- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- II-92-377/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00255-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražina Gudžiūnienė
- Pareiškėjas
- V. G.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G. atstovo advokato V. K. skundą dėl 2019 m. liepos 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-2145-2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
P. V. G. skundu prašo pakeisti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniojo specialisto (toliau - Tauragės AVPK) 2019 m. liepos 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-2145-2019, kuriuo nubaustas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį 200 Eur bauda bei administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams, pritaikant ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neskirti administracinio poveikio priemones - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 4 mėnesiams arba sutrumpinti šios poveikio priemonės taikymo terminą. Nubaustas yra už tai, kad 2019 m. birželio mėn. 4 d., apie 15 val. 20 min, kelyje Kaunas - Jurbarkas - Šilutė - Klaipėda, 188,42 km., vairavo automobilį ir pažeisdamas siauros baltos ištisinės ženklinimo linijos reikalavimus lenkė kitą automobilį važiuojantį ta pačia kryptimi sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu ,,Šalutinis kelias iš kaires" ir pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950. 8; 141.1 punktus. Nurodo, jog ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo byla ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybe, atsakomybe lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesne baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar poveikio priemonės neskirti. Pažymėjo, kad kiekvieno nusižengimo pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Jis administracinį nusižengimą padarė netyčia, dėl neapdairumo, netinkamai įvertinęs eismo situaciją. Jis lenkdamas kitą automobilį nepastebėjo kelio ženklo. Be to, lenkiamas automobilis važiavo labai lėtai, priešais atvažiuojančių automobilių nebuvo, matė, kad kairėje pusėje, šiek tiek toliau nuo kelio, kuriuo važiavo, stovi tamsios spalvos automobilis (kaip sužinojo vėliau, tai policijos nežymėtas automobilis), tačiau nesuprato, kad automobilis stovi šalutiniame kelyje. Pats lenkimo manevras buvo pradėtas dar esant punktyrinei linijai, tačiau, lenkiamam automobiliui šiek tiek padidinus greitį, jis nebespėjo automobilio aplenkti iki sankryžos. Jo Kelių eismo taisyklių pažeidimas jokių pasekmių nesukėlė, nebuvo sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, nebuvo padaryta jokia turtinė žala tretiesiems asmenims. Jis pilnai pripažįsta padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, už tokio pobūdžio nusižengimą baudžiamas pirmą kartą. Jis darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, kaip tvarkingas, punktualus, atsakingai atliekantis jam pavestas darbines pareigas. Drausminių nuobaudų neturi. Jis dirba (duomenys neskelbtini), o pats gyvena (duomenys neskelbtini), todėl teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinių funkcijų vykdymui. V. G. turi šeimą, jo uždarbis yra vienintelis pajamų šaltinis šeimoje. Netekęs teisės vairuoti jis prarastų darbą, dėl ko šeima netektų pragyvenimo šaltinio.
Teismo posėdžio metu V. G. skundo reikalavimus palaikė skunde nurodytais motyvais. Paaiškino, kad pilnai pripažįsta padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, už tokio pobūdžio nusižengimą baudžiamas pirmą kartą.
Atsiliepimas
Institucijos priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Tauragės AVPK atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai. Pateiktame atsiliepime prašo V. G. skundo netenkinti ir palikti galioti Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus priimtą nutarimą. Nurodo, kad nors V. G. yra dirbantis ir reikalingas vairuotojo pažymėjimas, tačiau tai nesuteikia jokio prioriteto ir negali būti pateisinama. Mano, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas bei nėra jokio pagrindo keisti priimto nutarimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinio nusižengimo bylos dokumentais nustatyta, kad pareiškėjui Vaclovui G. T. AVPK Kelių policijos skyriaus pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2019 m. birželio 4 d. 15 val. 20 min. kelyje Kaunas - Jurbarkas - Šilutė - Klaipėda, Šilutės r. sav., 188,42 km., vairavo automobilį ir pažeisdamas siauros baltos ištisinės ženklinimo linijos reikalavimus lenkė kitą automobilį važiuojantį ta pačia kryptimi sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu ,,Šalutinis kelias iš kaires" . Tokiu būdu pažeidė KET 8; 140.1 p. reikalavimus. 2019 m. liepos 24 d. priimtas nutarimas rašytinio proceso tvarka administracinio nusižengimo byloje, atsižvelgiant į tai, kad lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, V. G. paskirta 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.
Byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo nėra. Pareiškėjas V. G. pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir jo neginčija. Byloje kilo ginčas dėl paskirtos administracinės nuobaudos atitikimo padarytam nusižengimui.
Už (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą vairuotojams numatyta skirti bauda nuo 170 Eur iki 230 Eur, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – nuo 300 Eur iki 600 Eur. Šio straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos skirti nuobaudos ribų dydis yra bendro pobūdžio vertinamoji norma, kurios taikymas iš esmės priklauso nuo konkrečių administracinio nusižengimo padarymą sąlygojančių aplinkybių. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas lenkė vietose, kuriose lenkti draudžiama, į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo nesant automobilių, ar esant mažam jų srautui, tiek tais atvejais, kai sukelia pavojingą situaciją, t.y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės taikymo principus. Nuobauda turi būti individualizuojama.
ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos iš esmės atitinka galiojusio (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas, dėl kurių Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos A. T. atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).
Lietuvos Respublikos K. T. taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (K. T. 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Iš byloje pateikto vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėjo V. G. vairuojamas automobilis lenkimo manevrą atliko nelygiareikšmių kelių sankryžoje, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo juostą. Nusižengimo padarymo momentu oro sąlygos ir matomumas buvo geras, pareiškėjas turėjo matyti ženklą įspėjantį apie šalutinį kelią, kadangi priekyje nebuvo kitų transporto priemonių, jis lenkimo manevrą užbaigė. Todėl iš pateiktų aplinkybių matyti, kad pareiškėjo padarytas nusižengimas nesukėlė neigiamų padarinių kitiems eismo dalyviams.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Pareiškėjas su padarytu administraciniu nusižengimu sutinka ir nuoširdžiai gailisi. Tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. G. už tokio pobūdžio nusižengimus administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad jis per minėtą laikotarpį baustas nebuvo. Vadinasi, jis nėra sistemingas pažeidėjas. Byloje pateiktoje (duomenys neskelbtini) serviso padalinio vadovo charakteristikoje V. G. charakterizuojamas kaip darbštus, punktualus ir atsakingas darbuotojas. Drausminių nuobaudų neturi. Jam teisė vairuoti reikalinga pasiekti darbo vietą, kadangi jis gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, o jo darbo vieta randasi (duomenys neskelbtini) rajone. Be to, V. G. turi šeimą, jo uždarbis yra vienintelis pajamų šaltinis šeimoje. Dėl paskirtos 200 Eur baudos nepasisako ir jos neginčija. Nustačius V. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į tai, kad pažeidėjas charakterizuojamas tik teigiamai, kad pažeidimo padarymo metu manevras padarytas ne iš chuliganiškų paskatų, manevruodamas pavojingos situacijos nesukėlė, nesant duomenų, kad aplenkdamas transporto priemonę viršijo leistiną greitį, yra pagrindas V. G. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
(duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo minimalus terminas yra trys mėnesiai, todėl atsižvelgiant į visas nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingas nuobaudos individualizavimui aplinkybes darytina išvada, kad tokia nuobauda nėra proporcinga nei padaryto pažeidimo pobūdžiui, nei pažeidėjos asmenybei, neatitinka nei protingumo, nei teisingumo principų, administracinės nuobaudos tikslų, todėl turi būti mažinama. Atsižvelgiant į visas reikšmingas nuobaudos individualizavimui aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju, nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis nei Tauragės AVPK 2019 m. liepos 24 d. pareigūno nutarime nurodytomis priemonėmis, t. y. už (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, V. G. sumažinus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 mėnesio.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Tauragės apskrities VPK 2019 m. liepos 24 d. nutarimas keistinas, paskiriant 200 Eur piniginę baudą, sumažinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki vieno mėnesio.
Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 646 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. G. skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti 2019 m. liepos 24 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus nutarimą ir paskirti V. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį – 200 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienam mėnesiui.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams.