- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-16
- Bylos Nr.
- eAS-735-463/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03692-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Jolanta Malijauskienė (pirm.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 43.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), prašydamas panaikinti ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą, ir įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti Kalėjimų departamento (duomenys neskelbtini) komisijos pirmininko J. K. 2022 m. rugpjūčio 4 d. prašymą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rusėjo 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo panaikinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą, kuriuo konstatuota, jog pavedimas E. G., kaip komisijos nariui, yra nepagrįstas. Teismas sprendė, kad sprendimas priimtas E. G. atžvilgiu. Teismas vertino, kad ginčijamas aktas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, nelemia pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų, sprendime nesuformuluotos pareiškėjui privalomos elgesio taisyklės. Teismas nurodė, kad skundžiamu sprendimu nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisių ar pareigų pareiškėjui, t. y. sprendimas tiesiogiai nesukuria pareiškėjui teisių ar pareigų, juo pareiškėjui nėra pritaikomos poveikio priemonės. Atsisakius priimti pagrindinį reikalavimą, atsisakyta priimti ir reikalavimą dėl įpareigojimo.
III.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atskirojo skundo parengimu.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde nurodoma, kad pareiškėjas yra ne J. K., kaip netinkamai nurodė pirmosios instancijos teismas, o Kalėjimų departamento (duomenys neskelbtini) komisijos (toliau – ir Komisija) pirmininkas J. K., kuris negalėdamas įgyvendinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr.V-103 patvirtintų Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų etikos komisijos nuostatuose įtvirtintų pirmininko funkcijų, Kalėjimų departamento direktoriui pateikė du atskirus prašymus – taikyti Komisijos nariui E. G. tarnybinę atsakomybę ir įpareigoti jį atlikti paskirtas pareigas. Pareiškėjas pažymi, kad Komisijos pirmininkas pavedė Komisijos nariui E. G. parengti Komisijos sprendimo projektą, o pastarasis tai daryti atsisakė. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, ginčijamu sprendimu neteisėtai įsikišo į Komisijos pirmininko procesinę veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad teismas netinkamai identifikavo pareiškėją, buvo nepagrįstai atsisakyta priimti skundą. Pareiškėjas nurodo atsakovo sprendimą ginčijęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu, t. y. kaip priimtą viršijant nustatytą kompetenciją ir veikiant ultra vires, taip pat VAĮ 10 straipsnio 5 dalies pagrindu. Pareiškėjas akcentuoja, kad skundo priėmimo stadijoje neturi būti vertinamos materialiojo pobūdžio aplinkybės. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad teismo atsisakymas priimti nagrinėti reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra visiškai nemotyvuotas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą teisėtumas ir pagrįstumas.
Savo skunde teismui pareiškėjas nurodė, kad vykdydamas Komisijos pirmininko funkcijas paskyrė Komisijos posėdį ir pavedė komisijos nariui E. G. parengti sprendimo projektą nagrinėjamu klausimu bei pateikti jį Komisijos nariams, taip pat pareikalauti paaiškinimų iš 2021 m. lapkričio 16 d. instruktaže buvusių pareigūnų, tačiau minėtas Komisijos narys nurodė sprendimo projekto nerengsiantis. Pareiškėjas paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių V. K., prašydamas taikyti Komisijos nariui E. G. tarnybinę atsakomybę ir įpareigoti atlikti paskirtas pareigas. Šioje byloje ginčijamu sprendimu J. K. 2022 m. rugpjūčio 4 d. prašymas atmestas, nurodant, kad direktoriaus manymu, pavedimas E. G., kaip Komisijos nariui, yra nepagrįstas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas savo ginčijamo akto neteisėtumą grindė jo neatitikimu Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintiems administracinių sprendimų priėmimui keliamais reikalavimais. Pagal šį įstatymą administracinis sprendimas yra teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 5 d.).
Įvertinusi ginčijamo akto turinį teisėjų kolegija sprendžia, kad šis aktas nelaikytinas administraciniu sprendimu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Viešojo administravimo įstatymas numato kelias kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą ir skundą. Su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus vadinamas prašymu (žr. VAĮ 2 str. 10 d.). Skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (VAĮ 2 str. 12 d.).
Atsižvelgdama į faktines šios bylos aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo kreipimasis į Kalėjimų departamento direktorių nebuvo susijęs su jo pažeistomis teisėmis ar teisėtais interesais ir nebuvo prašoma juos apginti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo 2022 m. rugpjūčio 4 d. prašyme nurodė aplinkybes, kurios jo manymu, yra pagrindas Komisijos nario E. G. tarnybinei atsakomybei kilti. Ginčijamu sprendimu iš esmės yra atsisakoma inicijuoti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą.
Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-241/2013, 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1111-662/2015, eA-114-662/2018). Be to, joks teisės aktas nenustato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą, teismas taip pat neturi galimybės įpareigoti viešojo administravimo subjektą tai padaryti (ABTĮ 88 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-1321/2014, 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1312-261/2015).
Taigi viešojo administravimo subjektų raštai, kuriais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavę asmenys yra informuojami apie tarnybinių patikrinimų rezultatus (atsisakymą atlikti tokius patikrinimus), yra informacinio pobūdžio, jais yra pateikiama bendra informacija apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes, šiais raštais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavusiems asmenims nėra formuluojami kokie nors patvarkymai (įpareigojimai), todėl tokie raštai patys savaime nesukelia minėtiems asmenims kokių nors teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-78-143/2016).
Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-364/2014). Teismas, prieš imdamasis nagrinėti bylą iš esmės, turi nustatyti, kokių teisiškai reikšmingų pasekmių, ginant savo pažeistas teises ir interesus, siekia pareiškėjas, kokia apimtimi pareiškėjo teisės ir interesai yra veikiami skundžiamo akto ar institucijos atliekamų veiksmų, kaip jie pakistų reikalavimų tenkinimo atveju, t. y. nustatyti asmens materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Taigi ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pagal bendrą principą administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Šiuo atveju, be kita ko vadovaudamasi anksčiau paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisėjų kolegija vertina, kad toks akivaizdumo kriterijus egzistuoja, kadangi ginčijamas sprendimas priimtas ne pareiškėjo atžvilgiu, jis tiesiogiai neįtakoja pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo skundžiamas sprendimas negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Teisėjų kolegijos manymu, ginčo teisinių santykių vertinimui neturi reikšmės pareiškėjo atskirajame skunde akcentuota aplinkybė, kad pareiškėjas yra Komisijos pirmininkas, kadangi priimtas sprendimas yra išskirtinai Kalėjimų departamento diskrecija. Remiantis išdėstytais argumentais konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti skundo reikalavimą panaikinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą ir išvestinį reikalavimą įpareigoti Kalėjimų departamentą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti Kalėjimų departamento (duomenys neskelbtini) komisijos pirmininko J. K. 2022 m. rugpjūčio 4 d. prašymą, ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Atmetus atskirąjį skundą nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.