- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-04
- Bylos Nr.
- ATP-776-327/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00486-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarimo M. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 15 d. nutarimu nubaudė M. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliu – ATPK) 127 str. 2 d. – 28 eurų bauda ir pagal ATPK 130 str. 1 d. – 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė administracinė nuobauda – 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
M. K. nubaustas už tai, kad 2015 m. birželio 2 d. apie 21.25 val., daugiabučio namo, esančio Kėdainių m., Mindaugo g. 18, kieme, vairuodamas automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai saugu, atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį, kurį apgadino, po ko iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai.
Šalies argumentai
M. K. skunde prašo teismo nutarimą pakeisti ir pritaikyti ATPK 30¹ str. bei neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti žymiai trumpesniam laikui. Skunde nurodo, nuo pat pirmo paaiškinimo nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio, atsakomybės nevengė ir šiuo metu kaltę pripažįsta. Padarydamas nusižengimą pajuto švelnų stuktelėjimą, bet nesuprato kad atsitrenkė, draugai irgi sakė, kad nieko nenutiko. Dėl patirties stokos ir pasitikėdamas draugais, nesustojo ir išlipęs nepasižiūrėjo ar tikrai buvo kontaktas. Vėliau apžiūrėjęs automobilį jokių apgadinimų ant savo automobilio nerado, todėl buvo įsitikinęs, jog nieko neatsitiko. Kito automobilio apgadinimai nežymūs. Nurodo, jog metų bėgyje buvo baustas už nežymų greičio viršijimą, daugiau jokių nuobaudų neturi. Šeimoje jis vienintelis vairuojantis automobilį, o jo senelė serga nepagydoma liga, ją reikia vežioti pas medikus. Apeliantas mokosi Šiauliuose, todėl iš Kėdainių važinėja į Šiaulius, charakterizuojamas teigiamai. Be to automobilio Renault Laguna savininkas R. N. neturi pretenzijų dėl automobilio apgadinimo. Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pasekmių sunkumą, jo elgesį po pažeidimo padarymo, nuobauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu būtų neproporcinga ir nesąžininga priemonė, todėl nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. Su piniginės nuobaudos skyrimu apeliantas sutinka ir yra pasiryžęs ją sumokėti, pažada ateityje pažeidimų nedaryti. Mano, kad ATPK 20 str. numatyti tikslai bus pasiekti paliekant jam tik piniginę baudą arba sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiką.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma Kėdainių rajono apylinkės 2015 m. birželio 15 d. teismo nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
M. K. apeliacinis skundas tenkinamas.
Ginčo dėl M. K. padarytų pažeidimų nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliaciniame skunde keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. apeliantas teigia, jog teismas skyrė jam per griežtą ir neproporcingą nuobaudą, bei prašo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.
Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Tačiau pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatytą sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Be to, kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2AT-7-4-2013, 2AT-34-507/2015, 2AT-48-693/2015).
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgęs į byloje ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, jog paskirta administracinė nuobauda – trejų metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – yra neproporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui. Iš bylos duomenų matyti, jog eismo įvykis padarytas jauno žmogaus, neturinčio didelės patirties. Jis pats visiškai pripažįsta kaltę, prisiima visą atsakomybę, galisi dėl padaryto pažeidimo, kaip matyti, turtinė žala nedidelė, nukentėjusysis kaltininkui pretenzijų nekelia, taigi sukeltas eismo įvykis nebuvo itin pavojingas. Apeliantas neneigia, kad išvažiavo iš eismo įvykio vietos, tačiau tai padarė ne iš piktavališkų paskatų ar siekdamas išvengti atsakomybės, o tik nesuprasdamas, kad padarė eismo įvykį ir automobiliai turėjo kontaktą vienas su kitu, nors ir turėjo tai suprasti. Iš šių aplinkybių spręstina, jog apeliantas pasiruošęs prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. M. K. buvo baustas už nedidelį KET pažeidimą ir šiuo metu administracinė nuobauda galioja. Be to, byloje yra pateikti duomenys, kad apelianto senelės sveikata yra bloga, apeliantas ja rūpinasi, mokosi Šiaulių mieste ir į mokslus važiuodavo automobiliu. Charakterizuojamas teigiamai. Pažymėtina, kad padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, įvykis iš esmės yra mažareikšmis, nepadaryta žala žmonėms, M. K. dėl KET pažeidimų prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, pasitraukęs iš eismo įvykio vietos nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, į padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą bei pasekmes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir sumažinti M. K. papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Remiantis išdėstytu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas už ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą M. K. paskyrė per griežtą nuobaudą, kuri neatitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, pažeidėjo asmenybės, teisingumo ir protingumo kriterijų. Todėl yra teisinis pagrindas tenkinti apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą nutarimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarimą pakeisti:
Vadovaujantis ATPK 30¹ str. 1 d., pagal ATPK 130 str. 1 d. M. K. paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sumažinti iki šešių mėnesių.
Vadovaujantis ATPK 33 str. visas paskirtas nuobaudas subendrinti ir galutinai M. K. skirti aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.