Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Giedrės Kairienės, Irenos Varžinskienės ir Erminijaus Baziulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, B. S., A. S., R. B., K. M., trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai, dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1994 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 19-743-42478 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. S.“, kuriuo jai buvo atstatytos nuosavybės teisės į turėtą 9,0 ha žemės, 1 ha miško, grąžinant natūra nuosavybei 10,00 ha žemės ir miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Balninkų apyl., Molėtų rajone, dalį šio sklypo atžvilgiu, kuria nuosavybės teisės atkurtos į 0,0565 ha (565 kv. m.= (166 kv. m. + 121 kv. m. + 216 kv. m. + 62 kv. m.)) valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2823 Laičiai-Migiškiai-Gruodžiai juostos užimtą žemę.

Atsakovė B. S. atsiliepimo į Prokuroro pareiškimą nepateikė.

Atsakovas A. S. atsiliepimo į Prokuroro pareiškimą nepateikė.

Atsakovė R. B. atsiliepimo į Prokuroro pareiškimą nepateikė.

Atsakovas K. M. atsiliepimo į Prokuroro pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1994 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 19-743-42478 ir Molėtų rajono valdybos 1994 m. gegužės 19 d. potvarkiu Nr. 202-v J. S. buvo atstatytos nuosavybės teisės į turėtą 9,00 ha žemės, 1,00 ha miško, grąžinant natūra nuosavybei 10,00 ha žemės ir miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Balninkų apyl., Molėtų rajone. Minėto potvarkio Nr. 202-v, 1.3. p., J. S. suteikta 10,00 ha žemės ploto naudotis neatlygintinai (grąžinus privačion nuosavybėn žemę), nurodant, kad žemės naudojimo ūkinės veiklos pobūdis – kurti privatų ūkį. Suteikto žemės sklypo Nr. 23 (pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą). Įregistruojant žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre (valstybinio žemės kadastro duomenų registre, sudarytas 1995 m. birželio 15 d.) suteiktas įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Molėtų rajone. 2006 m. birželio 13 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 1493, patvirtintos Molėtų rajono 2-ojo notaro biuro notarės, J. S. padovanojo savo vaikams G. S., R. B., V. S., A. S. ir E. D. (2-ame sutarties punkte) nurodytomis dalimis nekilnojamąjį daiktą: 9,1300 ha žemės sklypo, t. y. dalį iš bendro 10,0000 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), Molėtų r. sav., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). J. S. padovanojo: G. S. 2,9200 ha žemės sklypo; R. B. 1,9900 ha žemės sklypo; V. S. 1,5700 ha žemės sklypo; A. S. 1,5300 ha žemės sklypo; E. D. 1,1200 ha žemės sklypo. Minėtos dovanojimo sutarties 10 punkte nurodyta, kad žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Apdovanotiesiems tai žinoma ir jiems paaiškinta, kad atlikus tikslius žemės sklypo kadastrinius matavimus gali pasikeisti šio sklypo ribos ir plotas. 2007 m. liepos 24 d. Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr. 14-1011 „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Molėtų rajone“ buvo patvirtinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Molėtų r. sav., ir nuosavybės teise priklausančio J. S., G. S., R. B., V. S., A. S. ir E. D., kadastrinių matavimų duomenis, suformuojant du naujus žemės sklypus: 1,4896 ha (14896 kv. m.) ploto žemės sklypą ir 8,5910 ha (85910 kv. m.) ploto žemės sklypą. 2007 m. rugsėjo 7 d. Susitarimu, notarinio registro Nr. 5229, patvirtinta Molėtų rajono 1-ojo notaro biuro notarės, J. S., G. S., R. B., V. S., A. S. ir E. D. susitaria, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 10,0000 ha žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Molėtų rajone, patvirtinus kadastrinių matavimų duomenis ir suformavus du naujus sklypus (Pagrindas: Utenos apskrities viršininko 2007 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. 14-1011), šiuos sklypus įregistruoti sekančiai: 1) 14896 kv. m. žemės sklypą registruoti G. S. vardu, 2) 85910 kv. m. žemės sklypą registruoti bendrosios dalinės nuosavybės teise sekančiai: J. S. vardu 8770 kv. m. dalį, G. S. vardu 14540 kv. m. dalį, R. B. vardu 20060 kv. m. dalį, V. S. vardu 15827 kv. m. dalį, A. S. vardu 15423 kv. m. dalį, E. D. vardu 11290 kv. m. dalį. Šis susitarimas pateiktas VĮ Registrų centrui. 2008 m. sausio 21 d. Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr. 14-107 “Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo Molėtų rajone“ buvo patvirtinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas padalijant (duomenys neskelbtini) kaime Molėtų rajone R. B., G. S., J. S., V. S., E. D. ir A. S. žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į šešis sklypus. Šio įsakymo 2 punktu buvo patvirtinti naujai suformuotų žemės sklypų duomenys pagal priedą: J. S. žemės sklypo bendras plotas 8770 kv. m. (0,8770 ha); G. S. – 14540 kv. m. (1,4540 ha); R. B. – 20060 kv. m. (2,0060 ha); V. S. – 15827 kv. m. (1,5827 ha); A. S. – 15423 kv. m. (1,5423 ha); E. D. – 11290 kv. m. (1,1290 ha). 2008 m. vasario 15 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 1062, patvirtinta Molėtų rajono 1-ojo notaro biuro notarės, G. S. parduoda K. M. 1,4540 ha (14540 kv. m.) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Molėtų r. sav., skirtą žemės ūkio paskirčiai. Ši sutartis kartu yra ir priėmimo – perdavimo dokumentas (aktas), kadangi pardavėjas perdavė pirkėjui žemės sklypą, prieš pasirašant šią sutartį. 2022 m. vasario 1 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, notarinio registro Nr. 653, patvirtinta Molėtų rajono 2-ojo notaro biuro notarės, kuriuo B. S. po palikėjo sutuoktinio V. S. mirties ((duomenys neskelbtini)) be kito nekilnojamojo turto paveldėjo ir liudijimo 11 punkte įvardijamą Daiktą 11, t. y. žemės ūkio paskirties 1,5827 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Molėtų r. sav.

