- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-26
- Bylos Nr.
- II-816-729/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00184-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S.-D., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. spalio 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1822-2021 (ROIK: 21142619200).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. spalio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1822-2021 (ROIK: 21142619200) A. S.-D. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 526 straipsnio 3 dalį 500 Eur bauda už tai, kad ji 2021 m. rugpjūčio 16 d., 17:10 val., Klaipėdos miesto savivaldybėje, Agluonėnų kaime, Agluonos g. 2, būdama viešoje vietoje - parduotuvėje, nedėvėjo burną ir nosį dengiančios veido kaukės, kuri priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Tokiais savo veiksmais A. S.-D. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.1.1 ir 3.1.21 punktų, Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“ bei 1.1 punkto (teisės aktas Institucijos nutarime nenurodytas) reikalavimus.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas A. S.-D. skundas, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Nurodo, kad pagal teismų praktiką pagal ANK 526 straipsnį atsako ne bet koks asmuo, o specialusis subjektas, kuris yra atsakingas už CSĮ ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. CSĮ 3 straipsnis pateikia baigtinį civilinės saugos sistemą sudarančių subjektų sąrašą, į kurį pareiškėja nepatenka. Pareiškėja taip pat nepatenka į CSĮ 19 straipsnyje pateiktą civilinės saugos sistemos pajėgų sąrašą, kuris taip pat yra baigtinis. Šiuo konkrečių atveju byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kokiu teisiniu pagrindu ir kokia apimtimi pareiškėja yra kaip specialusis subjektas atsakinga už CSĮ ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Pareiškėja mano, kad ji neatitinka ANK 526 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo subjekto (specialiojo subjekto) požymių, todėl skundžiamas nutarimas vien tik šiuo aspektu negali būti laikomas teisėtu, todėl yra naikintinas. Nutarime nurodyti teisės aktai, kuriuos neva tai pažeidė pareiškėja. Kita vertus nė viename iš nurodytų teisės aktų reikalavimas asmenims uždarose prekybos vietose dėvėti nosį i burną dengiančią veido kaukę nėra nustatytas, todėl pareiškėja visiškai nepagrįstai yra kaltinama padariusi šių teisės aktų pažeidimą (be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarime Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.1.21 punkto apskritai nėra). skundžiamame nutarime yra cituojamas neaišku kokio teisės akto 1.1 punktas, kuriame neva tai yra nurodytas ir reikalavimas asmenims uždarose paslaugų teikimo vietose dėvėti kaukes. Kita vertus, skundžiamame nutarime nenurodytas konkretus teisės aktas, kurio 1.1 punkto pažeidimu yra kaltinama pareiškėja, todėl pareiškėja nežino, kokio teisės akto pažeidimu ji yra kaltinama, atitinkamai nežino, ir nuo ko ji turėtų gintis.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimo nepateikė.
Proceso dalyviai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai (b. l. 9, 10) prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, jų dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu. Atsižvelgiant į tai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama proceso dalyviams nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Administracinė atsakomybė pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį kyla už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos (civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas), padarymą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.
Aptariamų teisės normų dispozicijos yra blanketinės, tai yra nukreipiančios į kitus teisės aktus, tai yra: 1) civilinės saugos įstatymą; 2) kitus civilinę saugą reglamentuojančius teisės aktus. Todėl, kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal ANK 526 straipsnio 1 dalį ir (ar) 3 dalį, būtina nurodyti konkrečią teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (redakcija nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.) (toliau – Nutarimas) 1.1 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama apsaugoti gyventojus ir aplinką nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) įvežimo ir išplitimo, taip pat išvengti naujo sergamumo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) protrūkio šalies teritorijoje, nutaria paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės. Nutarimo 3.1.1 punktu nustatyta ūkinės veiklos apribojimo priemonė (valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo priemonė) – kontaktiniu būdu paslaugos teikiamos, parduotuvių (...) darbo veikla vykdoma, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi sąlygas, kitus visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir kitus susijusius reikalavimus, išskyrus šio nutarimo 3.1.2 ir 3.1.2¹ papunkčiuose nurodytus atvejus.
Skundžiamu nutarimu A. S.-D. inkriminuota eilė teisės aktų, kuriuose nėra tiesiogiai įtvirtinta pareiga dėvėti nosį ir burną dengiančias kaukes, pažeidimų. Tačiau administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-53-788/2017). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1864 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių (...) paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ (redakcija nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. iki 2021 m. rugpjūčio 21 d.) (toliau – Sprendimas) 2 punkte numatyta, kad vyresni nei 6 metų amžiaus asmenys uždarose paslaugų veiklos vykdymo erdvėse įpareigojami dėvėti kaukes. Šis reikalavimas netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke. Sprendimo 1 punkte apibrėžta paslaugų sąvoka, tai yra paslaugos, teikiamos kontaktiniu būdu, be kita ko, parduotuvėse.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Sprendimu reguliuojami su civiline sauga susiję teisiniai santykiai, todėl jis priskirtinas prie civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų, numatytų ANK 526 straipsnio 1 dalyje, ir jo pažeidimas užtraukia atsakomybę pagal šį ANK straipsnį.
Byloje surinkta medžiaga (vaizdo įrašas, E. G. 2021 m. rugpjūčio 27 d. tarnybinis pranešimas) patvirtina, kad A. S.-D. 2021 m. rugpjūčio 16 d., 17:10 val., Klaipėdos rajone, Agluonėnų kaime, Agluonos g. 2, parduotuvės vidaus patalpoje (uždaroje paslaugų veiklos vykdymo erdvėje), nedėvėjo burną ir nosį dengiančios veido kaukės, visiškai dengiančios nosį ir burną. Šios aplinkybės skunde neginčija ir pati pareiškėja, kuri, be to, kaip matyti iš tarnybinio pranešimo, pati 2021 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatą su pareiškimu dėl to, kad 2021 m. rugpjūčio 16 d., apie 17:05 val. jai atvykus į parduotuvę „Kryžkėlė“, esančią adresu: Agluonėnų g. 2, Agluonėnų kaimas, Klaipėdos rajono savivaldybė, parduotuvės kasoje dirbusi darbuotoja atsisakė jai parduoti prekes, nes ji nebuvo ant veido užsidėjusi nosį ir burną dengiančios kaukės. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad A. S.-D. pažeidė kito civilinę saugą reglamentuojančio teisės akto (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Sprendimo 2 punkto) reikalavimus.
Nutarime nurodyta pažeidimo data (2021 m. rugpjūčio 16 d.), iš ko matyti, kad pažeidimas padarytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos metu (galiojant Nutarimui). Kaip minėta ekstremalioji situacija įvesta dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės. COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) priskirtina ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2002 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 278 patvirtintas Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašas (redakcija nuo 2020 m. kovo 19 d.). Todėl darytina išvada, kad A. S.-D. veika padaryta ekstremaliosios situacijos, kuri kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, metu.
Pažymėtina, kad ANK 526 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis pagal konstrukciją yra formalioji, todėl administracinei atsakomybei pagal šią teisės normą kilti pakanka tik įrodyti faktą, kad atsakomybėn traukiamas asmuo susidariusios ekstremaliosios situacijos, kuri kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, metu pažeidė ANK 526 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisės aktus, to visiškai nesiejant su padariniais.
Esant šioms aplinkybėms, A. S.-D. veiksmai teisingai bei pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį.
Dėl kitų skundo motyvų
Pareiškėja skundą motyvavo, be kita ko, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-161-992/2021 ir Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-38-954/2021, tačiau teismo vertinimu šiuose teismo sprendimuose pateiktais išaiškinimais šiuo atveju negalima remtis, nes nagrinėjamos bylos ir pareiškėjo nurodomų bylų esminės aplinkybės iš esmės skiriasi. Pareiškėjos nurodytose bylose administracinėn atsakomybėn traukta (1) turgavietės administratorė už tai, kad ekstremalios situacijos laikotarpiu neužtikrino, kad turgavietėje pirkėjai dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, (2) renginio organizatorė, už tai, kad neužtikrino, kad aikštėje, vykusiame mitinge renginio metu būtų laikomasi ne mažiau kaip 1 metro atstumo tarp žiūrovų, taip pat neužtikrino, kad renginio dalyviai viso renginio metu dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, taip sukeldama pavojų išplisti COVID – 19 ligai; o nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiama parduotuvės lankytoja už nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės nedėvėjimą. Taigi, pirma, skiriasi administracinėn atsakomybėn traukiami subjektai (vienu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas juridinio asmens vadovas ir renginio organizatorius, kitu atveju – parduotuvės lankytojas), antra, skiriasi šių subjektų pareigų turinys ekstremalios situacijos metu (vienu atveju asmuo turi pareigą užtikrinti dėvėti kaukes kitus asmenis, kitu atveju asmuo turi dėvėti kaukę pats). Todėl teismas turi pagrindą nesivadovauti administracinio nusižengimo bylose Nr. II-161-992/2021 ir Nr. AN2-38-954/2021 konstatuotomis aplinkybėmis dėl specialiojo subjekto. Teismas pažymi, kad ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė plačiam ratui subjektų: asmenims, juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims, griežtesnę atsakomybę numatant specialiesiems administracinio nusižengimo subjektams.
Dėl proceso baigties
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir, atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei teismų praktiką, sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. spalio 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1822-2021 (ROIK: 21142619200) yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju A. S.-D. nepripažino padariusi administracinį nusižengimą, dėl savo elgesio nesigailėjo, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ką pagrįstai nurodė Institucija skundžiamame nutarime, todėl A. S.-D. nutarimu paskirta nuobauda nėra aiškiai per griežta (paskirta minimali bauda), nuobauda atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į visa tai, šis nutarimas paliktinas nepakeistu, o A. S.-D. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. spalio 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1822-2021 (ROIK: 21142619200) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.