Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. R., gim. (duomenys neskelbtini) Kazachstano Respublikoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, neįgalus (iš dalies nedarbingas), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Švenčionys, teistas 2006-10-09 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 str. 1 d., 200 MGL (25 000 Lt) bauda, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. R. 2012 m. balandžio 7 d., apie 19 val. 15 min., automobiliu „Audi 100 Avant“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vykdamas iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą, esantį Švenčionių rajone (duomenys neskelbtini) kaime, nedeklaravęs, paslėpęs automobilio salone po gabenamais dėvėtais drabužiais ir taip išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus - 28 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „Sony Ericsson XPERIA are S“, 3 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „Sony Ericsson XPERIA are orange“ ir 15 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „Samsung Galaxy Ace“, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 49 423, 06 Lt.

Kaltinamasis P. R. kaltu padaręs nusikalstamą veiką neprisipažino ir parodė, kad šių metų balandžio 7 d. važiavo į Baltarusiją, vežė dėvėtų drabužių labdarą. Po 19 val. privažiavo pasienio postą. Pasienietė patikrino dokumentus, automobilio saloną, kuriame buvo pilna rūbų. Rūbų buvo ir bagažinėje. Priekyje tarp sėdynių buvo dvi dėžutės su telefonais. Viso vežė 46 telefonus, jų markių neatsimena, buvo trijų rūšių telefonai. Dėžėse tarp priekinių sėdynių buvo virš 20 telefonų. Kiti telefonai buvo bagažinėje krepšiuose, ant jų nebuvo uždėti maišai su rūbais. Pasienietei sakė apie tai, kad veža telefonus ir jai juos rodė. Telefonus ir anksčiau yra vežęs, vežė gal 20 telefonų. Visada tik žodžiu pasakydavo, ką veža, deklaruoti niekada nereikėjo. Sieną kerta gana dažnai ir niekada jokių problemų neturėjo. Nežino, kokį kiekį telefonų galima vežti. Pareigūnė sakė, kad galima prekių vežti iki 10 000 dolerių vertės, už didesnę sumą reikia deklaruoti. Pripažįsta, kad vežė telefonus, tačiau nepadarė nusikalstamos veikos, nes telefonų neslėpė ir apie juos nurodė tikrinusiems pareigūnams. Pareigūnė nieko nesakė, paėmė dokumentus ir nuėjo į postą. Pareigūnei nuėjus prie jo priėjo kitas pareigūnas. Jam taip pat pasakė, kad veža labdarą ir telefonus, parodė saloną, bagažinę. Prie jo privažiavo J., jis taip pat vežė labdarą. Pasienietis liepė viską iškrauti. J. jam padėjo. Visus telefonus su dėžutėmis sukrovė ant jo ir J. automobilių stogų. Po to liepė laukti, kol atvažiuos pasieniečiai su šuniu. Kai jie atvažiavo, liepė vėl viską iškrauti. Vėl su J. viską iškrovė. Patikrino tiek jo, tiek J. automobilius. Liepė viską susidėti ir nuvažiuoti į užkardą, nes reikėjo surašyti aktą, kad juos tikrino. Nuvažiavo prie užkardos. Atėjo pasienietis, sakė, kad automobilis sulaikomas, nes buvo paslėpti telefonai. Pareigūnas sakė, kad jam keršija už tai, jog 2006 m. juos (pareigūnus) buvo padavęs į teismą. Iš tiesų 2006 metais pareigūnus buvo padavęs į teismą už jo neteisėtą sulaikymą ir prisiteisė moralinės žalos. 2006 metais jį buvo sulaikę ne tie patys pareigūnai. Su šitais pareigūnais iki įvykio nebuvo susidūręs. Automobilis, kuriuo važiavo, buvo baltarusio, jis jį buvo nusipirkęs pagal pirkimo pardavimo sutartį ir jam palikęs.

