Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovė yra V. F. (V. F.) dukros. V. F. nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). V. F. būnant garbaus amžiaus, bei esant poreikiui, kad juo būtų pasirūpinta, atsakovė pasisiūlė juo rūpintis iki mirties. Todėl atsižvelgiant į ta, kad atsakovė būdama jo dukra pažadėjo juo rūpintis, V. F. ketino sudaryti testamentą, kuriuo ketino palikti atsakovei jam priklausantį ginčo turtą - 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), su sąlyga, kad atsakovė juo rūpinsis iki gyvos galvos, apmokės būsto išlaidas ir kt. 2014-04-04 atsakovė nuvežė V. F. į Klaipėdos miesto 15 notarų biurą, kur atsakovė buvo užsakiusi sandorį. Atvykus į notarų biurą, jam buvo pateikti pasirašyti dokumentai, kurie buvo parengti lietuvių k., t.y. kalba kurios V. F. nemoka. Tačiau dėl artimo ryšio, pasitikėjimo ir meilės savo dukrai pasirašė pateiktus dokumentus, iš esmės nesuprasdamas jų esmės, t. y. nesuprato, kad 2014-04-04 buvo sudaryta dovanojimo sutartis, kuria jis iš esmės perleido neatlygintinai atsakovei vienintelį savo turtą. Kaip paaiškėjo 2023 m. gruodžio mėnesį, 2014 m. balandžio 4 d. buvo sudarytas ne testamentas, o V. F. ir atsakovė L. P. sudarė dovanojimo sutartį. Minėta sutartimi atsakovės nuosavybėn buvo perleista: 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Po 2014-04-04 sudaryto sandorio, atsakovė kurį laiką palaikė santykius su tėvu, tačiau iš esmės šalių susitarimo, kad ji rūpinsis tėvu, jį prižiūrės nesilaikė, kol iš esmės su tėvu nutraukė visus santykius. Tuo tarpu V. F. sveikatai prastėjant jis kreipėsi pagalbos į kitą dukrą N. D., kuri juo rūpinosi, prižiūrėjo. Kai V. F. pats nebegalėjo tinkamai pasirūpinti savimi, t. y. patenkinti visų savo poreikių jis 2021-02-19 išdavė N. D. įgaliojimą, kad ji galėtų įgyvendinti visas jo teises ir pareigas, nes dėl silpnos sveikatos jis tinkamai savarankiškai savo poreikių patenkinti negalėjo. Ieškovė pažymi, kad V. F. visą laiką, t. y. tiek iki ginčo sandorio sudarymo, tiek ir po jo nuolatos gyveno ginčo turte, mokėjo komunalinius mokesčius, rūpinosi turtu kaip savo, jį išlaikė, t. y. realiai naudojo šį turtą kaip ir iki ginčo sutarties sudarymo. Tuo tarpu atsakovė nei tėvu, nei ginčo turto visiškai nesirūpino. Todėl tiek ieškovė, tiek ir ieškovės tėvas, kreipėsi į atsakovę, kad ji pasirūpintu sergančiu, garbaus amžiaus tėvu. Tačiau atsakovė pareiškė, kad ji turi asmeninį gyvenimą, ji neturinti pareigos rūpintis tėvu, bei iš esmės nutraukė artimus santykius. Ieškovė yra įsitikinusi, kad atsakovės veiksmai smerktini geros moralės požiūriu, t.y. ji pasinaudojo artimais santykiais, tėvo patiklumu, bei faktu, kad jis nemoka lietuvių kalbos, ji suorganizavo sandorio sudarymą pas notarą, kuris yra parengtas lietuvių k., bei tokiu būdu jį apgavo dėl sandorio teisinių pasekmių. Todėl ieškovė pagrįstai yra įsitikinusi, kad yra pagrindas 2014 m. balandžio 4 d. dovanojimo sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto 15 notarų biuro notarės Agnės Griškevičienės, notarinio registro Nr. 4466, pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją. 2023-12-14 V. F. sudarė Klaipėdos miesto 14 notarų biure sudarė testamentą. Notarinio registro Nr. 6653. (duomenys neskelbtini) V. F. mirė. Ieškovė pateikė Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro notarei Agnei Griškevičienei pareiškimą dėl palikimo priėmimo, bei yra įpėdinis pagal testamentą. Ieškovė siekia paveldėti turtą- 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris neteisėto sandorio pagrindu buvo perleistas atsakovei. Ieškovė mano, kad ginčo sutartis pripažintina negaliojančia. Ieškovė nurodo, kad sudarant sutartį nesilaikyta įstatymo reikalaujamos formos: vadovaujantis CK 1.93 straipsniu, nekilnojamojo turto perleidimo sutartis su Rusijos Federacijos piliečiu – turėjo būti sudaryta notarine forma ne tik lietuvių, bet ir kita jam priimtina (suprantama) kalba (rusų); to nepadarius, pažeista V. F., kaip sandorio šalies, teisė suprasti sandorio turinį, o sutartis pripažintina negaliojančia. Sandoris pripažintinas negaliojančiu ab initio ir dėl to, kad jį sudarant buvo pažeistos imperatyviosios įstatymo normos, t. y. notaras neišaiškino atliekamų notarinių veiksmų prasmės ir padarinių, nesudarė sandorio su ieškovui priimtina kalba, nors tokią pareigą turėjo pagal Notariato įstatymo 15 straipsnį, 30 straipsnį, 40 straipsnio 1 dalį, 53 straipsnį. Be to, buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, nes lietuvių kalbos nesuprantanti šalis atsidūrė blogesnėje padėtyje už šią kalbą suprantančiąją. Sutartis pripažintina negaliojančia ir CK 1.91 straipsnyje nustatytu pagrindu, nes sudaryta dėl apgaulės: V. F. buvo apgautas atsakovės dėl esminių Sutarties aplinkybių – neatlygintinio ginčo turto užvaldymo. Sutartis su Rusijos Federacijos piliečiu parengta lietuvių k., ji ne tik, kad nebuvo sudaryta V. F. suprantama kalba, tačiau ji net nebuvo išversta notaro, ar vertėjo į ieškovui suprantamą rusų kalbą. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad ginčo sandoris sudarytas V. F. nesuprantama kalba, jis nebuvo išverstas į jam suprantamą kalbą, dėl ko jis iš esmės ne tik, atsakovės buvo apgautas sandorio esmės. Tuo tarpu tiek notarė, tiek ir atsakovė žinojo, negalėjo nežinoti, kad V. F. nemoka lietuvių kalbos, bei notarės parengta ir pateikta pasirašyti sutartis yra netinkamos formos, bei pažeidžiant įstatyme įtvirtintus reikalavimus.