Atlikus Kelio Nr. 2823 ir jo užimamo žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatyta, kad į jo ribas patenka kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai: 1) žemės sklypo, esančio Molėtų r. sav., Alantos sen., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 166 kv. m. dalis, priklausanti K. M.; 2) žemės sklypo, esančio Molėtų r. sav., Alantos sen., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 121 kv. m. dalis, priklausanti R. B.; 3) žemės sklypo, esančio Molėtų r. sav., Alantos sen., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 216 kv. m. dalis, priklausanti B. S.; 4) žemės sklypo, esančio Molėtų r. sav., Alantos sen., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 62 kv. m. dalis, priklausanti A. S.

Kelių direkcija 2023 m. gegužės 26 d. prašymu kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą, prašydama ginti viešąjį interesą, nurodė, kad Kelias Nr. 2823 įrašytas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1992 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 550, priimtu vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 751, į patvirtintą Lietuvos Respublikos rajoninių kelių sąrašą. Kelias Nr. 2823 taip pat įrašytas į Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757. Kelių direkcijai šis valstybinės reikšmės rajoninis kelias kartu su kitais valstybinės reikšmės keliais buvo perduotas patikėjimo teise valdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 238. Atlikus Kelio Nr. 2823 ir jo užimamo žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatyta, kad į jo ribas patenka kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai: 1) žemės sklypo, esančio Molėtų r. sav., Alantos sen., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 166 kv. m. dalis, priklausanti K. M.; 2) žemės sklypo, esančio Molėtų r. sav., Alantos sen., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 121 kv. m. dalis, priklausanti R. B.; 3) žemės sklypo, esančio Molėtų r. sav., Alantos sen., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 216 kv. m. dalis, priklausanti B. S.; 4) žemės sklypo, esančio Molėtų r. sav., Alantos sen., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 62 kv. m. dalis, priklausanti A. S..

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 55 straipsnyje numatyta, kad prokuroras yra vienas iš subjektų, kuriam suteikta teisė kreiptis į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo.

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnyje numatyta prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą. Ši pareiga atsiranda prokurorui nustačius teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu.

Sprendžiant dėl Prokuroro prašymo panaikinti administracinius aktus, pripažinti sandorius negaliojančiais ir taikyti restituciją, svarbu pagrįstai ir motyvuotai įvertinti ir nustatyti, ar teisės aktų pažeidimas, kurį įvardijo Prokuroras, yra tokio masto ir pobūdžio, kad atsiranda pagrindas konstatuoti, jog buvo pažeistas visuomenės, ar jos dalies interesas, dėl kurio gynimo kreiptasi į teismą, taigi, ar tas interesas pripažintinas viešuoju ir gintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucija, ABTĮ bei Prokuratūros įstatymas nepateikia viešojo intereso sąvokos, todėl siekiant nustatyti, ar prokuroras kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą, pirmiausia, būtina nustatyti, kas laikytina viešuoju interesu. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas nepateikė viešojo intereso sąvokos apibrėžimo, taip pat į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas viešąjį interesą supranta plačiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2003 m. kovo 5 d., 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. gegužės 15 d. nutarimai), kartu pabrėždamas, kad „visuomenės interesas“ sietinas su „socialiai svarbiais“ tikslais, tai yra kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pabrėžta, kad bylose dėl viešojo intereso gynimo administracinis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi “ad hoc” nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas nagrinėjamos bylos aplinkybes, joje nagrinėjamų klausimų pobūdį ir reikšmę (LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007; 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, 2009 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-15/2009 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje “inter alia” pažymėta, kad viešasis interesas yra dinamiškas, kintantis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 5 d. nutarimas, 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas), labai įvairus, todėl iš esmės neįmanoma “a priori” pasakyti, kokiose gyvenimo srityse, dėl kurių gali kilti teisinių ginčų arba kuriose gali prireikti taikyti teisę, viešajam interesui gali atsirasti grėsmių arba gali prireikti viešąjį interesą užtikrinti, įsikišant viešosios valdžios institucijoms ar pareigūnams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, ar yra viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą pagal konkrečias bylos aplinkybes sprendžia teismas, nagrinėjantis bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą (LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Todėl administracinis teismas, nagrinėdamas prokuroro prašymą dėl viešojo intereso gynimo, atsižvelgdamas į šiuo aspektu formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną, turi nustatyti, ar tai, dėl ko kreiptasi ginant viešąjį interesą ir kuris gali būti ginamas taikant ABTĮ, yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visai visuomenei, ar atitinkamai jos daliai (LVAT 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A13-1725/2005; 2007 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-316/2007; 2007 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-64/2007, 2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju Prokuroras prašymą dėl viešojo intereso gynimo motyvavo tuo, kad ginčijami administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo valstybės institucijų ir pareigūnų priimti pažeidžiant imperatyvias teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, nuostatas. Teigė, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikšmės keliai ir jų užimta žemė nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl jie turi būti grąžinti natūra valstybės nuosavybėn.

