- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-27
- Bylos Nr.
- e2-772-1077/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11513-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Ranceva
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Atsakovas
- akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovei akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“ dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. Z. ir E. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau ir – VSDFV Kauno skyrius) kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį patikslinęs, prašo priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 1 383,02 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.
2. Ieškovas nurodė, kad V. Z. nukentėjo 2021 m. liepos 20 d. eismo įvykio pėsčiųjų perėjoje (duomenys neskelbtini), metu, kai E. T. vairuodamas automobilį RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojo ir nepraleido pėsčiojo V. Z. prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir jį partrenkė. Dėl eismo įvykio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatas 2021 m. rugpjūčio 18 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 61-ANR_P-2136-2021 su administraciniu nurodymu, kuriuo vairuotojas E. T. buvo pripažintas kaltu pažeidęs Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 30 ir 31 punktus bei padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 4 dalyje. Eismo įvykio metu kaltininkas E. T. vairavo transporto priemonę: lengvąjį automobilį RENAULT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apdraustą transporto priemonių savininkų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu AB ,,Lietuvos draudimas“.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-653 /A1-356 patvirtintomis Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėmis, V. Z. dėl 2021 m. liepos 20 d. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai EG Nr. 952054, EG Nr. 953794, EG Nr. 993287, EG Nr. 1035604, EG Nr. 1078111, EG Nr. 1123377EG Nr. 1171140 EG Nr. 1220318 ir EG Nr. 127399, nukentėjusysis buvo laikinai nedarbingas nuo 2021 m. liepos 20 d. iki 2021 m. rugsėjo 22 d. VSDFV Kauno skyrius 2021 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. VPA_SP1E-209021, 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. VPA_S1E-214993, 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. VPA_SP1E-225968 ir 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. VPA_SP1E-251962 priskaičiavo V. Z. 1 114,84 Eur ligos išmoką už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2021 m. rugsėjo 22 d., todėl patyrė turtinę žalą.
4. VSDFV Kauno skyrius pareiškė atsakovei 2021 m. spalio 11 d. pretenziją Nr. (8.5E) DV_S-64837 dėl 1 114,84 Eur žalos atlyginimo. Atsakovė 2021 m. lapkričio 9 d., 2021 m. gruodžio 10 d. ir 2022 m. sausio 8 d. raštais nurodė, kad ,,tiriant minėtą įvykį, išsiųsti užklausimai kompetentingoms institucijoms – (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatui ir paprašyta pateikti informaciją apie eismo įvykio aplinkybes, V. Z. nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą, nustatytą kaltininką, byloje priimtą sprendimą. Policijos komisariatas informavo, kad V. Z. įvykio metu nenukentėjo. Sprendimui dėl žalos atlyginimo priimti reikalingi V. Z. medicininiai dokumentai.“ VSDFV Kauno skyrius 2022 m. vasario 3 d. raštu Nr. (8.5E) DV_S-9971 nusiuntė atsakovei papildomus dokumentus.
5. Atsakovė 2022 m. vasario 10 d. pranešimu Nr. 2715416-1179208 informavo ieškovą, kad dėl 2021 m. liepos 20 d. eismo įvykio, kurio metu nukentėjo V. Z., kompensuojama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 123,87 Eur pagal pateiktą 2021 m. spalio 11 d. pretenziją Nr. (8.5E) DV_S-64837 už V. Z. išmokėtą ligos išmoką, už nedarbingumo laikotarpį iki 2021 m. liepos 28 d. Pranešime atsakovė patikslino, jog, įvertinus (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pateiktą informaciją (dėl 2021 m. liepos 20 d. eismo įvykio sveikatos sutrikdymas V. Z. nėra nustatytas, pagal teismo medicinos specialisto išvadą objektyvių mechaninės traumos požymių jam nenustatyta) bei turimus V. Z. medicininius dokumentus ir VSDFV Kauno skyriaus pateiktą medicininių dokumentų patikrinimo pažymą, nustatyta, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymo V. Z. galėjo būti nedarbingas iki 2021 m. liepos 28 d. Nekompensuojama ligos išmoka išmokėta už nedarbingumo laikotarpį nuo 2021 liepos 29 d. iki 2021 m. rugsėjo 22 d. Taigi, atsakovė atlygino 123,87 Eur žalą (sumokėjo 2022 m. vasario 11 d.), kurią Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas patyrė V. Z. išmokėjęs ligos išmoką už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2021 m. liepos 28 d., tačiau likusią 990,97 Eur žalą atlyginti atsisakė.
