Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-4817-484/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-06-26
Bylos Nr.: eI3-4817-484/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-10031-2023-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ina Kirkutienė, Arūnas Kaminskas, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus laidojimo namai“
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos

Kategorijos

3.3Administracinių paslaugų teikimas
24.7Kiti su vietos savivalda susiję klausimai
55.1.1Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas

Administracinė byla Nr. eI3-4817-484/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10031-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3; 24.7; 55.1.1

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 26 d.Vilnius

Regionų apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus laidojimo namai“ atstovams J. Č. ir advokatei I. B.,

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei L. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus laidojimo namai“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus laidojimo namai“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino 2023 m. gruodžio 22 d., prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Licencijavimo ir leidimų skyriaus 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. A256-1569/23(2.3.2.1-LIC neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB „Vilniaus laidojimo namai“ prašymą išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2023 m. lapkričio 22 d. patikslintą išorinės reklamos projektą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodo, kad UAB „Vilniaus laidojimo namai“ yra laidojimo paslaugas teikianti įmonė, kuri, be kita ko, prekiauja ir laidojimo (ritualinėmis) prekėmis. Bendrovė 2023 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu leisti įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2023 m. lapkričio 22 d. pateiktą patikslintą išorinės reklamos įrengimo projektą.

Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, paaiškina, kad iškaboje teksto „VILNIAUS LAIDOJIMO NAMAI“ naudojimas yra itin aktualus Bendrovei, nes šis prekės ženklas yra ir Bendrovės oficialus pavadinimas, kuris pozicionuoja Bendrovę rinkoje ne tik kaip paslaugų teikėją, bet ir ritualinių prekių pardavėją. Teigia, kad Bendrovė turi teisę savo veikloje naudoti oficialų Bendrovės pavadinimą „VILNIAUS LAIDOJIMO NAMAI“, šiuo atveju nurodyti potencialiems prekių (ne paslaugų) pirkėjams, apsilankysiantiems naujoje Bendrovės parduotuvėje (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos tvirtinimu, iškabos įrengimas ant pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), neklaidins vartotojų dėl parduotuvėje vykdomos veiklos, nes parduotuvėje šarvojimo paslaugos neteikiamos. Pažymi, kad šarvojimo paslaugas Bendrovė teikia kitose tiek Bendrovei, tiek kitoms įmonėms priklausančiose patalpose.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su Administracijos išvada, kad išorinė reklama „VILNIAUS LAIDOJIMO NAMAI“ turi klaidinančios reklamos požymių, nes, anot pareiškėjos, iškaboje yra naudojamas pareiškėjai priklausantis žodinis prekės ženklas „VILNIAUS LAIDOJIMO NAMAI“, kuris yra atpažįstamas vartotojų ir žinomas rinkoje; iškaboje naudojamas pareiškėjos pavadinimas UAB „Vilniaus laidojimo namai“; iškaboje yra aiškiai nurodoma, kad pastate bus vykdoma prekyba – „Prekyba laidojimo (ritualinėmis) prekėmis“; pareiškėja turi teisę verstis prekybos veikla – turi teisę prekiauti laidojimo (ritualinėmis) prekėmis; patalpos yra prekybos paskirties; Bendrovės internetiniame tinklalapyje kontaktų skiltyje aiškiai ir visiems suprantamai nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra administracija ir parduotuvė, kurioje priimami užsakymai. Pareiškėjos pateiktame 2023 m. lapkričio 22 d. patikslintame išorinės reklamos projekte yra naudojamas tiek juridinio asmens pavadinimas, tiek prekės ženklas, kas yra leidžiama Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – Reklamos įstatymas) ir jo nepažeidžia.

Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį, kad Bendrovė Administracijai pateikė visus dokumentus, numatytus Išorinės reklamos įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2018 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 4-371 redakcija), 21 punkte.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, Administracija, priimdama skundžiamą Sprendimą, nenustatė, kad pareiškėjos prašoma įrengti išorinė reklama neatitinka Reklamos įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nustatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų. Sprendimas atsisakyti išduoti licenciją išorinei reklamai įrengti yra priimtas formaliai, iš esmės yra nemotyvuotas, neobjektyvus ir dėl to nepagrįstas. Administracija Bendrovės prašymo iš esmės nenagrinėjo, apsiribodama abstrakčiu nurodymu, jog Bendrovė neįvertino Komisijos išorinės reklamos projektui vertinti 2023 m. spalio 17 d. protokolo Nr. A16-1495/23(2.1.43E-LIC) išvadų.

Pareiškėjos manymu, Sprendimas yra diskriminacinio pobūdžio. Bendrovė skunde pateikia pavyzdžius kai, esant analogiškoms aplinkybėms, kitų ūkio subjektų atžvilgiu Administracija priėmė palankius sprendimus.

Tvirtina, kad Administracija, nagrinėdama Bendrovės prašymą dėl išorinės reklamos išdavimo, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) įtvirtintus įstatymo viršenybės, išsamumo, lygiateisiškumo ir objektyvumo principus, o priimtas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio (skunde nurodytas 8 straipsnis) reikalavimų.

Šalies argumentai

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad ant pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), jau yra įrengta iškaba, kuriai įrengti leidimą prašo išduoti pareiškėja. Minima iškaba „VILNIAUS LAIDOJIMO NAMAI“ informuoja apie laidojimo namus, tačiau, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pastatas yra prekybos paskirties ir jame šarvojimo/laidojimo paslaugos neteikiamos.

Atsakovės teigimu, prekybos paskirties pastato pavadinimas laidojimo namais suponuoja ne apie prekybos, o apie visiškai kitos veiklos rūšies – laidojimo paslaugų teikimą, todėl Išorinės vaizdinės reklamos projekte nurodytas ir ant pastato jau faktiškai įrengtas užrašas „VILNIAUS LAIDOJIMO NAMAI“ yra klaidinantis.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjos skundo argumentu, jog iškaboje yra aiškiai nurodyta, kad pastate bus vykdoma prekyba, kadangi iškaboje ne tik tiesiogiai nenurodyta apie prekybos veiklą (parduotuvę), tačiau ir iškabos turinys nesudaro pagrindo netiesiogiai numanyti, kad pastate bus vykdoma tokia veikla.

Atsakovė atsiliepime pažymi, kad žodžių junginys „Vilniaus laidojimo namai“ nėra įregistruotas kaip išimtinai pareiškėjos nuosavybė, todėl, anot atsakovės, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjos pavadinimas UAB „Vilniaus laidojimo namai“ sutampa su iškabos tekstu „VILNIAUS LAIDOJIMO NAMAI“, nėra pakankamas pagrindas leisti pareiškėjai įrengti išorinę reklamą, kadangi tokia reklama yra klaidinanti.

Atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalimi, tvirtina, kad sąvoka „laidojimo namai“ aiškiai suponuoja tik laidojimo paslaugų (žmogaus palaikų laikymo, paruošimo šarvoti, šarvojimo ir pan.) veiklą, o ne prekybą (parduotuvę), dėl ko Administracijos vertinimu, iškaba, pristatanti pastatą kaip laidojimo namus, kai juose nėra (negali būti) teikiamos laidojimo paslaugos, o vykdoma visai kito pobūdžio veikla (prekyba), yra klaidinanti ir neatitinka Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 3 punkto reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime pažymi, kad pareiškėja keturis kartus teikė Administracijai prašymus dėl iškabos „VILNIAUS LAIDOJIMO NAMAI“ įrengimo, tačiau gavusi neigiamus sprendimus, kiekvienu atveju principingai nekoregavo Išorinės reklamos įrengimo projekto sprendinių taip, kad iškabos tekstas atspindėtų pastate vykdomą veiklą ir neklaidintų vartotojų, o pakartotinai teikė analogiškos iškabos projektus bei siekė įtikinti Administraciją priimti pareiškėjai palankų sprendimą. Toks pareiškėjos elgesys, atsakovės vertinimu, koreliuoja su aplinkybe, kad ant pastato jau nuo 2021 metų yra iškaba su užrašu „VILNIAUS LAIDOJIMO NAMAI“ ir pareiškėja siekia ne gauti leidimą įrengti išorinę reklamą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus ir viešąjį interesą, o tiesiog įteisinti jau ne vienerius metus ant pastato be leidimo įrengtą iškabą, kurios pareiškėja nenori ir(ar) neketina nukabinti.

Atsakovė atsiliepime atkreipia dėmesį, kad pagal pareiškėjos 2023 m. lapkričio 22 d. pateiktą Išorinės reklamos įrengimo projektą, pareiškėjos pageidaujamą iškabą sudaro trys žodžiai „VILNIAUS LAIDOJIMO NAMAI“, tuo tarpu tik Išorinės reklamos įrengimo projekto lape Nr. 5 nurodoma, kad ant pastato šoninio lango numatytas priklijuoti lipdukas apie vykdomą prekybą „PREKYBA LAIDOJIMO (RITUALINĖMIS) PREKĖMIS“. Atsakovė pabrėžia, kad toks lipdukas šiuo atveju projektuojamas tik ant šoninės pastato sienos stiklo ir itin mažomis raidėmis, todėl neabejotinai galės būti pastebėtas nebent tik į pastatą faktiškai įeinančių žmonių bei bus užgožtas ant pastato priekinės ir šoninės sienos projektuojamos iškabos su didelėmis raidėmis, kuri bus matoma iš toli ir į kurią pirmiausia bus atkreipiamas dėmesys praeinant/pravažiuojant pro pastatą, taip pat iš aplink esančių daugiabučių gyvenamųjų namų langų. Atsakovė tvirtina, kad pareiškėja principingai nekeisdama pačios iškabos esmės ir iškaboje nesant jokia forma pateikiamo žodžio „parduotuvė“, „prekyba“ ar pan., kuris būtų siejamas būtent su prekių pardavimu, o ne paslaugų teikimu, pareiškėjos teiginiai, neva „iškaboje yra aiškiai nurodoma, kad pastate bus vykdoma prekyba“ yra iš esmės neatitinkantys tikrovės.

Atsiliepdama į pareiškėjos skundo argumentus dėl prekės ženklo įregistravimo ir teisės jį naudoti iškaboje, atsakovė pastebėti, kad Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre yra įregistruotas tik pareiškėjai priklausantis grafinis prekės ženklas (reg. Nr. 78296 ). Pareiškėja, nors skunde ir teigia siekianti iškaboje naudoti jai priklausantį prekės ženklą, faktiškai yra nukrypusi nuo įregistruoto grafinio prekės ženklo vaizdo. Atsakovės teigimu, žodinis prekės ženklas „VILNIAUS LAIDOJIMO NAMAI“ apskritai nėra įregistruotas.

Atsiliepimas

Atsakovės tvirtinimu, Administracijos Sprendime jo priėmimo motyvai buvo nurodyti glaustai, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja teikė Administracijai ne pirmą tokio pobūdžio prašymą ir dėl identiško prašymo Komisija išorinės reklamos projektui vertinti jau buvo nurodžiusi pareiškėjai jo netenkinimo motyvus. Pabrėžia, kad skundžiamame Administracijos Sprendime buvo padaryta nuoroda į Komisijos 2023 m. spalio 17 d. posėdžio metu išsakytus argumentus, o 2023 m. spalio 17 d. posėdžio protokolo išrašas buvo pareiškėjai pateiktas 2023 m. spalio 23 d. raštu, kurį pareiškėja gavo ir Administracijos 2023 m. spalio 23 d. sprendimo neskundė. Todėl atsakovė teigia, kad pareiškėjai neigiamo sprendimo priėmimo motyvai yra žinomi.

Administracija pažymi, jog prašymai dėl leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiami individualiai, vertinant konkretaus prašymo pagrįstumą bei išorinės reklamos įrenginio (šiuo atveju – iškabos) atitiktį teisės aktų reikalavimams. Jokie leidimai įrengti išorinę reklamą nėra Administracijos išduodami pagal analogiją, kaip nurodo pareiškėja, kadangi net iš pirmo žvilgsnio panašių situacijų faktinės aplinkybės dažnu atveju yra skirtingos, dėl ko ir priimami skirtingi sprendimai, kurie jokiu būdu negali būti vertinami kaip vieno ar kito subjekto diskriminavimas.

Subjektyvus pareiškėjos nesutikimas su jos atžvilgiu priimtu Sprendimu ir pageidavimas, kad sprendimas būtų buvęs priimtas kitoks, anot atsakovės, savaime nesudaro pagrindo laikyti šį Sprendimą nepagrįstu ar neteisėtu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai skundą prašė tenkinti remdamiesi skunde nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdyje su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. A256-1569/23(2.3.2.1-LIC) neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja UAB „Vilniaus laidojimo namai“ 2023 m. birželio 9 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymu Bendrovė Administracijai pateikė UAB „Arfix“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. parengtą Išorinės vaizdinės reklamos projektą, kuriuo suprojektuota iškaba „VILNIAUS LAIDOJIMO NAMAI LIGAMIS“.

Vilniaus miesto savivaldybės meras 2023 m. birželio 23 d. sprendimu atsisakė Bendrovei išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą, ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Sprendimą motyvavo tuo, jog išorinė reklama turi klaidinančios reklamos požymių, nes pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis yra prekybos, o išorinės reklamos įrenginiu būtų skleidžiama informacija apie pastatą kaip laidojimo namus.

Pareiškėja 2023 m. birželio 29 d. pakartotinai kreipėsi į Administraciją su prašymu išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pateikdama UAB „Arfix” 2023 m. birželio 27 d. parengtą Išorinės vaizdinės reklamos projektą, kuriuo ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), suprojektuota iškaba „VILNIAUS LAIDOJIMO NAMAI LIGAMIS“, numatant, kad ant šoninės pastato sienos stiklo bus užklijuotas lipdukas „PREKYBA LAIDOJIMO (RITUALINĖMIS) PREKĖMIS“.

