- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-22
- Bylos Nr.
- 1-1440-1033/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55433-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- V. Z.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. Z. vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis, 2017 m. spalio 25 d., apie 06.34 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį "Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (alkotesterio matuokliu "Alcotest 7510" Nr. ARJK 0139, patikros sertifikato Nr. 0590389, nustatytas 2,76 promilių girtumas).
Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Kaltinamasis V. Z. savo kaltę visiškai pripažino ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 69, 73) bei teisme parodė, kad 2017-10-24 turėjo išeiginę dieną, šventė su bendradarbiais pirtyje gimtadienį. Per vakarą išgėrė gal apie 250 gramų degtinės, bet gali būti ir daugiau. Gėrė stiprius gėrimus, buvo vyriška kompanija. Kiek suvartojo alkoholinių gėrimų tiksliai pasakyti negali, neskaičiavo, be to gėrė įvairius gėrimus. Dar buvo alaus skardinėse. Apie 00.05 val. vienas iš bendradarbių atvežė jį į namus. Jis nuėjo ilsėtis, o 2017-10-25 apie 05.00 val., atsikėlė, išgėrė arbatos, nesijautė neblaivus, todėl išvažiavo savo automobiliu „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į sodą, kur statosi namą. Namuose iš ryto alkoholio nevartojo. Jeigu būtų jautęs, kad yra neblaivus, nebūtų sėdęs už vairo. Namuose neturėjo alkotesterio ir negalėjo pasitikrinti blaivumo. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) nepastebėjo priekyje stovinčio automobilio „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nespėjo sustabdyti ir į jį atsitrenkė. Dėl ko įvyko eismo įvykis nežino, neprisimena, buvo streso būsenoje. Po eismo įvykio jis niekur nesišalino, niekur nepajudėjo. Iš karto neišlipo, nes kai atsitrenkė, užsiblokavo durys. Liudytojų nebuvo, buvo tik vairuotojas prie automobilio. Kol laukė policijos pareigūnų, išlipęs apžiūrėjo automobilių pažeidimus ir bendravo su „Škoda“ vairuotoju, net nebuvo minčių pasišalinti. „Škoda“ vairuotojas jokiais sužalojimais nesiskundė, medicininės pagalbos nereikėjo, jis pats įvykio metu nenukentėjo. Iki atvykstant policijos pareigūnams alkoholio nevartojo. Po eismo įvykio, maždaug už 10 minučių atvažiavo policijos pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą alkoholio matuokliu ir nustatė 2,76 promilių girtumą. Po to pristatė jį į priklausomybės ligų centrą. Kraujo duoti jis neatsisakė, bet pasakė, kad turi fobiją adatų dūriams, todėl daktarė pasiūlė alternatyvą, kad duotų šlapimą. Jis sutiko ir pridavė šlapimą. Po mėginio paėmimo, jį pristatė į Kelių policiją. Savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jam nustatytą neblaivumą pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Tai pirmas toks įvykis jo gyvenime. Jau 44 metus vairuoja ir tokio dalyko nepasitaikė. Jis niekada nėra vairavęs neblaivus. Nežino kodėl taip atsitiko, gal pirtis organizmą paveikė. Dėl šio įvykio jau pasimokė, atsisakė alkoholio vartojimo, pats kreipėsi pas gydytojus pagalbos, gydėsi 14 dienų reabilitacijos skyriuje, bendravo su sveikos gyvensenos specialistais, psichologais, kad daugiau tokių įvykių nebūtų. Turi pažymėjimą, kad baigė kursus. Priklausomybės alkoholiui neturėjo, saikingai vartojo, tik mano, kad buvo neteisingas požiūris į alkoholį. Dabar pakeitė nuomonę, daugiau kaip pusę metų alkoholio nevartoja ir pasižada nevartoti ateityje. Dėl to, kas įvyko jaučia didelė kaltę, jam yra gėda, iki šiol jaučiasi prislėgtas. Žalą dėl kito automobilio remonto atlygino, atsiskaitė ir atsiprašė. Jis yra iš dalies darbingas, nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, bet dirba visu etatu (duomenys neskelbtini). Jo pajamos per mėnesį sudaro apie 900 Eur, atskaičius mokesčius. Prašo atleisti jį pagal laidavimą, paskiriant laiduotoja jo seserį. Jis klauso jos nuomonės, sesuo jam yra autoritetas. Abu gyvena Vilniuje, dažnai bendrauja. Prašo nekonfiskuoti automobilio, nes turi negalią ir negali eiti tolimų atstumų, reikia į gimtinę važinėti. Kartu ir seserį paveža, nes ji neturi transporto. Taip pat į sodo sklypą reikia važinėti, kur vyksta statybos. Sūnus nors ir turi automobilį, bet yra užsiėmęs, gyvena su savo šeima, negali jo vežioti. Pasižada dorai gyventi, nevartoti alkoholio. Savo prašymą dėl laidavimo (b. l. 128-129) palaiko, prašo užstato neskirti.
