Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai R. A., jos atstovui advokatui Viktorui Kičiatovui, administracinio nusižengimo protokolą surašiusios Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei S. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, dirbanti (duomenys neskelbtini) direktore, administracine tvarka nebausta, neteista,

traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį, 99 straipsnio 3 dalį ir 205 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos vyr. specialistė S. K. 2018 m. spalio 18 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą R. A. dėl to, kad R. A., būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. bendrovės darbuotojoms J. L., E. V., V. Š. ir G. P. tyčia apskaičiavo ir išmokėjo 8790,32 Eur darbo užmokesčio, neįtraukto į bendrovės buhalterinę apskaitą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 99 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat R. A., būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, neužtikrino, kad visos gautos pajamos būtų apskaitomos apskaitos dokumentais, t.y. laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d., vykdant veiklą neapskaitė 41 818,00 Eur gautų pajamų, dėl ko neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 12 817,00 Eur mokesčių. Tokiais veiksmais R. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 205 straipsnio 7 dalyje.

Taip pat R. A., būdama darbdave, žodžiu susitarė su G. P. dėl darbo UAB (duomenys neskelbtini) ir leido jai laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 11 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. dirbti nelegalų darbą bendrovei priklausančioje picerijoje, adresu (duomenys neskelbtini), kur G. P. dirbo kasininkės pareigose, darbo priemonėmis ir įrankiais aprūpino R. A., už kiekvieną darbo dieną G. P. gavo po 25,00 Eur, iš viso 1000,00 Eur. Tokiais veiksmais R. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama R. A. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies. Pripažino, kad apskaitė ne visas pajamas, nežinojo, kad reikia daryti inventorizaciją, daug ko nežinojo, be to skaičiuojant neapskaitytas pajamas nebuvo atsižvelgta į veiklos pobūdį, kad pavyzdžiui veikloje naudojami miltai, būna, kad pasidaro per daug tešlos, kurios nesunaudoja, reikia išmesti, sumaišo užsakymą, klientai neatvyksta atsiimti picų ir pan. Iš esmės nusižengimą, kad neapskaitė visų pajamų pripažino. Paaiškino, kad darbo užmokestį mokėdavo darbuotojoms grynaisiais pinigais kiekvieną dieną, mėnesio gale įformindavo kasos išlaidų orderiu, o patikrinimo akte nurodytų neapskaitytų darbo užmokesčių sumų nesupranta. Susitardavo su mergaitėm dėl darbo grafiko, bet ne visą laiką jos dirbo pagal grafiką, nes kartais visai nebūdavo žmonių, tada uždarydavo piceriją, jei kuri mergaitė norėdavo kažkur išvažiuoti, dirbdavo ji pati. Kasdien išmokamos sumos atitiko kasos išlaidų orderiuose įrašomas sumas. Nepripažino, kad G. P. dirbo jos picerijoje neįdarbinta. Paaiškino, kad tarp jų su G. P. kilo asmeniniai konfliktai, jos išsiskyrė piktuoju, todėl ji gal ir nurodė, kad dirbo nelegaliai. Nei vieno patikrinimo metu nebuvo rasta dirbančių neįdarbintų asmenų.

R. A. atstovas advokatas Viktoras Kičiatovas teismo posėdyje nurodė, jog R. A. pripažino, kad bendrovėje buvo apskaitomos ne visos pajamos, tačiau patikrinimas nebuvo visiškai objektyvus, nes patikrinimo metu buvo rasti grynieji pinigai, t. y. merginų arbatpinigiai. Neapskaitytų pajamų suma buvo apskaičiuota naudojant kalkuliacines lenteles dėl iškeptų picų, tačiau nebuvo atsižvelgta į pvz. miltų nubarstymus ir pan. R. A. nežinojo, kad reikia daryti inventorizaciją, nežinojo, kad galima nurašyti produktus, be to buhalterinę apskaitą tvarko kita įmonė, todėl R. A. veiksmuose nėra tyčios. Dėl nelegalaus darbo nurodė, jog negalima visiškai pasitikėti G. P. paaiškinimais, nes liudytoja J. L. nurodė, jog ji pradėjo dirbti gegužės mėnesį. Visi nusižengimai galimai buvo padaryti dėl to, kad R. A. bandė išsaugoti savo verslą, nes ir operatyvaus patikrinimo pažymoje konstatuota, jog bendrovė dirbo nuostolingai. Skiriant nuobaudą prašo atsižvelgti, kad R. A. yra vieniša mama, viena augina specialių poreikių turintį vaiką. R. A. pripažino pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo, todėl mano, jog vien procesas bus didelė pamoka R. A. ir prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei administracinės nuobaudos neskirti arba skirti mažesnę nuobaudą.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovė teismo posėdyje nurodė, kad operatyvaus patikrinimo medžiaga, patikrinimą atlikusios specialistės paaiškinimai įrodo, jog bendrovėje buvo neapskaitomos pajamos ir mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, tai patvirtino ir pati R. A.. O tai, kad G. P. bendrovėje dirbo nelegaliai patvirtino net dvi liudytojos, pati G. P. ir V. Š., todėl nusižengimas dėl nelegalaus darbo taip pat įrodytas.