Vilniaus miesto savivaldybės meras 2023 m. liepos 13 d. sprendimu Bendrovės prašymą dėl leidimo įrengti išorinę reklamą ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Arfix” 2023 m. birželio 27 d. parengtą Išorinės vaizdinės reklamos projektą išduoti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad išorinė reklama turi klaidinančios reklamos požymių.

Pareiškėja 2023 m. spalio 4 d. pakartotinai kreipėsi į Administraciją su prašymu išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Arfix” 2023 m. birželio 27 d. parengtą Išorinės vaizdinės reklamos projektą, pateikdama papildomus paaiškinimus ir išrašą iš Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro.

Administracijos Licencijavimo ir leidimų skyrius 2023 m. spalio 23 d. raštu informavo pareiškėją, kad jos 2023 m. spalio 4 d. prašymas buvo apsvarstytas Komisijoje išorinės reklamos projektui vertinti (toliau – Komisija) 2023 m. spalio 17 d. posėdyje ir kad Komisijos posėdyje buvo priimtas sprendimas neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą.

Pareiškėja 2023 m. lapkričio 22 d. pakartotinai kreipėsi į Administraciją su prašymu išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Arfix” 2023 m. birželio 27 d. parengtą Išorinės vaizdinės reklamos projektą, kuriuo ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), suprojektuota iškaba „VILNIAUS LAIDOJIMO NAMAI UAB“.

Vilniaus miesto administracijos Licencijavimo ir leidimų skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. liepos 19 d. potvarkio Nr. 955-535/23 „Dėl Licencijavimo ir leidimų skyriaus vedėjo įgaliojimų“ 1.6 papunkčiu ir atsižvelgdamas į Komisijos išorinės reklamos projektui vertinti 2023 m. lapkričio 28 d. posėdžio protokolą Nr.A16-1707/23(2.1.43E-LIC), 2023 m. gruodžio 1 d. priėmė sprendimą Nr. A256-1569/23(2.3.2.1-LIC), kuriuo nusprendė neišduoti UAB „Vilniaus laidojimo namai“ leidimo įrengti išorinę reklamą ant pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2023 m. lapkričio 22 d. pateiktą prašymą ir Išorinės reklamos įrengimo projektą, kuriuo suprojektuota iškaba „VILNIAUS LAIDOJIMO NAMAI UAB. PREKYBA LAIDOJIMO (RITUALINĖMIS) PREKĖMIS“. Sprendimą motyvavo tuo, jog Bendrovė iš esmės neatsižvelgė į Komisijos išorinės reklamos projektui vertinti 2023 m. spalio 17 d. posėdyje išsakytas pastabas pagal identišką 2023 m. spalio 6 d. (paraiškos Nr. E609-1043/23) projektą „VILNIAUS LAIDOJIMO NAMAI LIGAMIS. PREKYBA LAIDOJIMO (RITUALINĖMIS) PREKĖMIS“, nes projektas pakeistas tik tiek, kiek keitėsi įmonės pavadinimas.

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d.), Išorinės reklamos įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 „Dėl Išorinės reklamos įrengimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 405 „Dėl Išorinės reklamos įrengimo tipinių taisyklių patvirtinimo“ ir jį keitusių įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ (toliau – Taisyklės) nuostatos.

Išorinės reklamos įrengimo reikalavimus reglamentuoja Reklamos įstatymo 12 straipsnis. Šio straipsnio 7 dalyje (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d.) įtvirtinta, kad leidimus išduoda, apie galimą leidimų galiojimo panaikinimą įspėja, leidimų galiojimą panaikina savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, meras arba jo įgaliota savivaldybės administracija (toliau – leidimą išduodanti institucija), vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis.

Leidimo neišdavimo pagrindai įtvirtinti Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje, kurioje nustatyta, kad leidimas neišduodamas, jeigu: 1) pateikiami ne visi, nevisiškai ar neteisingai užpildyti dokumentai leidimui išduoti arba pateikti neteisingi duomenys ir reklaminės veiklos subjektas neįvykdo leidimus išduodančios institucijos reikalavimo per jos nustatytą terminą pašalinti šiuos trūkumus; 2) numatoma įrengti išorinė reklama neatitinka šiame straipsnyje nustatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų; 3) reklaminės veiklos subjektas nesumoka savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, tarybos nustatytos vietinės rinkliavos, jeigu vietinės rinkliavos nuostatuose nustatyta, kad vietinė rinkliava už leidimo išdavimą turi būti sumokėta prieš išduodant leidimą.

Pagal Taisyklių (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2018 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 4-371 redakcija) 4 punktą išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1–5 dalyse nustatytais išorinės reklamos įrengimo reikalavimais.

Taisyklių 33 punktas numato, jog leidimas neišduodamas Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje nustatytais atvejais.

