- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-03
- Bylos Nr.
- ATP-154-458/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00898-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arvydas Daugėla
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 189⁴ straipsnio 1 dalyje, bylos teiseną nutraukė, nesant administracinio nusižengimo sudėties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. spalio 12 d. A. V. surašytas privalomasis nurodymas nugriauti pastatytą vienbutį gyvenamąjį namą nesuformuotoje valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r. 2016 m. gegužės 4 d. sprendimu dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2016 m. spalio 9 d. 2016 m. spalio 12 d. atlikus patikrinimą nustatyta, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas – pastatas nenugriautas bei negautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas ar susitarimas, ar pan. A. V. nevykdė inspekcijos privalomojo nurodymo reikalavimo – nugriauti iki 2016 m. spalio 9 d. gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) rajonas, aplinkybės fiksuotos 2016 m. gruodžio 5 d. faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. FAK – 3008. Tokiu būdu A. V. kaltinama pažeidusi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 26 straipsnio 2 dalį ir padariusi teisės pažeidimą, numatytą ATPK 189⁴ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 189⁴ straipsnio 1 dalyje, bylos teiseną nutraukė, nesant administracinio nusižengimo sudėties. Teismas motyvavo, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ir ANK), už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 189⁴ straipsnio 1 dalyje, padarymą yra panaikintas administracinę atsakomybę nustatantis teisės aktas, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama.
Apeliaciniu skundu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V. 330 Eur baudą už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde teigiama, jog, priešingai nei nutarime nurodė teismas, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK A. V. inkriminuotas pažeidimas pagal ATPK 189⁴ straipsnio 1 dalį atitinka ANK 505 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatytus administracinio nusižengimo požymius. ANK 505 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad administracinėn atsakomybėn yra traukiamas asmuo už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. Akivaizdu, kad įstatymo leidėjas aiškiai ir detaliai nustatė sąlygas, kurioms esant kyla atsakomybė pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.
Apeliantas skunde pažymi, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 2 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad privalomasis nurodymas – atskiru teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba šio Įstatymo nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. To paties straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta, kad statybos valstybinės priežiūros pareigūnai – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, įgalioti atlikti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytas statybos ir teritorijų planavimo valstybinės priežiūros funkcijas. Skunde nurodoma, kad, atsižvelgus į statybos nesuformuotoje žemėje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) raj. atlikto patikrinimo akte Nr. SPA-2054 nustatytus duomenis, matyti, jog statytoja A. V. neteisėtai, neturėdama valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, susitarimo ir pan., pastatė II grupės nesudėtingą statinį, todėl, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Priežiūros įstatyme numatyta teisė Inspekcijos pareigūnams teikti įpareigojimus fiziniams asmenims per nustatytą terminą pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, atsakomybė už šių nurodymų nevykdymą numatyta ANK 505 straipsnio 1 dalyje (pažeidimo padarymo metu ATPK 189⁴ straipsnio 1 dalyje).
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad ATPK 189⁴ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis atitinka ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius, todėl A. V. veiksmai turėtų būti perkvalifikuojami pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, nes šiame įstatyme nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.
Aptartų aplinkybių bei teisinių argumentų pagrindu apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas, todėl naikintinas.
2017 m. kovo 30 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas Klaipėdos apygardos teismui pateikė apeliacinio skundo atšaukimą, kuriame prašo apeliacinį procesą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. V. buvo surašytas 2016 m. gruodžio 16 d., t. y. dar iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nereglamentuoja apeliacinio skundo atšaukimo tvarkos. Tačiau pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, dėl to jai keliami tie patys reikalavimai ir tikslai. ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui (ATPK 249 straipsnio 2 dalis). Taigi, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese, ir asmeniui, padavusiam apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis apeliantas gali naudotis baudžiamajame procese. Baudžiamojo proceso įstatymas numato apelianto teisę apeliacinį skundą atšaukti (BPK 316 straipsnio 1 dalis). Atšaukus apeliacinį skundą, teismas palieka skundą nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukia (BPK 316 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju prašymas atšaukti apeliacinį skundą paduotas iki nustatytos procesinio sprendimo priėmimo datos. Taigi jokių procesinių kliūčių netenkinti Institucijos prašymo nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas paliekamas nenagrinėtu ir apeliacinis procesas nutraukiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 249 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 316 straipsnio 5 dalimi,
nutaria:
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą ir apeliacinį procesą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.