Teismo posėdyje liudytoja J. L. paaiškino, kad nuo šių metų gegužės mėnesio dirba UAB (duomenys neskelbtini) kepėja – kasininke. Turėjo dirbti pagal tvarkaraštį, kad kas antras savaitgalis būtų laisvas, t. y. vieną savaitę dvi, kitą – penkias dienas, tačiau taip nedirbdavo, pasiimdavo laisvų dienų. Per mėnesį dirbdavo maždaug po 10 dienų, dirbo kas antrą savaitgalį, iš viso šešias dienas per mėnesį savaitgaliais, ir kelias dienas darbo dienomis. Už vieną darbo dieną mokėdavo 35 Eur, nuo rugsėjo susitarė po 40 Eur už dieną. Darbo užmokestį pasiimdavo darbo dienos pabaigoje, o mėnesio gale pasirašydavo ant kažkokio atsiskaitymo lapelio. Išmokėtos sumos atitikdavo lapelyje įrašytas sumas, pasižiūrėdavo, kad nebūtų mažiau. Gegužės mėnesį kokius tris kartus dirbo su G. P., bet kada ji pradėjo dirbti nežino. Patikrinimo metu rašant paaiškinimą, tikrinę asmenys diktavo, ką reikia parašyti paaiškinime, bandė paaiškinti, kad dirbo ne visiškai pagal grafiką, tačiau jų nesiklausė.

Teismo posėdyje liudytoja V. Š. paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki 2018 m. liepos 13 d. kepėjos pareigose. Kartu su ja dirbo G. P., kitoje pamainoje J. L., dar viena mergaitė, bet jos vardo, pavardės neprisimena. G. pradėjo dirbti šių metų vasario mėnesį, su ja dirbo vienoje pamainoje. G. P. su ja dirbo apie pusę metų, G. iš darbo išėjo anksčiau. Per mėnesį dirbdavo apie 15 dienų, darbo grafiku ilga – trumpa savaitė. Darbo sutarties direktorė jai nedavė, susitarė, kad darbo užmokestis bus mokamas kiekvieną dieną. Darbo užmokestį gaudavo kiekvieną dieną, pradžioje 35 Eur, paskui 45 Eur už dieną. Nurodė, jog už darbo užmokestį niekur nepasirašydavo, tačiau patvirtino, kad byloje esančiuose kasos išlaidų orderiuose tikriausiai yra jos parašas. Patikrinimo metu ji jau nedirbo, tačiau buvo iškviesta pateikti paaiškinimą apie tai kaip dirbo, kokį užmokestį gaudavo, paaiškinimą surašė pati. Patvirtino, kad žinojo, jog G. P. yra neįdarbinta, nes jai nebuvo leidžiama pasirašinėti ant sąskaitų.

Teismo posėdyje liudytoja E. Š. paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio galo iki dabar pardavėjos-kasininkės pareigose. Dirba tik savaitgaliais, per mėnesį apie 11-12 dienų. Už darbą mokamas minimalus darbo užmokestis, mokamas vieną kartą per mėnesį grynaisiais pinigais. Už gautą darbo užmokestį pasirašo. Anksčiau, kai paprašydavo, direktorė išmokėdavo darbo užmokestį darbo dienos pabaigoje, o dabar taip nebėra. Už dieną sumokėdavo 30 Eur, išmokėtos sumos sutapdavo su suma, už kurią pasirašydavo. Patikrinimo metu surašė paaiškinimą, surašė tai, kad diktavo patikrinimą atlikusi specialistė.