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamoji byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklausta prašymą perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą pateikusi Č. Z. (b. l. 126-127) parodė, kad ji yra V. Z. vyresnė sesuo. Jie kartu augo, padėjo mamai prižiūrėti brolį, kai mirė tėvas. Tuo metu V. buvo 6 metai. Jie gyveno kartu ir Vilniuje, kai jis atvažiavo mokytis. Tarp jų yra geri ir glaudūs ryšiai, dažnai bendrauja telefonu, susitinka į savaitę vieną du kartus. Abu gyvena Vilniuje. Ji gyvena viena, nedirba, gauna pensiją. Apie V. Z. padarytą eismo įvykį žino, bet nesupranta, kaip tai galėjo įvykti, nes V. visada saikingai vartojo alkoholį, niekada nevairuodavo neblaivus. Dažnai į kaimą kartu važinėjo, kur kiti broliai gyvena, niekada nebūdavo tokių dalykų. Po įvykio V. pats ėjo gydytis, kad daugiau taip neatsitiktų, negalvotų apie išgėrimą. Ji pati nevairuoja, nėra teista, nebuvo bausta administracinėmis baudomis. Gal kartą buvo bausta, kai važiavo viešuoju transportu ir nespėjo talonėlio atsižymėti, bet baudą iškart sumokėjo. Brolis labai pergyvena dėl šio įvykio, todėl ji mano, kad jis padarė išvadas. Ji gali daryti broliui teigiamą įtaką, žino, kad jis klausys jos nuomonės ir daugiau nedarys pažeidimų, bus doras pilietis. Prašo neskirti užstato, nes yra senatvės pensininkė, gauna nedidelę pensiją. Kitų pajamų neturi.
Liudytoja A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-10-25 dirbo pagal nustatytą darbo grafiką Vilniaus miesto 5 policijos komisariato teritorijoje, kartu su vyriausiuoju patruliu A. S.. Apie 06.35 val., iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), susidūrė du automobiliai "Toyota", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir "Škoda", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo įtariama, kad "Toyota" vairuotojas yra neblaivus. Atvykus nurodytu adresu, į juos kreipėsi "Škoda" vairuotojas V. M., kuris paaiškino, jog stovint sankryžoje ir laukiant žalio šviesoforo signalo, pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Išlipęs iš automobilio, pastebėjo, kad į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė "Toyota" automobilis, kurio vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus. Bendraujant su "Toyota" vairuotoju V. Z., iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Išlipęs iš automobilio svirduliavo. Patikrinus V. Z. blaivumą alkotesteriu, buvo nustatytas 2,76 promilių girtumas. Vairuotojas V. Z. paaiškino, kad tą dieną vartojo degtinę. Jų akivaizdoje vairuotojas alkoholio nevartojo. V. Z. buvo pristatytas į priklausomybės ligų centrą, o paskui - į KPV tolimesniam aiškinimuisi (b. l. 25).
Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2017-10-25, apie 06.35 val., jis (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso „Swedbank“ lizingui. Privažiavęs (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, sustojo pirmoje eismo juostoje, nes degė raudonas šviesoforo signalas, draudžiantis eismą tiesiai. Priekyje jo jau stovėjo vienas automobilis, todėl jis sustojo už jo, maždaug dviejų metrų atstumu. Jam stovint, maždaug po 5-10 sekundžių, pajuto stiprų smūgį į galinę automobilio dalį. Išlipęs iš automobilio, pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Po susidūrimo, „Toyota“ vairuotojas dar ketino šalintis, važiuodamas atbulas, bet eismo įvykį matę liudininkai jį sustabdė, o jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie eismo įvykį. Sustabdžius „Toyota“ automobilį, iš vairuotojo vietos išlipo pagyvenęs vyras, jis akivaizdžiai buvo neblaivus, jo judesiai nekoordinuoti, jam iš burnos sklido alkoholio kvapas. Automobilyje vairuotojas buvo vienas. Maždaug po 10-15 minučių į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai, kurie patikrinę blaivumą alkotesteriu nustatė „Toyota“ vairuotojui 2,76 promilių girtumą. Vairuotojas iki atvykstant pareigūnams alkoholio, jo akivaizdoje, nevartojo. Pareigūnai „Toyota“ automobilio vairuotoją išvežė į priklausomybės ligų centrą, atlikti kraujo tyrimo, o jis surašė paaiškinimą. Dėl automobilio sugadinimo jam padaryta žala nėra didelė (b. l. 29).
Iš įvykio registracijos kortelės matyti, kad 2017-10-25 06.34 val. V. M. pranešė, jog važiuojant (duomenys neskelbtini) į jo automobilį „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė automobilis „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Pareigūnams patikrinus pranešimą, informacija pasitvirtino. „Toyota“ vairuotojui buvo nustatytas 2,76 promilių girtumas (b. l. 4-5).
Vilniaus apskrities VPK policijos komisariato pareigūnų T. M., A. L. ir M. P. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės dėl V. Z., vairavusio automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukelto eismo įvykio ir vairuotojui nustatyto girtumo. Eismo įvykio metu sužalotų asmenų nebuvo, apgadinti abu automobiliai (b. l. 6-9).
Eismo įvykio schema ir papildomi duomenys apie eismo įvykį patvirtina buvusio eismo įvykio situaciją ir jame dalyvavusių transporto priemonių apgadinimus. Transporto priemonės draustos draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“ (b. l. 10, 11).
VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio "Toyota Avensis", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija 2000-11-14, savininkas - valdytojas yra V. Z. (b. l. 12).
Pagal VšĮ „Emprekis“ informaciją automobilio "Toyota Avensis" (2000 m.) vidutinė kaina Lietuvoje su PVM 2017 m. spalio mėnesį buvo 1580 eurų (b. l. 13).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai patvirtina, kad 2017-10-25 buvo apžiūrėti automobiliai "Škoda Octavia", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei jiems padaryti apgadinimai. Prie apžiūros protokolo pridėta fotolentelė (b. l. 20-23).
Prokurorės O. L. 2017-10-26 nutarimu V. Z. buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2017-10-26 iki 2018-03-26 į automobilį "Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15).
Patikrinimo alkoholio matuokliu “Alcotest 7510” duomenys ir šio prietaiso patikros sertifikatas patvirtina, kad 2017-10-25 06.51 val. V. Z. nustatytas 2,76 promilių girtumas (b. l. 31-32).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 11037/2017(01) nurodyta, kad V. Z. šlapime, paimtame 2017-10-25, 07.35 val., nustatyta mažiausia koncentracija 3,68 promilės etilo alkoholio (b. l. 34).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui, ar apsvaigimui nustatyti akte Nr.1867 nurodyta, jog V. Z. nustatytas sunkus girtumo laipsnis (b. l. 35).