Nekvestionuotina, kad visuomenė yra suinteresuota tokia valdžios institucijų veikla, kad priimant administracinius aktus, būtų laikomasi įstatymų reikalavimų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti vadovaudamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Teisėjų kolegijos vertinimu, valstybės institucijų administraciniai aktai nuosavybės teisių atkūrimo srityje, priimti pažeidžiant galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus ir poįstatyminius aktus, pažeidžia valstybės turtinius interesus ir tuo pačiu pažeidžia viešąjį interesą.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, Prokurorui kyla Prokuratūros įstatyme numatyta pareiga ginti viešąjį interesą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.

Analogiška nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje – valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija, kurios visos akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Akcinei bendrovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai valstybinės reikšmės keliai ar jų ruožai perduodami patikėjimo teise Vyriausybei nutarus įrašyti kelią ar jo ruožą į valstybinės reikšmės kelių sąrašą. Pagal šio įstatymo 11 straipsnio nuostatas, valstybinės reikšmės kelių juostos minimalus plotis pagal kelio kategorijas yra: 1) automagistralių ir I kategorijos kelių – 39 metrai; 2) II kategorijos kelių – 28 metrai; 3) III kategorijos kelių – 22 metrai; 4) IV kategorijos kelių – 19 metrų; 5) V kategorijos kelių –18 metrų.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punktas numato, kad privatinėn nuosavybėn piliečiams neparduodama kelių, aerodromų, uostų ir jų įrenginių, karinių dalinių, taip pat valstybinės sienos ir krašto apsaugai reikalinga žemė. Lietuvos Respublikos piliečių, iš kurių pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai suvisuomenintas nekilnojamasis turtas, nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas iki 1997 metų buvo vykdomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (neteko galios 1997 m. liepos 9 d., toliau– ir Atstatymo įstatymas), kurio 1 straipsnis nustatė, jog nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatoma: 1) grąžinant nusavintą turtą natūra, jam lygiaverte natūra arba kita natūra; 2) suteikiant šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims vienkartines valstybės išmokas, įgalinančias juos perimti atitinkamą dalį privatizuojamo valstybinio (visuomeninio) turto, arba išduodant valstybei priklausančias akcijas; 3) gyvenamuosius namus, jų dalis, butus iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų asmenų (savininkų) išperkant pinigais ir (ar) vertybiniais popieriais, o žemės ūkio paskirties žemę ir miškus – pinigais. Atstatymo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad valstybės reikmėms reikalinga bei kita žemė iš šio įstatymo 2 straipsnio nurodytųjų asmenų išperkama, taikant šio įstatymo 16 straipsnyje numatytus išpirkimo būdus, jeigu užimta kelių, aerodromų, karinių dalinių, taip pat reikalinga valstybinės sienos apsaugai. Lietuvos Respublikos piliečių, iš kurių pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai suvisuomenintas nekilnojamasis turtas, nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas nuo 1997 metų buvo vykdomas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, kurio 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus reikalingais šių kelių plėtrai; aerodromų (jų sąrašą ir žemės plotus tvirtina Vyriausybė); užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai (žemės plotus ir jų ribas tvirtina Vyriausybė); yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje.

Aukščiau aptarta suponuoja teismo išvadą, kad J. S. negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į žemę, užimtą valstybinės reikšmės keliu, bei J. S. negalėjo būti suteiktas žemės sklypas, kurio dalis užimta valstybinės reikšmės keliu, bei negalėjo būti patvirtinti žemės sklypo, kurio dalis užimta valstybinės reikšmės keliu, kadastrinių matavimų duomenys, suformuojant du naujus žemės sklypus, bei negalėjo būti patvirtintas žemės sklypo, kurio dalis užimta valstybinės reikšmės keliu, formavimo ir pertvarkymo projektas, padalijant jį į šešis sklypus.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, priimant Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1994 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 19-743-42478 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. S.“ dalį, kuria J. S. buvo atstatytos nuosavybės teisės į turėtą 9,0 ha žemės, 1 ha miško, grąžinant natūra nuosavybei 10,00 ha žemės ir miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Balninkų apyl., Molėtų rajone, kurio 0,0565 ha (565 kv. m.= (166 kv. m. + 121 kv. m. + 216 kv. m. + 62 kv. m.)) dalis patenka į Kelio Nr. 2823 ir jam priskirto žemės ploto ribas, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatų nuostatos, pagal kurias nuosavybė į valstybinės reikšmės kelius negali būti atkuriama. Taip pat, priimant Molėtų rajono valdybos 1994 m. gegužės 19 d. potvarkio Nr. 202-v „Dėl žemės suteikimo asmenims“ 1.3. punkto dalį, kuria J. S. atkūrus nuosavybės teisę į 10 ha turėtą žemę, suteiktas 10 ha žemės sklypas naudotis neatlygintinai, esantis (duomenys neskelbtini), Molėtų rajone, dalyje šio sklypo Nr. 23 (įregistruojant suteiktas įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 0,0565 ha (565 kv. m.= (166 kv. m. + 121 kv. m. + 216 kv. m. + 62 kv. m.)) dalis patenka į Kelio Nr. 2823 ir jam priskirto žemės ploto ribas, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatų nuostatos, pagal kurias valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Be to, priimant Utenos apskrities viršininko 2007 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. 14-1011 „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Molėtų rajone“ dalį, kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Molėtų r. sav., ir nuosavybės teise priklausančio J. S., G. S., R. B., V. S., A. S. ir E. D., kadastrinių matavimų duomenys, suformuojant du naujus žemės sklypus: 1,4896 ha ploto žemės sklypą ir 8,5910 ha (85910 kv. m.) ploto žemės sklypą, dalyje pastarojo sklypo kadastrinių duomenų patvirtinimo, patvirtinus ir 565 kv. m. (0,0565 ha) žemės plotui 8,5910 ha žemės sklype, kuris patenka į Kelio Nr. 2823 ir jam priskirto žemės ploto ribas, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatos, pagal kurias valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Taip pat, priimant Utenos apskrities viršininko 2008 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 14-107 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo Molėtų rajone“ dalį, kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas padalijant (duomenys neskelbtini) kaime Molėtų rajone J. S., E. D., R. B., G. S., V. S., ir A. S. žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į šešis sklypus, kuriuo patvirtinti naujai suformuotų žemės sklypų duomenys pagal priedą: J. S. žemės sklypo bendras plotas 8770 kv. m. (0,8770 ha); E. D. – 11290 kv. m. (1,1290 ha); G. S. – 14540 kv. m. (dėl 166 kv. m. žemės dalies), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), R. B. – 20060 kv. m. (dėl 121 kv. m. žemės dalies), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), V. S. – 15827 kv. m. (dėl 216 kv. m. žemės dalies), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), A. S. – 15423 kv. m. (dėl 62 kv. m. žemės dalies), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurie patenka į Kelio Nr. 2823 ir jam priskirto žemės ploto ribas, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatos, pagal kurias valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei.

Dėl aukščiau nurodytų argumentų bei vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, kaip neteisėtos naikintinos: Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1994 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 19-743-42478 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. S.“ dalis, kuria J. S. buvo atstatytos nuosavybės teisės į 0,0565 ha (565 kv. m.= (166 kv. m. + 121 kv. m. + 216 kv. m. + 62 kv. m.)) Kelio Nr. 2823 ir jam priskirto žemės ploto ribas; Molėtų rajono valdybos 1994 m. gegužės 19 d. potvarkio Nr. 202-v „Dėl žemės suteikimo asmenims“ 1.3. punkto dalis, kuria J. S. atkūrus nuosavybės teisę į 10 ha turėtą žemę, suteikus 10 ha žemės sklypą naudotis neatlygintinai, esantį (duomenys neskelbtini), Molėtų rajone, dalyje šio sklypo Nr. 23 (įregistruojant suteiktas įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teisės atkurtos į 0,0565 ha (565 kv. m. = (166 + 121 + 216 + 62)), kurie patenka į Kelio Nr. 2823 ir jam priskirto žemės ploto ribas; Utenos apskrities viršininko 2007 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. 14-1011 „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Molėtų rajone“ dalį, kuria patvirtinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Molėtų r. sav., kadastrinių matavimų duomenys, suformuojant du naujus žemės sklypus: 1,4896 ha ploto žemės sklypą ir 8,5910 ha (85910 kv. m.) ploto žemės sklypą, dalyje pastarojo sklypo kadastrinių duomenų patvirtinimo, patvirtinus ir 565 kv. m. (0,0565 ha) žemės plotui 8,5910 ha žemės sklype, kurie patenka į Kelio Nr. 2823 ir jam priskirto žemės ploto ribas; ir Utenos apskrities viršininko 2008 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 14-107 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo Molėtų rajone“ dalį, kuria patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, padalijant (duomenys neskelbtini) kaime, Molėtų rajone, J. S., E. D., R. B., G. S., V. S., ir A. S. žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į šešis sklypus, panaikinant šio įsakymo 2 punkto dalies dalį, kuriuo patvirtinti naujai suformuotų žemės sklypų duomenys pagal priedą: J. S. žemės sklypo bendras plotas 8770 kv. m. (0,8770 ha); E. D. – 11290 kv. m. (1,1290 ha); G. S. – 14540 kv. m. (dėl 166 kv. m. žemės dalies), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), R. B. – 20060 kv. m. (dėl 121 kv. m. žemės dalies), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), V. S. – 15827 kv. m. (dėl 216 kv. m. žemės dalies), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), A. S. – 15423 kv. m. (dėl 62 kv. m. žemės dalies), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurie patenka į Kelio Nr. 2823 ir jam priskirto žemės ploto ribas.

