- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-28
- Bylos Nr.
- 2YT-4722-775/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00656-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Pareiškėjas
- D. D. V.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „4finance“
posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. D. V. skundą dėl neteisėtų antstolės J. Ž. veiksmų, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „4finance“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
D. D. V. kreipėsi į antstolę J. Ž. su 2017-01-04 skundu prašydamas panaikinti 2016-12-23 nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir panaikinti AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) areštą (b. l. 5).
Skunde nurodoma, kad antstolė 2016-11-24 VSDFV Kauno pensijų skyriui paruošė patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais buvo siekiama iš invalidumo išmokų išskaičiuoti 1 933,90 Eur. Taip pat pateikti ir kiti patvarkymai, tarp kurių buvo ir seniai apmokėti įsiskolinimai. Kauno Pensijų skyrius atskaičiavo 50 procentų invalidumo pensijos ir paliko pareiškėją be galimybės įsigyti reikalingų vaistų. Nurodė, jog antstolė be jokio pagrindo areštavo sąskaitą banke, į kurią pervedama neįgalumo pensiją. Areštavus sąskaitą nėra galimybės valdyti sąskaitos neišeinant iš namų, pareiškėjas priverstas eiti į banką (b. l. 5).
Antstolė J. Ž. 2017-01-09 patvarkymu (b. l. 7, 8) netenkino pareiškėjo skundo ir jį kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė Kauno apylinkės teismui. Antstolė nurodė, jog patikrinus duomenis Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje, nustatyta, kad tam tikros išmokos pareiškėjui išmokamos pašto skyriuje, į jokią pareiškėjo banko sąskaitą šios išmokos nepervedamos. Taip pat vykdomojoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas į savo banko sąskaitą gauna nuolatinę išmoką iš pensijų skyriaus. Nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas buvo nurodyta, kad pareiškėjui leidžiama sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) laisvai disponuoti 108,33 Eur suma per vieną kalendorinį mėnesį, todėl priimant nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas buvo laikomasi visų įstatymo reikalavimų. Tai, kad pareiškėjas dėl šio nurodymo patiria tam tikrų nepatogumų, yra adekvati teismo sprendimų geranoriško neįvykdymo pasekmė – skolininkas patiria tam tikrų suvaržymų, kai jo atžvilgiu yra taikomos priverstinio poveikio priemonės. Šiuo atveju pareiškėjas turi galimybę naudotis pagal įstatymo nuostatas jo sąskaitoje nustatyta laisvai disponuojama suma.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „4finance“ nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 19, 20), nurodė, jog su skundu nesutinka. Pagal civilinio proceso kodeksą, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų, o jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų. Iš antstolės pateikto patvarkymo matyti, kad išskaitos iš areštuotos sąskaitos yra daromos laikantis visų įstatymų reikalavimų, paliekant pareiškėjui teisę laisvai disponuoti nurodytą pajamų sumą. Iš pareiškėjo sąskaitos yra išskaitoma ne pagal vieną vykdomąjį dokumentą, vien įmonės UAB „4finance“ yra pateikti du vykdomieji dokumentai, tad pareiškėjo argumentai, kad įstatymas numato tik 20 procentų dydžio išskaitymus, nepagrįsti.
Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.).
Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2017-01-23 (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2014-11-11 Kauno apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl 288,17 Eur skolos, 73,85 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko išieškotojos UAB „4finance“ naudai (v. b. l. 1, 2). 2014-12-02 buvo priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, apskaičiuotos vykdymo išlaidos ir raginimas įvykdyti sprendimą (v. b. l. 7–9). Minėti dokumentai buvo išsiųsti skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti (v. b. l. 10–13). Antstolė užklausė registrus, tikrino duomenis apie skolininką (v. b. l. 14–21, 51). 2016-07-18, 2016-08-08, 2016-09-22, 2016-10-21 ir 2016-12-23 priimti išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymai, iš kurių matyti, jog 377,66 Eur skola kreditorės naudai nėra išieškota (v. b. l. 38, 39, 49, 50, 90). Socialinės paramos šeima informacinės sistemos duomenimis skolininkas gauna priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, kuri išmokama pašte (v. b. l. 52, 91). 2016-11-24 priimtas patvarkymas dėl 377,66 Eur skolos, 42,20 Eur palūkanų ir 148,94 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo (v. b. l. 65, 66). Antstolė 2016-12-23 priėmė nurodymą priverstina nurašyti pinigines lėšas pagal kelis vykdomuosius raštus ir nustatė 108,33 Eur sumą, kuria skolininkas gali laisvai disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį (v. b. l. 100). Pareiškėjas dėl minėto nurodymo pateikė skundą. Antstolė pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį Kauno apylinkės teismui.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007, 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008). Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio 6 punktas numato, jog negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai.
Sprendimų vykdymo instrukcijos 7¹ punkte numatyta, jog antstoliui nustačius, kad tokios išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog antstolė, patikrinusi duomenis Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje, nustatė, kad tam tikros išmokos pareiškėjui išmokamos pašto skyriuje ir į jokią banko sąskaitą nepervedamos. Taip pat nustatė, jog pareiškėjas į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gauna nuolatinę išmoką iš pensijų skyriaus (v. b. l. 51). Pareiškėjo pensija sudaro 216,65 Eur, todėl buvo pritaikyta 50 procentų jam pervedamos pensijos, į kurią nukreipti išieškojimo negalima. Antstolė priėmė patvarkymą, kuriame nurodė, jog pareiškėjui leidžiama laisvai disponuoti 108,33 Eur suma per vieną kalendorinį mėnesį. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo atžvilgiu yra atliekami keli išieškojimai, kurių bendra suma sudaro 1 474,08 Eur, pagal 2016-07-18, 2016-08-08, 2016-09-22, 2016-10-21 ir 2016-12-23 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymus skolos kreditoriams nėra išieškotos bei į tai, kad pareiškėjas gali laisvai disponuoti 108,33 Eur socialine išmoka, antstolė nepažeidė Civilinio proceso kodekso bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 7¹ nuostatų.
Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) areštą.
Turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti išieškojimą. Disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ar kitose įstaigose atidarytose sąskaitose apribojimą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 689 straipsnis. Išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau – PLAIS) (CPK 689 str. 1 d.). Antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS informacinę sistemą pateikia kredito įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 689 str. 2 d.).
Teismas pažymi, jog skolininkui nevykdant sprendimo geruoju yra pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, kuris sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių ar suvaržymų, kurie pasireiškia galimybės naudotis internetine bankininkyste apribojimu bei papildomomis išlaidomis. Šiuo atveju antstolė 2016-11-24 patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis Civilinio proceso kodekso 733–743 straipsnių normomis, reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Taip pat nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nustatė 108,33 Eur sumą, kuria leidžiama laisvai disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį. Kadangi skolininkas, žino apie susidariusią skolą, tačiau nevykdo įsipareigojimų, pareiškėjo teiginiai, kad jis areštavus sąskaitą negali valdyti jos neišeidamas iš namų, yra priverstas eiti į banką ir laukti eilėse, nepagrįsti bei atmestini.
Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, naikinti skundžiamą antstolės J. Ž. 2016-12-23 nurodymą nėra įstatyminio pagrindo, todėl skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 443 straipsnio 5 dalimi, 513 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo D. D. V. skundą dėl 2016-12-23 antstolės J. Ž. nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.