- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-14
- Bylos Nr.
- e2A-516-265/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00578-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Raimonda Andrulienė, Aušra Maškevičienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, M. A.
Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, M. A. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 7 d. sprendimu buvo patenkinęs pareiškėjo V. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos ir nustatęs juridinę reikšmę turinčius faktus, jog teisę nustatantys dokumentai – nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), Kūlupėnų k. v., turintį 6,41 ha ploto, esantį Kretingos rajono Kūlupėnų kaime, patvirtinantys dokumentai priklauso K. B., kurios vardas „Kostancija“ nesutampa su jos vardu „Konstancija“, nurodytu nekilnojamojo turto registre, ir faktą, kad K. B., vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), Kūlupėnų k. v., turintį 6,41 ha ploto, esantį Kretingos rajono Kūlupėnų kaime, nuosavybės teise valdo K. B. testamentinės įpėdinės J. B. įpėdinis V. B..
Kretingos rajono apylinkės teisme gautas M. A. pareiškimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje pareiškėjui buvo nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad ji nieko nežinojo apie bylos nagrinėjimą ir neturėjo jokios galimybės duoti teismui paaiškinimų bei pateikti įrodymų, kad pareiškėjo V. B. motina J. B. negalėjo paveldėti K. B. priklausančios žemės, nes J. B. testamentu buvo paliktas konkretus turtas – butas Klaipėdos mieste. Turtas, kuris nebuvo testamentu paskirtas, padalinamas tarp įpėdinių pagal įstatymą, todėl ji turi teisę paveldėti turtą, kuris pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimą atiteko pareiškėjui.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 22 d. nutartimi atnaujinimo procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Kretingos rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimu atnaujintoje byloje priėmė naują sprendimą. Pareiškėjo V. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Klaipėdos apskrities viršininko 2007-04-19 sprendimu Nr.14844 buvo atkurtos nuosavybės teisės K. B. į A. B. nuosavybės teise valdytą žemę. 2000-06-13 testamentu K. B. butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjo motinai J. B.. Teismas konstatavo, jog testatorės K. B. ir testamentinės įpėdinės J. B. nesiejo jokie giminystės ryšiai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CK 5.22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirstyta, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą, paveldinčių pagal CK 5.11-5.14 straipsniuose nustatytas taisykles. Pasak teismo, suinteresuotas asmuo M. A. pateikė įrodymus apie jos giminystę su testatore K. B., todėl ji yra testatorės įstatyminė įpėdinė. Teismo vertinimu, pareiškėjas V. B. galėjo paveldėti tik savo motinos J. B. testamentu paveldėtą testatorės K. B. turtą, o ne pareiškime nurodytą žemės sklypą, kuris jam nepriklauso ir negali būti paveldėtas nei testamentinės įpėdinės J. B., nei pareiškėjo V. B.. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo ir konstatavo, jog K. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į A. B. valdytą žemę po jo mirties kaip mirusio dukrai remiantis ieškovo atstovo nurodyto įstatymo 2 straipsnio 1dalies 4 punktu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. B. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti. Nurodė, kad procesas civilinėje byloje negalėjo būti atnaujintas, nes įsiteisėjęs sprendimas nepažeidė suinteresuoto asmens M. A. teisių. Pasak apelianto, suinteresuotas asmuo nepagrįstai nurodo, kad yra mirusiosios K. B. įpėdinė pagal įstatymą, nes ji nėra priėmusi mirusiosios palikimo. Dėl to teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje, kurioje buvo atnaujintas procesas, nėra susijęs su jos teisėmis ir teisėtais interesais. Apelianto vertinimu, tik M. A. nusistačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji faktiniu valdymu priėmė mirusiosios palikimą, galimai turėtų teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Be to, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad teisę atkurti nuosavybės teisę paveldėjo jo motina, kuri įstatymo ir testamento pagrindu įgytos teisės būdama vienintele testamentine įpėdine neatsisakė, priešingai, rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu 2005 m. sausio 15 d. kreipdamasi į Kauno apskrities viršininko administraciją. Pasak apelianto, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nuosavybės teisės K. B. vardu buvo atkurtos būtent pagal jo motinos prašymą. Kompetentingos institucijos manė, kad apelianto motina yra tinkamas subjektas pagal įstatymą ir atkūrė nuosavybės teises mirusiosios K. B. vardu.
Suinteresuotas asmuo M. A. su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad byloje yra pakankamai duomenų, kurie pagrindžia, jog ją ir K. B. siejo giminystės ryšiai ir ji testamentu nepaskirtą turtą paveldėjo K. B. turto faktiniu valdymu. Taip pat suinteresuotas asmuo nurodė, kad K. B. testamentu paliko J. B. konkretų turtą, todėl teisės atkurti nuosavybės teisių pastaroji nepaveldėjo, jų neperėmė ir pareiškėjas.
