Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. nutarties, kuria atmestas D. K. skundas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2025 m. liepos 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-515-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. liepos 23 d. nutarimu D. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

D. K. nubaustas už tai, kad 2018 m. įsigijęs sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame 2021 m. atlikti kadastriniai matavimai, jo duomenys registruoti VĮ Registrų centre, o ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir viešai matomos Regia, neginčijamai nuo 2021 m. žinodamas, kad tvoros ir statinys (pavėsinė) yra už sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų, nesiima aktyvių veiksmų pažeidimams pašalinti, t. y. valstybinės žemės plotų ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies neatlaisvina ir be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo naudojasi nesuformuota valstybine žeme ir be sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininko (-ų) sutikimo, naudoja uždaru kontūru aptvertus ir prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) prijungtus valstybinės žemės plotus – 33 kv. m ir 178 kv. m, bei sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą – 95 kv. m, išskirtinai savo ūkio poreikiams tenkinti, tuo pažeisdamas valstybinės žemės patikėtinio ir visuomenės interesus naudotis valstybine žeme bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir ŽĮ) 21 straipsnio 7 punkto reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo matyti, kad D. K. nesutinka su sprendimu jį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. D. K. teigimu, nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo manyti, kad D. K. ir jo sutuoktinė užėmė valstybinę žemę veikdami tiesiogine tyčia. Apygardos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekso nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).

ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą. Visais atvejais taikant administracinę atsakomybę pagal šią teisės normą, būtina byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyti bent vieną ar abu alternatyvius šio administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius – savavališką žemės, miško, vandens telkinio užėmimą ir (ar) savavališką tokio žemės, miško, vandens telkinio naudojimą, neturint tam teisinio pagrindo. Taip pat svarbu nustatyti tai, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir (ar) naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra jo savininkas.

Nagrinėjamu atveju D. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo naudojasi nesuformuota valstybine žeme, esančia už D. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų (šiaurės rytinėje ir pietvakarinėje pusėje), pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą, kuriame numatyta, jog žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ar kitą veiklą nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymuose saugomų interesų. Šis teisinis reglamentavimas imperatyviai numato, kad žemės sklypo savininkas privalo žinoti savo žemės ribas ir jomis naudotis teisėtai, o statinius statyti tik turint teisės aktų nustatyta tvarka reikalingus leidimus.

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad D. K. ir jo sutuoktinė N. S. 2018 m. kovo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. JK-2257 įgijo 0,0730 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su jame buvusiais statiniais, be kita ko, su tvora bei pavėsine. 2022 m. rugsėjo 8 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 10509 įgijo 131 m² valstybinės žemės plotą, esantį už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų šiaurės rytinėje pusėje. Institucijos žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai 2025 m. vasario 26 d. atliko žemės sklypo žemės naudojimo planinį patikrinimą ir 2025 m. kovo 5 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. ŽPA2-219, kuriame konstatuota, jog naudojant žemės sklypą yra nustatytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas, t. y. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai savo žemės sklypą naudoja ne pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas ribas. Žemės sklypo savininkai už žemės sklypų ribų, valstybinėje žemėje (neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo) naudoja aptvertus 33 m² (šiaurės rytinėje dalyje) ir 178 m² (pietvakarinėje dalyje) valstybinės žemės plotus. Žemės sklypo savininkai pateikė 1997 m. birželio 16 d. sutartį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1997 m. birželio 17 d. raštą dėl sutikimo naudoti dalį gretimo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aptvertas ir naudojamas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra 95 m² sklypas. Aptverti valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotai naudojami kaip vientisas masyvas, o tvoros su vartais ir varteliais sudaro vientisą uždarą kontūrą. Valstybinėje žemėje įrengtų tvorų atkarpų ilgiai, naudojamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): šiaurės rytinėje dalyje – 36,53 m. Žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtos tvoros ilgis – 24,05 m. Nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimą, Institucija 2025 m. kovo 12 d. surašė D. K. privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus su įpareigojimu atlaisvinti naudojamus (neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo) 33 m² (šiaurės rytinėje dalyje) ir 178 m² (pietvakarinėje dalyje) valstybinės žemės plotus, pašalinti (su visomis konstrukcijomis) iš valstybinės žemės tvorą su vartais ir varteliais, kurios atkarpų ilgiai valstybinėje žemėje: šiaurės rytinėje naudojamo žemės sklypo dalyje – 36,53 m (su vartais ir varteliais), pietvakarinėje naudojamo žemės sklypo dalyje – 39,59 m bei pašalinti iš valstybinės žemės, naudojamo žemės sklypo pietvakarinėje dalyje, įrengtą lauko pavėsinę.

Apeliaciniame skunde D. K. nesutinka, kad jis savavališkai naudojasi valstybine žeme, nes laikotarpiu nuo 2018 iki 2025 metų jis atlieka aktyvius veiksmus, siekdamas įteisinti įsiterpusias žemės sklypo dalis, t. y. 2022 metais išpirkdamas papildomą žemės sklypą ir apjungdamas du žemės sklypus bei kreipdamasis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Pasak apelianto, Institucijos surinkti įrodymai nesudaro pagrindo manyti, kad D. K. ir jo sutuoktinė užėmė valstybinę žemę veikdami tiesiogine tyčia. Tačiau su šiais argumentais apygardos teismas neturi pagrindo sutikti.

