Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutarimo K. D. administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo K. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukta, nesant K. D. veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. kovo 3 d. K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. kovo 3 d., apie 10.00 val., Šilutės m., Liepų g. prie 19 namo, vairuodamas automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, neįsitikinęs, kad tai saugu, kliudė stovintį automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį S. T., ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, policijai nepranešė. Šiais savo veiksmais K. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 45,33,119, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Apelianto nuomone, Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas išnagrinėjęs administracinę bylą konstatavo, kad nenustatė pažeidėjo tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos, nurodė, kad patį eismo įvykio faktą pažeidėjas pripažįsta, tai patvirtino ir liudytojai. Tačiau, apelianto teigimu, šios teismo nurodytos aplinkybės prieštarauja faktinei administracinės bylos medžiagai.

Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu K. D., duodamas paaiškinimą apie eismo įvykio aplinkybes, pripažino vairavęs automobilį ir kliudęs kitą namo kieme stovėjusį automobilį, taip jį nežymiai apgadindamas. K. D. suprato, kad padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis, nes, kaip jis pats paaiškino, buvo sustojęs ir išlipęs iš automobilio bei matė, jog apgadino kitą automobilį. Pasak K. D., jis tuoj pat po įvykio telefonu paskambino automobilio savininkui S. T., kurį pažinojo, ir pasakė, kad apgadino jo automobilį bei susitarė susitikti.

KET 234 punktas įsakmiai nurodo, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Taigi, vadovaujantis šiuo KET punktu, eismo įvykio vietoje nesant nukentėjusiojo asmens, kurio automobilis buvo apgadintas, K. D. nedelsdamas apie eismo įvykį turėjo pranešti policijai, o ne pasitraukti iš eismo įvykio vietos, tikėdamasi su apgadinto automobilio savininku susitikti vėliau ir su juo susitarti dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo. Apelianto teigimu, administracinėje byloje esančių įrodymų visuma neginčytinai patvirtina, kad K. D. šio KET reikalavimo neįvykdė ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia. Už šį pažeidimą atsakomybė numatyta ATPK 130 str. 1 d. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apelianto nuomone, skundžiamas Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutarimas, kuriuo K. D. administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 130 str. 1 d. buvo nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, yra neteisingas ir turi būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu pirmosios instancijos teismas K. D. pripažino kaltu ir nubaudė pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, administracinio teisės pažeidimo bylą K. D. pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukė, konstatavęs, kad jo veikoje nėra šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą. Tačiau Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK apeliaciniame skunde ginčijamas administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukimas (dėl K. D. pasitraukimo iš eismo įvykio vietos), tvirtinama, jog teismas be pagrindo K. D. bylą dėl šio pažeidimo nutraukė, padaręs neteisingą išvadą, kad jo veikoje nėra šio administracinio teisės pažeidimo sudėties. Tokie apelianto skundo argumentai nepagrįsti.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektu, konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

ATPK130 str. 1 d. yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš vietos eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant KET.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) administracinių teisės pažeidimų bylose dėl ATPK 130 str. 1 d. taikymo pažymėjo, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir, ją ignoruodamas, pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai, gali patvirtinti duomenys, rodantys, jog pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (LAT 2012-06-19 nutartis byloje Nr. 2AT-11-2012; 2013-02-12 nutartis byloje Nr. 2AT-8-2013).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus faktinius duomenis, ir nustatęs, kad pažeidėjas neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos, t. y. jis iš karto paskambino nukentėjusiajam S. T., pranešė apie įvykį, susitarė su pastaruoju susitikti, pastarajam grįžus į namus, ir susitarti dėl žalos atlyginimo, pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 130 str. 1 d. K. D. nutraukė. Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, priešingai nei nurodoma apelianto skunde, neįrodo, jog K. D. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Byloje esantys duomenys nepaneigia K. D. teiginių, jog jis iš karto po įvykio paskambino nukentėjusiajam S. T., pranešė apie įvykį, susitarė su pastaruoju susitikti, pastarajam grįžus į namus, ir susitarti dėl žalos atlyginimo. Todėl apelianto skunde nepagrįstai tvirtinama, kad nagrinėjamu atveju K. D. iš įvykio vietos pasišalino neteisėtai, ignoruodamas pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje. Toks pažeidėjo elgesys tik patvirtina, jog pasišalindamas iš įvykio vietos, jis neturėjo tikslo apsunkinti kaltininko nustatymą bei eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, nesiekė išvengti pareigos atlyginti padarytą žalą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus, priešingai – iš karto po įvykio paskambino nukentėjusiajam, pranešė apie įvykį ir susitarė vėliau susitikti susitarti dėl žalos atlyginimo. Tokias aplinkybes patvirtino ir pats nukentėjusysis S. T. teisminio bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, kartu nurodydamas, kad žala jam yra atlyginta. Šios aplinkybės patvirtina, jog K. D. nevengė administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neturėjo jokio motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir iš jos pasišalino tuomet, kai paskambinęs nukentėjusiajam ir pranešęs apie įvykį susitarė su pastaruoju susitikti, kai jis grįš namo, susitarti dėl žalos atlyginimo.

Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK apeliaciniame skunde pateikiamos tik prielaidos, jog žinodamas ir suprasdamas, kad sukėlė eismo įvykį, K. D. aiškiai išreiškė savo valią nepranešti apie eismo įvykį policijai ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Institucija, ginčydama administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos K. D. nutraukimą pagal ATPK 130 str. 1 d., nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų daryti priešingą išvadą, nei, remdamasis byloje esančių duomenų visuma, padarė apylinkės teismas. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ar spėlionėmis. ATPK 256 straipsnis įpareigoja teismą išvadas dėl asmens kaltės pagrįsti tik faktiniais duomenimis. Tokių nesant, konstatuotina, kad apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl K. D. pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, numatytą ATPK 250 str. 1 d., kurį keisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutarimą, o Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.