- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-21
- Bylos Nr.
- 2YT-3382-470/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01070-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- V. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu V. B. dėl palikimo priėmimo faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. B. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1) jo tėvas V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinės J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, pradėdamas palikėjos turtą faktiškai valdyti, 2) jis po savo tėvo V. B. mirties priėmė tėvo palikimą pradėdamas palikėjo turtą faktiškai valdyti. Juridinio fakto nustatymas jam suteiktų teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, kas leistų pilna apimtimi valdyti, naudotis, disponuoti palikimu. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjo tėvai V. B. ir J. B. buvo sudarę santuoką (duomenys neskelbtini), santuokoje gimė pareiškėjas ir jo brolis V. B.. Tėvai santuokos metu įgijo nekilnojamojo turto, o būtent 1994-12-20 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi įgijo 0,1517 žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo tėvas dar iki žemės sklypo pirkimo sandorio sudarymo įgijo tame pačiame žemės sklype esančius gyvenamąjį namą ūkinį pastatą ir garažą bei dalį šulinio paveldėjimo būdu. Pareiškėjo motina mirė (duomenys neskelbtini). Po palikėjos mirties į palikimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas iš įpėdinių nesikreipė, visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą faktiniu valdymu priėmė mirusiosios sutuoktinis V. B., t. y. jis toliau liko gyventi gyvenamajame name ir tvarkė bei prižiūrėjo po sutuoktinės mirties jam likusį ir jo priimtą žemės sklypą, jame tvarkė aplinką, mokėjo už jį mokesčius. Pareiškėjo tėvas V. B. mirė (duomenys neskelbtini). V. B. buvo sudaręs testamentą, kuriuo visą turtą, kuris priklausė jam mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų bei turtą, kuris jo vardu atsirastų vėliau po jo mirties, paliko pareiškėjui. Šį palikimą, kuris susidėjo iš žemės sklypo ir pastatų (duomenys neskelbtini), pareiškėjas priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti, o būtent jis gyvena minėtame gyvenamajame name, yra sudaręs įvairių komunalinių ir kitų paslaugų pirkimo – pardavimo sutartis ir jų pagrindu moka mokesčius, naudojasi ir prižiūri žemės sklypą. Juridinių faktų nustatymas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, nes teismo sprendimo pagrindu įgis teisę kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad su pareiškėjo J. B. pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis sutinka, jas patvirtina, pareiškimui dėl juridinių faktų nustatymo neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.
Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 1957-11-23 V. B. ir J. B. 1957-11-23 sudarė santuoką, kas patvirtinama santuokos liudijimu (b. l. 6). Mirties liudijimų duomenys patvirtina, kad J. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 8), medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad V. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Gyvendami santuokoje sutuoktiniai valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sandorio pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo 0,1517 ha žemės sklypą, registro numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 31, 32). Šiame sklype esančius pastatus V. B. asmeninės nuosavybės teise įgijo pavelėjimo būdu dar iki žemės sklypo įsigijimo nuosavybėn (b.l. 14, 1617). Paveldėtą turtą sudaro gyvenamasis namas, ūkio pastatas, garažas ir dalis šulinio. J. B. nebuvo sudarius testamento, po jos mirties faktiniu paveldėjimu jai prikausantį turtą priėmė ir iki mirties valdė sutuoktinis V. B.. Po V. B. mirties jo palikimą priėmė faktiniu valdymu sūnus J. B., kuris liko gyventi gyvenamajame name, jį tvarkė ir prižiūrėjo, naudojosi žemės sklypu, suformuotu apie pastatus, mokėjo priklausančius mokėti mokesčius.
Teismas savo vidinį įsitikinimą dėl juridinio fakto nustatymo grindžia pateiktais į bylą ir ištirtais įrodymais, kurių visuma leidžia spręsti, kad juridiniai faktai dėl paveldėjimo priėmimo faktiniu valdymu yra pagrįsti ir todėl nustatytini.
Iš byloje esančių gimimo liudijimų matyti, kad pareiškėjas J. B. ir suinteresuotas asmuo V. B. yra J. ir V. B. vaikai (b. l. 9, 10), kas pagal įstatymą jiems suteikia teisę paveldėti pirmąja eile (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaip matyti iš bylos medžiagos ir pareiškėjo paaiškinimo, jo tėvas V. B. po sutuoktinės J. B. mirties toliau liko gyventi šeimos gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), iki savo mirties tvarkė ir prižiūrėjo namus bei santuokos metu įgytą žemės sklypą. Po V. B. mirties namuose toliau liko gyventi sūnus J. B., kuris taip pat tvarkė, prižiūrėjo namus ir žemės sklypą, mokėjo mokesčius. Tai patvirtinama į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (b. l. 18, 19, 20-24, 26-30).
Teismas išanalizavęs bylos medžiagą bei motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas aktyviais ir viešais veiksmais faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimą, kuris atsirado po jo tėvo V. B. mirties (duomenys neskelbtini), kad fakto nustatymas sukuria realias teisines pasekmes; kad kita tvarka pareiškėjas tikrai negali įgyvendinti savo teisės paveldėti; kad kiti suinteresuotieji asmenys neprieštarauja pareiškėjo prašomo fakto nustatymui; – konstatuoja, kad pareiškėjas V. B. po J. B. mirties, o pareiškėjas J. B. po tėvo V. B. mirties faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais atsiradusį palikimą.
Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir pareiškėjui kita tvarka negalima įgyvendinti savo teisių paveldėti, juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (Lietuvos Respublikos CPK 445 str. 2 d. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d., 444-448 str.,
nusprendžia:
pareiškėjo J. B. pareiškimą tenkinti visiškai.
- po J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki mirties gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas (duomenys neskelbtini)) jos palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti sutuoktinis V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenęs (duomenys neskelbtini);
- po V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki mirties gyvenusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) (medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) jo palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti sūnus J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Faktas nustatytas tam, kad J. B. galėtų įgyvendinti paveldėjimo teisę kreipdamasis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.