Administracinių teismų praktikoje suformuluota taisyklė, jog aktas, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kuriuo iš esmės paneigiami konstituciniai turto, esančio išimtine valstybės nuosavybe, disponavimo ir tokios nuosavybės teisės apsaugos principai, nesukuria civilinių teisių ir pareigų, todėl jos negali būti ginamos, o turtas, turintis išimtinės valstybės nuosavybės teisinį statusą, grąžinamas valstybei teisingai atlyginant sąžiningiems asmenims, jį įgijusiems, taikant restitucijos taisykles nepaisant to, kiek metų yra praėję nuo administracinio akto priėmimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018, 2021 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1617-552/2021). Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau aptarta administracinių teismų praktika, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas netaikytinas.

Pagal 2006 m. birželio 13 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 1493, J. S. dovanojo G. S., R. B., V. S., A. S. ir E. D. 9,1300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Molėtų r. sav. Nustačius, kad J. S. nuosavybės teisių į 0,0565 ha (565 kv. m.) dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Molėtų r. sav., įgijimo pagrindas buvo imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys administraciniai aktai, naikinama 2006 m. birželio 13 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 1493, dalis, kuria J. S. dovanojo G. S., R. B., V. S., A. S. ir E. D. 0,0565 ha (565 kv. m.) dalį 9,1300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Molėtų r. sav., patenkančią į Kelio Nr. 2823 juostos užimtą žemę.

Taip pat, pagal 2007 m. rugsėjo 7 d. susitarimą, notarinio registro Nr. 5229, patvirtinto Molėtų rajono 1-ojo notaro biuro notarės, 85910 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Molėtų rajone, susitariama registruoti bendrosios dalinės nuosavybės teise sekančiai: J. S. vardu 8770 kv. m. dalį, E. D. vardu 11290 kv. m. dalį, G. S. vardu 14540 kv. m. dalį, R. B. vardu 20060 kv. m. dalį, V. S. vardu 15827 kv. m. dalį, A. S. vardu 15423 kv. m. dalį. Nustačius, kad J. S. nuosavybės teisių į 0,0565 ha (565 kv. m.) dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Molėtų r. sav., įgijimo pagrindas buvo imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys administraciniai aktai, naikinama 2007 m. rugsėjo 7 d. susitarimo, notarinio registro Nr. 5229, patvirtinto Molėtų rajono 1-ojo notaro biuro notarės, dalis, kuria registruota bendroji dalinė nuosavybės teise sekančiai: G. S. vardu 14540 kv. m. (dėl 166 kv. m. dalies), R. B. vardu 20060 kv. m. (dėl 121 kv. m. dalies), V. S. vardu 15827 kv. m. (dėl 216 kv. m. dalies), A. S. vardu 15423 kv. m. (dėl 62 kv. m. dalies), t. y. dėl bendrai 565 kv. m. (0,0565 ha) žemės ploto, patenkančio į Kelio Nr. 2823 juostos užimtą žemę.

Taip pat, pagal 2008 m. vasario 15 d. pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1062, G. S. parduoda K. M. 1,4540 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Alantos sen., Molėtų r. sav. Nustačius, kad J. S. nuosavybės teisių į 0,0565 ha (565 kv. m.) dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Molėtų r. sav., įgijimo pagrindas buvo imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys administraciniai aktai, naikinama 2008 m. vasario 15 d. pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 1062, dalis, kuria G. S. pardavė K. M. 166 kv. m. (0,0166 ha) dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Molėtų r. sav., patenkančią į Kelio Nr. 2823 juostos užimtą žemę.

Taip pat, pagal 2022 m. vasario 1 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 653, patvirtinto Molėtų rajono 2-ojo notaro biuro notarės, B. S. po palikėjo sutuoktinio V. S. mirties ((duomenys neskelbtini)) be kito nekilnojamojo turto paveldėjo ir 1,5827 ha žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Molėtų r. sav. Nustačius, kad J. S. nuosavybės teisių į 0,0565 ha (565 kv. m.) dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Molėtų r. sav., įgijimo pagrindas buvo imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys administraciniai aktai, naikinama 2022 m. vasario 1 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 653, patvirtinto Molėtų rajono 2-ojo notaro biuro notarės, dalis, kuria B. S. po palikėjo sutuoktinio V. S. mirties ((duomenys neskelbtini)) be kito nekilnojamojo turto paveldėjo ir 216 kv. m. (0,0216 ha) dalį 1,5827 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Molėtų r. sav., patenkančią į Kelio Nr. 2823 juostos užimtą žemę.

Nagrinėjamu atveju J. S. neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0565 ha dalį valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2823 Laičiai-Migiškiai-Gruodžiai ir jam priskirtą žemės plotą. 1,4540 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Alantos sen., Molėtų r. sav., ir jam priskirtas 166 kv. m. (0,0166 ha) žemės plotas, į kurį neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės J. S., priklauso K. M. (jam įgijus turtą pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu), todėl K. M. įpareigotinas grąžinti natūra Lietuvos valstybei 166 kv. m. (0,0166 ha) žemės ploto iš jam priklausančio 1,4540 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Alantos sen., Molėtų r. sav., patenkančio į Kelią Nr. 2823 ir jam priskirto žemės ploto ribas. Be to, 2,0060 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Alantos sen., Molėtų r. sav., ir jam priskirtas 121 kv. m. (0,0121 ha) žemės plotas, į kurį neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės J. S., priklauso R. B. (jai įgijus turtą dovanojimo sutarties pagrindu), todėl R. B. įpareigotina grąžinti natūra Lietuvos valstybei 121 kv. m. (0,0121 ha) žemės ploto iš jai priklausančio 2,0060 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Alantos sen., Molėtų r. sav., patenkančio į Kelią Nr. 2823 ir jam priskirto žemės ploto ribas. Be to, 1,5827 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Alantos sen., Molėtų r. sav., ir jam priskirtas 216 kv. m. (0,0216 ha) žemės plotas, į kurį neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės J. S., priklauso B. S. (jai įgijus turtą paveldėjimo pagal įstatymą pagrindu), todėl B. S. įpareigotina grąžinti natūra Lietuvos valstybei 216 kv. m. (0,0216 ha) žemės ploto iš jai priklausančio 1,5827 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Alantos sen., Molėtų r. sav., patenkančio į Kelią Nr. 2823 ir jam priskirto žemės ploto ribas. Be to, 1,5423 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Alantos sen., Molėtų r. sav., ir jam priskirtas 62 kv. m. (0,0062 ha) žemės plotas, į kurį neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės J. S., priklauso A. S. (jam įgijus turtą dovanojimo sutarties pagrindu), todėl A. S. įpareigotinas grąžinti natūra Lietuvos valstybei 62 kv. m. (0,0062 ha) žemės ploto iš jam priklausančio 1,5423 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Alantos sen., Molėtų r. sav., patenkančio į Kelią Nr. 2823 ir jam priskirto žemės ploto ribas.

Atitinkamai, valstybė turi pareigą teisingai už tai atlyginti atsakovams K. M., R. B., B. S. ir A. S.. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, J. S. sąžiningumo įsigyjant žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Molėtų rajone, neginčijo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šis asmuo būtų galėjęs numatyti su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Molėtų rajone, susijusius sunkumus, pasinaudoti savo privilegijuota padėtimi, ar kokiu nors kitu būdu elgtųsi neteisėtai. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pradėjo šį procesą, iš esmės siekdamas ištaisyti valdžios institucijų padarytą klaidą.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 protokolo 1 straipsnis skelbia, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe. Iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje, taikant Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį, akcentuojama, kad bet koks valdžios institucijų trukdymas naudotis nuosavybe turi būti teisėtas, būtinas visuomenės interesams ir siekiant teisėto tikslo tokiomis priemonėmis, kurios būtų proporcingos siekiamam tikslui (2006 m. gegužės 30 d. sprendimas byloje Dogrusoz ir Aslan prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 1262/02) 27 par., 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Moskal prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 10373/05) 49-50 par., 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 38 par.). Naudojimosi nuosavybe apribojimas turi būti ne tik teisėtas ir siekti teisėto tikslo, bet ir atitikti proporcingumo reikalavimą. Privaloma užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp visuomenės bendrojo intereso poreikių ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų, o tokios teisingos pusiausvyros užtikrinimas yra būdingas visai Konvencijai. Reikiama pusiausvyra nebus užtikrinta, jei susijusiam asmeniui teks pernelyg didelė asmeninė našta (1982 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje Sporrong ir Lonnroth prieš Švediją (pareiškimai Nr. 7151/75 ir Nr. 7152/75) 69-74 par., 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumerescu prieš Rumuniją (pareiškimas Nr. 28342/95) 78 par., 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 49 par.). Kai taisomos valdžios institucijų padarytos klaidos, restitucijos proceso metu svarbu užtikrinti, kad senų pažeidimų atitaisymas nesukurtų naujos neproporcingos žalos. Kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į individualias bylos aplinkybes, kad asmenys, kurie sąžiningai įsigijo nuosavybę, nepatirtų atsakomybės naštos, teisėtai tenkančios valstybei, konfiskavusiai tą nuosavybę (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 50 par.). Bet kokios valstybės valdžios institucijos padarytos klaidos našta turi atitekti valstybei, o klaidos neturėtų būti ištaisomos nuo tų klaidų nukentėjusių asmenų sąskaita (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 70 par.). Konvencija turi būti taikoma ir aiškinama tokiu būdu, kad teisės ir laisvės, kurias ji garantuoja, būtų praktiškos ir efektyvios, o ne teorinės ir iliuzinės (2005 m. lapkričio 10 d. sprendimas byloje Leyla Sahin prieš Turkiją (pareiškimas Nr. 44774/98) 136 par.).

Dėl netinkamo valdžios institucijų veikimo panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi būti taikoma taip, kad nepaneigtų asmens teisių į nuosavybės apsaugą, asmens teisių į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o susijusiam fiziniam asmeniui turi būti taikomi minimaliai negatyvūs turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai. Tokia pozicija atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant restitucijos klausimus dėl asmenų, kuriems neteisėtais administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus (2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-759-146/2016). Valstybė, kurios nuosavybėn grįžta išimtine nuosavybės teise priklausanti valstybinio kelio dalis, turi pareigą paskutiniam šio turto įgijėjui teisingai atlyginti paimamo turto vertę.

