Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-08-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-314-626/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-08-28Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-01-17Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-28
Bylos Nr.
1S-314-626/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10615-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vitalija Norkūnaitė, Loreta Braždienė, Tomas Venckus
Kaltinamasis
D. Ž.
Kategorijos
  • 2.1.16.1.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
NuorašasSkundas Nr. 1S-314-626/2019
Baudžiamoji byla Nr. 1-2491-1100/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10615-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugpjūčio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Tomo Venckaus,

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorei Rimutei Dzimanavičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo D. Ž. (D. Ž.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-13 nutarties, kuria kaltinamajam D. Ž. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. Ž. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį dėl neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos. O būtent tuo, kad jis:

1.1. tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, t. y. nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens ir nenustatytu būdu, neturėdamas leidimo, įgijo pramoninės gamybos revolverį „ME 38 Compact-6“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti „380MEGUM“ tipo šoviniais, užtaisytais guminėmis kulkomis, kuris priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, o po to šį ginklą, neturėdamas leidimo, laikė uošvei L. T. priklausančiame ir žmonos E. Z. naudojamame automobilyje Volvo (v. n. (duomenys neskelbtini) iki tol, kol tarp 2019-03-14, apie 23.30 val. ir 2019-03-15, apie 0.50 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai, minėto automobilio apžiūros metu šį ginklą rado ir paėmė.

1.2. tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, t. y. nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens ir nenustatytu būdu neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo 0,02 g (28,1 % koncentracija) psichotropinės medžiagos – metamfetamino, o po to šią medžiagą neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė uošvei L. T. priklausančiame ir žmonos E. Z. naudojamame automobilyje Volvo (v. n. (duomenys neskelbtini) iki tol, kol tarp 2019 m. kovo 14 d. apie 23.30 val. ir 2019 m. kovo 15 d. apie 0.50 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai, minėto automobilio apžiūros metu, rado ir paėmė šią medžiagą.

2. Kaltinamasis D. Ž. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka sulaikytas 2019-03-15 ir šią dieną Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis D. Ž. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas buvo tęsiamas iki 2019-08-15. Byla su kaltinamuoju aktu 2019-08-06 perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-13 nutartimi kaltinamajam kardomoji priemonė - suėmimas pratęsta 1 mėnesiui. Teismas nurodė, jog nors D. Ž. yra kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 253 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu, tačiau BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė yra areštas, todėl sprendė, jog šis baudžiamasis nusižengimas neatitinka BPK 122 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kad kardomoji priemonė gali būti skiriama tik už nusikaltimo padarymą, už kurį baudžiamasis įstatymas nustato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Kita vertus, nustatęs jog aptartą sąlygą atitinka D. Ž. inkriminuotas kitas nusikaltimas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje, kaltinamajam suėmimo termino pratęsimo klausimą svarstė tik dėl aptariamo galimo nusikaltimo padarymo. Teismas konstatavo, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Taip pat konstatavo, jog šioje baudžiamojo proceso stadijoje nėra išnykę suėmimo paskyrimo ir pratęsimo pagrindai, numatyti 122 straipsnio 2 dalyje (kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) bei BPK 122 straipsnio 4 dalyje (kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) darys naujus nusikaltimus). Teismo nuomone, šiuo atveju švelnesnės kardomosios priemonės nepadės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme.

Šalies argumentai

4. Nesutikdamas su apylinkės teismo 2019-08-13 nutartimi, kaltinamasis D. Ž. pateikė skundą, kuriame prašo nutartį panaikinti ir bylą išnagrinėti iš esmės.

4.1. Skunde nesutinkama su atliktu ikiteisminiu tyrimu, nurodoma, kad buvo esmingai pažeistos jo teisės, užkirsta galimybė ginti save ir įrodyti, kad Ž. A. surašytas tarnybinis pranešimas neatitinka tiesos. Nurodoma, jog prokurorui pakaktų peržiūrėti garso-vaizdo įrašą, darytą tarnybiniame automobilyje įrengtų vaizdo kamerų, kad suprastų, jog Ž. A. pranešimas melagingas. Kaltinamasis mano, kad prokuroras tyčia atmetė jo prašymus išreikalauti vaizdo įrašą, tam, kad jis būtų sulaikytas. Taip pat mano, kad byla sufabrikuota, netinkamai iširta ir nepatikrinti jo pirminiai parodymai.

