kai laikinasis nedarbingumas nenutrūksta nė vienai kalendorinei dienai, nepriklausomai nuo to, kad nedarbingumo laikotarpiu keičiasi ligos kodas. Dėl 2008 m. rugsėjo 20 d. autoįvykio metu patirtų daugybinių traumų (politraumos) pasekmių pareiškėjas buvo laikinai nedarbingas nuo 2008 m. rugsėjo 20 d. iki 2009 m. kovo 13 d. Šiuo laikotarpiu pareiškėjui buvo išduoti ir tęsti 4 nedarbingumo pažymėjimai (Nr. 4956938, Nr. 5058682, Nr. 5227821, Nr. 5230820), kuriuose nurodyti būtent 2008 m. rugsėjo 20 d. autoįvykio metu patirtos politraumos pasekmių kodai, dėl kurių jis buvo pripažintas laikinai nedarbingu visą laikinojo nedarbingumo laikotarpį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. kovo 30 d. sprendimus Nr. 6-12N-1747 ir Nr. 6-12N-1730 neskirti jam ligos pašalpos už laikotarpius nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 27 d. bei nuo 2009 m. sausio 28 d. iki 2009 m. kovo 13 d., ir VSDFV 2009 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. (11.1)I-3543, kuris buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir palikus teritorinio skyriaus sprendimą nepakeistą. Ginčijamais sprendimais buvo nuspręsta T. K. neskirti ligos pašalpos, kadangi apdraustasis asmuo tapo nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo).

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1338 redakcija) 5 straipsnio 2 dalis nustato ligos pašalpos skyrimo atvejus, tarp jų – atvejį, kad ligos pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus ligos pašalpos skyrimo ir mokėjimo atvejus. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais turi šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išvardyti apdraustieji asmenys, jeigu jie: 1) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų, taip pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos pašalpos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą; 2) prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Tuo tarpu Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnyje įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kurioms esant ligos pašalpa nemokama, tarp jų – jeigu kompetentingos institucijos nustato, kad apdraustasis asmuo tapo nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis (LMSD įstatymo 15 str. 1 d. 3 p.). Analogiška nuostata įtvirtinta ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr.86 (nagrinėjamam ginčui aktuali 2008 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 43 redakcija) 35.3 punkte.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas T. K. iš eismo įvykio vietos dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo pristatytas į Vilniaus universitetinę Greitosios pagalbos ligoninę 2008 m. rugsėjo 20 d. Ligoninėje paėmus kraują rasta 1,90 promilių etilo alkoholio. Išleidžiant pareiškėją iš ligoninės stacionaro 2008 m. spalio 30 d. jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas serija D Nr. 4956938, o vėliau nedarbingumas buvo nepertraukiamai tęsiamas (išduodant nedarbingumo pažymėjimus serija D Nr. 5058682, Nr. 5227821, Nr. 5230820).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A146-33/2011 pagal T. K. apeliacinį skundą (kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl atsakovo 2009 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. 6-12N-2 neskirti jam ligos pašalpos už nedarbingumo laikotarpį pagal nedarbingumo pažymėjimą Nr. 495638 teisėtumo ir pagrįstumo), 2011 m. kovo 7 d. nutartyje konstatavo, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio nuostatos yra imperatyvios. Todėl VSDF valdybos teritorinis skyrius, nustatęs, kad apdraustasis asmuo tapo nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis (Įstatymo 15 str. 1 d. 3 p.), o teisėsaugos institucijos (teismas, prokuratūra ir kt.) ar kitos kompetentingos institucijos nėra priėmę išvadų, kad neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas traumai atsirasti įtakos neturėjo, neturi diskrecijos teisės spręsti ar mokėti ligos pašalpą ir privalo priimti sprendimą ligos pašalpos nemokėti. Atsakovas 2009 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. 6-12N-2 pagrįstai ir teisėtai nusprendė neskirti T. K. ligos pašalpos nustatęs, jog egzistuoja ligos pašalpos nemokėjimo sąlyga, numatyta Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte (analogiškai nurodyta ir Nuostatų 35.3 punkte). Į bylą pateikti įrodymai, kad dėl 2009 m. rugpjūčio 20 d. 08 val. eismo įvykio kelio Vilnius – Panevėžys 16-me kilometre, kuriame susižalojo automobilį vairavęs T. K. (ir nukentėjo du automobilio keleiviai), yra priimti atitinkami prokuratūros ir teismų procesiniai sprendimai ir visuose pareiškėjo neblaivumas nurodytas eismo įvykio priežastimi, taip pat išaiškintos ir kitos šio eismo įvykio priežastys (nepasirinktas saugus greitis, neatsižvelgta į kelio sąlygas (ribotas greitis, remontuojamas kelio ruožas, kelio susiaurėjimas)).Vilniaus rajono apylinkės prokuratūra, 2008 m. gruodžio 31 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą Nr.57-1-01655-08 nutraukė nenustačiusi T. K. veikoje nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, požymių (Baudžiamojo proceso kodekso 212 str. 1 d. 1 p., 3 str. 1 d. 1 p.), tačiau tuo pačiu nutarimu iškėlė T. K. administracinio teisės pažeidimo bylą. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 4 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2.6-161-298/2009 pripažino T. K. kaltu pažeidus šiuos KET reikalavimus ir padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs T. K. apeliacinį skundą, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartyje akcentavo, kad <...> apeliantui nustatytas net 1,9 promilių girtumas, todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad girtumas neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui <...> ir pabrėžė, kad nuo alkoholio sulėtėja reakcija, koordinacija (žr. Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. N444-4663/2009). Iš minėtos nutarties matyti, kad esmine eismo įvykio priežastimi buvo pripažintas vairuotojo T. K. neblaivumas. Aptarti procesiniai dokumentai patvirtina, jog teisėsaugos institucijų yra nustatyta, kad T. K. neblaivumas buvo eismo įvykio, kuriame jis susižalojo ir buvo laikinai nedarbingas, priežastis, ir tuo pačiu paneigia T. K. argumentą, esą aplinkybė, kad jis vairavo automobilį neblaivus, neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Konstatuota, kad nedarbingumo pažymėjimas serija D Nr. 4956938 T. K. buvo išduotas pažeidžiant Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių 49 punkto reikalavimus, nes jis buvo išduotas nepatikslinus duomenų apie tai, ar pareiškėjo kraujyje nerasta alkoholio, o pagal gautus iš policijos duomenis nustatyta, kad T. K. eismo įvykio metu buvo neblaivus.