Iš šio teisinio reglamentavimo seka, kad atsisakymas išduoti leidimą tiek pagal Reklamos įstatymą, tiek pagal Taisykles turi būti grindžiamas tik vienu iš trijų Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje nurodytų pagrindų.

Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo, jame Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje numatyti pagrindai, remiantis kuriais gali būti atsisakoma išduoti leidimą išorinei reklamai įrengti, nenurodyti. Sprendime daroma nuoroda į Komisijos išorinės reklamos projektui vertinti 2023 m. lapkričio 28 d. posėdžio protokolą Nr.A16-1707/23(2.1.43E-LIC).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Komisijos išorinės reklamos projektui vertinti 2023 m. lapkričio 28 d. posėdžio protokolas Nr.A16-1707/23(2.1.43E-LIC) taip pat yra neinformatyvus. Komisijos išorinės reklamos projektui vertinti 2023 m. lapkričio 28 d. posėdžio protokole Nr.A16-1707/23(2.1.43E-LIC) nurodyta tik tiek, kad Komisijos posėdyje buvo svarstoma UAB „Vilniaus laidojimo namai“ (buvęs UAB „Ligamis“) 2023 m. lapkričio 22 d. paraiška Nr. E609-1280/23 gauti leidimą įrengti išorinę reklamą pagal pateiktą projektą „VILNIAUS LAIDOJIMO NAMAI UAB. PREKYBA LAIDOJIMO (RITUALINĖMIS) PREKĖMIS“ ant pastato (duomenys neskelbtini). Komisijos išorinės reklamos projektui vertinti 2023 m. lapkričio 28 d. posėdžio protokole Nr.A16-1707/23(2.1.43E-LIC) nurodyta, kad Komisija nusprendė siūlyti Licencijavimo ir leidimų skyriaus vedėjui neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą, nes iš esmės neatsižvelgta į Komisijos išorinės reklamos projektui vertinti 2023 m. spalio 17 d. posėdyje išsakytas pastabas pagal identišką 2023 m. spalio 6 d. (paraiškos Nr. E609-1043/23) projektą „VILNIAUS LAIDOJIMO NAMAI LIGAMIS. PREKYBA LAIDOJIMO (RITUALINĖMIS) PREKĖMIS“, nes projektas pakeistas tik tiek, kiek keitėsi įmonės pavadinimas. Taip pat nuspręsta siūlyti Bendrovei projektuoti įmonės iškabą prie įėjimo durų.

Vilniaus miesto administracijos Licencijavimo ir leidimų skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. liepos 19 d. potvarkio Nr. 955-535/23 „Dėl Licencijavimo ir leidimų skyriaus vedėjo įgaliojimų“ 1.6 papunkčiu ir atsižvelgdamas į Komisijos išorinės reklamos projektui vertinti 2023 m. spalio 17 d. posėdžio protokolą Nr. A16-1495/23(2.1.43E-LIC), 2023 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą Nr. A256-1372/23(2.3.2.1E-LIC), kuriuo nusprendė neišduoti UAB „LIGAMIS“ leidimo įrengti išorinę reklamą pagal 2023 m. spalio 6 d. pateiktą išorinės reklamos įrengimo projektą „VILNIAUS LAIDOJIMO NAMAI LIGAMIS. PREKYBA LAIDOJIMO (RITUALINĖMIS) PREKĖMIS“ ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Administracijos Licencijavimo ir leidimų skyriaus vedėjas šį sprendimą motyvavo tuo, jog numatoma įrengti išorinė reklama neatitinka Reklamos įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nustatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų.

Komisijos išorinės reklamos projektui vertinti 2023 m. spalio 17 d. posėdžio protokole Nr. A16-1495/23(2.1.43E-LIC), kuris yra Vilniaus miesto administracijos Licencijavimo ir leidimų skyriaus vedėjo 2023 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. A256-1372/23(2.3.2.1E-LIC) neatskiriama dalis, taip pat nurodyta, kad numatoma įrengti išorinė reklama neatitinka Reklamos įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nustatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų.

Be to, Komisijos išorinės reklamos projektui vertinti 2023 m. spalio 17 d. posėdžio protokole Nr. A16-1495/23(2.1.43E-LIC) nurodyta, kad išorinė reklama „VILNIAUS LAIDOJIMO NAMAI „LIGAMIS“ turi klaidinančios reklamos požymių, nes pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis pastato (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis yra prekybos, o uždarosios akcinės bendrovės „Ligamis“ iškabose būtų skleidžiama informacija apie pastatą kaip laidojimo namus. Vadovaujantis Reklamos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, klaidinančia reklama laikoma reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, o, vadovaujantis to paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, klaidinanti reklama yra draudžiama.