Valstybinės metrologijos tarnybos Matavimo priemonės tipo tyrimo sertifikatas 2011-08-17 Nr. 2383 su naudojimo instrukcija, 2011-08-17 Įsakymas Nr. V-111 dėl alkoholio kiekio iškvėptame ore matuoklio Alcotest 7510 metrologinio įteisinimo, 2017-12-30 UAB "Alkotesteris" direktoriaus M. A. raštas dėl alkotesterio Drager Alcotest 7510 naudojimo instrukcijos patvirtina, kad šis alkotesteris yra patvirtintas ir įrašytas į Lietuvos matavimo priemonių registrą ir leidžiamas naudoti. Alkotesteriu matuojama alkoholio koncentracija iškvėptame ore, o gautas rezultatas konvertuojamas į alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis (etilo alkoholio masė kraujo tūryje) taikant standartinį alkotesterio gamintojo nustatytą koeficientą. Leidžiamos paklaidos alkoholio koncentracija kraujyje ± 0,017 ‰ (iki 1,001 ‰), ± 1,7 % (nuo 1,001 ‰) (b. l. 36-56).
Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus nurodyta, kad V. Z. 2010-2017 m. buvo baustas 7 kartus už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (dėl automobilio stovėjimo ir greičio viršijimo), visas baudas sumokėjęs, eismo įvykio metu turėjo galiojančią nuobaudą. Už vairavimą esant neblaiviam nėra baustas (b. l. 80-87).
V. Z. išduotame vairuotojo pažymėjime nurodyta, kad jis turi teisę vairuoti transporto priemones nuo 1995-11-11 (stažas 22 metai).
AB „Lietuvos draudimas“ 2017-12-07 raštas ir AB „Lietuvos paštas“ mokėjimo kvitai patvirtina, kad V. Z. regreso tvarka atlygino draudimo bendrovei 3074,06 Eur žalą dėl turto sugadinimo (b. l. 122-125).
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamasis V. Z. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2017-10-25 apie 06.34 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį "Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu, liudytojų parodymais, tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio schema, apžiūros protokolais, asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu duomenimis, specialisto išvada, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui, ar apsvaigimui nustatyti aktu, VĮ „Regitra“ duomenimis apie automobilį ir jo savininką, kita bylos medžiaga. Nors iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamajam V. Z. kraujo mėginys nebuvo paimtas, tačiau pagal teismų praktiką apsvaigimo nuo alkoholio faktas gali būti nustatomas ne tik ištyrus asmens kraują, bet ir kitus duomenis, kuriais apibūdinami klinikiniai girtumo požymiai (pvz., baudžiamosios bylos Nr. 1A-924/2012, A-910/2017, 1A-95-149/2017, 2K-2-2005, 2K-237/2009, 2K-237/2012, 2K-431/2017, 2K-121-697/2018). Alkotesterio „Alcotest 7510“ techniniai parametrai patvirtina, kad tikrinant blaivumą šiuo prietaisu yra matuojama alkoholio koncentracija iškvėptame ore, o gautas rezultatas konvertuojamas į alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis (etilo alkoholio masė kraujo tūryje). Atsižvelgiant į tai, kad viena iš priemonių apsvaigimo nuo alkoholio faktui nustatyti yra alkoholio matuoklis, teismas daro išvadą, jog V. Z. tinkamai nustatytas 2,76 promilių girtumas vairuojant transporto priemonę. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, todėl yra kvalifikuoti teisingai.
Kaltinamojo V. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Dėl laidavimo
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir laiduotoja paskirti jo seserį Č. Z., kuri pateikė rašytinį prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato (b. l. 126-127).
