Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-09-11 · Byla Nr. ATP-979-200/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-11
Bylos Nr.
ATP-979-200/2013
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-06536-2013-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Angelė Ikasalienė
Suinteresuotas asmuo
V. K.
Pažeidėjas
A. Š.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-979-200/2013Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-06536-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.2.; 45.4.7. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugsėjo 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal suinteresuoto asmens V. K. ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarimo, kuriuo A. Š. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 1 d., nubaustas 150 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 7 d., nubaustas 40 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str., nubaustas administraciniu areštu 30 parų su transporto priemonės - automobilio Infiniti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio V. K., konfiskavimu; vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos griežtesne nuobauda apimant švelnesnes ir paskirta galutinė nuobauda – 30 parų administracinis areštas su transporto priemonės - Infiniti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio V. K., konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. nubaustas pagal ATPK 123 str. 1 d., 124¹ str. 7 d. ir 130² str. už tai, kad jis 2013-05-22, apie 4.40 val., Konstitucijos per. 26, Vilniuje, vairavo automobilį Infiniti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,19 prom girtumas, neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, nepateikė automobilio registracijos dokumento, techninės apžiūros talono bei automobilio draudimo poliso, automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

V. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarimą: panaikinti nutarimo dalį, kuria konfiskuotas V. K. priklausantis automobilis Infiniti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir minėto automobilio nekonfiskuoti. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimo dalimi, kuria nutarta konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį. Apelianto manymu, Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo teismų praktika, suformuota analogiškose bylose, neatsižvelgė į turto konfiskavimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Vilniaus apygardos teismas suformavo praktiką, pagal kurią transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² str. pažeidimą netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo mėn. 6 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario mėn. 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-575-3213/2010, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio mėn. 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1141-533/2012). Kaip matyti, iš galiojančio teisinio reglamentavimo ir suformuotos teismų praktikos, teismas konkrečioje byloje nustatęs, kad savininkas nebuvo atsakingas už savo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, turėtų neskirti transporto priemonės konfiskavimo už ATPK 130² str., numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Apeliantas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl kitam, negu pažeidėjas, asmeniui priklausančio automobilio, kurį vairuodamas pažeidėjas padarė ATPK 130² str. pažeidimą, konfiskavimo, būtina nustatyti, ar savininkas buvo atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Pasak apelianto, pagal teismų praktiką, nustatinėjant šią aplinkybę, esminę reikšmę turi savininko elgesys, t. y. kokiu būdu pažeidėjas užvaldė automobili; ar savininkas leido pažeidėjui valdyti automobilį, juo naudotis; kokiu tikslu, kokia apimtimi savininkas leido naudotis ar valdyti automobilį pažeidėjui, ar savininkas perdavė pažeidėjui automobilio dokumentus ir t. t. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo mėn. 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-575-7128/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario mėn. 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-575-3213/2010, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės mėn. 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-75-115/2011). Apeliantas nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nesivadovaudamas aukščiau minėta teismų praktika ir joje suformuotais kriterijais dėl turto savininko atsakomybės už savo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nevertindamas ir neišnagrinėjęs visų reikšmingų bylos aplinkybių (ATPK 248 str., 257 str.), kurios patvirtina, kad V. K. nėra atsakingas už jam priklausančios transporto priemonės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, skundžiamame nutarime padarė nepagrįstą išvadą, kad V. K. nesiėmė atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto panaudojimo ir tuo pagrindu skyrė transporto priemonės konfiskavimą.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad V. K. parodymuose nurodyta aplinkybė, jog jis pardavinėjo automobilį, turėjo išvykti ir paliko jį A. Š., kad, jei skambins žmonės, galėtų parodyti, tačiau leidimo naudotis automobiliu jis nedavė, yra nepaneigta. Pasak apelianto, logiška manyti, kad jei ši ypatingai reikšminga aplinkybė nepaneigta (juolab, kad tai konstatavo pats teismas), teismas privalo į ją atsižvelgti, kas šiuo atveju nepadaryta. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis vienintele aplinkybe, kad V. K. pats paliko raktelius A. Š., neva negalėdamas nežinoti, jog pastarasis neturi teisės vairuoti transporto priemones ir kad yra ne vieną kartą baustas už vairavimą esant neblaiviam, padarė nepagrįstą išvadą, kad V. K., nors ir nedavė leidimo A. Š. naudotis automobiliu, tačiau vis tiek nesiėmė atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto panaudojimo. Apeliantas pažymi, kad teismo posėdyje A. Š. parodė, kad 2013-05-19 jam automobilį paliko V. K., kuris išvyko į Vokietiją, automobilį jam paliko, kad parduotų (bet neeksploatuotų). V. K. teismo posėdyje parodė, kad pirko aptariamą automobilį iš M. B. 2013 m. balandžio mėnesį pagal pirkimo-pardavimo sutartį, V. K. pardavinėjo automobilį ir keletą dienų iki išvykimo į Vokietiją paliko automobilio raktą A. Š., kad jei žmonės skambintų, galėtų pastariesiems parodyti. V. K. A. Š. davė tik raktą, automobilio dokumentų nedavė, automobilis buvo neperregistruotas, neapdraustas, t. y. net neskirtas eksploatacijai. Apeliantas nurodo, kad byloje esantys įrodymai (V. K. ir A. Š. parodymai, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, VĮ Regitra pažyma apie pasikeitusių duomenų registravimą) patvirtina, kad V. K. pirko automobilį iš M. B. su tikslu jį perparduoti, todėl automobilio neperregistravo savo vardu ir neapdraudė, t. y. neatliko jo eksploatacijai būtinų veiksmų. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad būtent tuo pačiu tikslu - su pardavimu susijusių veiksmų atlikimui V. K. ir paliko A. Š. tik automobilio raktelius.