Komisijos išorinės reklamos projektui vertinti 2023 m. spalio 17 d. posėdžio protokole Nr. A16-1495/23(2.1.43E-LIC) pažymėta, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, prekybos paskirties pastatai yra skirti didmeninei ir mažmeninei prekybai (parduotuvės, degalinės su prekybos sale, vaistinės, knygynai, prekybos paviljonai ir kiti pastatai), o laidojimo namai priskiriami prie paslaugų paskirties pastatų. Todėl laidojimo paslaugos gali būti teikiamos tik paslaugų paskirties negyvenamuosiuose pastatuose. Atsižvelgdama į tai, Komisija pateikė išvadą, kad numatoma įrengti išorinė reklama, prekybos paskirties pastatą pristatanti kaip laidojimo namus, yra klaidinanti.

Komisija atkreipė dėmesį, kad lipdukas ant stiklo „Prekyba laidojimo (ritualinėmis) prekėmis“ tik dar labiau klaidina, nes visur kitur ant fasadų nurodoma būtent „VILNIAUS LAIDOJIMO NAMAI „LIGAMIS“.

Be to, Komisija vertino, jog pateikti prekės ženklo dokumentai yra klaidinantys, nes UAB „Ligamis“ pateiktame projekte nurodytas prekės ženklas nesutampa su Lietuvos Respublikos patentų biure registruotu prekės ženklu. Komisija pasiūlė Bendrovei projektuoti UAB „LIGAMIS“ iškabą prie įėjimo durų.

Taigi, Vilniaus miesto administracijos Licencijavimo ir leidimų skyriaus vedėjo 2023 m. spalio 23 d. sprendime Nr. A256-1372/23(2.3.2.1E-LIC) ir Komisijos išorinės reklamos projektui vertinti 2023 m. spalio 17 d. posėdžio protokole Nr. A16-1495/23(2.1.43E-LIC), į kuriuos daroma nuoroda skundžiamame Sprendime, atsisakymas išduoti leidimą, grindžiamas Reklamos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 2 straipsnio 11 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi ir 12 straipsnio 5 dalimi.

Reklamos įstatymo 2 straipsnio 1¹ dalyje nurodyta, kad iškaba – ant ar prie reklamos davėjo buveinės pastato arba reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietoje ar prie jos įrengiama speciali išorinės reklamos pateikimo priemonė, ant kurios ar kurioje pateikiama informacija: reklamos davėjo pavadinimas ir (arba) reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas (parduotuvė, viešbutis, kirpykla ir kt.), ir (arba) parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas (avalynė, automobilių remontas ir kt.). Iškaba taip pat laikoma tokios informacijos pateikimo vieta ant reklamos davėjo buveinės arba prekybos ar paslaugų teikimo vietos pastato sienos, langų ar durų. Be nurodytos informacijos, iškaboje gali būti pateikiami prekių ženklas, logotipas, emblema, darbo laikas, reklamos davėjo vardas, pavardė.

Reklamos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti yra klaidinanti reklama.

Pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį draudžiama naudoti klaidinančią reklamą.

Reklamos įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis projektavimą, architektūrą, statybą, kultūros paveldo objektų ir kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą, eismo saugumą ir valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, savivaldybės institucijos patvirtintais išorinės reklamos specialiojo teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, ir (ar) juose nustatytais išorinės reklamos įrengimo reglamentais, o tuo atveju, kai išorinė reklama įrengiama pagal savivaldybės mero patvirtintą tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo projektą, – ir savivaldybės mero patvirtintais tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo reikalavimais.

Nagrinėjamu atveju nei ginčijamame Sprendime, nei Vilniaus miesto administracijos Licencijavimo ir leidimų skyriaus vedėjo 2023 m. spalio 23 d. sprendime Nr. A256-1372/23(2.3.2.1E-LIC) teisės aktai ir dokumentai, įtvirtinti Reklamos įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje, nenurodyti. Tokie dokumentai ir teisės aktai nenurodyti ir Komisijos 2023 m. spalio 17 d. posėdžio protokole Nr. A16-1495/23(2.1.43E-LIC), bei Komisijos 2023 m. lapkričio 28 d. posėdžio protokole Nr.A16-1707/23(2.1.43E-LIC).

Administracija yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais. Pažymėtina, kad institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

Tai reiškia, jog atsakovas privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia (be kita ko) įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų, taip pat ir gero administravimo principo. Bendrieji reikalavimai administraciniam sprendimui yra nustatyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas šį įstatymą yra pažymėjęs, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014).

Administracinis sprendimas turi būti toks, kad būtų aiškus visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pavyzdžiui, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Administracinis teismas yra pripažinęs Viešojo administravimo įstatymo pažeidimu atvejus, kai iš sprendimo nėra aišku, kokia / kokiomis konkrečiai teisės normomis institucija remiasi (2014 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-439/2014).