Prokuroras prieštaravo tokiam prašymui, nes mano, jog kaltinamasis nebuvo nuoširdus ir sąžiningas, nenurodė tiksliai, kiek alkoholio išgėrė, teigė, kad būdamas sunkaus girtumo laipsnio jautėsi labai gerai, todėl ir sėdo už vairo, tačiau moksliškai įrodyta, kad esant sunkaus girtumo negalima jaustis gerai. Be to, pagal liudytojo parodymus V. Z. po eismo įvykio bandė šalintis iš įvykio vietos važiuodamas atbulas, bet eismo įvykį matę kiti liudininkai jį sustabdė. Taip pat V. Z. atsisakė duoti kraujo mėginį. Ši aplinkybė parodo, kad jis nepadėjo pilnai atskleisti nusikalstamos veikos. Kaltinamasis, būdamas sunkaus girtumo laipsnio sukėlė eismo įvykį, padarė žalą ir tik laimingo atsitikimo dėka buvo išvengta sunkių negrįžtamų pasekmių. V. Z. yra brandi ir susiformavusi asmenybė, todėl mažai tikėtina, kad kažkas darys jam teigiamą įtaką.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1-3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-51/2010).
Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamasis V. Z. dirba, yra neteistas, nusikalto pirmą kartą, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuris yra daugiau atsitiktinio pobūdžio. Naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, nuo pat tyrimo pradžios savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, darbdavio ir artimųjų charakterizuojamas teigiamai, žalą dėl apgadinto kito automobilio draudimo bendrovei atlygino, iki nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka buvo baustas, tačiau šiurkščių KET pažeidimų nebuvo padaręs, nėra piktybinis pažeidėjas, baudas sumokėjo. Po eismo įvykio buvo atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, savanoriškai gydėsi Vilniaus priklausomybės ligų centre (b. l. 80-87, 91-94). Kaltinamasis yra brandaus amžiaus, turi neįgalumą, teigia supratęs savo kaltę ir labai išgyvena, jau padarė išvadas, visiškai atsisakė alkoholio vartojimo ir pakeitė požiūrį, daugiau taip nesielgs, pasižada būti doru piliečiu, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Nors prokuroras netiki kaltinamojo V. Z. nuoširdumu, tačiau teismas mano, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų ir padarė atitinkamas išvadas, išgyvena dėl įvykio, pats ėmėsi veiksmų, kad daugiau tokie dalykai nepasikartotų – savanoriškai gydėsi priklausomybės ligų centre, išklausė kursus apie alkoholio žalą žmogaus sveikatai, atlygino padarytą turtinę žalą. Tai, kad jis tiksliai nepasakė kiek alkoholio išgėrė negali būti laikoma nesąžiningumu, nes kaip paaiškino, draugo gimtadienį šventė pirtyje, vartojo įvairius alkoholinius gėrimus, todėl negali tiksliai prisiminti išgerto alkoholio kiekio. Kaltinamojo paaiškinimai, jog būdamas neblaivus jautėsi gerai yra daugiau subjektyvus dalykas ir sudėtinga įvertinti tikrąją jo savijautą prieš sėdant už automobilio vairo. Vertinant aplinkybę dėl bandymo šalintis iš eismo įvykio vietos pažymėtina, kad ši aplinkybė nebuvo nurodyta kaltinime, V. Z. nebuvo baustas administracine tvarka dėl pasišalinimo ar bandymo pasišalinti. Bandymą šalintis nurodė tik vienas liudytojas – automobilio „Škoda“, į kurį atsitrenkė V. Z. „Toyota“ automobilis, vairuotojas. Jokių kitų liudytojų, kurie matė bandymą pasišalinti ir kaltininką sulaikė, byloje nėra. Tokie liudytojai nebuvo apklausti tyrimo metu. Dėl atsisakymo duoti kraujo mėginį kaltinamasis paaiškino, kad turi fobiją adatų dūriams ir patvirtino, kad pripažįsta alkotesteriu jam nustatytą girtumą. V. Z. viso proceso metu savo kaltę pripažino, davė nuoseklius parodymus, jų nekeitė, taip padėdamas greičiau ištirti nusikalstamą veiką. Nors V. Z. yra brandi ir susiformavusi asmenybė, tačiau šiuo požiūriu tai negali būti kliūtis atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Amžius negali būti priežastis netaikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto. V. Z. sesuo Č. Z. sutinka būti laiduotoja, yra vyresnė už kaltinamąjį, jie abu gyvena Vilniuje, dažnai bendrauja, santykiai geri. Anksčiau kartu gyveno, jai, kaip vyresnei seseriai teko dalyvauti brolio auklėjime. Ji teigia, kad V. Z. atsižvelgia į jos nuomonę, brolio padarytą nusikalstamą veiką ji vertina blogai ir daugiau, kaip netikėtumą, kadangi anksčiau tokių dalykų niekada nėra buvę. Č. Z. nedirba, yra senatvės pensininkė, gauna nedidelę pensiją, įsiskolinimų neturi, neteista, nėra bausta už administracinius nusižengimus (b. l. 132-135, 145). Ji sutinka būti laiduotoja ir daryti kaltinamajam teigiamą įtaką.