Sprendžiant dėl kompensacijos dydžio inter alia atsižvelgtina į EŽTT jurisprudencijos nuostatas, kuriose pažymėta, kad kompensacijos sąlygos pagal atitinkamus įstatymus priklauso nuo vertinimo, ar ginčijama priemonė taikoma atsižvelgiant į reikiamą teisingą pusiausvyrą ir, svarbiausia, ar ji neužkrauna asmeniui neproporcingos naštos (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 65 par.). Nuosavybės atėmimas nesumokėjus pagrįstai su jos verte susijusios kompensacijos paprastai laikomas neproporcingu apribojimu, nepateisinamu Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio prasme. Vis dėlto ši nuostata neužtikrina teisės į visišką kompensaciją visais atvejais, nes teisėti „viešojo intereso“ tikslai gali pareikalauti atlyginti mažiau negu rinkos vertė (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 40 par.). Pusiausvyra paprastai būna pasiekiama tais atvejais, kai asmenims, iš kurių buvo atimta nuosavybė, sumokama tokia kompensacija, kuri yra pagrįstai susijusi su to turto rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo metu (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 66 par.). Kompensacijos dėl nuosavybės teisės į žemę panaikinimo dydis turi būti skaičiuojamas pagal nuosavybės vertę jos praradimo dieną (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 67 par.). Tokia EŽTT suformuota pozicija remiasi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-759-146/2016).

Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad atsakovai šioje byloje – K. M., R. B., B. S. ir A. S., laikytini sąžiningais įgijėjais. Todėl restitucijos tvarka kompensuojant jiems kaip sąžiningiems įgijėjams dėl valdžios institucijų klaidos netektą turtą, jiems turi būti atlyginama turto, kokį jie praranda, rinkos vertė. Pagal Valstybės įmonės Registrų centro duomenis 1,4540 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Alantos sen., Molėtų r. sav., vidutinė rinkos vertė yra 2390,00 Eur, todėl atsakovui K. M. iš valstybės priteistina 27,29 Eur už 166 kv. m. (0,0166 ha) valstybės nuosavybėn grąžinamą 1,4540 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Alantos sen., Molėtų r. sav., dalį. Be to, pagal Valstybės įmonės Registrų centro duomenis 2,0060 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Alantos sen., Molėtų r. sav., vidutinė rinkos vertė yra 13300,00 Eur, todėl atsakovei R. B. iš valstybės priteistina 80,22 Eur už 121 kv. m. (0,0121 ha) valstybės nuosavybėn grąžinamą 2,0060 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Alantos sen., Molėtų r. sav., dalį. Be to, pagal Valstybės įmonės Registrų centro duomenis 1,5827 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Alantos sen., Molėtų r. sav., vidutinė rinkos vertė yra 4116,00 Eur, todėl atsakovei B. S. iš valstybės priteistina 56,17 Eur už 216 kv. m. (0,0216 ha) valstybės nuosavybėn grąžinamą 1,5827 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Alantos sen., Molėtų r. sav., dalį. Be to, pagal Valstybės įmonės Registrų centro duomenis 1,5423 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Alantos sen., Molėtų r. sav., vidutinė rinkos vertė yra 11118,00 Eur, todėl atsakovui A. S. iš valstybės priteistina 44,69 Eur už 62 kv. m. (0,0062 ha) valstybės nuosavybėn grąžinamą 1,5423 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Alantos sen., Molėtų r. sav., dalį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1994 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 19-743-42478 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. S.“, kuriuo J. S. buvo atstatytos nuosavybės teisės į turėtą 9,0 ha žemės, 1 ha miško, grąžinant natūra nuosavybei 10,00 ha žemės ir miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Balninkų apyl., Molėtų rajone, dalį šio sklypo atžvilgiu, kuria nuosavybės teisės atkurtos į 0,0565 ha valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2823 Laičiai-Migiškiai-Gruodžiai juostos užimtą žemę.

Panaikinti Molėtų rajono valdybos 1994 m. gegužės 19 d. potvarkio Nr. 202-v „Dėl žemės suteikimo asmenims“ 1.3. punkto dalį dėl J. S. atkūrus nuosavybės teisę į 10 ha turėtą žemę, suteikus 10 ha žemės sklypą naudotis neatlygintinai, esantį (duomenys neskelbtini), Molėtų rajone, dalyje šio sklypo Nr. 23 (įregistruojant suteiktas įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu dėl nuosavybės teisės atkurtos į 0,0565 ha valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2823 Laičiai-Migiškiai-Gruodžiai juostos užimtą žemę.

Panaikinti Utenos apskrities viršininko 2007 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. 14-1011 „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Molėtų rajone“ dalyje, kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Molėtų r. sav., ir nuosavybės teise priklausančio J. S., G. S., R. B., V. S., A. S. ir E. D., kadastrinių matavimų duomenys, suformuojant du naujus žemės sklypus: 1,4896 ha ploto žemės sklypą ir 8,5910 ha ploto žemės sklypą, dalyje pastarojo sklypo kadastrinių duomenų patvirtinimo, patvirtinus ir 0,0565 ha žemės plotui 8,5910 ha žemės sklype, kuris patenka į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2823 Laičiai-Migiškiai-Gruodžiai juostos užimtą žemę.

Panaikinti Utenos apskrities viršininko 2008 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 14-107 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo Molėtų rajone“ dalį, kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, padalijant (duomenys neskelbtini) kaime, Molėtų rajone, J. S., E. D., R. B., G. S., V. S. ir A. S. žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į šešis sklypus, panaikinant šio įsakymo 2 punkto dalies dalį, kuriuo patvirtinti naujai suformuotų žemės sklypų duomenys pagal priedą: J. S. žemės sklypo bendras plotas 8770 kv. m.; E. D. – 11290 kv. m.; G. S. – 14540 kv. m. (dėl 166 kv. m. žemės dalies), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); R. B. – 20060 kv. m. (dėl 121 kv. m. žemės dalies), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); V. S. – 15827 kv. m. (dėl 216 kv. m. žemės dalies), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); A. S. – 15423 kv. m. (dėl 62 kv. m. žemės dalies), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenkančių į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2823 Laičiai-Migiškiai-Gruodžiai juostos užimtą žemę.

Pripažinti negaliojančia 2006 m. birželio 13 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 1493, patvirtintos Molėtų rajono 2-ojo notaro biuro notarės, 2 punkto dalį, kuria J. S. dovanoja G. S., R. B., V. S., A. S. ir E. D. be nurodytų 9,1300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Molėtų r. sav., dalių ir 0,0565 ha žemės plotą 9,1300 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Molėtų r. sav., kuris patenka į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2823 Laičiai-Migiškiai-Gruodžiai juostos užimtą žemę.

Pripažinti negaliojančia 2007 m. rugsėjo 7 d. susitarimo, notarinio registro Nr. 5229, patvirtinto Molėtų rajono 1-ojo notaro biuro notarės, 2 dalies dalį, kuriuo 85910 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Molėtų rajone, susitariama registruoti bendrosios dalinės nuosavybės teise sekančiai: J. S. vardu 8770 kv. m. dalį, E. D. vardu 11290 kv. m. dalį, G. S. vardu 14540 kv. m. dalį (dėl jo 166 kv. m. dalies), R. B. vardu 20060 kv. m. dalį (dėl jos 121 kv. m. dalies), V. S. vardu 15827 kv. m. dalį (dėl jo 216 kv. m. dalies), A. S. vardu 15423 kv. m. dalį (dėl jo 62 kv. m. dalies), tai yra dėl bendrai 0,0565 ha žemės ploto, patenkančio į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2823 Laičiai-Migiškiai-Gruodžiai juostos užimtą žemę.

Pripažinti negaliojančia 2008 m. vasario 15 d. pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 1062, patvirtintos Molėtų rajono 1-ojo notaro biuro notarės, dalį, kuria G. S. parduoda K. M. 0,0166 ha žemės plotą 1,4540 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Alantos sen., Molėtų r. sav., patenkantį į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2823 Laičiai-Migiškiai-Gruodžiai juostos užimtą žemę.

Pripažinti negaliojančia 2022 m. vasario 1 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 653, patvirtinto Molėtų rajono 2-ojo notaro biuro notarės, dalį, kuria B. S. po palikėjo sutuoktinio V. S. mirties ((duomenys neskelbtini)) be kito nekilnojamojo turto paveldėjo ir liudijimo 11 punkte įvardijamą Daiktą 11, tai yra 0,0216 ha žemės plotą 1,5827 ha žemės ūkio paskirties sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Molėtų r. sav., patenkantį į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2823 Laičiai-Migiškiai-Gruodžiai juostos užimtą žemę.

grąžinti Lietuvos valstybės nuosavybėn 0,0166 ha dalį iš 1,4540 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Alantos sen., Molėtų r. sav., patenkančią į valstybinės reikšmės keliu užimtą žemę, o iš Lietuvos valstybės priteisti K. M. 27,29 Eur (dvidešimt septynis eurus 29 ct) grąžinamo žemės sklypo dalies vertės;

grąžinti Lietuvos valstybės nuosavybėn 0,0121 ha dalį iš 2,0060 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Alantos sen., Molėtų r. sav., patenkančią į valstybinės reikšmės keliu užimtą žemę, o iš Lietuvos valstybės priteisti R. B. 80,22 Eur (aštuoniasdešimt eurų 22 ct) grąžinamo žemės sklypo dalies vertės;

grąžinti Lietuvos valstybės nuosavybėn 0,0216 ha dalį iš 1,5827 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Alantos sen., Molėtų r. sav., patenkančią į valstybinės reikšmės keliu užimtą žemę, o iš Lietuvos valstybės priteisti B. S. 56,17 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 17 ct) grąžinamo žemės sklypo dalies vertės;

grąžinti Lietuvos valstybės nuosavybėn 0,0062 ha dalį iš 1,5423 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Alantos sen., Molėtų r. sav., patenkančią į valstybinės reikšmės keliu užimtą žemę, o iš Lietuvos valstybės priteisti A. S. 44,69 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 69 ct) grąžinamo žemės sklypo dalies vertės.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.