Kauno apylinkės teismo nutartis

2021-01-05 · Civilinė byla Nr. e2YT-458-1088/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-05
Bylos Nr.
e2YT-458-1088/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-15805-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Vitonė
Pareiškėjas
G. M. L.
Suinteresuotas asmuo
A. L.
Advokatai
Saulius Dambrauskas
Kategorijos
  • 2.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-458-1088/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15805-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.5.; 3.2.7.1.; 3.4.5.19.
Kauno apyLINKĖS teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 5 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Vitonė,sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei,

nedalyvaujant pareiškėjai G. M. L., jos atstovui advokatui Sauliui Dambrauskui, suinteresuotam asmeniui A. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. M. L. patikslintą pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo byloje A. L.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja G. M. L. (toliau – ir pareiškėja) prašo atnaujinti terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio D. L. mirties. Patikslintame pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis D. L. (toliau – ir palikėjas). Pareiškėja kartu su sutuoktiniu gyveno adresu (duomenys neskelbtini) nuo santuokos sudarymo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Prieš mirtį palikėjas testamento nesudarė. Iki mirties palikėjas nei kartu su pareiškėja, nei atskirai jokio registruotino turto neįsigijo, todėl jam mirus pareiškėja neturėjo teisinio intereso kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo ir užvesti paveldėjimo bylą. (duomenys neskelbtini) pareiškėja pas notarą sudarė testamentą, kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini) po mirties paliko savo sūnui A. L. Surašant testamentą iš notarės pareiškėja sužinojo, kad sūnui paveldint šį palikimą iškils teisinės problemos. Buto įregistravimo pagrindas nurodytas „(duomenys neskelbtini) Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)“, už butą pareiškėja baigė mokėti pajų po santuokos sudarymo, dėl šios aplinkybės palikėjas taip pat turėjo teisę į buto dalį. Taigi tik (duomenys neskelbtini) surašydama testamentą pareiškėja sužinojo, kad po palikėjo mirties ji turėjo priimti palikimą. Terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėja neturi nei aukštojo, nei specialaus teisinio išsilavinimo ir negalėjo žinoti, jog bendras kredito mokėjimas galėjo sukurti bendrą nuosavybę, nors butą ji įsigijo dar iki santuokos. Todėl dėl objektyvių priežasčių pareiškėja negalėjo suvokti, kad privalėjo kreiptis į notarą (CBP-20388, DOK-122102).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. L. (toliau – ir suinteresuotas asmuo) atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka (DOK-141562).

Teismo posėdyje pareiškėja, jos atstovas, suinteresuotas asmuo nedalyvavo, pateikė prašymus nagrinėti bylą nedalyvaujant (DOK-722). Byla išnagrinėta proceso dalyviams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su D. L.. Suinteresuotas asmuo A. L. yra G. M. L. ir D. L. sūnus. Mirties liudijimas patvirtina, kad D. L. mirė (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės „Registrų centras“ išrašas patvirtina, kad D. L. vardu nekilnojamojo turto neregistruota, G. M. L. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, (duomenys neskelbtini). Iš Kauno miesto 18-ojo notarų biuro pažymos matyti, kad po D. L. mirties paveldėjimo byla neužvesta. Valstybės įmonės „Registrų centras“ išrašas patvirtina, kad palikimo faktų (priėmimo, atsisakymo) po D. L. mirties neregistruota (CBP-20388, DOK-124128).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdiniai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą po sutuoktinio mirties nesikreipė. Pareiškėja prašo atnaujinti terminą palikimui priimti, nurodydama, kad jį praleido dėl svarbių priežasčių. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją. Teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjos nurodomomis aplinkybėmis, kad ji dėl teisinio neišprusimo nesuprato, jog turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė ir vertina, kad pareiškėja praleido terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjos gyvenimo individualios aplinkybės lėmė tai, kad ji neatliko įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų nustatytu terminu ne sąmoningai, bet iš nežinojimo. Vertinant termino praleidimo priežastis, pareiškėjos kaip palikimą siekiančio priimti asmens elgesys, nagrinėjamu atveju vertinamas kaip pakankamai atidus, sąžiningas. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) sužinojusi aplinkybę, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų palikimui priimti ir (duomenys neskelbtini), t. y. po 14 dienų pateikė teismui prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismas neįžvelgia, kad pareiškėja, siekdama įgyvendinti aptariamą teisę, būtų elgusis nepakankamai atidžiai ir rūpestingai. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo prieštaravimų byloje nepareiškė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, pareiškėjos elgesį, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas vertina, kad pareiškėja įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai G. M. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, atsiradusį po sutuoktinio D. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Edita Vitonė