Kadangi nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės yra tos pačios kaip ir minėtoje administracinėje byloje Nr. A146-33/2011, teisėjų kolegija, vadovaudamasi Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatomis, laikosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. suformuluotų teisės normų, reglamentuojančių apdraustųjų teisę į ligos socialinio draudimo pašalpas, jų skyrimo bei mokėjimo sąlygas bei pagrindus, aiškinimo taisyklių.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad jam nedarbingumo pažymėjimai serija D Nr. 5227821 ir Nr. 5230820 buvo išduoti dėl kitos diagnozės, nei pirmasis nedarbingumo pažymėjimas ir tai buvo nauji, o ne tęstiniai nedarbingumo pažymėjimai. Šį apelianto argumentą teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą. Iš byloje esančių T. K. gydymo stacionare ligos istorijų bei kitų medicininių dokumentų matyti, kad tiek pirmasis, tiek ir vėlesni nedarbingumo pažymėjimai pareiškėjui buvo išduodami dėl sužalojimų, atsiradusių būtent 2009 m. rugpjūčio 20 d. 08 val. eismo įvykio pasekmėje. Pirmosios instancijos teismo posėdyje specialiste apklausta gydytoja I. R. taip pat paaiškino, kad visos pareiškėjo traumos (tarp jų ir vėliau nustatytas dešinio petinio rezginio pažeidimas) yra eismo įvykio pasekmės. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismo posėdyje neneigė ir pareiškėjo atstovė. Bylos duomenys, kaip jau buvo minėta, taip pat patvirtina, kad visi anksčiau minėti nedarbingumo pažymėjimai T. K. buvo nepertraukiamai tęsiami (jie nebuvo užbaigti), o ne išduodami nauji, kaip teigia pareiškėjas. Jeigu pareiškėjas turi pagrindo manyti, kad nedarbingumo laikotarpis užsitęsė dėl netinkamo gydymo, jis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl žalos atlyginimo.

Apeliacinio skundo argumentas, kad pareiškėjui buvo išmokėta ligos pašalpa už nedarbingumo laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 2 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. esminės reikšmės nagrinėjamam ginčui neturi, juolab, kad VSDF valdyba atsiliepime į pareiškėjo skundą yra nurodžiusi, jog VSDFV Vilniaus skyrius yra įpareigotas atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą žalą dėl neteisėto sprendimo.

Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nagrinėjamas pareiškėjo laikinojo nedarbingumo atvejis atitinka Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą ligos pašalpos nemokėjimo sąlygą, todėl ginčijami atsakovo sprendimai, kuriais atsisakyta mokėti pareiškėjui ligos pašalpą yra pagrįsti ir teisėti.

Teisėjų kolegijai nagrinėjamoje byloje abejonių dėl Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių 50 punkto atitikties Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktui nekyla, todėl apelianto prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla (Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 str.) netenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas, tad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo T. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėAnatolijus BaranovasVaida Urmonaitė-Maculevičienė