6. Atsižvelgdamas į atsakovės pateiktą informaciją ir priimtą sprendimą dėl dalinio žalos atlyginimo, ieškovė dar kartą patikrino V. Z. medicinos dokumentus (VSDFV Kauno skyriaus V. Z. medicinos dokumentų patikrinimo 2022 m. vasario 18 d. pažyma Nr. VPA_P5-401). Nustatė, kad pagal įrašus medicinos dokumentuose V. Z. 2021 m. liepos 20 d. dėl krūtinės ląstos, dubens, kairės rankos sumušimų buvo atvežtas į VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių. Gydytojos asmens sveikatos istorijoje buvo pažymėta, kad ,,pėstysis, partrenktas automobilio“. Atlikus įvairiapusį radiologinį ištyrimą (ultragarsas, rentgenologinė ir kompiuterinės tomografijos diagnostika) nustatytos traumų diagnozės: peties ir žasto sumušimas, krūtinės ląstos sumušimas, nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas. V. Z. dėl pagrindinės traumos buvo paskirtas ambulatorinis, medikamentinis gydymas ir išduotas nedarbingumo pažymėjimas EG Nr. 952054. Gydymas pratęstas VšĮ (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 21 d. ir 2021 m. liepos 28 d. asmens sveikatos istorijoje pažymėta, kad ,,būklė patenkinama, skauda kairį petį, dubenį, galvą, nepykina, nevėmė“, šeimos gydytoja diagnozavo tas pačias traumos diagnozes. 2021 m. rugsėjo 1 d. anamnezėje fiksuojama: ,,skauda kairį petį, dubenį, nugarą, krūtinę atliekant judesius, skundžiasi galvos skausmu, reikalingi analgetikai 2 k/d“. Išliekant nugaros ir krūtinės skausmui laikinojo nedarbingumo metu 2021 m. rugsėjo 13 d. V. Z. konsultuotas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gyd. ortopedo-traumatologo. Gydytojas asmens sveikatos istorijoje pažymėjo, kad ,,trauma buvusi 2021 m. liepos 20 d. Diagnozuoti dauginiai sumušimai. Tebeskauda juosmenį“. 2021 m. rugsėjo 13 d. atliktas stuburo juosmeninės dalies rentgenologinis ir kompiuterinės tomografijos diagnostikos tyrimai. Išvada – aiškių lūžimų, deformacijų nematyti. Paskirta tęsti gydymą dėl potrauminės radikulopatijos. 2021 m. rugsėjo 22 d. šeimos gydytojo anamnezė: būklė patenkinama, skausmas nežymus, asmens laikinas nedarbingumas užbaigiamas. Laikinojo nedarbingumo laikotarpiu dokumentuose nėra medicinos įrašų, kad V. Z. būtų gydytas dėl nusiskundimų, nesusijusių su patirta 2021 m. liepos 20 d. eismo įvykio metu trauma.
7. VSDFV Kauno skyriaus V. Z. medicinos dokumentų patikrinimo 2022 m. vasario 18 d. pažymą Nr. VPA_P5-401 ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. G 1528/2021 (02) kartu su 2022 m. vasario 23 d. raštu Nr. (8.5E) DV_S-16393 ,,Dėl visiško Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo“ išsiuntė atsakovei. Atsakovė 2022 m. kovo 30 d. pranešimu Nr. 2715416-1179208, atsakydama į 2022 m. vasario 23 d. papildomai pateiktą pretenziją Nr. (8.5E) DV_S-16393, informavo ieškovę, kad įvertinus papildomai pateiktus dokumentus ir informaciją, neturi pagrindo keisti 2022 m. vasario 10 d. priimto sprendimo. Atsakovė neatlygino ieškovei 990,97 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos dalies.
8. Ieškovės manymu, atsakovė iš esmės kvestionuoja V. Z. gydytojų išduotus nedarbingumo pažymėjimus arba bando paneigti V. Z. ligą laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 29 d. iki 2021 m. rugsėjo 22 d., arba tos ligos ryšį su 2021 m. liepos 20 d. eismo įvykiu, tačiau tokiems savo sprendimams patvirtinti nepateikia jokių įrodymų ar faktų. Jokių įrodymų, kurie nuginčytų sveikatos priežiūros įstaigų išduotų V. Z. nedarbingumo pažymėjimų pagrįstumą, byloje nepateikta. Atsakovė nepateikia jokių įrodymų, kad nukentėjusysis V. Z., kreipdamasis į gydytojus buvo nesąžiningas ir jo nusiskundimai buvo melagingi, taip pat atsakovas nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kad gydytojai netinkamai kvalifikavo nukentėjusiojo asmens sveikatos būklę. Be to, objektyvių įrodymų, kad nukentėjusysis, kreipdamasis į gydytojus, nurodydamas, kad po eismo įvykio atsirado skausmai, buvo nesąžiningas, teikė melagingą informaciją, nėra. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. Z. galėjo būti nedarbingas nuo 2021 m. liepos 29 d. iki 2021 m. rugsėjo 22 d. dėl kitų, su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais nesusijusių, ligų.