Teismas, įvertinęs Č. Z. asmenybę, jos požiūrį į kaltinamojo V. Z. elgesį, palaikomus giminystės ryšius, turtinę padėtį (nedirba, yra senatvės pensininkė), mano, kad ji, kaip vyresnė sesuo, turinti didesnę gyvenimo patirtį, gali daryti V. Z. teigiamą įtaką, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, todėl yra verta teismo pasitikėjimo bei gali būti paskirta laiduotoja. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra visos būtinos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, leidžiančios atleisti kaltinamąjį V. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant dviejų metų laidavimo terminą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pagal teismų praktiką dėl padarytų BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės.
Kaltinamasis V. Z. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad V. Z. vairuodamas neblaivus padarė vieną iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, vairavo transporto priemonę būdamas sunkaus girtumo laipsnio, eismo įvykio metu sugadino svetimą turtą, tačiau tokį pažeidimą padarė pirmą kartą, nusikaltimas yra nesunkus, dėl paimto vairuotojo pažymėjimo faktiškai negali vairuoti transporto priemonių beveik 7 mėnesius (nuo 2017-10-25), todėl vairavimo teisės atėmimo terminas nustatomas mažesnis nei siūlė prokuroras, t. y. 2 metams 3 mėnesiams.
Prokuroras taip pat prašo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti kaltinamajam priklausantį automobilį, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str.). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių numatytas ir turto konfiskavimas. Kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai (kasacinės nutartys Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-51-699/2018). Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, asmeniui baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-118-511/2018).
Kaip matyti iš bylos duomenų, automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso kaltinamajam V. Z.. Atsižvelgiant į tai, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. Z. nebuvo paskirti papildomi turtinio pobūdžio suvaržymai, o visuomenės interesui užtikrinti turi būti siekiama realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad jis patirtų savo neteisėto elgesio neigiamas pasekmes, kurios atgrasytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir tarnautų kaip prevencinė priemonė, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, automobilis, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, turi būti konfiskuotas. Išimtinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kad turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) teisinė priemonė padarytam teisės pažeidimui, byloje nėra. Tai, kad V. Z. turi neįgalumą, teismas nelaiko išimtine aplinkybe, nes nėra duomenų, kad dėl neįgalumo automobilis jam gyvybiškai reikalingas. Be to, kaltinamasis gyvena ir dirba Vilniaus mieste, kur susisiekimo viešuoju transportu infrastruktūra yra gerai išvystyta, jis gali nuvažiuoti į darbą, gydymo įstaigas. Mažamečių vaikų ar kitų išlaikytinių, kuriems automobilis būtų vienintelė transporto priemonė, neturi.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-12 nutartimi buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas nuo 2018-04-12 iki 2018-07-12 į V. Z. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant ją valdyti ir disponuoti, paliekant teisę naudotis (b. l. 109-110). Turto saugotoju paskirtas automobilio savininkas V. Z.. Todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą automobilį taikytinas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu 2017-10-25 V. Z. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 75), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina ir vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273, 297-298, 303-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. Z., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos Č. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti V. Z. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę -uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 3 (tris) mėnesius.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti V. Z. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti V. Z. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir perduoti šį dokumentą VĮ „Regitra“.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti Č. Z., kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.