P. R. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 str. 1 d., įrodyta šiais byloje esančiais įrodymais:

Liudytoja R. Š. parodė, kad dirba Švenčionių pasienio užkardoje sargybų skyriaus specialiste. Kaltinamąjį žino, jis dažnai važinėja per pasienio postą. Šių metų balandžio 7 d. apie 19 val. į pasienio postą atvyko R. su jam nepriklausančiu automobiliu Audi. Patikrino dokumentus ir, kadangi jis atitiko rizikos faktorius, t. y. vairavo ne jam priklausantį automobilį, nutarė patikrinti per duomenų bazes, ar automobilis nėra paieškomas. Dokumentus nusinešė į postą. Toliau R. automobilio patikrinimą tęsė pareigūnas D.. Paklausus, ką veža, R. sakė, kad dėvėtų drabužių labdarą. Jo automobilis buvo pilnas drabužių. Apie telefonus nieko nesakė ir ji jų nematė. Drabužiai buvo tiek maišuose, tiek padriki. Jai tikrinant per duomenų bazes, D. nusprendė iškrauti tuos drabužius ir rado telefonus. Telefonai buvo rasti salono viduje. R. turėjo žodžiu deklaruoti, ką veža. Jeigu R. būtų pasakęs, kad veža ir telefonus, būtų tikrinę jų kiekį, įsigijimo dokumentus, čekius. Jeigu dokumentai tvarkingi, būtų paleidę. Dėvėtiems rūbams dokumentų nereikia. Su kaltinamuoju jokių pykčių neturėjo. Patikrinimo metu kitų automobilių nebuvo. Po to, kai jo automobilį pastatė toliau, įleido kitą automobilį. Juo važiavo J., kuris taip pat vežė labdarą.

Liudytojas D. D. parodė, kad dirba specialios paskirties užkardoje specialistu. Anksčiau kaltinamojo nepažinojo. Tą dieną pamainos vyresnysis liepė atvykti į punktą ir patikrinti automobilius, kurie atitinka rizikos faktorius. Kaltinamojo paprašė išimti drabužius. Tarp maišų buvo sudėtos dėžutės. Sakė, kad telefonai, pateikė gal trijų telefonų dokumentus. Apie tai informavo L.. Jis liepė laukti. Laukė apie valandą laiko. Buvo rasti 46 telefonai, nors kaltinamojo paklausus, jis sakė, kad veža apie 30 vnt. telefonų. Telefonų nesimatė, nes jie buvo apkrauti maišais. Telefonai buvo rasti salone šalia vairuotojo dėžutėse ir bagažinėje po maišais. Neiškrovus maišų, telefonų nesimatė.

Liudytojas K. L. parodė, kad kaltinamąjį žino tiek, kiek su juo jam buvo tekę susidurti tarnybos metu. Kaltinamajam atvykus į postą, D. nuėjo jo patikrinti. Po to pranešė, kad tarp rūbų automobilyje rado telefonus. Atvykęs pamatė, kad salone ir bagažinėje buvo rasti telefonai. Kaltinamasis tinkamų telefonų įsigijimo dokumentų nepateikė. Telefonus suskaičiavo dalyvaujant kaltinamajam. Telefonai buvo išmanieji, trijų rūšių. Jų tikslaus skaičiaus neprisimena. Telefonams turėjo būti įsigijimo dokumentai, tada juos galima vežtis. Kaltinamasis apie tokį kiekį telefonų turėjo pranešti pareigūnui, nes toks kiekis telefonų nebuvo vežamas savo reikmėms. Pareigūnai jam sakė, kad kaltinamasis nedeklaravo, jog veža telefonus, sakė tik, kad veža dėvėtus rūbus labdarai. Jeigu automobilis būtų tuščias ir prie jo priėjus būtų galima pamatyti telefonus, būtų galima suprasti, kad deklaruoja telefonus. Bet šiuo atveju telefonai buvo apkrauti maišais.