Motyvuojamoji dalis
9. Atsižvelgiant į tai, kad laikinas nedarbingumas V. Z. buvo nustatytas pagrįstai, todėl nustatytos visos sąlygos civilinės atsakomybės taikymui, t. y. neteisėti veiksmai yra siejami su vairuotojo E. T. sukeltu 2021 m. liepos 20 d. eismo įvykiu ir jo metu padarytu V. Z. sužalojimu (sumušimu); dėl V. Z. sužalojimų (sumušimų) kaltas yra vairuotojas E. T., vairavęs automobilį, apdraustą civilinės atsakomybės draudimu AB ,,Lietuvos draudimas“; žala siejama su VSDFV Kauno skyriaus išmokėta nukentėjusiam eismo įvykyje V. Z. 990,97 Eur ligos išmoka; tarp žalos ir neteisėtų veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys. Atsakovė atsisakydama kompensuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ligos išmoką už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 29 d. iki 2021 m. rugsėjo 22 d. nepateikia jokių įrodymų, kad V. Z. minimu laikotarpiu buvo darbingas, kad jam nebuvo pagrindo nustatyti nedarbingumo bei skirti ligos išmoką. Nedarbingumo pažymėjimai, kurių pagrindu paskirta ligos išmoka už nurodytą laikotarpį, nėra nuginčyti ir yra galiojantys.
10. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti.
11. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad atsakovei nekyla pareiga kompensuoti ieškovo išmokėtų išmokų visa apimtimi, nes nukentėjusiajam ligos pašalpa ginčo laikotarpiu buvo išmokėta nepagrįstai. Ieškovo reikalavimas grindžiamas nedarbingumo pažymėjimų išdavimu 2021 m. liepos 29 d. iki 2021 m. rugsėjo 22 d. laikotarpiu, ligos pašalpos už nedarbingumo laikotarpį išmokėjimo faktu, įrašais medicininiuose dokumentuose. Tačiau svarbus ne tik ligos pašalpos išmokėjimas, nedarbingumo pažymėjimų išdavimas, bet ir šių veiksmų pagrįstumo aspektas. Vien nedarbingumo pažymėjimų išdavimas pagal vienokį ar kitokį ligos kodą bei aplinkybė, kad nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti ir tęsti po eismo įvykio, savaime neįrodo, kad tuo metu buvo gydomi būtent eismo įvykio metu padaryti sužalojimai.
12. Sprendžiant klausimą dėl žalos priteisimo būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Atsakovė teigia, kad dėl transporto priemonės valdytojo neteisėtų veiksmų ir ieškovo prašomos žalos, kuri, anot ieškovo, atsirado dėl ligos pašalpos išmokėjimo už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 29 d. iki 2021 m. rugsėjo 22 d., nėra priežastinio ryšio, nes tai nėra eismo įvykio pasekmė.
13. Atsakovė savo 2022 m. vasario 10 d. pranešime apie žalos atlyginimą ieškovui nurodė, kad atsisako kompensuoti žalą už išmokėtas nedarbingumo išmokas už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 29 d. iki 2021 m. rugsėjo 22 d., kadangi nustatyta, kad dėl eismo įvykio nukentėjusysis galėjo būti nedarbingas iki 2021 m. liepos 28 d. (už šį laikotarpį atsakovė žalą atlygino).
14. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. rugpjūčio 10 d. specialisto išvadoje Nr. G1528/2021 (02) (toliau ir – Eksperto išvada) ekspertui pavesta atlikti medicinos tyrimą, pagal pateikiamus medicininius dokumentus nustatant nukentėjusiajam kūno sužalojimo laipsnį. Ekspertas atlikęs medicinos tyrimą, padarė išvadą, kad nukentėjusiajam mechaninės traumos požymių nekonstatuota. Dar daugiau, ekspertas išvadoje taip pat konstatavo, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose užfiksuoti tik subjektyvūs (skausmas, skausmingumas palpuojant, judesių ribotumas dėl skausmo) pojūčiai ir duomenys, kurie nėra kvalifikuojami kaip sužalojimai). Taigi, ekspertas ne tik kad nenustatė jokio kūno sužalojimo laipsnio, tačiau ir konstatavo, kad medicininiuose dokumentuose nustatyti tik subjektyvūs pojūčiai, kas reiškia, kad jie gydytojų buvo užfiksuoti remiantis vien nukentėjusiojo subjektyvaus pobūdžio nusiskundimais, o ne objektyviais duomenimis. Atsakovės vertinimu, nesant jokių objektyvių traumos požymių ar sužalojimų, 2 mėnesių nedarbingumas, kuris skirtas dėl tariamų sumušimų, yra labai ilgas ir negali būti siejamas su eismo įvykiu. Per tokį ilgą laikotarpį neretai sugyja lūžiai, paviršiniai sužalojimai (siūtinės žaizdos), pacientai atsistato po operacinio gydymo. Todėl ieškovo reikalavimas atlyginti žalą dėl ligos išmokos už nedarbingumą nuo 2021 m. liepos 29 d. iki 2021 m. rugsėjo 22 d. yra nepagrįstas. Ginčijamas nedarbingumo laikotarpis akivaizdžiai nesusijęs priežastiniu ryšiu su eismo įvykio metu atsiradusiais padariniais, o ieškovas visiškai nepagrįstai reikalauja iš atsakovės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas 2022 m. birželio 3 d. nutartimi nustatė, kad pasirengimas nagrinėti bylą vyks paruošiamųjų dokumentų būdu.
16. Ieškovas pateikė teismui dubliką, kuriame prašo ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad atsakovės vertinimas, jog nesant jokių objektyvių traumos požymių ar sužalojimų, 2 mėnesių nedarbingumas, kuris skirtas dėl tariamų sumušimų, yra labai ilgas ir negali būti siejamas su eismo įvykiu, yra tik prielaidos, kurios negali būti laikomos įrodymais byloje dėl netinkamos paciento sveikatos būklės nustatymo. Ieškovo reikalavimo teisės faktą patvirtina ieškovo išmokėtos ligos išmokos faktas. Ieškovo patirtą žalą išmokėjus nukentėjusiajam V. Z. ligos išmoką įrodo VSDFV Kauno skyriaus 2021 m. spalio 7 d. pažyma apie asmeniui (V. Z.) išmokėtas išmokas Nr. (11.4E) KA_PZ1E-6822, V. Z. išduoti nedarbingumo pažymėjimai, kuriuose nedarbingumo priežastimi nurodytas nelaimingas atsitikimas buityje. Visuose minėtuose nedarbingumo pažymėjimuose pagrindinė diagnozė pagal TLK-10-AM kodą nurodyta S40.0, t. y. peties ir žasto sumušimas.
17. Pažymi, kad visi gydytojai, kurie jau po 2021 m. liepos 20 d. eismo įvykio apžiūrėjo ir gydė V. Z., kiekvieną kartą apžiūrėję ligonį ir išklausę jo nusiskundimus, nedarbingumo pažymėjimus tęsė dėl tos pačios diagnozės. Tai, kad V. Z. peties ir žasto, krūtinės ląstos, nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimus patyrė būtent 2021 m. liepos 20 d. eismo įvykio metu patvirtina ir gydytojų įrašai V. Z. medicinos dokumentuose. 2022 m. rugsėjo 13 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojo traumatologo konsultacijoje (atsakymas į siuntimą), įvertinant V. Z. sveikatos būklę, dar buvo konstatuoti liekamieji padariniai (pasekmės) po 2021 m. liepos 20 d. įvykusio autoįvykio (potrauminė radikulopatija). Visą ginčo laikotarpį V. Z. buvo gydomas dėl 2021 m. liepos 20 d. eismo įvykio metu patirtų traumų (dauginių sumušimų): apsilankymų pas gydytojus metu skundėsi dėl išliekančio skausmo krūtinės srityje, nugaros, dubens, kairio peties ir galvos skausmais. Nukentėjusysis visą gydymo laiką skundėsi tais pačiais negalavimais, visuose nedarbingumo pažymėjimuose, kuriuos išdavė keli skirtingų sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai, taip pat gydytojo traumatologo konsultacinėje išvadoje nurodytos tos pačios diagnozės. VSDFV Kauno skyriaus V. Z. medicinos dokumentų patikrinimo 2022 m. vasario 18 d. pažymoje Nr. VPA_P5-401 konstatuota, jog V. Z. nedarbingumo pažymėjimai išduoti nepažeidžiant jų išdavimo taisyklių reikalavimų, ginčijamu laikinojo nedarbingumo laikotarpiu medicinos dokumentuose nėra medicinos įrašų, kad V. Z. būtų gydytas dėl nusiskundimų, nesusijusių su patirta 2021 m. liepos 20 d. eismo įvykio metu trauma. Atsakovė niekaip neįrodė aplinkybės, kad V. Z. byloje minimu laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 29 d. iki 2021 m. rugsėjo 22 d. buvo darbingas, t. y., kad jam ginčo laikotarpiu nebuvo pagrindo nustatyti nedarbingumo bei skirti ligos išmoką, ar buvo nedarbingas dėl kitų priežasčių, nesusijusių su eismo įvykiu. Nedarbingumo pažymėjimai, kurių pagrindu paskirtos ligos išmokos, nėra nuginčyti ir yra galiojantys. Įrodymų, kurie teiktų pagrindą daryti išvadą, jog V. Z. „simuliavo“ sužalojimą ar buvo sužalotas (patyrė sumušimus) ne ginčo eismo įvykyje, atsakovė nepateikė.
18. Iš pateiktos eksperto Daliaus Banionio 2021 m. rugpjūčio 10 d. išvados matyti, kad teismo medicinos ekspertas, vertindamas V. Z. sužalojimo laipsnį (mastą), tyrė tik pateiktus dokumentus ir nukentėjusiojo neapžiūrėjo, tuo tarpu, gydytojai, išdavę V. Z. elektroninius nedarbingumo pažymėjimus, apžiūrėjo nukentėjusįjį betarpiškai. Vadovaujantis elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklėmis, gydytojas, prieš išduodamas nedarbingumo pažymėjimus, nukentėjusįjį kiekvieną kartą apžiūri, išklauso jo nusiskundimus, aprašo juos medicininiuose dokumentuose ir tik tokiu atveju, jei yra pagrįsta priežastis, išduoda nedarbingumo pažymėjimus. Taigi paciento būklę iAr laikinojo nedarbingumo trukmę gali įvertinti tik jį gydantys gydytojai, turintys aukštąjį medicininį išsilavinimą ir Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos išduotas medicinos praktikos licencijas, todėl abejoti gydytojų (jų buvo ne vienas ir iš skirtingų įstaigų) išvadomis, kad V. Z. 2021 m. liepos 20 d. eismo įvykio metu patyrė krūtinės ląstos, peties ir žasto, nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimus ir dėl to buvo iki 2022 m. rugsėjo 22 d. nedarbingas, nėra pagrindo.
19. Atsakovė pateikė teismui tripliką, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
20. Atsakovė triplike nurodo, kad gydytojai, išduodami nedarbingumo pažymėjimus, nenustatinėja priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir nedarbingumo. Gydytojai, pas kuriuos atvyksta pacientas, netiria įvykio, netikrina eismo įvykio aplinkybių, mechanizmo (ar nukentėjo pėsčiasis, ar keleivis, kur asmuo sėdėjo, kokia kūno dalis objektyviai buvo sužalota ar pan.). Jei į gydymo įstaigą atvyksta asmuo, kuris nurodo, kad jis nukentėjo eismo įvykio metu, gydytojas tai ir pažymi, tačiau informacijos, ar tikrai asmuo pakliuvo į eismo įvykį ir kokio pobūdžio tai buvo įvykis, netikrina, tačiau, esant paciento prašymui, nedarbingumo pažymėjimus išduoda. Faktas, kad ieškovas pagal teisinį reglamentavimą tikrina, ar nedarbingumo pažymėjimai yra išduoti pagrįstai ir nustačius priešingai turi teisę išieškoti iš gydymo įstaigų išmokas, tik patvirtina, kad būna atvejų, kai gydytojai nedarbingumo pažymėjimus išduoda nepagrįstai ir todėl jų išdavimo fakto negalima suabsoliutinti ir vertinti kaip nekvestionuojamus. Be to, dėl paties (tariamo) smūgio neliko nė menkiausio požymio – nubrozdinimo, paraudimo, hematomos ar kt.
21. Mano, kad transporto priemonės valdytojo (jo draudiko) atsakomybei kilti neturėtų pakakti tik asmens nuomonės apie tai, skauda jam ar neskauda. Atsakovė pažymi, kad atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimą ne dėl to, kad eksperto išvadoje nėra konstatuotas sveikatos sutrikdymo mastas, o dėl to, jog, įvertinus visą bylos medžiagą (ypatingai išanalizavus medicininius dokumentus), objektyviai matyti, kad asmuo nebuvo sužalotas ir tenkinti tokio reikalavimo nėra jokio pagrindo. Būtent ieškovas turi įrodyti asmens atsakomybę.
22. Atsakovė laikosi pozicijos tam tikrais atvejais kompensuoti už pirmąsias nedarbingumo dienas, dėl to, jog supranta, kad įvykus pačiam susidūrimo su automobiliu faktui, asmuo ir dėl streso, neplanuoto lankymosi ligoninėje, užsitęsusių apžiūrų ir/ar tyrimų, gali nebūti tinkamai pailsėjęs ir pasirengęs kitą dieną vykti į darbą. Taip pat, šios, pirmosios dienos, gali būti pateisinamos siekiu išsiaiškinti, ar neišryškėjo kokie nors asmens sužalojimai, kurie nebuvo identifikuoti pirmomis dienomis, arba jų nebuvo galimybės nustatyti iš karto. Šiuo atveju, nieko nenustačius Kauno klinikų gydytojams, nukentėjusysis kreipėsi į šeimos gydytoją, kuri be jokių papildomų tyrimų ir gydymo pratęsė nedarbingumą dar savaitei. Po savaitės, ir toliau neišaiškėjus ir neatsiradus jokių objektyvių sužalojimų požymių, paciento netiriant, neskiriant vaistų, netaikant jokio gydymo, išmoka už toliau tęstą nedarbingumą atsakovės sprendimu nebebuvo kompensuota. Be to, tai, kad šiuo atveju regreso teisę į atsakovę siekia įgyvendinti socialinio draudimo įstaiga, nereiškia, jog ieškovas yra atleistas nuo įrodinėjimo naštos pagrįsti, kad egzistuoja visos būtinosios už žalą atsakingo asmens civilinės atsakomybės sąlygos, įskaitant priežastinį ryšį.
23. Ieškovas teismo posėdžio metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad ginčas kilo dėl priežastinio ryšio, kitos civilinės atsakomybės sąlygos yra nustatytos. Jeigu nesusiję su eismo įvykiu, tai su kuo tada susiję. Kelios gydymo įstaigos tą pačią diagnozę nustatė. 2021 m. rugsėjo 13 d. traumatologo konsultacija – potrauminė radikulopatija. Teismų praktikoje pasisakyta, jog tai, kad nėra objektyvių sužalojimų, nereiškia, kad žmogus nebuvo sužalotas, sumušimas irgi yra sužalojimas. Net baigus biuletenį, nurodoma, kad skausmas nėra visiškai išnykęs. Skausmas irgi yra svarbus, reikia į tai atsižvelgti. Netiesioginis priežastinis ryšys tikrai yra. Prie oficialių rašytinių įrodymų, mūsų manymu, turėtų būti priskiriami ir nedarbingumo pažymėjimai, ne tik ekspertizės aktas. Buvo diagnozuoti daugybiniai sumušimai. Sirgo ūmia (o ne lėtine) radikulopatija prieš pusmetį, o po eismo įvykio – potraumine radikulopatija. Turi būti vertinama, ar tai buvo pakankama priežastis, net jeigu ne vienintelė.