Tiek iš 2021 m. vasario 9 d. žemės sklypo plano, tiek iš Nustatytų faktinių aplinkybių schemos M1:500 matyti, kad 33 m² (šiaurės rytinėje dalyje), 178 m² (pietvakarinėje dalyje) ir 95 m² (pietrytinėje pusėje) valstybinės žemės plotai yra aptverti tvora. Šie valstybinės žemės plotai ir D. K. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra naudojami kaip vientisas masyvas, o tvoros su vartais ir varteliais sudaro vientisą uždarą kontūrą. Taip pat prie žemės sklypo pietvakarinėje dalyje yra pastatyta lauko pavėsinė, kuri yra valstybinėje žemėje (b. l. 19, 39). Apygardos teismo vertinimu, iš minėtų duomenų aiškiai matyti, kad D. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos yra išplėstos, išimtinai priskiriant šiuos valstybinės žemės plotus sau ir neleidžiant į juos patekti kitiems asmenims.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. K. ir jo sutuoktinei priklausantis žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus dar 2021 m. balandžio 19 d. Kaip minėta, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas dar 2018 m. kovo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. JK-2257. Žemės sklypas gautas sujungus du žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iš atliktų kadastrinių matavimų aiškiai matyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos ir tai, kad dalis tvoros ir pavėsinė yra už nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, t. y. stovi ant valstybinės žemės. D. K. ir jo sutuoktinė patvirtino savo parašais, kad susipažino su minėtomis žemės sklypo ribomis ir jo apskaičiuotu plotu (b. l. 39). Taigi, D. K. kartu su sutuoktine, įgydami šį žemės sklypą, turėjo ir privalėjo žinoti savo žemės sklypo ribas bei tai, kad tvora ir pavėsinė yra pastatyti valstybinėje žemėje. Juolab, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos dar 2022 m. gegužės 4 d. atliko D. K. ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą (b. l. 62-65), kuriame užfiksuoti beveik analogiški 2025 m. kovo 5 d. patikrinimo akte fiksuoti pažeidimai, tačiau administracinė atsakomybė dėl šių pažeidimų tuo metu nebuvo taikyta. Kartu su patikrinimo aktu pateiktos ir fotonuotraukos. Tai reiškia, kad D. K. jau pakankamai ilgą laikotarpį žinojo apie tai, kad savavališkai naudojasi valstybinės žemės sklypo plotu, kuris jam nepriklauso, tačiau šią aplinkybę ignoravo, toliau naudojosi žemės dalimi kaip savo nuosavybe bei ilgą laiką nesiėmė aktyvių veiksmų spręsti susiklosčiusią situaciją (atlaisvinti naudojamą valstybinę žemę, t. y. pašalinti tvorą ir pavėsinę). Nors sutiktina, kad tvora buvo pastatyta dar iki žemės sklypo įgijimo ir pripažinta tinkama naudoti pagal Institucijos 2002 m. balandžio 4 d. aktą, kuria ir yra užimta nesuformuota valstybinė žemė, tačiau tai niekaip nepaneigia D. K. pareigos nutraukti atliekamus neteisėtus veiksmus. Vien ta aplinkybė, kad D. K. 2022 metais kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo rengti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gretimos teritorijos formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo siekiama apjungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu sklypu, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes jo prašymas buvo atmestas. Nors apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui, į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją kreiptasi pakartotinai su analogišku prašymu ir 2025 metais, šiuo metu yra rengiamas bendras besiribojančių kaimyninių sklypų ir teritorijos sutvarkymo planavimo dokumentas, tačiau tai niekaip nepaneigia administracinio nusižengimo padarymo fakto. Byloje nėra pateikta duomenų apie valstybinės žemės įgijimą nuosavybės teisėmis ar jos valdymą kitokiu teisiniu pagrindu. Taip pat nėra ir duomenų, kad Vilniaus miesto savivaldybė ar Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos būtų išdavusios D. K. leidimus ar sutikimus minėtus valstybinės žemės plotus naudoti ar juose laikyti įrengtus statinius. Taigi, kol valstybinė žemė nėra išpirkta, nesant kito teisėto pagrindo, D. K. šios žemės naudojimas laikytinas pažeidimu, užtraukiančiu jam administracinę atsakomybę pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį.

Kaip matyti, apeliaciniame skunde D. K. papildomai nurodo, kad tiek Institucija, tiek apylinkės teismas nepagrįstai nevertino kito inžinerinio statinio – kiemo statinio (tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kontūras užima valstybinę žemę bei Institucijos 2002 m. balandžio 4 d. išduotą statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 366, teisėtumą. Vis tik, apygardos teismas sutinka su Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas administracinės atsakomybės už savavališką valstybinės žemės naudojimą klausimas, o ne kito inžinerinio kiemo statinio – tvoros, jos statymo bei statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto teisėtumo klausimas, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apygardos teismas dėl to plačiau nepasisako.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir argumentus, konstatuotina, kad D. K. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, negu skundžiamoje nutartyje padarė pirmosios instancijos teismas, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti jos apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartį nepakeistą ir netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. apeliacinio skundo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.