Teismas taip pat pažymi, kad pareigos motyvuoti individualius administracinius aktus ir nurodyti teisės normas, kuriomis remiantis priimtas ginčo sprendimas, nepaisymas apsunkina administracinio teismo atliekamą tokių aktų teisėtumo patikrą. Viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai. Administracinis teismas, spręsdamas visuomeninius konfliktus, neturi pareigos už viešojo administravimo sistemos subjektą parinkti teisinį kvalifikavimą, bei po to pats tą teisinį kvalifikavimą vertinti (žr. 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014).

Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuolat akcentuoja, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pavyzdžiui, 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr. 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų ne nurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, o galbūt apskritai sutikti ir pripažinti pagrįstu viešojo administravimo sistemos subjekto kad ir neigiamą atsakymą. Atitinkamos kliūtys sudaromos ir teismui, nagrinėjančiam skundus dėl individualių teisės aktų panaikinimo, nes teisiniai ir faktiniai pagrindai yra plečiami, sudaromos prielaidos vis naujų pagrindų teikimui. Taip išplečiamos ir bylos nagrinėjimo ribos, kurias ne visada pavyksta vėliau apibrėžti, kas neretai sąlygoja nepakankamai išsamaus, objektyvaus ir neteisingo sprendimo priėmimą, o viešojo administravimo sistemos subjektams sudaromos prielaidos piktnaudžiauti savo teisėmis bei pareigomis (šiais aspektais žr. 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-714/2013).

Taip pat svarbu, kad kilus administraciniam ginčui dėl atitinkamo individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, ginčijamą aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas teisme negali papildyti skundžiamą aktą naujais (papildomais) kaltinimais ir nurodyti, kad asmuo pažeidė ir kitas teisės normas, kuriomis nebuvo grindžiamas ginčijamas administracinis aktas (2014 m. spalio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-2020/2014). Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (2013 m. birželio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (2014 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).

Ginčijamame Sprendime, kuriuo atsisakyta išduoti Bendrovei leidimą įrengti išorinę reklamą pagal Bendrovės 2023 m. lapkričio 22 d. pateiktą prašymą ir Išorinės reklamos įrengimo projektą, kuriuo suprojektuota iškaba „VILNIAUS LAIDOJIMO NAMAI UAB. PREKYBA LAIDOJIMO (RITUALINĖMIS) PREKĖMIS“, teisinis tokio atsisakymo pagrindas, numatytas Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje, nenurodytas.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad leidimo įrengti išorinę reklamą ir elektroninio leidimo įrengti tipinę išorinę reklamą išdavimo, įspėjimo apie galimą leidimo ir e. leidimo galiojimo panaikinimą ir leidimų galiojimo panaikinimo tvarką Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje nustato Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 30-670/19 „Dėl Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ (toliau – Aprašas).

Aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. gruodžio 11 d.) 24 punkte taip pat nustatyta, kad leidimai neišduodami Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje nustatytais atvejais.

Teismas, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams.

Todėl pareiškėjos skundas tenkinamas, o ginčijamas Sprendimas panaikinamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, įpareigojant Vilniaus miesto savivaldybės administraciją Bendrovės 2023 m. lapkričio 22 d. prašymą išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Arfix” 2023 m. birželio 27 d. parengtą Išorinės vaizdinės reklamos projektą, kuriuo ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), suprojektuota iškaba „VILNIAUS LAIDOJIMO NAMAI UAB. PREKYBA LAIDOJIMO (RITUALINĖMIS) PREKĖMIS“, išnagrinėti iš naujo ir dėl jo priimti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas atitinkantį sprendimą (ABTĮ 88 straipsnis 2 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie bylos baigčiai jokios reikšmės neturi ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėja. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja 2024 m. gegužės 21 d. pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovės jos naudai 2 153,80 Eur išlaidų, patirtų teisinei pagalbai šioje byloje apmokėti, ir 22,50 Eur žyminio mokesčio.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju šiuo teismo sprendimu pareiškėjos skundas tenkinamas, todėl ji įgijo teisę į byloje patirtų išlaidų atlyginimą.

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacija) (nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintas pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sąrašas ir maksimalūs užmokesčio dydžiai. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento (dabartinė Valstybės duomenų agentūra) skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Byloje nustatyta, kad pareiškėją byloje pagal 2023 m. rugpjūčio 30 d. sudarytą sutartį dėl teisinių paslaugų atstovavo advokatų profesinė bendrijos (toliau – APB) „Intra lex“ advokatai D. B. ir I. B.