24. Atsakovės atstovė I. K. teismo posėdžio metu palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad atsakovė apmokėjo už devynias dienas, tai ir buvo atsakovės žingsnis į kompromisą. Tačiau per tą laiką jokių sužalojimų nepaaiškėjo. Ieškovas turi teikti įrodymus, nes mes pateikėm atsikirtimus, jam įrodinėjimo našta tenka. Buvo nuspręsta nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl sužalojimo. Specialisto išvada nėra mums esminė, bet negalime jos ignoruoti, kad baudžiamoji atsakomybė nekyla. Tai jeigu du mėnesius sveikata sutrikdyta, turėtų būti sprendžiama dėl nesunkaus ar sunkaus sveikatos sutrikdymo baudžiamosios atsakomybės prasme. Tuomet kyla klausimas dėl policijos veiksmų teisėtumo. Vieno nubrozdinimo užtenka nežymiam sveikatos sutrikdymui. Ta aplinkybė, kad buvo tęsiami nedarbingumo pažymėjimai, savaime neįrodo, kad buvo gydomi po ginčo įvykio kilę sužalojimai. Ieškovas turėjo pareigą įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, manome, kad priežastinio ryšio neįrodė. Teismo ekspertas nusprendė, kad sužalojimų neužfiksuota, nedarbingumas nesusijęs su eismo įvykio padariniais. Medicininiai dokumentai rodo, kad nukentėjusiam asmeniui nebuvo atliekami tyrimai, nebuvo išrašyta jokių konkrečių vaistų, asmuo buvo gydomas tik nedarbingumo pažymėjimų išdavimu.
25. Atsakovės atstovė J. Š. teismo posėdžio metu palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad ji susipažino su trečiojo asmens V. Z. medicinos dokumentais, juose įrašai nuo 1993 m. Susipažinau su (duomenys neskelbtini) medicinos kortele. Joks gydymas nebuvo skirtas. Degeneraciniai pakitimai – tai ne dėl traumos, o dėl amžiaus vykstantys pakitimai. Visur eina ta pati diagnozė – sumušimai. Taip ilgai negalėjo būti tęsiama su šia diagnoze. 2019 m. rugpjūčio 21 d. buvo trauma – nukrito nuo priekabos. 2020 m. rugpjūtį buvo pėdos trauma. 2020 m. gruodžio 15 d. konsultuotas šeimos gydytojo dėl stiprių nugaros skausmų, radikulopatija juosmens srityje. Taigi anksčiau buvo ir traumų, ir radikulopatija. Neaišku, kiek lėmė trauma, kiek kitos lėtinės ligos, tokios kaip radikulopatija. Sumušimai gali būti gydomi dvi savaites, bet ne du mėnesius, iš praktikos taip sakau. Dirbu daugiau kaip 10 metų, dirbu draudime kaip ekspertė, vaikų neurologe dirbu 30 metų. Radikulopatija gali atsinaujinti. Keli ekspertai patvirtino tą pačią išvadą, jog dėl ginčo eismo įvykio V. Z. sužalojimų nebuvo padaryta. Tolesni nedarbingumai buvo tęsiami, nesant jokių objektyvių duomenų apie sužalojimus. Nebuvo skiriami jokie vaistai, joks gydymas. Politraumos šiuo atveju nebuvo. Jokių naujų sužalojimų po 2021 m. rugsėjo 13 d. kompiuterinio ištyrimo neužfiksuota.
26. Trečiasis asmuo V. Z. teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko ieškinį, jo suma dar per maža. Aš dirbau ūkininku, negalėjau darbų atlikti. Niekur nepažymėta, kad antakis praskeltas, nugara visa nubrozdinta, alkūnės nubrozdintos. Šonai sudaužyti, galva iki šiol skauda. Antakio man nesiuvo, tik užklijavo. Nei nutarimo iš policijos negavau, ta byla sufabrikuota. Aš pats dirbęs (duomenys neskelbtini) komisariate, buvo ten nuvažiavę aukštas pareigas einantys medikai. Nežinau, kaip baigėsi ikiteisminis tyrimas, dabar tik sužinojau, kad buvo tik administracinio nusižengimo tyrimas. Buvau keletui minučių sąmonės netekęs. Kažkas iškvietė greitąją. Į Kauno klinikas išvežė, švietė, pralaikė iki nakties. Rado didelius sumušimus. Galva iki šiol svaigsta, bet tik vaistų davė, tyrimų nedarė. Skaudėjo šonus, buvo sunku oro įkvėpti, nugarą skaudėjo. Šeimos gydytoja A. P., pas ją eidavau. Į (duomenys neskelbtini) važiavau pas traumotologą, sakė, kad sumušimai, išrašė korsetą, kažkiek korsetas padėjo. Pasakė, kad čia yra sumušimo pasekmės. Tą nenuimtą derlių tiesiog žemėje palikom. Šeimos gydytoja apžiūrėdavo fiziškai, kraujo tyrimą dariau. Nuo skausmo gėriau vaistus, padėdavo. Kaltininko nepažįstu. Kai gydžiausi, kitų ligų neturėjau. Dirbu vairuotoju-ekspeditoriumi. Sodros atstovai su manim nebuvo susisiekę. Kasdien gerdavau vaistus. Neatsimenu, ar buvo neurologo konsultacija. Kur siuntė, ten ėjau. Pas šeimos gydytoją ir traumatologą, daugiau lyg ir niekur.
27. Ekspertas teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko teismo ekspertizės išvadas. Papildomai pažymėjo, jog nugaros skausmai galėjo būti ir dėl to, kad anksčiau asmuo sirgo radikulopatija. Tačiau mes tokiu atveju nevertiname kaip įvykio pasekmių. Lėtinių ligų paūmėjimas nėra vertinamas kaip sužalojimas. Nepatyrė sužalojimų dėl eismo įvykio. Medicinos dokumentacijoje fiksuojama tik subjektyvūs paciento išgyvenimai. Sumušimas yra klinikinė diagnozė, sužalojimai yra vidiniai ir išoriniai, nė vieno sužalojimo šiuo atveju nefiksuota. Radikulopatija kartais trunka mėnesiais, priklauso nuo žmogaus. Gydytojų diagnozės nėra patvirtintos objektyviais duomenimis.
Teismas konstatuoja:
28. ieškinys atmestinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas
29. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės, apdraudusios eismo įvykio kaltininką privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, pareigos atlyginti dėl šio eismo įvykio kilusią ieškovo patirtą žalą – išmokėtas ligos išmokas.
30. Pagal byloje nustatytas aplinkybes trečiasis asmuo V. Z. nukentėjo 2021 m. liepos 20 d. eismo įvykio pėsčiųjų perėjoje (duomenys neskelbtini) metu, kai trečiasis asmuo E. T., vairuodamas automobilį RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojo ir nepraleido pėsčiojo V. Z. prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir jį partrenkė. E. T. kaip transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė ginčo eismo įvykio metu buvo apdrausta atsakovės AB ,,Lietuvos draudimas“. Nukentėjusysis buvo laikinai nedarbingas nuo 2021 m. liepos 20 d. iki 2021 m. rugsėjo 22 d. VSDFV Kauno skyrius savo sprendimais priskaičiavo V. Z. 1114,84 Eur ligos išmoką už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2021 m. rugsėjo 22 d., ir pareikalavo atsakovę ją atlyginti. Atsakovė AB ,,Lietuvos draudimas“ 2022 m. vasario 10 d. pranešimu Nr. 2715416-1179208 informavo ieškovą, kad dėl ginčo eismo įvykio kompensuojama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 123,87 Eur už V. Z. išmokėtą ligos išmoką, už nedarbingumo laikotarpį iki 2021 m. liepos 28 d. Už likusį laikotarpį atsakovė pretenziją tenkinti atsisakė, spręsdama, kad tolesnis nedarbingumo tęsimas su ginčo eismo įvykiu nesusijęs.
31. Pažymėtina, jog V. Z. deklaravus gautas pajamas už 2021 metus, jam priskaičiuota ligos išmoka už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2021 m. rugsėjo 22 d. buvo perskaičiuota. Todėl ieškovas 2022 m. spalio 14 d. pareiškė, kad didina ieškinio reikalavimus ir prašo priteisti ieškovui iš atsakovo 1383,02 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti.
32. Pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato tyrėjos užduotį atlikti teismo medicininį tyrimą tyrimo medžiagoje ROIK 0121000471832 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistas parengė išvadą Nr. G 1528/2021 (02). Tyrimas pradėtas 2021 m. rugpjūčio 6 d., baigtas 2021 m. rugpjūčio 10 d. Tyrimo objektas – V. Z. medicininiai dokumentai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ambulatorinės asmens sveikatos istorijos kopija. Atlikęs šį tyrimą, specialistas padarė išvadą, jog V. Z. objektyvių mechaninės traumos požymių nekonstatuota. Pateiktuose medicinos dokumentuose užfiksuoti tik subjektyvūs (skausmas, skausmingumas palpuojant, judesių ribotumas dėl skausmo) pojūčiai ir duomenys, kurie nėra kvalifikuojami kaip sužalojimai.