Liudytojas E. J. parodė, kad R. yra jo tėčio draugas, gyvena Švenčionyse. Važiavo į Baltarusiją. Jo paprašė padėti nuvežti drabužius labdarai. R. pirmas įvažiavo į postą. Pasieniečiai apžiūrėjo jo automobilį. Jis (liudytojas) tuo metu stovėjo prie šviesoforo. Kai R. pradėjo iškrauti daiktus, jį įleido į postą. Jie daiktus iškrovė ant žemės, juos patikrino ir liepė sudėti atgal. Sudėjo. Liepė laukti kol atvažiuos šuo. Atvažiavo šuo, vėl liepė viską iškrauti. Jie vėl daiktus iškrovė. Telefonai buvo sudėti ant jo automobilio dangčio. Juos patikrino šuo. Jie vėl viską sudėjo. Nuvažiavo į užkardą, kad surašytų protokolus. Pareigūnai pasakė, kad automobilis sulaikomas, telefonai konfiskuojami. Sakė, kad labdarą gali į kitą automobilį perdėti. Atvažiavo jo draugas ir iš R. automobilio į jo (draugo) automobilį perdėjo rūbus. Telefonai buvo sudėti į krepšį. Jie matėsi, nebuvo paslėpti. Tikrinimo metu nuo R. buvo už 15 metrų. Iš pradžių negirdėjo, ką jie ten kalba. Pareigūnė moteris nusinešė dokumentus į būdelę. Kai jį įleido, moteris jau buvo būdelėje. Kai įvažiavo, maišai ir telefonai jau buvo išimti.

Iš 2012-04-12 Vilniaus teritorinės muitinės rašto Nr. (8.1/18)-2B-7380 „Dėl prekių deklaravimo“ matyti, kad eksportuojamos prekės muitinėje gali būti deklaruojamos įvairiais būdais (raštu, veiksmu, žodžiu), kadangi nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad mobilaus ryšio telefonų vertė artima 250 MGL, jie turėjo būti deklaruoti eksporto muitinės procedūrai, įforminant rašytinę eksporto deklaraciją (b. l. 21).

Iš 2012-04-30 Vilniaus teritorinės muitinės specialisto išvados Nr. 42, matyti, kad vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 ir 202 straipsniais, 2012-04-12 dienai apskaičiuota bendra telefonų - 28 vnt. „Sony Ericson XPERIA Ace S“, 3 vnt. „Sony Ericsosn XPERIA Ace orange“ ir 15 vnt. „Samsung Galaxy Ace“ muitinė vertė, įskaitant privalomus mokesčius, yra 49 423,06 Lt (b. l. 24).

Iš 2012-05-07 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2012-04-07 iš P. R. paimti mobiliojo ryšio telefonai ir jų komplektacijos dalys (b. l. 46-49).

Iš 2012-05-18 daiktų apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad apžiūrėtas 2012-05-18 Ignalinos rinktinės Logistikos skyriaus pateiktas 2012-04-07 vaizdo įrašas iš (duomenys neskelbtini) PKP vaizdo stebėjimo ir įrašymo įrenginių ( b. l. 58-66).

Iš teisiamajame posėdyje pateikto Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos rašto Nr. S-25333 (b. l 189) matyti, kad P. R. veždamas mobiliojo ryšio telefonus (46 vnt.), jeigu jų vertė viršija 1000 EUR, privalėjo juos deklaruoti raštu, pateikdamas bendrąjį administracinį dokumentą (BAD), arba naudodamasis automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis (elektroniniu būdu).

Nors kaltinamasis P. R. savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, tačiau jo kaltė įvykdžius kontrabandą yra neginčijamai įrodyta liudytojų parodymais ir juos patvirtinančiais rašytiniais bylos duomenimis, kurie yra gauti įstatymų nustatyta tvarka ir atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. numatytus reikalavimus, todėl pripažintini įrodymais.

