Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto J. L. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrokomanda“ ieškinį atsakovams J. L. ir T. L. dėl baudos priteisimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl atskirojo skundo argumentų

16. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad byloje nesprendžiamas klausimas dėl paties ginčo taikos sutarties vykdymo, o sprendžiamas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teigia, kad teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą gali pakeisti taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas jos esmės. Mano, kad šiuo atveju teismas tenkindamas ieškovės prašymą pakeitė sutarties sąlygas, nurodydamas, kad atsakovai atsako solidariai, pripažino atsakovus bendraskoliais, o ne nustatė solidariąją prievolę. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pažeidžia atsakovų, kaip skolininkų teises ir teisėtus interesus ir teismas vienareikšmiškai gina tik kreditoriaus teises, nepaisydamas nešališkumo principo.

17. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo principas, kuriuo vadovaujantis įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nei vienas byloje dalyvaujantis asmuo neturi teisės atsisakyti vykdyti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą. Tuo atveju, jei įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas nevykdomas gera valia, pradedamas jo priverstinis vykdymas (CPK VI dalis „Vykdymo procesas“). Vadinasi, ir įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria patvirtinama tarp bylos šalių sudaryta taikos sutartis bei nutraukiama civilinė byla, taip pat yra privaloma bylos šalims ir tokios nutarties nevykdymas negali būti pateisinamas dėl jokių priežasčių (CPK 18 straipsnis, 140 straipsnio 3 dalis).

18. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusia Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartimi buvo patvirtinta tarp bylos šalių sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi išdavė ieškovei vykdomąjį raštą (CPK 18 straipsnis, 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 587 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, jog vykdomojo rašto išdavimo klausimas pagal netinkamai vykdomas šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas buvo išnagrinėtas teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, apie tai pranešus atsakovams, nutartis dėl vykdomojo rašto išdavimo (Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. nutartis) nebuvo apskusta apeliacine tvarka ir yra įsiteisėjusi. Minėtos nutarties pagrindu Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 19 d. išdavė vykdomąjį raštą, kuriame nurodė: išieškotojas: uždaroji akcinė bendrovė „Agrokomanda“; Skolininkas: J. L. (laiduotoja T. L.).

19. Ieškovė kreipdamasi į teismą pakartotinai dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikė antstolės G. V. 2025 m. vasario 20 d. patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame antstolė nurodė, jog sprendžiant klausimą, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti ir pradėti vykdymo veiksmus, nustatė, kad išieškotojo prašyme nurodyti asmenys, iš kurių prašoma išieškoti skolą - J. L. ir T. L., o vykdomajame dokumente skolininku nurodomas - J. L., T. L. nurodoma kaip laiduotoja, nenurodoma jos atsakomybė už skolą (solidari, subsidiari ir pan.), ji neįvardijama kaip skolininkė, todėl vykdyti skolos išieškojimo iš T. L. pagal išduota vykdomąjį raštą Nr. e2-2487-400/2024 nėra pagrindo, tai yra antstolė atsisakė vykdomąjį raštą priimti, pradėti vykdymo procesą ir gražino vykdomąjį raštą išieškotojai.

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis, tai yra aukščiau aptartą antstolės 2025 m. vasario 20 d. patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, jog šiuo atveju atsakovų prievolė ieškovei yra solidari. Teismas šią aplinkybę nustatė remdamasis su ieškiniu pateiktomis 2021 m. gruodžio 17 d. ir 2023 m. vasario 24 d. išankstinio grūdų pirkimo – pardavimo sutartimis, kurių 5.8 punkte nurodyta, jog jei pardavėjas (apeliantas) nevykdo sutarties – laiduotoja (atsakovė T. L.) atsako už avansą ir netesybas. Kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šiose sutartyse nebuvo nurodyta laidavimo forma, teismas remdamasis CK 6.81 straipsnio 1 dalimi pagrįstai nurodė, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

21. Kita vertus, sprendžiant dėl laiduotojo atsakomybės formos šiuo atveju svarbu įvertinti ir šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas. Įvertinus šalių sudarytos ir įsiteisėjusia Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas nustatyta, kad šalys susitarė dėl bendros atsakovų skolos ieškovei dydžio, abejiems atsakovams buvo nustatyta vienoda skolos mokėjimo tvarka, vienodi skolos mokėjimo terminai ir ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis, mokėjimo tvarka ir terminai. Visų šių taikos sutarties sąlygų turinys aiškiai rodo, jog bylos šalys susitarė dėl solidarios atsakovų atsakomybės, nors ir konkrečiai nepavartojo žodžių junginio „solidarioji atsakomybė“ (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog panašaus pobūdžio byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015 pateikė išaiškinimą, kad jei taikos sutartyje tiesiogiai nurodyta, kad skolininkų prievolė yra solidari, arba tokia išvada išplaukia iš taikos sutarties sąlygų, kurios yra aiškios, vykdomojo rašto išdavimo klausimą sprendžiantis teismas negali jų ignoruoti. Tokiu atveju teismas, jei nėra šalių prašymo pakeisti taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarką, išduoda vykdomuosius raštus atsakovų atžvilgiu, remdamasis šalių susitarimo turiniu, nurodytu taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje, ir vadovaudamasis CPK nuostatomis (CPK 646 straipsnio 3 dalimi, 647 straipsnio 1–3 dalimis).

22. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į aukščiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, ieškovei gražinus antstolės nepriimtą vykdomąjį raštą, skundžiama nutartimi pakartotinai išduodamas ištaisytą vykdomąjį raštą, tai yra nurodydamas skolininkų prievolės pobūdį nepadarė proceso teisės normų pažeidimo ir išduodamas vykdomąjį raštą šalių taikos sutarties sąlygų nepakeitė. Tiek įvertinus šalių sudarytas 2021 m. gruodžio 17 d. ir 2023 m. vasario 24 d. išankstinio grūdų pirkimo – pardavimo sutartis, tiek Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas galimą daryti išvadą, jog atsakovų prievolė ieškovei buvo ir yra solidari, vykdytina abiejų atsakovų atžvilgiu dėl tos pačios sumos ir tais pačiais mokėjimo terminais bei sąlygomis. Pažymėtina, kad apelianto teigimu kas atsakingas dėl taikos sutarties nevykdymo turėtų būti sprendžiama tik vykdymo procese, tačiau pažymėtina, kad taikos sutarties nevykdymo aplinkybės, priežastys buvo vertintos įsiteisėjusia Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. nutartimi teismo posėdyje, apie minėtą teismo posėdį šalys buvo informuotos, o šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pakartotinai išduodamas ieškovei patikslintą vykdomąjį raštą iš esmės ištaisė procesines kliūtis, vykdomojo rašto priėmimui vykdyti, patikslindamas atsakovų prievolės pobūdį pagal taikos sutarties sąlygas.

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta nutarties 16-22 punktuose, nutaria apelianto atskirojo skundo reikalavimų netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

24. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta išduoti vykdomąjį raštą, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.