Apeliantas pažymi, kad jis neperdavė A. Š. automobilio registracijos dokumento, techninės apžiūros talono, net neapdraudė automobilio (šias aplinkybes patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoti duomenys, kad sustabdytas vairuojantis automobilį A. Š. negalėjo pateikti automobilio registracijos dokumento, techninės apžiūros talono ir automobilio draudimo poliso), kas patvirtina, kad V. K. neperdavė A. Š. automobilio naudojimuisi, t. y. vairuoti ir eksploatuoti, o ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad A. Š. juo negalėtų važinėti. Apeliantas mano, kad byloje nėra jokių duomenų ir jokio pagrindo teigti, kad V. K. automobilį perdavė A. Š. eksploatuoti, tame tarpe vairuoti. Apeliantas nurodo, kad bylos duomenys rodo, kad V. K. perdavė tik automobilio raktelius, kurie būtini potencialiems pirkėjams parodant automobilį.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad A. Š. ATPK 130² str. pažeidimą padarė naudodamas automobilį, t. y. panaudodamas automobilį pagal jo tiesioginę paskirtį, kai tuo tarpu, kaip jau minėta, V. K. tam jo nebuvo perdavęs A. Š., todėl pagrįstai teigtina, kad V. K. nėra ir negali būti atsakingas už jam priklausančio automobilio panaudojimą padarant byloje aptariamą pažeidimą. Apeliantas mano, kad vairuodamas aptariamą automobilį, A. Š. savavališkai išėjo už jam V. K. deleguotų funkcijų ribų, t. y. neteisėtai, be savininko leidimo ir žinios pasinaudojo automobiliu.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad V. K. pažinojo A. Š. 4 metus, todėl V. K. negalėjo nežinoti, jog A. Š. neturi teisės vairuoti transporto priemones ir kad yra ne vieną kartą baustas už vairavimą esant neblaiviam. Pasak apelianto, byloje nesant objektyvių duomenų, galinčių pagrįsti šią išvadą, akivaizdu, kad ši išvada yra grindžiama išimtinai spėjimu, prielaida. Spėjimas ir prielaida nėra nei patikimi duomenys, nei leistini įrodymai (ATPK 256 str.), todėl negali būti vertinami kaip pakankamas nenuginčijamų išvadų pagrindas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą konstatavęs, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda, o administracinis kaltinimas asmeniui negali būti iš esmės paremtas tik spėjimais ir prielaidomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio mėn. 22 d. nutartis byloje Nr. N-575-384-12; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio mėn. 13 d. nutartis byloje Nr. N-62-954-12; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio mėn. 23 d. nutartis byloje Nr. N-62-2341-11; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio mėn. 23 d. nutartis byloje Nr. N- 62-2369-11).