4.2. Skunde taip pat nurodoma, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog pranešime apie įtarimą ir kaltinamajame akte nurodyti duomenys neatitinka tiesos, o būtent, kad ginklas užtaisytas šoviniais. Nesutinka su kaltinimu, kad jis įgijo, laikė ir nešiojo ginklą, nes, pasak kaltinamojo, byloje nėra pakankamai duomenų šiai kaltinimo aplinkybei pagrįsti. Mano, kad prieštaravimus pašalintų paskirta biologinė ekspertizė, asmens, kuriam galimai priklauso ginklas nustatymas pagal E. Z. parodymus, taip pat nustatymas asmens, kuriam priklauso maišelis, kuriame buvo psichotropinė medžiaga. Pažymi, jog aplinkybę, kad jis nėra matęs minėto ginklo, patvirtino liudytoja E. Z..

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į skundą nepateikta. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą atmesti.

Skundas netenkinamas. Teismo nutartis keičiama

6. Nagrinėjant kaltinamojo skundą, aukštesnės instancijos teismas patikrina skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, t. y., ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei sprendžia, ar yra šios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnyje.

7. Skundžiama nutartimi D. Ž. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, konstatavus, jog bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog: D. Ž. galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje (Pastaba. Į kaltinamajam pareikštą kaltinimą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį teismas neatsižvelgė, nes šis baudžiamasis nusižengimas neatitinka BPK 122 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos); šioje baudžiamojo proceso stadijoje nėra išnykę suėmimo paskyrimo ir pratęsimo pagrindai, numatyti 122 straipsnio 2 dalyje (kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) bei BPK 122 straipsnio 4 dalyje (kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) darys naujus nusikaltimus); šiuo atveju švelnesnės kardomosios priemonės nepadės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme.

8. Iš kaltinamojo D. Ž. skundo turinio matyti, jog jis iš esmės nesutinka su jam pareikšto kaltinimo pagrįstumu, ikiteisminio tyrimo pakankamumu, prašo bylą išnagrinėti iš esmės ir atlikti papildomus veiksmus, galinčius pagrįsti jo apklausos metu nurodytas aplinkybes.

9. Visų pirma, kaltinamajam išaiškinama, kad baudžiamoji byla iš esmės bus nagrinėjama teisiamajame posėdyje apylinkės teisme, kuriame ir bus tikrinama, ar įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka, bus atliktas įrodymų (tiek teisinančių, tiek kaltinančių) išsamus vertinimas. Tuo tarpu svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jos termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl teismas svarstydamas kardomosios priemonės skyrimo klausimą, negali išsamiai kiekvieną šių duomenų aptarti ir išanalizuoti (tame tarpe ir dėl Ž. A. surašyto tarnybinio pranešimo pagrįstumo).

10. Antra, atmetamas kaip nepagrįstas kaltinamojo skundo argumentas, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nepakanka duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent kaltinamasis padarė kaltinime nurodytą, suėmimo klausimui spręsti aktualią nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Atkreipiamas dėmesys, kad dėl duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis D. Ž. galėjo padaryti jam inkriminuojamą veiką, jau yra pasisakyta skiriant šią kardomąją priemonę. Taip pat ši aplinkybė patikrinta ir aukštesnės instancijos teismo (žr. Vilniaus apygardos teismo 2019-06-21 nutartį), kurioje buvo svarstomas D. Ž. pirmesne nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrįstumas. Šiuo metu, kai byla su kaltinamuoju aktu perduota į teismą, nėra pagrindo daryti priešingą išvadą, nes aplinkybės nepakito. Kaip jau ne kartą minėta ankstesnėse nutartyse, duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Nagrinėjamu atveju, baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Tokie duomenys užfiksuoti procesinių veiksmų atlikimo protokoluose, liudytojų Ž. A. ir J. B. parodymai, automobilio ir ginklo apžiūrų rezultatai ir kiti duomenys. Šių duomenų svarumas ir patikimumas šioje proceso stadijoje neleidžia abejoti padaryta išvada dėl duomenų pakankamumo.

11. Nors skunde nėra ginčijami suėmimo paskyrimo/pratęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, tačiau esant prašymui panaikinti šią kardomąją priemonę, teisėjų kolegija dėl jų taip pat pasisakys.

12. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog nagrinėjamu nėra išnykęs suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. pagrįstas manymas, jog būdamas laisvėje D. Ž. gali bėgti, slėptis nuo teismo. Išvadą, jog kaltinamas D. Ž., vengdamas atsakomybės, gali slėptis nuo teismo pagrindžia duomenys apie D. Ž. ankstesnius teistumus, pastovaus legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimas, pakankamai dažnas gyvenamosios vietos keitimas. D. Ž. anksčiau teistas keturiolika kartų, jis galimai padarė šioje byloje inkriminuotą nusikaltimą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Nors jis vedęs ir susilaukė su žmona kūdikio, turi gyvenamąją vietą, ankstesnis nusikalstamas elgesys rodo, jog šeima jo nuo nusikalstamų veikų darymo nestabdo. Pažymėtina, kad tai antra kaltinamojo santuoka. Pirmojoje santuokoje jis 2006 m. taip pat yra susilaukęs vaiko, tačiau tai jo nusikalstamo gyvenimo būdo nekeitė, kaip galimai ir šiuo atveju. D. Ž. neturi jam priklausančio nekilnojamojo turto, jo gyvenamoji vieta iki suėmimo nebuvo pastovi (nuomojasi butą, keitė gyvenamąsias vietas). Šių aplinkybių visuma patvirtina apylinkės teismo padarytą išvadą, jog vien tik D. Ž. turimi socialiniai ryšiai ir gyvenamoji vieta, neduoda pagrindo tikėtis, kad kaltinamasis bėgdamas nevengs atsakomybės, t. y. nešalina šio suėmimo skyrimo pagrindo.

13. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad suėmimą galima tęsti remiantis pagrindu, numatytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Skirdami suėmimą teismai privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Atkreipiamas dėmesys, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas tada, kai asmuo pagrįstai įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Tai yra asmuo įtariamas/kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus (šių nusikaltimų sąvoka apibrėžta BK 11 straipsnio 5 ir 6 dalyse – tai tyčiniai nusikaltimai, už kuriuos baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija: sunkaus nusikaltimo – šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, o labai sunkaus nusikaltimo viršija 10 metų laisvės atėmimą) arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.

14. Šiuo gi atveju D. Ž. kaltinamas baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje ir apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje (už kurį numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 5 metų) padarymu. Šios nusikalstamos veikos nėra nurodytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Taip pat nėra duomenų, kad D. Ž. grasino padaryti kokį nors nusikaltimą. Taigi, šiuo pagrindu kardomoji priemonė pratęsta nepagrįstai, todėl suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, šalintinas, o apylinkės teismo nutartis atitinkamai keičiama.

15. Vis gi, teisėjų kolegijos nuomone, net ir pašalinus vieną suėmimo pagrindą, negalima daryti išvados, kad bylos netrukdomas nagrinėjimas teisme gali būti pasiektas paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę, ar jų kompleksą. Duomenys apie kaltinamojo kriminalinę praeitį, nenorą keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, pakankamai dažną gyvenamosios vietos keitimą, nepakankamus socialinius ryšius BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti, patvirtina apylinkės teismo išvadą, kad šiuo metu, paskyrus D. Ž. švelnesnes kardomąsias priemones, nebus užtikrintas kaltinamojo dalyvavimas procese ir netrukdomas bylos nagrinėjimas teisme.

16. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingam ir pakankamam suėmimo paskyrimo pagrindui bei sąlygoms, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo D. Ž. (D. Ž.) skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-13 nutartį pakeisti ir iš nutarties aprašomosios dalies pašalinti suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Loreta BraždienėVitalija NorkūnaitėTomas VenckusNuorašas tikras:Teisėja Vitalija Norkūnaitė