Kaip matyti iš kaltinamojo P. R. parodymų, jis iš esmės nepripažino 2 aplinkybių, t. y. jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės poste jo automobilį tikrinusiai pareigūnei jis pasakė, kad į Baltarusiją veža ne tik drabužius labdarai, bet ir mobiliojo ryšio telefonus. Tačiau į tai pareigūnė jam nieko neatsakė, nepasakė, kad draudžiama vežti tokį kiekį telefonų, nepasakė, kad reikia pildyti deklaraciją, o jis to nežinojo.

Be to, jis nepripažino, kad mobilieji telefonai buvo paslėpti po vežamų drabužių maišais. P. R. tvirtino, kad telefonų jis neslėpė ir apie juos jis pats pasakė automobilį tikrinusiems pareigūnams.

Tačiau šiuos kaltinamojo P. R. parodymus paneigia liudytojų parodymai. Kaip liudytoja apklausta sienos tarnybos pareigūnė R. Š. parodė, kad P. R. žodžiu deklaravo, kad veža tik dėvėtus drabužius labdaros tikslais. Apie telefonus nieko nesakė ir ji jų nematė. Automobilis buvo detaliau tikrinamas dėl to, kad jis priklausė ne vairuotojui, o kitam asmeniu. Kaip liudytoju apklaustas D. D. parodė, kad jis detaliai apžiūrinėjo kaltinamojo automobilį, kuris visas buvo užkrautas maišais su rūbais. Kaltinamojo paprašius išimti maišus su drabužiais, buvo rastos kelios dėžutės su mobiliojo ryšio telefonais. Kaltinamasis nurodė, kad tose dėžutėse yra mobiliojo ryšio telefonai ir jis turi jų įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Pasiteiravus, kiek telefonų jis veža, P. R. atsakė, kad apie 30 vnt. Tačiau buvo rasti 46 telefonai. Liudytojas nurodė, kad neiškrovus maišų su drabužiais pastebėti mobiliojo ryšio telefonų nebuvo jokių galimybių. Kaip liudytoju apklaustas K. L. parodė, kad kaltinamasis automobilyje vežė telefonus, kurių tinkamų įsigijimo dokumentų nepateikė. Kaltinamasis apie tokį kiekį vežamų telefonų turėjo pranešti pareigūnui, nes toks kiekis telefonų nebuvo vežamas savo reikmėms. Pareigūnai jam sakė, kad kaltinamasis nedeklaravo, jog veža telefonus, sakė tik, kad veža dėvėtus rūbus labdarai. Jeigu automobilis būtų tuščias ir prie jo priėjus būtų galima pamatyti telefonus, būtų galima suprasti, kad deklaruoja telefonus. Bet šiuo atveju telefonai buvo apkrauti maišais. Taigi iš šių liudytojų parodymų matyti, kad mobiliojo ryšio telefonai buvo paslėpti po maišais su rūbais. Tokiu būdu buvo apsunkintas jų suradimas ir jie buvo surasti tik tada, kai buvo iškrauti maišai su labdara. Kaltinamasis būtent tada, kai dėžutes su telefonais surado pareigūnai, pripažino, kad veža mobiliojo ryšio telefonus ir pateikė keletą telefonų įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Iš viso buvo surasta: 28 vnt. mobiliojo ryšio telefonai „Sony Ericsson XPERIA arc S“, 3 vnt. mobiliojo ryšio telefonai „Sony Ericsson XPERIA arc orange“ ir 15 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „Samsung Galaxy Ace“. Detaliai apžiūrint ir skaičiuojant telefonus, visada dalyvavo apžiūrimo automobilio vairuotojas, t. y. kaltinamasis P. R.. Netikėti liudytojų parodymais nėra pagrindo, kadangi jie viso proceso metu buvo nuoseklūs, išsamūs ir objektyvūs, sutampa tiek tarpusavyje, tiek su kitais bylos duomenimis. Be to, nenustatyta, kad minėti liudytojai būtų turėję asmeniškumų kaltinamojo atžvilgiu, nors P. R. bandė tai įrodyti. Nors kaltinamasis P. R. ir paaiškino, kad jo parodymus dėl telefonų deklaravimo žodžiu ir dėl to, kad šie telefonai buvo nepaslėpti gali patvirtinti E. J., kuris tuo pačiu metu buvo (duomenys neskelbtini) pasienio poste ir matė, kaip buvo tikrinamas jo automobilis, tačiau