Apeliantas mano, kad remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, ATPK 30¹ str. ir šiame apeliaciniame skunde paminėta teismų praktika, skundžiamas nutarimas yra keistinas: už šioje byloje aptariamus A. Š. padarytus administracinius teisės pažeidimus V. K. priklausantis automobilis Infiniti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nekonfiskuotinas ir grąžintinas teisėtam savininkui.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Š. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarimą: panaikinti nutarimo dalį, kuria konfiskuotas V. K. priklausantis automobilis Infiniti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir minėto automobilio nekonfiskuoti. A. Š. apeliaciniame skunde nurodomos analogiškos aplinkybės kaip ir V. K. apeliaciniame skunde.

Apeliaciniai skundai netenkinami.

Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. numatyto teisės pažeidimo padarymas teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims užtraukia administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Pirmosios instancijos teismas paskyrė A. Š. administracinį areštą 30 parų su transporto priemonės - automobilio Infiniti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios V. K., konfiskavimu. Kaip matyti iš apeliacinių skundų, ginčo dėl A. Š. kaltės, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 str. 1 d., 124¹ str. 7 d. ir 130² str., nėra. Apeliantai ginčija papildomos nuobaudos – automobilio Infiniti konfiskavimo – skyrimą.

ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 130² str. sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma, o ne alternatyvi administracinė nuobauda. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems Lietuvos Respublikos ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisės ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (2008-05-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008). Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-04-08 nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Nurodyta, jog Lietuvos Respublikos ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Tokios praktikos yra laikomasi iki šiol (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-3392/2011, N261-4717/2011).

Teismų praktikoje, analizuojant Lietuvos Respublikos ATPK įtvirtintas normas bei remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatuota, jog transporto priemonės konfiskavimas už Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. teisės pažeidimą gali būti netaikomas ir Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3213/2010).

Nagrinėjamu atveju A. Š. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013-05-19 jam automobilį paliko automobilio savininkas, A. Š. draugas V. K., kuris išvyko į Vokietiją. Nurodė, kad automobilį jam, t. y. A. Š., V. K. paliko, kad parduotų. Jis tuo automobiliu važiavo neblaivus ir jį sulaikė (b. l. 35-36). Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu V. K. nurodė, kad A. Š. pažįsta apie ketverius metus. Taip pat nurodė, kad jis pardavinėjo automobilį ir keletą dienų iki išvykimo į Vokietiją, paliko raktą A. Š., kad jei žmonės skambintų, jis galėtų parodyti automobilį. A. Š. buvo duotas tik raktas, dokumentai liko pas V. K. (b. l. 36). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad V. K. nedavė leidimo A. Š. naudotis jam priklausančiu automobiliu, o automobilio raktelius paliko tik tam, kad pastarasis parodytų automobilį galimiems pirkėjams, nepatvirtina, jog automobilio savininkas ėmėsi atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Nors V. K. teigia, jog A. Š. automobilio raktelius paliko tik tam, kad pastarasis parodytų automobilį galimiems pirkėjams, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, V. K. nebuvo aktyvus ir nepasirūpino, jog A. Š., kuris jau ne kartą baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės ir esant neblaiviam, neturėtų galimybės pasinaudoti minėtu automobiliu. Priešingai, V. K. A. Š. paliko automobilio raktelius, taip suteikdamas galimybę netrukdomai pasinaudoti minėtu automobiliu. Taigi, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad automobilis Infiniti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paimtas prieš savininko valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai, o V. K. nebuvo atsakingas už jam priklausančio automobilio panaudojimą teisės pažeidimo padarymo metu. Tokiu būdu, konstatuotina, jog susidariusi situacija nebuvo išskirtinė, sudaranti pagrindą, skiriant administracinę nuobaudą, svarstyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo galimumą. Daroma išvada, kad V. K. nesiėmė reikiamų priemonių, jog jam priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota administraciniam teisės pažeidimui daryti.

Remiantis tuo, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 12 d. nutarimu, pripažindamas A. Š. kaltu pagal ATPK 130² str., pagrįstai paskyrė administracinę nuobaudą – automobilio Infiniti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Šiuo atveju transporto priemonės savininkas V. K. dėl neteisėtų pažeidėjo veiksmų, vairuojant ir naudojant svetimą transporto priemonę, dėl patirtų turtinių nuostolių turi teisę kreiptis į teismą dėl jų išieškojimo iš kalto asmens, padariusio žalą, civilinio proceso tvarka.

Įvertinus minėtas aplinkybes, A. Š. paskirta galutinė nuobauda yra proporcinga jo padarytiems teisės pažeidimams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarimą nepakeistą ir V. K. bei A. Š. apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Angelė IkasalienėNuorašas tikras :Teisėja Angelė Ikasalienė