Pareiškėja kartu su prašymu pateikė 2023 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADB 0792 ir 2023 m. lapkričio 22 d. mokėjimo nurodymą, kurie patvirtina, kad už dokumentų analizę, teisines konsultacijas, skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos licencijavimo ir leidimų skyriaus 2023 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. A2561372/23(2.3.2.1E-LIC) parengimą pareiškėja patyrė 1 500,40 Eur išlaidų. Pareiškėja prašyme taip pat paaiškino, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja advokatų kontorai parengus skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos licencijavimo ir leidimų skyriaus 2023 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. A256 1372/23(2.3.2.1E-LIC) nusprendė jo neteikti, o dar kartą teikti atsakovui prašymą dėl leidimo išdavimo, dėl to šis mokėjimas, tarpusavio bendru sutarimu, buvo užskaitytas už skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos licencijavimo ir leidimų skyriaus 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimo neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą Nr. A256-1569/23(2.3.2.1-LIC) parengimą.

Pažymėtina, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką nagrinėjamu atveju dokumentų analizė, teisinės konsultacijos yra laikytinos vienos rūšies paslaugos – skundo parengimo dalimi, todėl dėl jų atskirai šiame sprendime nepasisakoma.

Rekomendacijų 8.2 punktas nustato, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 2,5 koeficientą, kurio pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Byloje nustatyta, kad skundas teismui paduotas 2023 m. gruodžio 21 d., kuris patikslintas 2023 m. gruodžio 22 d., todėl aktualus Valstybės duomenų agentūros skelbiamas 2023 m. II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 2000,10 Eur. Pareiškėjos patirtų išlaidų už skundo parengimą suma 1 500,40 Eur neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra adekvati ir teisinga, todėl visa apimtimi priteistina pareiškėjai iš atsakovės.

Pareiškėja taip pat pateikė 2024 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADB 0871, kuri apmokėta 2024 m. gegužės 3 d. mokėjimo nurodymu ir patvirtina, kad ji patyrė 290,40 Eur išlaidų už rašytinių paaiškinimų administracinėje byloje parengimą.

Nustatyta, kad pareiškėjos atstovė 2024 m. gegužės 2 d. į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės į bylą pateiktų papildomų įrodymų, taip pat prašė prijungti įrodymus prie bylos.

Pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 0,4 koeficientą, kurio pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Atsižvelgiant į suteiktos paslaugos laiką yra aktualus 2023 m. IV ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 2 110,30 Eur. Pareiškėjos prašoma priteisti suma už paaiškinimų teismui parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio už šią paslaugą dydžio, yra adekvati, todėl visa priteistina pareiškėjai iš atsakovės.

Pareiškėjos pateikta 2024 m. gegužės 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AIB 0127, kuri apmokėta 2024 m. gegužės 20 d. mokėjimo nurodymu, patvirtina, kad pareiškėja patyrė 363 Eur išlaidų už pasirengimą bei atstovavimą 2024 m. gegužės 22 d. teismo posėdyje.

Rekomendacijų 8.19 papunktyje nustatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 0,1 koeficientą, kurio pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Nustatyta, kad byloje vyko vienas teismo posėdis (2024 m. gegužės 22 d.), kurio trukmė 37 min. Teismo posėdyje pareiškėją atstovavo advokatė I. B. Pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje bendrai užėmė 3 val. advokatės darbo laiko.

Atsižvelgiant į suteiktų paslaugų laiką aktualus 2023 m. IV ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 2 110,30 Eur. Pareiškėjos prašoma priteisti suma už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje – 363 Eur neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl visa apimtimi priteistina pareiškėjai iš atsakovės.

Byloje taip pat pateiktas 2023 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1220094349369, kuris patvirtina 22,50 Eur žyminio mokesčio už skundą sumokėjimą. Tenkinant skundą, ši suma priteistina pareiškėjai iš atsakovės.

Taigi, tenkinant pareiškėjos prašymą, iš viso jos naudai iš atsakovės priteistina 2 176,30 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus laidojimo namai“ skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Licencijavimo ir leidimų skyriaus vedėjo 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. A256-1569/23(2.3.2.1-LIC neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus laidojimo namai“ 2023 m. lapkričio 22 d. prašymą išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Arfix” 2023 m. birželio 27 d. parengtą Išorinės vaizdinės reklamos projektą, kuriuo ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), suprojektuota iškaba „VILNIAUS LAIDOJIMO NAMAI UAB. PREKYBA LAIDOJIMO (RITUALINĖMIS) PREKĖMIS“, išnagrinėti iš naujo.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus laidojimo namai“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti.

Priteisti uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus laidojimo namai“ naudai iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2176,30 Eur (du tūkstančius šimtą septyniasdešimt šešis eurus ir trisdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičArūnas KaminskasIna Kirkutienė