Teismo posėdyje liudytoja G. P. paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2018 m. vasario 11 d. iki birželio 20-21 d. Kada tiksliai buvo atleista nežino, nes darbo sutarties nei įdarbinant, nei atleidžiant jai nedavė. Dėl darbo susitarė su R. žodžiu, kad dirbs prie kasos. Susitarė, kad mokės po 20-25 Eur už dieną, priklausomai nuo suprekiautos sumos. Darbo užmokestį sumokėdavo dienos pabaigoje, niekur nepasirašydavo. Apskritai niekur nepasirašydavo, kol nebuvo oficialiai įdarbinta gegužės mėnesį. Po to kartais pasirašydavo priimdama prekes, o iki to niekur nepasirašinėjo, ant visų sąskaitų pasirašinėdavo V.. Kai pradėjo dirbti, jau dirbo V. Š., paskui pradėjo dirbti J.. Kol dirbo neoficialiai, jokio darbo grafiko nebuvo, ją dažniausiai iškviesdavo dirbti savaitgalį. Po to, kai buvo įdarbinta per mėnesį dirbdavo apie 15 dienų. Iki to dirbo įvairiai, pvz. vasario mėnesį 5 dienas. Patikrinimo metu jau nedirbo, buvo iškviesta pateikti paaiškinimo nuo kada ir kaip dirbo, kokį užmokestį gaudavo. Jos klausė ar buvo suteikti darbo įrankiai, tai atsakė, kad taip, nes jos darbo įrankis buvo kasos aparatas, tušinukai, picų pjaustymo įrankis, nes dar pjaustydavo picas. Paaiškinime tiksliai surašė dirbtas dienas, nes dienas, kuriomis dirbo, buvo pasižymėjusi užrašų knygelėje. R. A. sakydavo nemušti į kasą didesnės sumos nei 200 Eur, dažniausiai ir neviršydavo tos sumos.

Teismo posėdyje liudytoja S. K. paaiškino, kad atliko patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini) gavus informaciją iš Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos, kad šioje picerijoje dirbo ir dirba neįdarbinti darbuotojai, slepiami mokesčiai, mokamas atlyginimas vokeliuose, slepiami pinigai ir tai vyksta ketverius metus. Patikrinimo metu dirbo dvi darbuotojos, buvo atliekamas kontrolinis pirkimas, kvitas buvo išduotas, tačiau paprašius suskaičiuoti grynuosius pinigus buvo nustatytas pinigų perteklius kasos aparate, apklaustos darbuotojos. Kito patikrinimo metu kasos operacijų atlikimo vietoje buvo rasta neapskaitytų grynųjų pinigų piniginėje, nors įstatymas to neleidžia daryti. Kadangi rado grynųjų neapskaitytų pinigų kilo įtarimas, kad yra neapskaitomos pajamos. Išnagrinėjus pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus buvo nustatyta, kad visos gamybai nupirktos prekės tam mėnesiui nuperkamos ir per vieną mėnesį sunaudojamos. Išskaičiavus dviejų mėnesių kontrolines juostas, kiek galima pagaminti picų padų iš nupirktų miltų, nustatyta tendencija, kad miltai yra nurašyti, t. y. iš jų pagaminta produkcija, o pajamos už picas, kiek jų galima pagaminti iš sunaudotų miltų, neapskaitytos. Tais atvejais jei miltai nubyra ar kažkas panašaus tai turi atsispindėti buhalterinės apskaitos dokumentuose, jei būtų buvę apskaityta, į tai būtų buvę atsižvelgta. Bendrovės direktorė pripažino, kad taip vyksta ir tai patvirtino raštu. Aplinkybes dėl darbo užmokesčio nustatė apklausus mergaites. Nustatė, kad darbo užmokestis mokamas grynaisiais pinigais kiekvienos darbo dienos pabaigoje. Sulyginus darbuotojų paaiškinimuose nurodytą gaunamą darbo užmokestį, dirbtų dienų skaičių ir kasos išlaidose nurodytas sumas nustatyta, kad buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis. Kitų duomenų, patvirtinančių, kad buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, nėra. Apklausiant G. P. ši nurodė, kad dar dirbo ir nelegaliai. Tada jos klausė nuo kada iki kada dirbo nelegaliai, su kuo tarėsi, kas aprūpindavo darbo įrankiais ir kt. Neatsimena ar G. P. taip gerai atsiminė darbo dienas kaip surašyta paaiškinime ar ji turėjo knygutę. Patikrinimų metu nelegalių darbuotojų nebuvo. Kitų duomenų, patvirtinančių nelegalaus darbo faktą nėra.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 99 straipsnio 3 dalyje

Motyvuojamoji dalis

ANK 99 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už tyčinį Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2015-12-22 įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punktu, pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Komentuojamų taisyklių 7 punktas nustato, kad vienkartinė darbo užmokesčio, premijų, pašalpų, pensijų, stipendijų, tantjemų, dividendų ar kita išmoka asmeniui (ūkio subjekto darbuotojui arba asmeniui, kuris nėra ūkio subjekto darbuotojas) turi būti įforminama kasos išlaidų orderiu. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad išmokamas darbo užmokestis bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus, o tokios tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį.

Iš 2018 m. spalio 16 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (10.2)FR 1042-4474 (toliau – operatyvaus patikrinimo pažyma) matyti, kad R. A. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį dėl to, kad atlikus patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini), veiklą vykdančioje Savanorių g. 49, Kretinga, įvertinus bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus, darbo užmokesčio žiniaraščiuose, kasos išlaidų orderiuose įrašytas išmokėto darbo užmokesčio sumas ir darbuotojų rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas gauto darbo užmokesčio sumas buvo nustatyta, kad J. L. buvo išmokėta 1637,18 Eur į buhalterinę apskaitą neįtraukto ir neapskaityto darbo užmokesčio, E. V. buvo išmokėta 88,83 Eur į buhalterinę apskaitą neįtraukto ir neapskaityto darbo užmokesčio, V. Š. buvo išmokėta 5563,21 Eur į buhalterinę apskaitą neįtraukto ir neapskaityto darbo užmokesčio, G. P. buvo išmokėta 501,10 Eur ir dar 1000 Eur dirbant nelegaliai į buhalterinę apskaitą neįtraukto ir neapskaityto darbo užmokesčio. Iš viso R. A. išmokėjo 8790,32 Eur į buhalterinę apskaitą neįtraukto ir neapskaityto darbo užmokesčio.

Iš byloje esančių darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių ir kasos išlaidų orderių matyti, kad tikrinimui pateiktuose darbuotojų darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose ir kasos išlaidų orderiuose nurodytos sumos sutampa. Iš operatyvaus patikrinimo pažymos ir liudytojos S. K. paaiškinimų nustatyta, kad nustatant ir apskaičiuojant išmokėto, bet neapskaityto darbo užmokesčio sumas, buvo vertinami darbuotojų paaiškinimai, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai ir kasos išlaidų orderiai apie išmokėtas sumas. Kitų įrodymų be bendrovės darbuotojų ir buvusių darbuotojų paaiškinimų, galinčių objektyviai patvirtinti nurodytą nusižengimą, byloje nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vien bendrovės buhalterinės apskaitos ir asmens paaiškinimų neatitikimas negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį (bylos Nr. N575-1449/2010). Tokios praktikos laikomąsi ir aukštesnės instancijos teismuose (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-154-361/2018). Teismo posėdyje apklaustos liudytojos J. L. ir E. V. nurodė, jog grynaisiais išmokėtos pinigų sumos atitiko kasos išlaidų orderiuose, kuriuos pasirašydavo mėnesio pabaigoje, nurodytas sumas. Liudytoja V. Š. nurodė, jog jokių dokumentų visai nepasirašinėjo, tačiau parodžius byloje esančius kasos išlaidų orderius patvirtino, kad juose gali būti jos parašai, ji neatsimena ar pasirašinėjo kokius dokumentus, kiek per mėnesį gaudavo atlyginimo taip pat neatsimena. Vien ta aplinkybė, kad R. A. išmokėdavo darbo užmokestį grynaisiais pinigais darbo dienos pabaigoje, o išmokėtas sumas įformindavo kasos išlaidų orderiu tik mėnesio pabaigoje, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog R. A. mokėjo į buhalterinę apskaitą neįtrauktą darbo užmokestį ir padarė ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, jog byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad R. A. mokėjo darbuotojoms į buhalterinę apskaitą neįtrauktą darbo užmokestį, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį R. A. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 staripsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje

ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Nurodyto straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nurodyto straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti, o 4 dalyje - darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.

Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Pagrindiniai įrodymai tokios kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiais asmenimis, parodymai.

R. A. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį dėl to, kad būdama darbdave žodžiu susitarė su G. P. dėl darbo UAB (duomenys neskelbtini), leido jai laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 11 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. dirbti nelegalų darbą bendrovei priklausančioje picerijoje adresu (duomenys neskelbtini). G. P. dirbo kasininkės pareigose, darbo priemonėmis ir įrankiais aprūpino R. A., už kiekvieną darbo dieną gavo po 25 Eur.

Nors R. A. nepripažino padariusi šį nusižengimą ir teigė, jog G. P. ją nepagrįstai apkaltino dėl asmeninių konfliktų, teismas šias aplinkybes vertina kaip gynybinę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją.

Tiek duodama paaiškinimus patikrinimą atlikusiai specialistei, tiek teisme G. P. patvirtino, kad nelegaliai dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. vasario 11 d. iki 2018 m. gegužės mėn., kol buvo įdarbinta oficialiai. Teismo posėdyje G. P. paaiškino, kad dėl darbo žodžiu susitarė su R. A., dirbant neoficialiai jokio darbo grafiko nebuvo, dažniausiai ją iškviesdavo dirbti savaitgaliais. G. P. rašytiniame paaiškinime konkrečiai nurodytos datos, kuriomis ji dirbo picerijoje. Nurodyta, jog 2018 m. vasario mėnesį ji dirbo 11, 17-18, 24-25 dienomis, visos šios dienos yra šeštadieniai ir sekmadieniai. 2018 m. kovo mėnesį ji dirbo 2-4, 9-11, 16-18, 23-25, 30-31 dienomis, visos šios dienos taip pat yra savaitgaliai, skaičiuojant nuo penktadienio iki sekmadienio. 2018 m. balandžio, gegužės mėnesiais nurodytos dirbtos dienos nebėra vien savaitgaliai, tačiau aukščiau nurodyti duomenys patvirtina G. P. teisme nurodytas aplinkybes, kad dažniausiai dirbdavo savaitgaliais. G. P. paaiškino, kad žinojo, jog nėra įdarbinta, prašė ją įdarbinti, tačiau nebuvo įdarbinta iki 2018 m. gegužės mėnesio, kada pasakė, kad jei nebus įdarbinta, nebedirbs. Byloje esantis išrašas iš Sodros duomenų bazės patvirtina, kad G. P. UAB (duomenys neskelbtini) buvo įdarbinta tik 2018 m. gegužės 11 d. Tuo tarpu kada buvo sudaryta darbo sutartis su G. P. ir, kad ji apskritai buvo sudaryta duomenų byloje nėra, nes darbo sutartis su G. P. byloje nepateikta, G. P. nurodė, darbo sutarties niekada negavusi. G. P. tiek rašytiniame paaiškinime, tiek teisme taip pat patvirtino, kad jai buvo mokamas 20-25 Eur darbo užmokestis už kiekvieną dieną, darbo priemonėmis, t.y. kasos aparatu, rašymo priemonėmis, picos pjaustymo įrankiais, nes pjaustydavo ir picas, aprūpindavo R. A..

Kad G. P. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. vasario mėnesio patvirtino ir liudytoja V. Š., kuri bendrovėje pradėjo dirbti anksčiau, o nuo vasario mėnesio dirbo kartu su G. P.. Liudytoja V. Š. patvirtino, kad žinojo, jog G. P. dirba nelegaliai, nes jai nebuvo leidžiama pasirašyti ant sąskaitų, taip pat patvirtino, kad su G. P. kartu dirbo apie pusę metų, nors Sodros duomenimis G. P. dirbo bendrovėje tik nuo 2018 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. birželio 21 d.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog nėra pagrindo abejoti liudytojų G. P. ir V. Š. teismo posėdyje duotais parodymais apie nelegalų G. P. darbą UAB (duomenys neskelbtini), nes byloje nėra įrodymų, kad šios liudytojos turėtų kokį nors suinteresuotumą bylos baigtimi. Teisme duoti G. P. parodymai patvirtina jos rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes apie tai, kad dėl visų darbo sąlygų su R. A. buvo susitarta žodžiu, ji dirbo bendrovės patalpose kasininke, naudojosi darbo priemonėmis - kasos aparatu, picos pjaustymo įrankiais, į darbą atvykdavo pagal iškvietimą, už darbą jai buvo mokamas sutartas darbo užmokestis. Nelegalaus G. P. darbo bendrovėje faktą patvirtino ir liudytoja V. Š.. Tai, kad atliekant patikrinimą nebuvo nustatyta kitų nelegalaus darbo faktų, nepatvirtina, kad G. P. nedirbo bendrovėje nelegaliai, nes patikrinimo metu ji jau nebedirbo, be to, pati R. A. nurodė, jog tai buvo pirmasis jos bendrovės patikrinimas, anksčiau jokių patikrinimų nėra buvę.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, liudytojų paaiškinimus sprendžia, jog byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad G. P. nuo 2018 m. vasario 11 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nesudarius su ja darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie jos priėmimą į darbą, todėl R. A. padarytas nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir jai skirtina administracinė nuobauda.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 205 straipsnio 7 dalyje

ANK 205 straipsnio 7 dalis (redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu) numato atsakomybę už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą siekiant nuslėpti arba nuslepiant daugiau kaip penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių, kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus.

Iš operatyvaus patikrinimo pažymos, administracinio nusižengimo protokolo matyti R. A. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 205 straipsnio 7 dalį dėl to, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. vykdant veiklą, neapskaitė 41 818,00 Eur gautų pajamų, dėl ko neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 12 817,00 Eur mokesčių.

Kad R. A. padarė šį administracinį nusižengimą įrodyta pačios R. A. paaiškinimu teismo posėdžio metu, jos rašytiniais paaiškinimais, operatyvaus patikrinimo pažyma, kasos pajamų orderiu apie patikrinimo metu rastus neapskaitytus grynuosius pinigus, E. V. rašytiniais paaiškinimais. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jos atstovas teigė, kad patikrinimo metu apskaičiuotos neapskaitytos pajamos turėtų būti mažesnės, nes darant skaičiavimus nebuvo atsižvelgta į visas aplinkybes, jie taip pat pripažino, jog net ir perskaičiavus neapskaitytą pajamų sumą atsižvelgiant į produktų dalį, kuri turėjo būti nurašyta, ir kt., susidariusi neapskaityta pajamų suma nebūtų ženkliai mažesnė, kad dėl to keistųsi nusižengimo kvalifikacija.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta neabejotinai įrodyta, kad R. A. laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d., būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, gavo 41 818,00 Eur piniginių lėšų už parduotas picas, tačiau apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė grynųjų pinigų gavimo ūkinių operacijų, dėl to neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 12 817,00 Eur mokesčių valstybei.

R. A. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 205 straipsnio 7 dalyje, sudėtis, todėl jai skirtina administracinė nuobauda.

Dėl nuobaudų skyrimo

Skiriant administracines nuobaudas, atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai

R. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors R. A. atstovas nurodė, jog ji pripažino nusižengimus ir dėl jų nuoširdžiai gailisi, pati R. A. savo kaltę pripažino tik iš dalies, nuoširdaus gailėjimosi dėl padarytų nusižengimų nereiškė, todėl teismas sprendžia, jog ši R. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė nenustatyta.

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjos asmenybę (turi galiojančių administracinių nuobaudų, neteista), viena augina didelių specialių poreikių turintį sūnų, nusižengimų pobūdį, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad R. A. kaltė dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 205 straipsnio 7 dalyje numatytų nusižengimų yra visiškai įrodyta, o nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant R. A. straipsnių sankcijose numatytas minimalias nuobaudas: pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį – 1000 Eur baudą, pagal ANK 205 straipsnio 7 dalį – 4200 Eur baudą.

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnis).

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi R. A. skirtina galutinė subendrinta nuobauda – 4200 Eur bauda.

Teismas, įvertinęs visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktus įrodymus apie tai, kad ji viena augina didelių specialių poreikių turintį sūnų, padarytų nusižengimų pobūdį, G. P. nelegalaus darbo trukmę, neapskaitytų pajamų sumą ir nuo jos nesumokėtų mokesčių sumą, kuri ženkliai didesnė nei ANK 205 straipsnio 7 dalies dispozicijoje numatyta maksimali nuslėptų mokesčių suma, dėl kurios taikytina atsakomybė pagal šį straipsnį, sprendžia, jog R. A. padarė pavojingus nusižengimus, už kuriuos numatyta pakankamai griežta atsakomybė, savo kaltę dėl nusižengimų padarymo pripažino tik iš dalies, todėl peržengti inkriminuotų straipsnių sankcijų minimalią ribų teismas šiuo konkrečiu atveju neturi jokio pagrindo. Be to, per švelnus R. A. nubaudimas iškreiptų ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų siekimą ir formuotų nebaudžiamumo nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais,

nutaria:

Administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį R. A. atžvilgiu nutraukti.

R. A. pripažinti kalta, padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir 205 straipsnio 7 dalyje ir paskirti jai:

pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą;

pagal ANK 205 straipsnio 7 dalį – 4200 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, R. A. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 4200 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų.

Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752. Mokėjimo nurodyme būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir pa-žeidimo identifikavimo kodą ROIK 18093328740 (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, jos išieškojimas bus vykdomas priverstinai per antstolį.

Negalint sumokėti baudos per nustatytą laikotarpį, baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teismo nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo teismo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą.