Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. G., jo atstovui advokatui Artūrui Jucevičiui,

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui J. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbančio, (duomenys neskelbtini), neteisto, skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-202-2022 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo arba paskirtos baudos sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) patarėja–vyriausioji darbo inspektorė 2022 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-202-2022 (toliau – ir Nutarimas) patraukė V. G. (toliau – ir Pareiškėjas) administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 2500 Eur baudą už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir bendrovė) direktorius, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalis, 43 straipsnio 1 dalį, o būtent, esant darbo sutarties požymiams, neužtikrino ir leido dirbti S. Š. (S. Š.) bendrovės naudai 2022 m. sausio 23 d. nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – ir Sodra) apie asmens priėmimą į darbą, taip pat neužtikrino ir leido dirbti (duomenys neskelbtini) piliečiui I. M. (I. M.) nuo 2022 m. sausio 23 d. iki 2022 m. sausio 28 d. imtinai bendrovės naudai nesilaikant trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarkos, numatytos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir ĮUTP) 61 straipsnio 1 ir 2 punktuose, nesudarė rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka apie asmens priėmimą į darbą nepranešė Sodrai. Be to, Institucijos patarėja–vyriausioji darbo inspektorė Nutarimu patraukė Pareiškėją administracinėn atsakomybėn pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 700 Eur dydžio baudą už tai, kad jis, būdamas atsakingas asmuo, pažeidė imperatyvias DK 120 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, o būtent, netinkamai tvarkė darbuotojų darbo laiko apskaitos dokumentus 2022 m. sausio mėn., t. y. faktiškai nežymėjo dirbto darbuotojų darbo laiko poilsio dienomis, pavyzdžiui, Institucijos patikrinimo metu statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), nustatytas darbines funkcijas atliekantis T. T. (T. T.), tačiau darbuotojui nebuvo pažymėtas faktiškai dirbtas laikas poilsio dieną bendrovės sausio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, Pareiškėjui skirta galutinė administracinė nuobauda pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų – 2500 Eur dydžio bauda.

Nutarimas grindžiamas tuo, kad 2022 m. sausio 23 d. apie 14 val. buvo atliktas statybos objekto, adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimas. Jo metu užfiksuotas darbo rūbus dėvintis, vartus uždarantis T. T., kuris nurodė dirbantis (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad atlieka vidaus apdailos darbus, tądien objekte dirbo trise. Patalpose užfiksuotas kitas darbo rūbus dėvintis asmuo prisistatė I. M., šis taip pat nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), tą patvirtino ir T. T. Patikrinus Sodros duomenis nustatyta, kad T. T. yra Sodrai pateiktame bendrovės darbuotojų sąraše, o I. M. – ne. T. T. parodė trečią asmenį, dirbantį objekte – tai buvo 4 aukšte su darbo rūbais ir darbo įrankiu dirbantis S. Š. T. T. ir S. Š. pateikė paaiškinimus, o I. M., paprašytas pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pasišalino iš objekto.

S. Š. 2022 m. sausio 23 d. paaiškinime nurodė, kad susitiko su draugu T., norėjo su juo praleisti sekmadienį, atsigerti alaus, bet šiam reikėjo į darbą, todėl jis nuvyko kartu, iš pradžių stebėjo, po to nusprendė padėti, kad draugas greičiau baigtų darbą. T. T. 2022 m. sausio 23 d. paaiškinime nurodė, kad į objektą atėjo 10 val., durys buvo atrakintos, nes V. G. žino, kad jis tą dieną dirba. Alkoholio nevartojo, ką objekte darė dar du asmenys, pasakyti negali. Darbo vietą nurodo V. G. Žodžiu T. T. paaiškino, kad raktus nuo objekto jam davė (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Pasišalinęs asmuo, t. y. I. M., dirba objekte jau daug laiko.

Institucijos 2022 m. sausio 23 d. patikrinimo metu į objektą atvyko (duomenys neskelbtini) vadovas A. Š., kuris nurodė, kad iš visų asmenų atpažino T. Jis nežino, kaip asmenys pateko į objektą, tą dieną niekas neturėjo dirbti objekte. Nurodė, kad apdailos darbai vėluoja.

Bendrovė 2022 m. sausio 27 d. pateikė el. paštu darbuotojų A. Č. ir T. T. paaiškinimus direktoriui. Pažymėta, kad šie T. T. paaiškinimai skiriasi nuo jo pirminio, Institucijai teikto paaiškinimo.

2022 m. sausio 28 d. apie 14.30 val. Institucija pagal gautą anoniminį pranešimą atliko patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad iš minėto pastato išėjo I. M., T. T. ir dar vienas asmuo (T. T. paaiškinime nurodė, kad tai buvo (duomenys neskelbtini) darbuotojas J. B. (J. B.)), jie sunešė įrankius ir medžiagą į (duomenys neskelbtini) butą. Įėję į šį butą, Institucijos atstovai užfiksavo I. M., atliekantį vidaus apdailos darbus. I. M. nurodė, kad 2022 m. sausio 23 d. atėjo pirmą dieną pažiūrėti objekto, persirengė, norėjo pasiruošti darbui, parodyti, kaip dirba, išnešė porą maišų šiukšlių. Asmuo atsisakė nurodyti, su kuo tarėsi dėl darbo. Objekte dirbo tris poilsio dienas su T., šis dirba (duomenys neskelbtini) ir mokėjo jam už darbą 20 ar 30 Eur. I. M. neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, jo nebuvo (duomenys neskelbtini) darbuotojų sąraše Sodros sistemoje.

2022 m. sausio 31 d. Institucijoje apklaustas (duomenys neskelbtini) projektų vadovas A. Č. paaiškino, kad darbuotojams nereikia rakinti objekto patalpų, adresu (duomenys neskelbtini). Jam nebuvo žinoma, kad darbuotojai dirbo 2022 m. sausio 23 d., kaip jie ten pateko – nežino, iš nuotraukos atpažino S. Š., kaip buvusį bendrovės darbuotoją. Jis nežino, ką šis veikė objekte 2022 m. sausio 23 d. I. M. įdarbintas nuo penktadienio, paskutinį kartą matė šį asmenį ofise 2022 m. sausio 28 d. Jis nežino, ką šis asmuo veikė objekte 2022 m. sausio 23 d.

Iš T. T. pirminio paaiškinimo matyti, kad apie darbą sekmadienį (2022 m. sausio 23 d.) vadovui V. G. buvo žinoma, todėl esant tinkamai bendrovės vidinei komunikacijai apie darbą poilsio dieną turėjo būti informuotas ir už objektą atsakingas A. Č. Tai, kad darbai dėl terminų galėjo būti atliekami ir savaitgaliais, patvirtino ir kiti liudytojai, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) vadovas A. Š., (duomenys neskelbtini) darbų vadovas E. R. ir statinio statybos saugos ir sveikatos darbe koordinatorius (duomenys neskelbtini) darbuotojas S. V. Papildomu susitarimu tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) terminai buvo tęsiami. Būdamas pakankamai atsakingas, bendrovės vadovas ar įgaliotas asmuo turėjo užtikrinti, kad į darbo vietą nepatektų ir nuo darbo būtų nušalinti neblaivūs darbuotojai.

2022 m. vasario 1 d. gauta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacija, kurioje nurodyta, kad nuo 2012 m. vasario 28 d. iki 2017 m. kovo 2 d. I. M. turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2022 m. vasario 2 d. (duomenys neskelbtini) pateikė papildomus dokumentus, susijusius su I. M. įdarbinimu, taip pat darbo laiko apskaitos žiniaraštį už vasario mėn. Pagal 2022 m. sausio 27 d. darbo sutartį Nr. 22-3 I. M. nuo 2022 m. sausio 28 d. priimtas dirbti apdailininku. Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio nustatyta, kad faktiškai asmuo pradėjo dirbti 2022 m. sausio 28 d. Institucijoje 2022 m. vasario 7 d. papildomai apklaustas I. M. nurodė, kad 2022 m. sausio 27 d. jam paskambino direktorius V. ir nurodė su dokumentais atvykti į biurą, ten jis parašė prašymą priimti į darbą. Vakare direktorius paskambino ir pasakė penktadienį važiuoti į (duomenys neskelbtini) parodyti, kaip jis dirba. Penktadienį, po Institucijos patikrinimo, bendrovės biure pasirašė sutartį. Objekte, adresu (duomenys neskelbtini), iki patikrinimo buvo 2–3 kartus, ieškojo darbo ir vaikščiojo po objektus, dėl pinigų už šiukšlių išnešimą kalbėjo su T., 2–3 kartus objekte matė S. Iš Sodros 2022 m. vasario 10 d. pranešimo Nr. 2022-01-28 nustatyta, kad I. M. valstybinio socialinio draudimo pradžia – 2022 m. sausio 28 d. (neterminuota darbo sutartis).

Iš (duomenys neskelbtini) darbuotojo S. V. pateikto susirašinėjimo su A. Č. dėl raktų nuo objekto perdavimo, A. Č., T. T., J. M. ir E. R. paaiškinimų nustatyta, kad objektas nuo 2022 m. sausio 21 d. buvo užrakintas, (duomenys neskelbtini) darbuotoja savaitgalį nedirbo, o nuo 2021 m. gruodžio 23 d. raktais disponuoja (duomenys neskelbtini) darbuotojas A. Č. (b. l. 10–14).

Pareiškėjas neginčija pažeidimo, susijusio su I. M. 2022 m. sausio 28 d. darbu objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau Pareiškėjas nepripažįsta, kad 2022 m. sausio 23 d. bendrovės naudai jo leidimu dirbo S. Š. ir I. M. nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Sodrai apie asmens priėmimą į darbą. Minėtą dieną buvo sekmadienis, kai jokie bendrovės darbuotojai nedirba ir neturi teisės dirbti. Statybos objekte dirbo tik T. T., kuris dirba bendrovėje nuo 2021 m. sausio 22 d. Šis tą dieną neturėjo būti savo darbo vietoje, todėl bendrovė už tai jam jokių valandų neskaičiavo. T. T. pats savo nuožiūra atvyko į darbą neturėdamas tokios teisės. Statybų objektas nepriklauso bendrovei, už bendrą tvarką objekte atsakinga (duomenys neskelbtini). T. T. yra pasirašęs darbo tvarkos taisykles, kuriose, be kita ko, nurodyta, kad darbuotojas, norėdamas po darbo pasilikti darbo vietoje, turi gauti raštišką bendrovės vadovo leidimą. 2022 m. sausio 23 d. T. T. nebuvo gavęs tokio leidimo, todėl tokie šio darbuotojo veiksmai buvo savavališki. 2022 m. sausio 26 d. pasiaiškinime T. T. nurodė, kad dirbo savavališkai, nes penktadienį nespėjo padaryti darbo, kurį jam reikėjo priduoti pirmadienį. Apie tai jis nieko neinformavo, pateko į statybos objektą, nes šis buvo neužrakintas. Atkreiptas dėmesys, kad statybos objekte dirba kelios statybų įmonės, jų atsakingi asmenys gali turėti raktus ar palikti duris neužrakintas. Vertinti 2022 m. sausio 23 d. T. T. parodymus reikia kritiškai, nes juose nurodyta akivaizdžiai neteisinga informacija. Šis darbuotojas neigė tą dieną vartojęs alkoholinius gėrimus, tačiau jam nustatytas 1,18 prom. neblaivumas. Taip pat teigė nežinantis, ką statybos objekte darė kiti asmenys, nors akivaizdu, kad turėjo tai matyti ir žinoti. Netiesa ir tai, kad darbo vietą šiam darbuotojui nurodo jis, nes nurodymus darbuotojams duoda statybos objekto projektų vadovas A. Č. Pareiškėjas mano, kad T. T. 2022 m. sausio 26 d. parodymai yra patikimesni, nes asmuo juos davė vėliau, jau išsiblaivęs. T. T. nurodė, kad savavališkai atvyko į statybos objektą su draugu S. Š., ten vartojo alkoholinius gėrimus, S. Š. padėjo draugui greičiau atlikti darbus, kad galėtų spėti įsigyti dar alkoholinių gėrimų. Šias aplinkybes nurodė tiek T. T., tiek S. Š., netikėti jais nėra pagrindo. Bendrovė neturėjo jokio pagrindo apskaityti tokio darbo laiko, todėl joks nusižengimas nebuvo padarytas.

Atkreiptas dėmesys, kad Nutarime teigiama, jog I. M. dirbo nelegaliai nuo 2022 m. sausio 23 d. iki 2022 m. sausio 28 d., tačiau nenurodoma, kur būtent. Pareiškėjas su tuo nesutinka, nes I. M. pirmą kartą bendrovės naudai dirbo tik 2022 m. sausio 28 d., 2022 m. sausio 27 d. su juo buvo sudaryta darbo sutartis, tačiau apie ją nebuvo pranešta laiku. Bendrovė pripažįsta tik šią vieną dieną, o ne visą terminą pradedant nuo 2022 m. sausio 23 d.

Be to, nors Pareiškėjas ir pripažino pastarąjį nusižengimą, tai nepagrįstai nebuvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jis padėjo išsiaiškinti šį nusižengimą, bendrovė laiku teikė paaiškinimus ir dokumentus, kurių reikalavo Institucija, t. y. vykdė visus nurodymus. Institucija taip pat nevertino, kad jis nėra baustas administracine tvarka, gerbia teisės aktų reikalavimus, be to, Institucija nekreipė dėmesio į kitas reikšmingas aplinkybes, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į tai, jam paskirta nuobauda yra neproporcinga, neteisinga, parinkta pažeidžiant ANK nuostatas, reglamentuojančias nuobaudų skyrimą (b. l. 3–9).

Institucijos Vilniaus skyriaus vedėjas atsiliepime į Pareiškėjo skundą prašė Institucijos Nutarimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti kaip nepagrįstą. Lietuvos teismai ne kartą yra pasisakę, kad skirtos nuobaudos tiek fiziniam, tiek juridiniam asmenims nepažeidžia non bis in idem principo ir dėl to yra teisėtos. Juridiniam asmeniui už nelegalų darbą numatyta atsakomybė ne kaip ANK numatytam subjektui, o kaip finansinė sankcija juridiniam asmeniui. ANK nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas. UĮ 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte už nelegalų darbą yra numatyta galimybė bausti darbdavį kaip juridinį asmenį, kas nešalina fizinio asmens, atsakingo už tinkamą darbuotojų įdarbinimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą, administracinės atsakomybės, kadangi šis pažeidimas padaromas konkretaus fizinio asmens sąmoningais ir aktyviais veiksmais arba dėl aplaidaus neveikimo. Patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir jo vadovo ar įgalioto asmens nelaikytinas dvigubu nubaudimu, ir todėl, kad vienu atveju bauda mokama iš juridinio asmens turto, kitu atveju iš konkretaus fizinio asmens turto, t. y. vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju naudą gavęs subjektas – juridinis asmuo.

T. T. 2022 m. sausio 23 d. kažkokiu būdu pateko į užrakintą teritoriją, dirbo bendrovės naudai, atliko bendrovės rangos sutartyje nurodytus apdailos darbus. Objekte atliko apdailininko funkcijas, kurios ir nurodytos jo darbo sutartyje, o iš pirminių darbuotojo paaiškinimų matyti, kad apie jo darbą sausio 23 d. žinojo darbdavys, t. y. Pareiškėjas, kuris, būdamas pakankamai atsakingas, apie tai turėjo informuoti už objektą paskirtą atsakingą asmenį A. Č.

Atkreiptas dėmesys, kad Pareiškėjas skunde remiasi pasenusiomis ir negaliojančiomis bendrovės darbo tvarkos taisyklėmis. A. Č. Institucijai pateikė 2021 m. liepos 21 d. patvirtintas taisykles, o skunde remiamasi 2016 m. vasario 1 d. patvirtintomis taisyklėmis. Naujosiose taisyklėse nėra nuostatos apie tai, kad darbuotojas, norėdamas po darbo valandų pasilikti darbo vietoje, turi gauti raštišką bendrovės vadovo leidimą. Nei teisės aktai, nei bendrovės taisyklės nedraudžia darbuotojams dirbti viršvalandžių. Iš naujų taisyklių 132 punkto aišku, kad kontrolę dėl taisyklių nesilaikymo prisiima direktorius arba jo įgaliotas asmuo, ir esant būtinybei, kai yra nesilaikoma taisyklių (T. T. nesilaikė taisyklių 70.8 punkto), imasi priemonių savo veiksmais, o ne neveikimu. T. T. yra ekonomiškai priklausomas nuo darbdavio ir yra suinteresuotas padėti Pareiškėjui išvengti atsakomybės. Dėl to jo vėliau teikti prieštaringi paaiškinimai vertintini atsargiai.

Pareiškėjas skunde nepateikia jokių konkrečių argumentų, paneigiančių S. Š. nelegalaus darbo faktą bendrovėje. Pareiškėjas pateikia tik neišsamų ir lakonišką motyvą, neva T. T. savavališkai atsivedė draugus, kad šie padėtų greičiau baigti darbus. Šiuo atveju nustatyti visi nelegalaus darbo sudėties požymiai, t. y. nustatyta, kad S. Š. dirbo bendrovės naudai, 2022 m. sausio 23 d. atliko apdailos darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini), nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Sodrai. Patikrinimo metu 2022 m. sausio 23 d. jis užfiksuotas su darbo drabužiais ir darbo įrankiu atliekantis apdailos darbus objekto 4 aukšte. Šiuos darbus įpareigota atlikti bendrovė. Iš pirminio T. T. paaiškinimo matyti, kad Pareiškėjui buvo žinoma apie jo buvimą objekte 2022 m. sausio 23 d., tad vadovas žinojo ir apie kitų asmenų buvimą objekte. Tai, kad S. Š. ne pirmą kartą buvo objekte, patvirtino I. M. savo 2022 m. vasario 7 d. paaiškinime. Iš Sodros duomenų matyti, kad S. Š. dirbo bendrovėje apdailininku iki 2021 m. lapkričio 19 d. Tyrimo metu nustatyta, kad šalys sulygo darbo užmokestį už darbą. Pažymėta, kad vienu iš motyvų, kodėl S. Š. nedirbo oficialiai, yra jo turimos didelės skolos. Šią aplinkybę patvirtino ir pats S. Š. Institucijos patikrinimo metu.

Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių argumentų dėl I. M. nelegalaus darbo bendrovėje nuo 2022 m. sausio 23 d. I. M. užfiksuotas dirbantis bendrovės objektuose 2022 m. sausio 23 ir 28 d. Institucijos patikrinimo metu 2022 m. sausio 23 d., prieš pasišalindamas iš objekto, jis nurodė, kad dirba bendrovėje apie du mėnesius. Asmuo pats patvirtino, kad objekte (duomenys neskelbtini) yra buvęs ne kartą, dėl darbo kalbėjo su T., taip pat po Institucijos patikrinimo bendravo dėl darbo ir su vadovu – Pareiškėju, parašė prašymą ir po Institucijos patikrinimo 2022 m. sausio 28 d. pasirašė darbo sutartį, bendrovės nurodymu vyko į objektą (duomenys neskelbtini), atlikti nurodytų darbų. Institucijos pirmo patikrinimo metu užfiksuota, kaip S. Š. skambina asmuo, pavadintas (duomenys neskelbtini), telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo, kaip nustatyta tyrimo metu, naudojosi I. M. Paprašytas paaiškinti, ar (duomenys neskelbtini) turi kažką bendro su (duomenys neskelbtini), S. Š. atsakė „vadinasi turi, jei (duomenys neskelbtini) parašyta“.

Atsiliepime nesutinkama su Pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis dėl netinkamo baudos individualizavimo. Pareiškėjo kaltės dalinį pripažinimą lėmė ne nuoširdus gailėjimasis ir savo poelgio smerkimas, o Institucijos surinktų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, visuma. Be to, Pareiškėjas tik iš dalies pripažino savo kaltę, didžiąją dalį nelegalaus darbo atvejų neigia, nepaisant to, kad jie yra patvirtinti dokumentine medžiaga ir akivaizdūs (b. l. 97–100).

Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad bendrovėje nėra draudžiama dirbti savaitgaliais. Darbo tvarkos taisyklėse nurodoma, kad darbuotojas, norėdamas dirbti savaitgaliais arba išeiginėmis dienomis, turi raštu kreiptis ir pranešti apie tai. Tai nereiškia, kad jis ant popieriaus turi parašyti prašymą, bet turėtų bent žinute ar kitokiu rašytiniu būdu informuoti darbdavį, jog jis nori dirbti. Sekmadienį nebuvo prasmės ar būtinybės dirbti objekte, jis iki šiol nėra užbaigtas. Jeigu darbuotojas dirba savaitgalį, jis jam turėtų mokėti dvigubą atlyginimą, o tam nėra jokios prasmės. Darbo tvarkos taisyklės yra 2016 m. ir 2021 m. Naujose taisyklėse nurodoma, kad darbuotojas turi pranešti, o pareigybinėse instrukcijose tiksliau nurodoma, jog turi pranešti raštu. Su visais šiais dokumentais T. T. yra supažindintas raštu. Dėl pažeidimo, susijusio su S. Š. ir I. M. darbu, jis nesutinka, jie ten dirbo be jo žinios. 2022 m. sausio 23 d. jis net nepažinojo I. M., o S. Š. buvo atleistas iš darbo dėl alkoholio vartojimo darbo vietoje ir pravaikštos, todėl nebuvo prasmės kviesti tą patį asmenį dirbti vėl. Jis nusprendė įdarbinti I. M. 2022 m. sausio 28 d., nes jam trūksta apdailos darbuotojų. Jis remiasi darbuotojų rekomendacija – buvo pranešta, kad žmogus kreipėsi, nori darbo. Bendrovėje dokumentų tvarkymo diena yra ketvirtadienis, ateina buhalterė, todėl jis stengiasi visus dokumentus sutvarkyti tą dieną. Tuo atveju, jeigu dokumentus išimtiniais atvejais tvarko kitą dieną, privalo papildomai mokėti buhalterei. I. M. pirmadienį skambino A. Č., domėjosi dėl galimybės įsidarbinti, todėl buvo pakviestas ketvirtadienį ir tą dieną buvo sudaryta darbo sutartis, jo pareigos – apdailininkas. Kaip šis asmuo atrodo, iki 2022 m. sausio 27 d. nežinojo. Jis nežino, ar prieš tai bendravo su šiuo asmeniu telefonu, jam skambina daug žmonių. Su I. M. gyvai susipažino ketvirtadienį, 2022 m. sausio 27 d. Institucijai paaiškinime, rašytame 2022 m. sausio 28 d., nurodė neatpažįstantis iš nuotraukos I. M., nes klausimas buvo toks, ar jis pažinojo jį būtent 2022 m. sausio 23 d. Objekte anksčiau šio asmens nėra matęs. Jis pats objekte būdavo vieną ar dvi dienas per savaitę. Jis nežino, kieno draugas yra I. M. S. Š. parekomendavo T. T., šis padirbėjo porą savaičių apdailininku, dirbo nelabai gerai ir buvo atleistas. Po to jis su šiuo asmeniu nebendravo. Tuo metu objekte dirbo 4 darbuotojai, iš jų – 3 apdailininkai. Dėl Institucijos atliekamo patikrinimo 2022 m. sausio 23 d. skambino Institucijos atstovas T. T. telefonu. Po patirtinimo bendravo su T. T., šis pateikė rašytinius paaiškinimus, apie I. M. nieko nesakė. Netiesa, kad jie nekontroliuoja savo darbuotojų neblaivumo, jie turi du didelius objektus ir darbuotojai 3 kartus per dieną yra tikrinami. Prieš įeinant į bet kokį objektą, darbuotai yra instruktuojami apie darbo vietą. Tam jie turi pasamdę atskirą įmonę. T. T. minėjo, kad jie vartojo alkoholinius gėrimus nuo pat ryto, prieš eidami į darbo vietą. Jis nemano, kad bendrovė privalėjo žymėti darbo laiką, kai dirbama be leidimo.

Liudytojas A. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo darbo funkcijos yra prižiūrėti darbo tvarką, darbuotojus, patikrinti atliktus darbus, priimti juos, nurodyti darbą darbuotojams, jų atlikimo terminus, bendrauti su užsakovais. 2022 m. sausio 23 d. T. T. buvo pagautas neblaivus darbo vietoje su savo draugais. Anot T. T., tie draugai kartu nuėjo į objektą. Tuo metu S. Š. ir I. M. nebuvo bendrovės darbuotojais. S. Š. buvo prieš tai atleistas už pravaikštas ir neblaivumą, o I. M. po savaitės buvo įdarbintas, tačiau dirbo trumpai. I. M. buvo įdarbintas jo prašymu, skambino, jie kalbėjo telefonu ne vieną kartą, susitiko. Kalbėjo prieš įvykį ir po jo. Ketvirtadienį jis buvo įdarbintas, konkrečios dienos neprisimena. Jo kontaktus davė T. T. Prieš sausio 23 d. I. M. skambino ir prašė susitikti dėl darbo. Jie sutarė susitikti ketvirtadienį. Kada būtent pranešė bendrovės vadovui apie I. M. pageidavimą įsidarbinti, tiksliai pasakyti negali, savaitės pradžioje, prieš ketvirtadienį, greičiau antradienį, bet tiksliai nepamena. Gyvai pirmą kartą I. M. pamatė po patikrinimo, ketvirtadienį. Įdarbinimo procese jis bendrauja su potencialiais darbuotojais, aptaria, kokias pareigas gali pasiūlyti. Už įdarbinimą ir pranešimą Sodrai atsakinga buhalterė. Darbo sutartį pasirašo bendrovės direktorius. Darbuotojai dažniausiai dirba nuo 7 iki 16 val., esant pageidavimui, nuo 8 iki 17 val. Savaitgaliais nedirbama, nebent gaunamas darbuotojo prašymas dirbti. Toks prašymas rašomas laisva forma. Prašymas reikalingas tam, kad jis žinotų, jog savaitgalį yra darbuotojas, kas yra objekte, nes jis už tai atsakingas. Tuo metu objekte dirbo 4 asmenys, tai T. T., K. T., V., pavardės nepamena. Šiuo metu bendrovė turi apie 20 apdailininkų, tuo metu buvo apie 16. Prašymas dirbti savaitgalį rašomas direktoriui, šis jį informuoja ir paveda prižiūrėti darbą. Tokių atvejų nebuvo. T. T. savaitgalį dirbo vienašališkai. Jeigu jis pirmadienį pamatytų, kad darbuotojas neatliko darbo per praeitą savaitę, nieko nebūtų, jie pasikalbėtų, kodėl taip įvyko, gal žmogus turi kažkokių problemų, gal jam reikalingas poilsis, atostogos, pagalba ir pan. Užsakovas spaudžia darbdavį, tačiau tokius dalykus supranta, visi objektai vėluoja. Aptariami apdailos darbai yra atliekami iki šiol, baigiamasis aktas nėra pasirašytas, jokio vėlavimo tuo metu nebuvo, todėl ir nebuvo poreikio siųsti darbuotojus dirbti poilsio dienomis. T. T. pateko į objektą pro atrakintas duris, apie tai, kad šis ateis, jis nežinojo. Apie pašalinių asmenų buvimą objekte jis sužinojo kitą dieną iš Institucijos darbuotojo, kuris jam paskambino. Apie tai, kad objektas buvo atrakintas, sužinojo iš T. T. paaiškinimo. Nebuvo jokių pasitarimų dėl to, kaip asmenys pateko į objektą. Asmeniškai nesidomėjo, kodėl objektas buvo atrakintas. Objekte būna tris kartus per savaitę, kartais dažniau, pagal poreikį. Jis nežinojo, kokį darbą T. T. ir kiti asmenys atliko sekmadienį, T. T. penktadienį buvo duota užduotis tvarkyti, glaistyti, dažyti sienas. T. T. gauna fiksuotą mėnesinį atlyginimą pagal darbo sutartį, kuris nepriklauso nuo atliktų darbų, atskirų įkainių už darbus nėra. Bendrovė atlieka visus priskirtus darbus objekte ir už juos gauna pinigus. Jis turėjo raktą nuo objekto, raktą galėjo turėti ir užsakovas, rangovas. Jis neatvažiuodavo 7 val. ryto įleisti darbuotojus, rangovas turėjo įleisti. Jis negalėjo duoti rakto darbuotojams. Jis nežino, kodėl I. M. nurodė, kad jis du mėnesius dirbo objekte. Dieną prieš nagrinėjamą įvykį jis kalbėjo telefonu su T. T., šis neminėjo, kad dirbs sekmadienį.

Liudytojas T. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo praeitų metų sausio 25 d. iki šiol dirba bendrovėje. Darbo laikas yra nuo 7 iki 16 val., darbo užmokestį moka du kartus per mėnesį – pradžioje ir viduryje. Darbo normų niekas nenustato. Darbo atlyginimas yra fiksuotas, nėra mokama už atskirus darbus. Jis pats gauna į rankas 500 Eur, gali būti, kad per dieną gauna 23 Eur. Iš gaunamo darbo užmokesčio dar atskaičiuoja antstoliai. Šių metų sausio mėn., penktadienį turėjo dažyti lubas, nusprendė pats, kad turėjo nudažyti penktadienį, bet per mažai nudažė, žinojo, kad pirmadienį atvažiuos A. Č., todėl sekmadienį ryte nusprendė važiuoti ir baigti dažyti, kad darbdavys nesužinotų, jog penktadienį jis faktiškai nedirbo. Bendrovė neleidžia dirbti savaitgaliais. Važiuodamas susiskambino su draugu S. Š., jį seniai pažįsta, susitinka beveik kiekvieną dieną. Anksčiau jie dirbo kartu bendrovėje, bet šis blogai dirbo, yra neatsakingas, todėl dirbo neilgai. Jie susitiko, išgėrė alaus, jis pakvietė draugą kartu su juo – jis padirbėtų, o šis jo palauktų. Darbai būtų užtrukę kelias valandas, o lauke šalta, todėl ir pasikvietė palaukti viduje. Apie 10 val. jie atėjo į objektą, buvo atrakinta. Jeigu buvo atrakinta, jam atrodo, kažkas ten buvo. S. Š. žaidė telefonu, žiūrėjo vaizdo įrašus, o jis pats dirbo. Po to šis pasakė, kad jam nuobodu, pasisiūlė padėti. Jis norėjo kuo greičiau baigti darbus, kad spėtų nusipirkti alkoholio, pasakė jam pašluoti šiukšles, nes jas visada po darbo reikia sutvarkyti. Sekmadienį, jam atrodo, S. Š. nedarė palangių 4 aukšte, jokių nurodymų daryti kitus darbus jis šiam nedavė. Į darbo pabaigą S. Š. pasikvietė savo draugą I., pavardės nežino. Jis buvo vieną kartą susiskambinęs su I. dar prieš sekmadienį, šis ieškojo darbo. S. Š. žinojo, kad jis dirba statybų bendrovėje, todėl davė šiam jo telefono numerį, jie pakalbėjo, jis davė I. savo „prarabo“ numerį. Atėjus I., jie aptarė, ką šis moka. Norėjo pasižiūrėti, ką moka, nes jautė atsakingumo jausmą prieš bendrovę už savo galimą rekomendaciją. I. siūlėsi kažką padaryti. Jis žinojo, kad I. finansinė padėtis negera, sakė, kad niekur nedirbo. S. Š. surinko šiukšles, taigi, jis pasiūlė I. išnešti porą maišų šiukšlių už 10 Eur. Netrukus po I. atvykimo atvažiavo Institucijos darbuotojai. Šis buvo su kažkokiomis sportinėmis kelnėmis. S. Š. spėjo persirengti darbo apranga. Jis žino, kad negalėjo kviesti S. Š. į objektą, galvojo, kad nieko blogo neatsitiks, tiesiog nenorėjo, kad šis šaltų lauke, nes po to jie važiuotų pas jį. Jis išnešė šiukšles, apėjo aplinkui objektą, apžiūrėjo viską, ir atėjo Institucijos darbuotojai. Savaitgalį dirbo pirmą kartą. Jis nežinojo, kad durys bus atrakintos, tiesiog pasisekė. Pirminiame paaiškinime parašė, kad Pareiškėjas žinojo, kad jis dirba objekte, tačiau tą dieną buvo neblaivus, susijaudino atėjus Institucijos atstovams, kurie uždavė daug neaiškių klausimų. Jeigu Pareiškėjas žinotų, kad jis dirbo objekte, jis po įvykio apskritai daugiau nedirbtų bendrovėje. Jo žiniomis bendrovėje nedirba oficialiai neįdarbinti asmenys, tačiau tiksliai negali pasakyti, nesikiša į bendrovės reikalus. Jis neinformavo Pareiškėjo, kad objekte bus I. M. „Prarabas“ objekte būna porą kartų per savaitę, jo neblaivumo jis nėra tikrinęs. Anksčiau su I. M. jam neteko dirbti, pirmą kartą jį pamatė sekmadienį, iki tol jie buvo susiskambinę dėl darbo. Vėliau su I. M. nedirbo, matė jį tik vieną kartą sekmadienį. 2022 m. sausio 28 d. objekte I. M. nematė. Nežino, kodėl sausio 28 d. paaiškinime I. M. nurodė, kad dirbo kartu su juo tris poilsio dienas. Po sausio 23 d. I. M. dingo. „Prarabo“ A. pavardės nežino, gali būti Č.. Pareiškėjas labai retai būna objekte. A. Č. dažniau būna objekte, šis tikrina darbus. Jis nerekomendavo I. M. vadovui, šis net nežino, kad jie pažįstami ir galimai pats jo nepažįsta. Jis nežino, ar I. M. po to įsidarbino bendrovėje. Kartais susiskambina su Pareiškėju ar A. Č. ne darbo klausimais. Jis pažįsta Pareiškėją apie 6 metus, kreipiasi į jį įvairių gyvenimiškų patarimų. Neprisimena, ar tą savaitgalį skambino. Institucijos patikrinimo metu kažkam skambino, bet neprisimena kam, labai susijaudino, išsigando, kad gali sukelti problemų bendrovei. Neprisimena, dėl ko skambino Pareiškėjui 10 min. iki Institucijos patikrinimo. Pirminiame paaiškinime parašė, kad nepažįsta S. Š., nes išsigando. Niekas jo nespaudė rašyti paaiškinimą darbdaviui. Nerašė apie I. M., nes tikėjosi, kad niekas apie tai nesužinos ir bendrovei nebus problemų. Po to suprato, kad viskas registruojama, jautė sąžinės graužatį, todėl viską paaiškino.

Pareiškėjo atstovas advokatas teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti, panaikinti Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, o netenkinus šio pašymo – skirti minimalią 1000 Eur dydžio baudą. Paaiškino, kad jis ir jo atstovaujamasis neginčija pažeidimo, padaryto 2022 m. sausio 28 d., tačiau nesutinka su pažeidimu, tariamai padarytu 2022 m. sausio 23 d. Tą dieną objekte, kuriame darbus atlieka bendrovė, niekas neturėjo dirbti, tai buvo sekmadienis, todėl darbo laiko apskaita nevykdoma. Objekte dirba 4 asmenys, tarp jų T. T., kurio tą dieną neturėjo būti darbo vietoje, tačiau jis atvyko savo iniciatyva ir pasikvietė ar su jo sutikimu arba valia atėjo dar du asmenys – S. Š. ir I. M. Nežinia, ar jie atėjo neblaivūs, ar ten vartojo alkoholį. Visi šie asmenys buvo objekte be darbdavio valios. Atvykusi Institucija šias aplinkybes užfiksavo ir nubaudė tris asmenis – T. T., A. Č. ir Pareiškėją. Institucijos vaizdo įraše matyti, kaip Institucijos darbuotojai sako, kad „ką tik pripažinote, kad tai (duomenys neskelbtini) darbuotojai“, bet T. T. sakė „ne, aš tokio dalyko nepripažinau“. Būtina nustatyti, ar darbdavys žinojo, kad tie asmenys neteisėtai dirba objekte, ar ne. Net jei žinotų, kyla klausimas, ar darbdavys privalėjo žymėti T. T. darbo laiką apskaitos žurnale, jeigu atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad jis buvo neblaivus. T. T. jokio papildomo užmokesčio už tą dieną negavo. Pareiškėjui skirta griežta bausmė, tačiau jis pripažįsta 2022 m. sausio 28 d. pažeidimą, todėl prašo sumažinti jam paskirtą baudą.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu palaikė Nutarimą ir nurodė, jog darbdavys bylos nagrinėjimo metu norėjo parodyti, kad nežinojo, jog objekte dirba nelegalūs darbuotojai, kad pas juos iš viso sekmadieniais kažkas dirba. Darbdavys rodo taisykles, kuriose nurodyta, kad darbuotojai negali dirbti po darbo valandų, apie savaitgalius ir švenčių dienas neminima. Nuostatuose parašyta, kad darbo metu draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus, tačiau jokios kontrolės nėra. Nekontroliuojama, ar darbuotojai į darbą ateina išgėrę, ar objektas užrakintas, ar darbo metu darbuotojai dirba. Toks darbdavio neveikimas taip pat yra pažeidimas. Institucijos nuomone, Pareiškėjas žinojo apie tai, kad darbuotojai buvo šiame objekte. Šeštadienį T. T. skambino tiek A. Č., tiek Pareiškėjui. Iš I. M. telefono buvo skambinta 6 kartus, iš jų 4 – A. Č. Iš Pareiškėjo 2022 m. sausio 28 d. paaiškinimų Institucijai matyti, kad jis nurodė, jog nepažįsta I. M., tačiau tarp jų buvo bent 6 skambučiai, darbo sutartis buvo sudaryta 2022 m. sausio 27 d. Vėliau paaiškėjo, kad jis yra darbuotojas, 2022 m. sausio 23 d., sekmadienį, jis buvo atėjęs dėl darbo, kurį organizavo T. T., kad pasižiūrėtų, kaip šis dirba. Neleistina, kai į objektą patenka pašalinai asmenys, su kuriais gali įvykti nelaimingas atsitikimas. Tokiu atveju tai būtų bendrovės, kurios naudai buvo atliekami darbai, atsakomybė. Iš telefono pokalbių išklotinės matyti, kad 10 min. iki patikrinimo buvo skambinama A. Č. Iš bylos matyti, kad tiek I. M., tiek S. Š. atliko darbus, kuriuos įsipareigojo atlikti bendrovė, kuri už tai gauna pinigus. Vėliau I. M. buvo įdarbintas, tačiau šis darbuotojas buvo žinomas ir anksčiau. Taigi, atsakingi asmenys žinojo, kad tie žmonės dirba objekte, tai vyko su jų žinia. Darbą atliekantys asmenys turėjo būti tinkamai įdarbinti, turėjo būti sudarytos darbo sutartys bei pranešta Sodrai. Apie 14–15 val. buvo iškviesti policijos pareigūnai, nustatytas T. T. girtumas. Tabelyje turi būti žymimas darbo laikas iki nušalinimo momento, t. y. jeigu žmogus dirbo pusę dienos, o paskui jis buvo pagautas girtas, tai pusė dienos turi būti žymima. Nenustatyta, kad T. T. prieš tai buvo neblaivus. T. T. dirbo, atliko darbus, kuriuos jis turėjo atlikti ir už kuriuos bendrovė gauna pinigus iš užsakovų. Jis atliko darbines funkcijas, jo teisės nebuvo apgintos. Jis atliko darbus, kol atvažiavo Institucija ir jį patikrino, todėl jam turėjo būti pažymėtas darbo laikas.

V. G. skundas netenkinamas

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl Pareiškėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas bendrovės direktorius, neužtikrino ir leido dirbti (duomenys neskelbtini) piliečiui I. M. 2022 m. sausio 28 d. bendrovės naudai, nesilaikant trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarkos, numatytos ĮUTP 61 straipsnio 1 ir 2 punktuose, nesudarė rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka apie asmens priėmimą į darbą nepranešė Sodrai. Pareiškėjas tiek teismui pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu prisipažino padaręs šį nusižengimą, nurodė nuoširdžiai dėl to besigailintis. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad Nutarime administracinėn atsakomybėn patraukto asmens aptariami veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Kartu skunde Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir 100 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas bendrovės direktorius, pažeidė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalis, 43 straipsnio 1 dalį, o būtent, esant darbo sutarties požymiams, neužtikrino ir leido dirbti S. Š. bendrovės naudai 2022 m. sausio 23 d. nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Sodrai apie asmens priėmimą į darbą, taip pat neužtikrino ir leido dirbti (duomenys neskelbtini) piliečiui I. M. nuo 2022 m. sausio 23 d. iki 2022 m. sausio 28 d. imtinai (kaip jau buvo nurodyta, dėl I. M. nelegalaus darbo 2022 m. sausio 28 d. Pareiškėjas prisipažįsta) bendrovės naudai nesilaikant trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarkos, numatytos ĮUTP 61 straipsnio 1 ir 2 punktuose, nesudarė rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka apie asmens priėmimą į darbą nepranešė Sodrai; taip pat, būdamas atsakingas asmuo, pažeidė imperatyvias DK 120 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, o būtent, netinkamai tvarkė darbuotojų darbo laiko apskaitos dokumentus 2022 m. sausio mėn., t. y. faktiškai nežymėjo dirbto darbuotojų darbo laiko poilsio dienomis – Institucijos patikrinimo metu statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), nustatytas darbines funkcijas atliekantis T. T., tačiau darbuotojui nebuvo pažymėtas faktiškai dirbtas laikas poilsio dieną bendrovės sausio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 100 straipsnio 1 dalyje

Motyvuojamoji dalis

ANK 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už darbuotojų, išskyrus dirbančius nekintančių darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu, darbo laiko nežymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, taip pat į darbo laiko apskaitą privalomai įtrauktino darbuotojų darbo laiko (viršvalandžių, darbo laiko švenčių dieną, poilsio dieną (jeigu jis nenustatytas pagal grafiką), naktį, dėl papildomo darbo) nežymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje arba žinomai neteisingų duomenų apie įmonėse, įstaigose, organizacijose dirbančių asmenų į darbo laiko apskaitą privalomai įtrauktiną darbo laiką įrašymą į darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Šio nusižengimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

DK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą, išskyrus darbuotojų, dirbančių nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir nekintančio darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu. Pagal šio straipsnio 2 dalį, darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus: 1) viršvalandžius; 2) darbo laiką švenčių dieną; 3) darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką; 4) darbo laiką naktį; 5) darbo laiką pagal susitarimą dėl papildomo darbo.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad T. T. 2022 m. sausio 23 d., sekmadienį, buvo bendrovės darbuotojas – apdailininkas, ir jis dirbo – atliko savo tiesiogines darbo funkcijas – bendrovės objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini); T. T. yra nustatyta 40 valandų per savaitę, 8 valandų per dieną darbo laiko norma (b. l. 114), pagal Pareiškėjo, liudytojų A. Č. ir T. T. parodymus, bendrovėje dirbama tik darbo dienomis; bendrovės 2022 m. sausio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nepažymėtas T. T. 2022 m. sausio 23 d. dirbtas darbo laikas (b. l. 65–66).

Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas prieš tai nustatytų aplinkybių neginčija, tačiau nurodo nežinojęs, kad jo vadovaujamos bendrovės darbuotojas T. T. dirbo objekte sekmadienį (poilsio dieną), t. y. tvirtino, kad T. T. savavališkai dirbo objekte, kas iš esmės reiškia, kad Pareiškėjas ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Teismas prieš tai nurodytus Pareiškėjo teiginius vertina kritiškai, kaip jo siekį išvengti administracinės atsakomybės. Taip pat teismas kritiškai vertina ir liudytojų A. Č. ir T. T. parodymus nagrinėjamu aspektu, nes abu šie asmenys dirba Pareiškėjo vadovaujamoje bendrovėje, yra nuo jo ekonomiškai priklausomi, be to, T. T. teismo posėdžio metu parodė, kad jis ir Pareiškėjas artimai bendrauja jau apie 6 metus; tuo tarpu A. Č., kaip jis nurodė apklausiamas liudytoju teismo posėdyje, kitoje administracinio nusižengimo byloje yra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pažymėtina, kad Pareiškėjo iškeltą versiją, jog T. T. be jo žinios dirbo objekte sekmadienį (poilsio dieną), paneigia byloje surinkta medžiaga. T. T. Institucijos 2022 m. sausio 23 d. paaiškinime nurodė, kad jis šią savaitę dirbo nuo pirmadienio iki penktadienio ir sekmadienį; šiandien į statybos objektą atvyko 10 val.; Pareiškėjas žino, kad jis šiandien dirba; jis pats dirba apdailinkinku, trečiame aukšte dažo lubas, darbo vietą nurodė Pareiškėjas; objektas buvo atrakintas (b. l. 26). Teismas šiuos T. T. paaiškinimus vertina kaip patikimus, nes jie buvo surašyti Institucijos patikrinimo metu, nespėjus apgalvoti ar aptarti galimų gynybos versijų su Pareiškėju ar kitais asmenimis. Be to, iš Pareiškėjo telefoninių pokalbių išklotinės matyti, kad telefono numeriu, kurį T. T. paaiškinime nurodė kaip savąjį (b. l. 59), 4 kartus buvo skambinta Pareiškėjo telefono numeriu dieną prieš nagrinėjamą įvykį, t. y. 2022 m. sausio 22 d. (šeštadienį) (b. l. 127), kas taip pat patvirtina aplinkybę, jog T. T. 2022 m. sausio 23 d. objekte dirbo su Pareiškėjo žinia. Teismas vertina kaip prieštaraujančius gyvenimiškai logikai Pareiškėjo ir liudytojo T. T. parodymus, kad pastarasis dirbo sekmadienį objekte savavališkai, nes neva norėjo pabaigti tam tikrus darbus, neatliktus penktadienį, nors jo mėnesinis atlyginimas yra fiksuotas (500 Eur/mėn.), be to, vyko į objektą žiemą, sekmadienį (o apskritai, T. T. teigimu, tai pirmą kartą savaitgalį vyko į objektą dirbti), tiesiog tikėdamasis, kad jis bus atrakintas.

Įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas nenustatė pagrindo abejoti tuo, kad T. T. su Pareiškėjo žinia dirbo bendrovėje poilsio dieną, kai šis jo darbas nebuvo pažymėtas 2022 m. sausio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Šiuo atveju darbdavys turi įstatyme numatytą pareigą užtikrinti tinkamą darbuotojo darbo laiko apskaitą, o už šios pareigos nevykdymą yra numatyta administracinė atsakomybė.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad Pareiškėjas, būdamas atsakingas asmuo, pažeidė imperatyvias DK 120 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, o būtent, netinkamai tvarkė darbuotojų darbo laiko apskaitos dokumentus 2022 m. sausio mėn., t. y. faktiškai nežymėjo dirbto darbuotojų darbo laiko poilsio dienomis, nes Institucijos patikrinimo metu statybos objekte, (duomenys neskelbtini), 2022 m. sausio 23 d. (sekmadienį, poilsio dieną) nustatytas darbines funkcijas atliekantis T. T., tačiau darbuotojui nebuvo pažymėtas faktiškai dirbtas darbo laikas poilsio dieną bendrovės 2022 m. sausio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Tai reiškia, kad Pareiškėjas skundžiamu Nutarimu buvo pagrįstai ir teisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Šio nusižengimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

ANK 98 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, todėl aiškinantis joje įtvirtintos administracinio nusižengimo sudėties požymius reikia remtis kitų teisės aktų, reglamentuojančių nelegalaus darbo požymius, nuostatomis. Nutarimas grindžiamas UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 43 straipsnio 1 dalimi.

UĮ 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Sodrai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

DK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis); o 2 dalyje – kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Sodros teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

DK 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.

Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-19-2013, 2AT-25-942/2018).

Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2022 m. sausio 23 d. S. Š. ir I. M., jei ir dirbo bendrovės objekte (duomenys neskelbtini), tai be jo žinios, kas iš esmės reiškia, kad Pareiškėjas ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Pareiškėjas parodė, kad S. Š. dirbo bendrovėje anksčiau, tačiau buvo atleistas iš darbo, jį į objektą be jo žinios atsivedė T. T., o asmens, vardu I. M., tuo metu jis iš viso nepažinojo, jį bendrovėje įdarbino vėliau.

T. T. 2022 m. sausio 23 d. paaiškinime nurodė, kad nežino, kas tie du asmenys, be jo esantys statybvietėje, su I. nebendravo. Vėliau T. T. pakeitė savo poziciją ir teigė, kad S. Š. yra jo draugas, kurį jis pasikvietė į statybvietę, bei pasiūlė jam prašluoti ar apdirbti langus (b. l. 59); teismo posėdžio metu T. T. paaiškino, kad S. Š. anksčiau dirbo bendrovėje, jie yra artimi draugai, kiekvieną dieną bendrauja, 2022 m. sausio 23 d. jis pakvietė šį asmenį į objektą ir paprašė prašluoti grindis, jokių palangių S. Š. netvarkė. Šiuos prieštaringus ir, kaip minėta, kritiškai vertintinus T. T. parodymus, paneigia byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame pats T. T. Institucijos atstovams nurodo, kad objekte dirba trys asmenys, visi yra bendrovės darbuotojai, nuvedė Institucijos atstovus tuos darbuotojus parodyti (jie dirbo skirtinguose objekto aukštuose). Iš vaizdo įrašo matyti ir tai, kad S. Š. vilki darbiniais drabužiais, yra basas, rankoje laiko darbo įrankį (metelę) (pažymėtina, kad vėliau S. Š. persivilko darbinius drabužius ir susidėjo juos į maišelį, kas parodo, kad S. Š. atvyko į objektą pasirengęs dirbti, ką jis ir darė), Institucijos atstovui parodė, kad vykdė darbus prie palangių. Nors pats S. Š. Institucijos atstovams paaiškino, kad bendrovėje nedirba, atėjo padėti draugui, tačiau šie jo teiginiai vertintini kritiškai, kaip prieštaraujantys gyvenimiškai logikai (neva dirbo nemokamai statybos darbus, nors pats neturi darbo ir pajamų, tokiu būdu leido laisvalaikį, padėjo draugui, nors matyti, kad tame statybos objekto aukšte jis dirbo vienas, o T. T. nurodytų šiukšlių nešlavė ir netvarkė, be to, kaip jau buvo minėta, buvo pasirengęs darbui – atsinešęs ir persivilkęs darbo drabužiais), taip pat kaip siekis padėti Pareiškėjui išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina ir tai, kad Institucijos patikrinimo metu vėliau S. Š. kaip vieną iš motyvų, kodėl jis oficialiai nedirba, nurodė savo turimas dideles skolas.

Taigi, iš bylos medžiagos vienareikšmiškai nustatyta, kad S. Š. 2022 m. sausio 23 d. faktiškai atliko darbo funkcijas (apdailos darbus) objekte bendrovės naudai, pagal bendrovės su užsakovu sudarytą rangos sutartį (sutartų rangos darbų apimtyje), tačiau su juo nustatyta tvarka ir terminais nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir apie tai nebuvo pranešta Sodrai. Teismui nekyla abejonių, kad šie darbai buvo atliekami su Pareiškėjo žinia. Darydamas tokią išvadą teismas remiasi prieš tai nustatytomis aplinkybėmis, vertinant T. T. ir S. Š. paaiškinimus, Institucijos patikrinimo metu padarytus vaizdo įrašus, be to, kaip jau buvo konstatuota, Pareiškėjas neabejotinai žinojo apie T. T. darbą objekte 2022 m. sausio 23 d., taigi, žinojo, kad objekte tą dieną yra dirbama, taip pat nustatyta, kad S. Š. anksčiau buvo įdarbintas bendrovėje, tačiau dėl turimų didelių skolų oficialiai tuo metu nebuvo įdarbintas.

Teismas, vertindamas Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl I. M. 2022 m. sausio 23 d. darbo objekte, nustatė, kad byloje esančiame vaizdo įraše asmuo, vilkintis darbiniais drabužiais ir prisistatęs I. M., Institucijoms atstovams nurodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) jau kelis mėnesius; po to, kai Institucijos atstovas paprašė jo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, šis pabėgo. Patikrinimo metu S. Š. paskambino asmuo, pavadintas (duomenys neskelbtini); 2022 m. vasario 17 d. nelegalaus darbo tyrimo akte nustatyta, kad šio kontakto telefono numeris priklauso I. M. (b. l. 21); šį telefono numerį I. M. nurodė savo 2022 m. sausio 28 d. paaiškinime Institucijai (b. l. 53); Sodros duomenimis, 2022 m. sausio 23 d. (duomenys neskelbtini) neturėjo darbuotojų, vardu I. (b. l. 56–57). T. T. Institucijai teiktuose paaiškinimuose teigė negalintis nurodyti, kas yra I., su juo nebendrauja, tačiau teismo posėdžio metu parodė, kad kalbėjo su I. M. telefonu prieš susitikimą, tai S. Š. draugas, kurį šis pasikvietė norėdamas pažiūrėti, ar jis gali dirbti, rekomenduoti jį įdarbinimui bendrovės vadovui, tuo tarpu anksčiau nurodė nepažįstantis I. M., nes tikėjosi, kad informacija apie jį nebus nustatyta. I. M. 2022 m. sausio 28 d. pasiaiškinime Institucijai nurodė, kad 2022 m. sausio 23 d. susitarė su T. atvykti į objektą, užsiimti darbais; jis dirbo su T. tris darbo dienas, už tai T. mokėjo jam 20–30 Eur, sakė, kad pats dirba bendrovėje (b. l. 52–53). Pareiškėjas, 2022 m. sausio 28 d. apklaustas Institucijoje, nurodė iš nuotraukų neatpažįstantis I. M. (b. l. 21), tačiau iš I. M. 2022 m. vasario 7 d. paaiškinimo matyti, kad 2022 m. sausio 27 d. jam paskambino Pareiškėjas, pakvietė ateitį į kontorą, 2022 m. sausio 28 d. jie pasirašė darbo sutartį (b. l. 69–70). Teismo posėdžio metu Pareiškėjas parodė, kad I. M. iki darbo sutarties sudarymo, t. y. iki 2022 m. sausio 28 d., jam neskambino, dėl susitikimo susitarė su A. Č., bet iš byloje esančio Pareiškėjo telefono numerio išklotinės matyti, kad telefono numeriu, kurį I. M. paaiškinime nurodė kaip savąjį (b. l. 53), Pareiškėjui skambinta 2022 m. sausio 23 d. 15 val., 15.04 val., 16.16 val. (b. l. 122), t. y. Institucijos atliekamo patikrinimo metu. I. M. telefono numeriu skambinta į Pareiškėjo telefono numerį ir anksčiau, o būtent 2022 m. sausio 21 d. (b. l. 126). Be to, Institucijos užfiksuotame vaizdo įraše, atliktame 2022 m. sausio 28 d. Institucijos patikrinimo metu, I. M. taip pat neigė dirbantis bendrovėje, nors byloje nėra ginčo dėl to, kad tą dieną I. M. faktiškai dirbo bendrovėje.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad I. M. 2022 m. sausio 23 d. faktiškai atliko darbo funkcijas (apdailos darbus) objekte bendrovės naudai, pagal bendrovės su užsakovu sudarytą rangos sutartį (sutartų rangos darbų apimtyje), tačiau su juo nustatyta tvarka ir terminais nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir apie tai nebuvo pranešta Sodrai. Teismui nekyla abejonių, kad šie darbai buvo atliekami su Pareiškėjo žinia. Darydamas tokią išvadą remiasi prieš tai nustatytomis aplinkybėmis, vertinant T. T. ir I. M. paaiškinimus, Institucijos patikrinimo metu padarytus vaizdo įrašus, kitą bylos medžiagą, be to, kaip jau buvo konstatuota, Pareiškėjas neabejotinai žinojo apie T. T. darbą objekte 2022 m. sausio 23 d., taigi, žinojo, kad objekte tą dieną yra dirbama, taip pat nustatyta, kad I. M. skambino Pareiškėjui tiek patikrinimo metu, tiek anksčiau, patikrinimo metu S. Š. jau turėjo įsivedęs savo telefone I. M. telefono numerį su prierašu (duomenys neskelbtini), taip pat teismas, kaip prieštaraujančius gyvenimiškai logikai vertina I. M. ir T. T. paaiškinimus, kad jam darbo užmokestį 20–30 Eur neva mokėjo T. T., nes pats T. T. parodė, kad per dieną uždirba apie 23 Eur, be to, dalį pinigų nuskaičiuoja antstoliai.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad Pareiškėjas, bendrovės direktorius, pažeidė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalis, 43 straipsnio 1 dalį, o būtent, esant darbo sutarties požymiams, neužtikrino ir leido dirbti S. Š. bendrovės naudai 2022 m. sausio 23 d. nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Sodrai apie asmens priėmimą į darbą, taip pat neužtikrino ir leido dirbti (duomenys neskelbtini) piliečiui I. M. nuo 2022 m. sausio 23 d. iki 2022 m. sausio 28 d. imtinai bendrovės naudai, nesilaikant trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarkos, numatytos ĮUTP 61 straipsnio 1 ir 2 punktuose, nesudarė rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka apie asmens priėmimą į darbą nepranešė Sodrai. Tai reiškia, kad Pareiškėjas skundžiamu Nutarimu buvo pagrįstai ir teisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Dėl non bis in idem principo užtikrinimo

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo vadovaujama (duomenys neskelbtini) yra patraukta administracinėn atsakomybėn už analogiškus pažeidimus, todėl jo, kaip bendrovės vadovo, patraukimas administracinėn atsakomybėn pažeidžia non bis in idem principą.

Teismų praktikoje pabrėžta, kad „patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytina dvigubu nubaudimu, nes vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju naudą gavęs subjektas – juridinis asmuo. UĮ 56 straipsnio 10 dalyje numatyta išimtis taikytina tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį, ir kai darbdavys yra juridinis asmuo, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnį“ (Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Nr. I-3673-257/2019).

Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas yra atsakingas už tinkamą darbuotojų įdarbinimą bendrovėje, t. y. už darbo sutarčių sudarymą ir pranešimą Sodrai teisės aktuose numatyta tvarka ir terminais, taip pat už tinkamą darbuotojų darbo laiko apskaitą (b. l. 76). Būtent už šių pareigų netinkamą vykdymą Pareiškėjas yra Nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn. Savo ruožtu (duomenys neskelbtini) patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad bendrovės darbuotojai dirbo jos naudai neteisėtai, taip pat teisės aktuose nustatyta tvarka neapskaičius darbo laiko. Pabrėžtina, kad juridinis asmuo yra savarankiškas subjektas, jo atsakomybė nėra tapati bendrovės vadovo ar darbuotojo atsakomybei, todėl šiuo atveju jokios įtakos neturi tai, kad Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) vadovas ir vienintelis akcininkas. Pastebėtina, kad teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovas advokatas taip pat sutiko, jog Pareiškėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn nepažeidžia non bis in idem principo, neprieštarauja įstatymams bei teismų formuojamai praktikai, tačiau prašė į šią aplinkybę atsižvelgti svarstant klausimą dėl Pareiškėjui paskirtos baudos dydžio pagrįstumo.

Dėl Nutarimu paskirtos baudos dydžio

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis pripažino vieną padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje (dėl I. M. nelegalaus darbo 2022 m. sausio 28 d.), padėjo jį išsiaiškinti, laiku teikė paaiškinimus ir dokumentus, nėra baustas administracine tvarka. Pareiškėjas mano, kad tai nepagrįstai nebuvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl jam paskirta bauda už minėtą nusižengimą yra neproporcinga.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo įvykdymas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 iki 5000 Eur. Nagrinėjamu atveju Nutarimu Pareiškėjui už šio administracinio nusižengimo įvykdymą skirta 2500 Eur dydžio bauda.

ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Pareiškėjui paskirtas baudos dydis yra mažesnis už ANK specialiosios dalies normos sankcijoje numatytos baudos vidurkį. Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytomis administracinių nuobaudų individualizavimo taisyklėmis bei atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, susijusias su Pareiškėjui inkriminuotais administraciniais nusižengimais, teismas vertina, kad Institucija tinkamai įvertino Pareiškėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo atliktus veiksmus, kitą byloje esančią medžiagą, todėl Nutarimu paskirtos baudos dydis yra protingas, proporcingas ir nepažeidžia galiojančio teisinio reguliavimo.

Pareiškėjo atstovas pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius Pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, ir prašė šias išlaidas jam priteisti. Atsižvelgiant į tai, kad šis teismo procesinis sprendimas priimamas ne Pareiškėjo naudai, šis jo prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. kovo 23 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-202-2022 palikti nepakeistą ir V. G. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.