33. Nagrinėjamoje byloje atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ prašymu buvo paskirta teismo medicinos deontologinė ekspertizė ir gautas ekspertizės aktas Nr. 0068/22. Tyrimas pradėtas 2022 m. lapkričio 14 d., tyrimas baigtas 2022 m. lapkričio 21 d. Tyrimą atliko teismo ekspertas Paulius Petreikis. Teismo ekspertas, įvertinęs byloje esančius VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro ambulatorinės kortelės, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų, VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės medicinos duomenis, padarė šias išvadas: 1) V. Z. dėl 2021 m. liepos 20 d. įvykusio eismo įvykio objektyvių išorinių bei vidinių mechaninės traumos požymių nekonstatuota; 2) kadangi V. Z. dėl 2021 m. liepos 20 d. įvykusio eismo įvykio objektyvių išorinių bei vidinių mechaninės traumos požymių nekonstatuota, tai nuo 2021 m. liepos 29 d. iki 2021 m. rugsėjo 22 d. tęstas nedarbingumas ne dėl eismo įvykio padarinių.
34. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.
35. Kasacinis teismas, spręsdamas ginčus, kuriuose draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos siekia įgyvendinti regreso teisę į žalą padariusį asmenį (CK 6.290 straipsnio 3 dalis) ar jo draudiką, yra išaiškinęs, kad žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų (CK 6.245–6.250 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2013; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2014). Šioje byloje šalys nesutarė tik dėl priežastinio ryšio egzistavimo, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų ginčo tarp šalių nekilo.
36. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo ieškinio reikalavimus grindė duomenimis apie įstatymuose ir juos įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas, nedarbingumo pažymėjimais, ieškovo darbuotojų patikrinimo išvadomis, ieškovo medicininiais dokumentais, patvirtinančiais, jog kelios skirtingos gydymo įstaigos nustatė V. Z. ta pačią diagnozę. Atsakovė savo poziciją grindė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1528/2021 (02), nagrinėjamoje byloje atliktos teismo ekspertizės aktu, atsakovės atstovės gydytojos ekspertės J. Š. paaiškinimais, nukentėjusiojo medicinos dokumentų analize.
37. Pirmiausia pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teismams nustatant nedarbingumo laikotarpį dėl patirto sveikatos sužalojimo eismo įvykio metu, nėra pagrindo vadovautis vien tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotais nedarbingumo pažymėjimais. Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010).
38. CPK 218 straipsnyje nurodyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas byloje teismo priimame sprendime arba nutartyje.
39. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti teismo eksperto išvadomis, kurias patvirtina byloje esančių įrodymų visuma: atsakovės atstovės gydytojos ekspertės J. Š. paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, jog nedarbingumas V. Z. tęstas nenustačius jokių naujų dėl ginčo eismo įvykio galėjusių kilti sužalojimų, ilgas nedarbingumo tęsimas galėjo būti lemtas radikulopatijos, kuria nukentėjusysis yra sirgęs ir anksčiau, administracinio nusižengimo tyrimo metu parengta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1528/2021 (02), kurioje daroma išvada, jog V. Z. objektyvių mechaninės traumos požymių nekonstatuota, nukentėjusiojo medicinos dokumentai, kuriuose nėra fiksuojama jokių objektyvių požymių apie patirtus sužalojimus, nurodant sumušimų diagnozę. Ieškovas neprašė skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės, neteikė kitų įrodymų, kurie paneigtų teismo eksperto išvadas (CPK 178 straipsnis). Teismo posėdžio metu duoti V. Z. paaiškinimai iš esmės atitiko rašytinę bylos medžiagą, trečiasis asmuo nenurodė jokių medicinos dokumentuose neužfiksuotų nusiskundimų, papildomai nurodęs tik praskeltą antakį, kuris negali būti vertinamas kaip turėjęs įtakos nedarbingumo tęsimui.
40. Neatmestina tikimybė, kad ginčo eismo įvykis galėjo sukelti radikulopatijos nukentėjusiajam paūmėjimą. Tačiau šis ryšys, įvertinus tai, kad jokių objektyvių išorinių ir vidinių mechaninės traumos požymių dėl ginčo eismo įvykio nebuvo užfiksuota, pernelyg tolimas, kad galėtų būti pripažintas teisiškai reikšmingu.
41. Apibendrinant darytina išvada, jog trečiajam asmeniui V. Z. ginčo laikotarpiu buvo skirtas nedarbingumo laikotarpis ir mokama ligos išmoka dėl su eismo įvykiu nesusijusių ligų ir/ar negalavimų gydymui, todėl atsakovei nekyla pareiga atlyginti ieškovo patirtas išlaidas dėl ligos išmokos, nes dėl kilusios žalos ir ginčo eismo įvykio nėra priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis, 6.290 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškinys atmestinas.
42. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas, nuspręsdamas dėl ieškovo pareikštų reikalavimų, atsakė į esminius šalių argumentus, o kiti šalių argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui teisiškai nėra reikšmingi.
Dėl bylinėjimo išlaidų paskirstymo
43. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
44. Iš atsakovės į teismo depozitinę sąskaitą įmokėto užstato buvo apmokėtos teismo ekspertizės atlikimo išlaidos – 726 Eur. Netenkinus ieškinio reikalavimų, nurodytų būtinų, protingų ir pagrįstų išlaidų atlyginimas atsakovei priteisiamas iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstomos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, juridinio asmens kodas 188677437, atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 726 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.