- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-08
- Bylos Nr.
- e2YT-15503-1138/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01715-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Pareiškėjas
- L. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Raseinių skyrius
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Raseinių skyrius, valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja L. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. L. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos dukra L. B..
1.1. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama B. L.. Pareiškėjai buvo žinoma, kad mama dar 1997 m. rugpjūčio 5 d. buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą turtą, kurį ji turės, ir į kurį turės teisę, paliko pareiškėjai, savo dukrai L. B.. Jos močiutė O. B. iš motinos pusės turėjo teisę į 3,00 ha asmeninio ūkio žemės. Į 2,67 ha žemės nuosavybės teisės buvo atkurtos 2021 m. sausio 24 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu, ir šiuo turtu O. B. pasidengė dalį jai skirto asmeninio ūkio žemės sklypo, o už 0,33 ha žemės (duomenys neskelbtini) sumokėjo valstybės vienkartinėmis išmokomis. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Raseinių skyriaus rašte nurodyta, kad pirkimo-pardavimo sutartis su O. B. nebuvo sudaryta. Tačiau tokią teisę O. B. turėjo, ir faktiškai 0,33 ha žemės sklypą ji valdė. Po O. B. mirties palikimą priėmė pareiškėjos mama B. L.. Ji paveldėjo pajus (duomenys neskelbtini) bendrovėje, bei 1,22 ha ir 1,45 ha žemės sklypus. Nors Paveldėjimo teisės liudijimuose nebuvo įrašyta jokių domenų apie 0,33 ha žemės sklypą, faktiškai mama tęsė šio žemės sklypo valdymą, nes 0,33 ha žemės sklypas ribojosi su paveldėtais žemės sklypais. Paveldėtus žemės sklypus mama dar būdama gyva, 2007 m. vasario 21 d., dovanojimo sutartimi padovanojo pareiškėjai. Kadangi pareiškėjai buvo žinomos ir 0,33 ha žemės sklypo ribos, nes ribojosi su jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiu žemės sklypu, iki 2023 m. rudens ji taip pat faktiškai naudojosi šiuo sklypu, deklaravo pasėlius. Mamos mirties dieną jokio nekilnojamojo turto nebuvo, todėl į notarų biurą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė. Paveldėjimo byla po B. L. mirties nebuvo užvesta. Testamentų registre nėra duomenų apie B. L. sudarytą testamentą, nes šis registras duomenis kaupia nuo 2001 m. liepos 1 d., o B. L. testamentas sudarytas 1997 m. rugpjūčio 5 d. Nors B. L. nebuvo išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas į O. B. turėtas teises, tačiau palikimas negali būti priimamas dalimis, su išlygomis. Priimdama dalį palikimo, B. L. laikoma priėmusia visą palikimą. Suprantama, kad jeigu mama būtų gyva, ji Notarų biure galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į O. B. turėtas teises. Būdama mirusiosios B. L. testamentine įpėdine, pareiškėja turi teisę į tą turtą ir teises, kurios priklausė mirusiai mamai, tačiau dėl to, kad savalaikiai nesikreipė į notarų biurą, negali įgyvendinti šios savo teisės. Kadangi po mamos mirties jokio registruojamojo turto nebuvo, į notarų biurą kreiptis neturėjo pagrindo. Mirus mamai, pareiškėjai atiteko jos asmeniniai ir atminčiai skirti daiktai, kuriais rūpinosi kaip savais. Ji netgi dirbo, prižiūrėjo ir deklaravo pasėlius minėtame 0,33 ha žemės sklype, rūpinosi šiuo sklypu kaip savu, nes jos asmeninės nuosavybės teisėmis valdomi žemės sklypai su juo ribojosi, ji sklypu rūpinosi kaip nuosavu. Paveldėjimo dokumentų tvarkyme patirties neturėjo, todėl nežinojo, kad palikimo priėmimą reikia kaip nors įteisinti. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels pareiškėjai teisines pasekmes, nes teismo sprendimo šioje byloje pagrindu jai bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į tą palikimo dalį, į kurią paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos L. B. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad VĮ ,,Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamas turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos B. L. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį B. L. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad L. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Raseinių skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra, bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 5 punktą, valstybei paveldint privačią žemę, išskyrus žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, valstybės vardu veikia Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Vadovaujantis šiomis įstatymų nuostatomis, mirusios B. L. turtas paveldėjimo teise pereitų valstybei tik tuo atveju, jeigu palikėja neturėtų įpėdinių.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu pareiškėja L. B. palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad žemę dirbo nuo tada, kai mama perrašė visą turtą 2007 metais. Mamos asmeniniai daiktai po mamos mirties liko pas ją, kitų asmenų, kurie pretenduotų į palikimą nėra.
5. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti jame nurodytais pagrindais, nurodė, kad L. B. iki mirties slaugė mamą, po mamos mirties priėmė asmeninius daiktus, atminčiai skirtus daiktus, o 0,33 ha sklypą toliau dirbdavo ir deklaruodavo. Paaiškėjo, kad sklypas yra valstybės, pirkimo – pardavimo sutartis nėra sudaryta. Dokumentais įrodyti asmeninių daiktų priėmimo nėra galimybės. Po B. L. mirties likusiu turtu rūpinosi L. B., liudytojai patvirtino nurodytas aplinkybes.
6. Suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Raseinių skyriaus bei VĮ „Turto bankas“ atstovai į teismo posėdį neatvyko, kadangi gauti jų atsiliepimai, teismui pateikti prašymai bylą nagrinėti atstovams nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
7. Liudytoja L. N. nurodė, kad šalia yra jos mama, kol brolis neturėjo technikos, vieni kitiems padėdavo dirbti žemę. Žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) kaime.
8. Liudytojas G. B. nurodė, kad pareiškėja yra jo žmona, pavasarį paaiškėjo, kad nesutvarkyti sklypo dokumentai. Prieš tai žemę dirbo žmonos mama, o nuo 2007 m. žemę pradėjo dirbti jie. Sklypas yra (duomenys neskelbtini) kaime, 33 arų ploto. B. L. iki mirties gyveno kartu, žmona ja rūpinosi. L. B. po mirties liko asmeniniai daiktai. Kitų asmenų, kurie pretenduotų į palikimą, nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
10. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).
11. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos teismui pateikti rašytiniai įrodymai bei jos paaiškinimai, parodytos aplinkybės patvirtina, kad palikėja B. L., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėja L. B., gimusi (duomenys neskelbtini), yra palikėjos dukra. Pagal Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis, B. L. mirė būdama našle, jos vaikai – V. L. (miręs (duomenys neskelbtini)) bei pareiškėja L. B.. B. L. 1997 m. rugpjūčio 5 d. sudarė testamentą, kuriame nurodyta, kad savo mirties dieną ji daro tokį patvarkymą: mūrinį gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kiemo įrengimus, esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), bei visą kitą turtą, kokį tik mirties dieną turės, į kokį turės teisę, kur jis bebus ir iš ko besusidės, palieka savo dukrai L. B.. 2023 m. spalio 27 d. Testamentų registro išraše nurodyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų B. L. sudarytų testamentų ar palikimo priėmimo faktų (testamentai ir testamentų priėmimo faktai registre registruojami nuo 2001 m. liepos 1 d.). Iš 2023 m. spalio 26 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad duomenų bazėje nėra įrašų apie B. L. turtą. Iš 2003 m. rugsėjo 15 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. ASR4167 matyti, kad B. L. iš savo motinos O. B. paveldėjo 1,22 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1,45 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Iš 2000 m. gruodžio 5 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. ASR-5810 matyti, kad B. L. iš savo motinos O. B. paveldėjo pajus (duomenys neskelbtini) bendrovėje, kurie sudaro 1 168,28 Lt. 2007 m. kovo 6 d. Nekilnojamo turto registro pažymėjimuose užfiksuota, kad 1,22 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso L. B. 2007 m. vasario 21 d. dovanojimo sutarties Nr. ASR559 pagrindu, bei 0,53 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso L. B. 2007 m. vasario 21 d. dovanojimo sutarties Nr. ASR559 pagrindu. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Raseinių skyriaus 2023 m. liepos 4 d. pažymoje dėl asmeninio ūkio avansinės įmokos paveldėjimo Nr. 11PAŽ-262-(14.11.33) nurodyta, kad B. L. nepaveldėjo O. B. 1996 m. gruodžio 17 d. avansiniu būdu sumokėtų 17,08 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis už 0,33 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
12. Pareiškėja nurodo, kad po palikėjos mirties perėmė ir valdė B. L. priklausantį turtą, po mamos mirties jai atiteko asmeniniai daiktai, kuriais pareiškėja rūpinosi kaip savais, prižiūrėjo ir naudojo žemės sklypą, augino žemės ūkio kultūras, deklaravo pasėlius (tai patvirtina ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų nurodytos aplinkybės, 2017-2022 metų paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos), tai yra palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti likusį turtą. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad B. L. palikimo priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnis).
13. Byloje nėra ginčo dėl faktinių palikimo priėmimo aplinkybių, suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, pretenzijų neišreiškė.
14. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog L. B., mirusios B. L. dukra, palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsniu, 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo motinos B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.