Atsiliepimas
Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodė, jog apeliacinis skundas pagrįstas ir prašė jį tenkinti, iš esmės nurodydama analogiškus apeliaciniam skundui argumentus. Taip pat suinteresuotas asmuo nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas 2005 m. vasario 3 d. priėmė išvadą, kurioje nurodė, kad J. B. yra teisių perėmėja.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, pareiškėjas nesutinka su aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas atnaujino procesą civilinėje byloje pagal suinteresuoto asmens prašymą, kuris, apelianto vertinimu, neturi teisės kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Su šiuo apelianto argumentu sutikti negalima. Apeliantas, nurodydamas, jog suinteresuotas asmuo M. A. neturėjo teisės kreiptis dėl proceso atnaujinimo, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino procesą, iš esmės kvestionuoja nutartį dėl proceso atnaujinimo, kuri yra įsiteisėjusi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad atnaujinus procesą bylą nagrinėjantis teismas nebegali svarstyti, buvo ar ne pagrindas procesui atnaujinti, nes šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ v. R. I. U. IĮ, bylos Nr. 3K-3-187/2006). Be to, svarbu pažymėti, jog pareiškėjas suinteresuoto asmens teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo susiejo su aplinkybe, jog jis nepriėmė palikimo, tačiau subjektinės teisės turėjimas ir jos realizavimas yra dvi skirtingos kategorijos. Vien tik tai, kad suinteresuotas asmuo M. A. nepriėmė palikimo, nereiškia, jog ji nėra įpėdinė, ir priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje, kurioje buvo atnaujintas procesas, jos teisėms įtakos neturės. Pažymėtina, jog sprendžiant apelianto prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir į bylos nagrinėjimą neįtraukus M. A. būtų pažeistos pastarosios teisės. Tenkinus apelianto prašymą suinteresuotas asmuo prarastų galimybę realizuoti turimą subjektinę teisę paveldėti, nes paveldimas objektas priklausytų pareiškėjui teismo sprendimo pagrindu, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Nepriklausomai nuo to, ar suinteresuoto asmens M. A. turima subjektinė teisė bus realizuota, ar ne, ji turi teisę dalyvauti procese ir įgyvendinti su sprendžiamu klausimu susijusias procesines teises.
CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Įvertinus teisinį reguliavimą ir apelianto pareiškimo turinį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, konstatuotina, kad šioje byloje nebuvo teisinio pagrindo vertinti, kuriai iš šalių priklauso teisė paveldėti ginčo objektus. Taip pat nebuvo teisinio pagrindo taikyti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas. Pažymėtina, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Dėl to teismas, atnaujinęs procesą ir į bylą įtraukęs suinteresuotu asmeniu M. A., turėjo įvertinti pastarosios argumentus, kiek jie susiję su nagrinėjamo klausimo esme ir nustatyti, ar yra sąlygos ir pagrindai nustatyti pareiškėjo prašomo turto valdymo nuosavybės teise faktą. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslinę paskirtį ir esmę. Pasak Lietuvos Aukščiausiojo teismo, kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą (CPK 444 straipsnis). Žemės valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Pagal šios normos turinį tam, kad būtų nustatytas valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti, jog jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais, tačiau dokumentai, tai pavirtinantys, yra dingę. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad 2007-04-19 Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr.14844 buvo atkurtos nuosavybės teisės K. B. į A. B. nuosavybės teise valdytą žemę. Testamentu 2000-06-13 K. B. butą, esantį S. Daukanto 35-27, Klaipėdoje, paliko pareiškėjo motinai J. B.. Pareiškėjas nurodo, jog jis, būdamas J. B. įpėdinis, paveldėjo ir žemės sklypus, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės. Pažymėtina, jog paveldėjimo teisės klausimai sprendžiami ne nustatant juridinę reikšmę turinčius faktus, o pateikiant pareiškimą notarui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. CK 5.66 straipsnyje nustatyta, kad įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Taigi pareiškėjas, manydamas, kad žemės sklypai, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės K. B., perėjo kaip testamentinei įpėdinei J. B., o paskui jam, kaip jos įpėdiniui, turėjo pateikti pareiškimą notarui dėl paveldėjimo teisės liudijimo į minėtą turtą išdavimo. Pareiškėjas, pateikdamas teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal nurodytas aplinkybes, suponuoja išvadą, jog jis nori sukurti nuosavybės teisę į žemės sklypus, o ne nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėjo nurodomos faktinės aplinkybės neatitinka tikslinės paskirties dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, todėl jis negalėjo būti nustatytas. Pažymėtina, jog visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurios susijusios su jo motinos atliktais veiksmais atkuriant nuosavybės teises ir atitinkamų institucijų priimti sprendimai, turi teisinę reikšmę sprendžiant dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas, atnaujinęs procesą pareiškėjo pareiškimą atmetė kitų argumentų pagrindu, tai nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 328 straipsnis).
Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi pareiškėjo V. B. apeliacinis skundas atmestinas, iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui priteistinos 900 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo V. B. suinteresuotam asmeniui M. A. 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.