įvertinus liudytojo E. J. parodymus matyti, kad jie P. R. versijos, jog jis girdėjo, kaip kaltinamasis žodžiu pareigūnei deklaravo, kad veža telefonus, nepatvirtina. Kaip liudytoju apklaustas E. J. parodė, kad jis į punkto teritoriją įvažiavo iš paskos P. R.. Negirdėjo, ką P. R. kalbėjosi su jį tikrinančia pareigūne, nes jis buvo maždaug už keliolikos metrų nuo P. R. automobilio. Kai jis įvažiavo į punktą, pareigūnė jau buvo būdelėje, o telefonai ir maišai su drabužiais iškrauti. Iš 2012-04-12 Vilniaus teritorinės muitinės rašto „Dėl prekių deklaravimo“ matyti, kad eksportuojamos prekės muitinėje gali būti deklaruojamos įvairiais būdais (raštu, veiksmu, žodžiu). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad mobiliojo ryšio telefonų vertė artima 250 MGL, jie turėjo būti deklaruoti eksporto muitinės procedūrai, įforminant rašytinę eksporto deklaraciją. Kontrabandos dalyko – mobiliojo ryšio telefonų vertę patvirtina Vilniaus teritorinės muitinės 2012-04-30 specialisto išvada Nr. 42, iš kurios matyti, kad vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31, 202 straipsniais, 2012-04-12 dienai apskaičiuota muitinė vertė, įskaitant privalomus mokesčius, sudaro 49 423, 06 Lt. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos rašte Nr. S-25333 nurodyta, kad pagal Europos sąjungoje galiojantį Bendrijos muitinės kodeksą, iš Bendrijos muitų teritorijos išvežamos prekės turi būti nurodytos muitinės deklaracijoje, žodžiu deklaruojamos prekės, kurių vertė neviršija 1000 Eurų statistinės ribos. Kadangi P. R. vežė prekes, kurių vertė viršija nurodytą sumą, jis privalėjo jas deklaruoti raštu. Atsižvelgus į pirmiau išdėstytų įrodymų visumą darytina išvada, kad kaltinamojo P. R. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą visiškai įrodyta. Kaltinamojo veika kvalifikuota pagal BK 199 str. 1 d. teisingai, kadangi nustatyta, kad jis per Lietuvos Respublikos valstybės sieną apsunkintose aptikimą vietose vežė daiktus, kuriuos dėl savo kiekio ir vertės privalėjo pateikti muitinės kontrolei. Kontrabandos dalyko - mobiliojo ryšio telefonų vertė viršija šio straipsnio dispozicijoje nustatytą 250 MGL ribą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo P. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę P. R. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį - padarytas tyčinis, sunkus, baigtas nusikaltimas, padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus – nusikaltimas padarytas iš savanaudiškų paskatų, siekiant materialinės naudos. Taip pat atsižvelgiama į daromą žalą valstybės ekonomikai ir nustatytai verslo tvarkai, patį neteisėtai gabentų prekių kiekį ir realią vertę, kaltinamojo asmenybę - nusikaltimą padarė būdamas teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, įskaitant ir už kontrabandą, yra tik iš dalies darbingas (gauna invalidumo pensiją), į psichiatro ir narkologo įskaitą neįrašytas. BK 199 str. 1d. numatytos dvi alternatyvios bausmės rūšys - bauda ir laisvės atėmimas. Įvertinus visų paminėtų aplinkybių visumą P. R. skirtina griežtesnė įstatymo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Nustatant šios bausmės dydį atsižvelgiama į nedeklaruotų prekių – mobiliojo ryšio telefonų – muitinę vertę – ji nėra daug didesnė nei įstatyme numatyta vertė, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Įvertinus visas šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes P. R. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima šios bausmės rūšies minimumui.

Pagal BK 72 str. nuostatas teismas privalo konfiskuoti turtą, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas, ir šią baudžiamojo poveikio priemonę privalo skirti visais atvejais, išskyrus numatytąjį minėto straipsnio 4 dalyje, t. y., kai nusikaltimui padaryti panaudotas kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantis, o kitų asmenų perduotas turtas. Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., kaltinamojo P. R. padarytos nusikalstamos veikos rezultatas – 28 vnt. mobiliojo ryšio telefonai „Sony Ericsson XPERIA are S“, 3 vnt. mobiliojo ryšio telefonai „Sony Ericsson XPERIA are orange“ ir 15 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „Samsung Galaxy Ace“ su pakrovėjais, ausinėmis ir baterijomis, saugomi Adutiškio užkardoje, konfiskuotini.

Kaip jau minėta, BK 72 str. 4 d. nurodyta, kad kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis P. R. nusikaltimui padaryti – telefonams gabenti – panaudojo J. B. (Y. B.) priklausantį automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkas žinojo, jog jam priklausantis automobilis bus naudojamas nusikaltimui daryti – mobiliojo ryšio telefonams gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną jų nepateikiant muitinės kontrolei, byloje nėra. Taigi sprendžiama, jog nėra pagrindo kaltinamajam nuosavybės teise nepriklausantį automobilį, kaip nusikaltimo priemonę, konfiskuoti remiantis BK 72 str. Todėl minėtas automobilis su dokumentais ir rakteliu, saugomi Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinėje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini jo savininkui J. B. (Y. B.) (BPK 94 str. 1 d. 5 p.). BK 72 str. 5 d. nurodyta, jog tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, iš kaltininko išieškoma tokio turto vertę atitinkanti pinigų suma. Kadangi automobilio, kuris buvo nusikaltimo priemonė, konfiskuoti nėra galimybės, nes jis priklauso trečiajam asmeniui, vadovaujantis BK 72 str. 5 d., išieškotina konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonės – J. B. (Y. B.) priklausančio automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkanti pinigų suma. Iš byloje esančios 2012-04-03 transporto priemonės automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties ( b. l. 16) matyti, kad E. B. pardavė šią transporto priemonę J. B. už 6900 Lt, todėl ši pinigų suma išieškotina iš P. R..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 199 str. 1 d. ir jam paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę atlikti pataisos namuose.

P. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 72 str. 5 d., išieškoti iš P. R. konfiskuotino turto - transporto priemonės automobilio „Audi 100 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris WAUZZZ4BZYN041937, priklausančio J. B. (Y. B.), vertę atitinkančią pinigų sumą - 6900 Lt (šešis tūkstančius devynis šimtus litų).

Vadovaujantis BK 72 str. 1–3 d., 28 mobiliojo ryšio telefonus „Sony Ericsson XPERIA arc S“, 3 mobiliojo ryšio telefonus „Sony Ericsson XPERIA arc orange“ ir 15 mobiliojo ryšio telefonų „Samsung Galaxy Ace“ su pakrovėjais, ausinėmis ir baterijomis, saugomus Adutiškio užkardoje, konfiskuoti valstybės nuosavybėn.

Automobilį „Audi Avant A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris WAUZZZ4BZYN041937, automobilio registracijos liudijimą Nr. C542934, užvedimo raktą, saugomus Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinėje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti jo teisėtam savininkui J. B. (Y. B.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.