Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovei socialinei darbuotojai R. Š.,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo panaikinimo D. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras teikimas dėl D. P. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – priverstinio ambulatorinio gydymo ir stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis panaikinimo. Teikime nurodoma, kad stebėjimo laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 16 d. pacientas D. P. reguliariai lankėsi pas gydytoją, slaugytoją, noriai bendravo su socialiniu darbuotoju, skundų iš artimųjų ir aplinkos negauta. Šiuo metu paciento psichinė būklė stabili, psichozės nėra, vaistus vartoja reguliariai, skundų dėl savo sveikatos būklės neturi, santykiai su artimaisiais geri. Jis kritiškai vertina savo atliktą nusikalstamą veiką, medikamentinį gydymą žada tęsti. Socialinių problemų neturi, gyvena savarankiškai socialiniame būste. Tikslinga panaikinti priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį ambulatorinį gydymą ir stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Teismo posėdžio metu D. P. parodė, kad vizitai pas gydytoją jam sukelia nepatogumų, nes likus savaitei iki vizito pas gydytoją, jis pradeda jausti nervinę įtampą, jaudinasi, kad nepramiegotų, nusistato žadintuvą. Nurodė, kad nors jis ir gyvena vienas, bet jis sugebės savarankiškai gydytis. Su savo šeima bendrauja, palaiko ryšį. Išsilaiko pats save iš neįgalumo pašalpos. Taip pat galvoja eiti į maisto banką.

Teismo posėdžio metu B. P., D. P. mama, paaiškino, kad D. P., jos manymu, reikia ir galima panaikinti medicinos priemonę. Mano, kad jis sugebės susitvarkyti, nes jis ir šiuo metu yra labai savarankiškas, visur, kur reikia, į visas įstaigas nuvyksta pats ir susitvarko visus reikalus. Nurodė, kad ji palaiko su sūnumi ryšį, sūnus alkoholio nevartoja. Neliko agresijos priepuolių. Nors sūnus pats save išsilaiko, bet ji šiek tiek paremia sūnų maistu, lėšomis.

Teismo posėdžio metu socialinė darbuotoja R. Š. parodė, kad D. P. lankosi pas ją kas dvi savaites. Gydymas trunka jau gana ilgą laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. balandžio 16 d. Mano, kad pagal savo sveikatos būklę D. P. savarankiškai tvarkosi, jokių problemų su juo nėra ir jis sugebės toliau tvarkytis. Pažymėjo, kad vaistai jam yra labai gerai atitaikyti pagal jo sveikatos būklę, todėl galima nutraukti priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį ambulatorinį gydymą ir stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Pažymėjo, kad pas gydytoją jis turės savarankiškai atvykti kartą per mėnesį, kad suleisti vaistus, o pas socialinę darbuotoją jis galės užeiti, jei turės kažkokių klausimų ar problemų, kad jie toliau bendraus.

2020 m. gruodžio 9 d. elektroniniu paštu teismas gavo prokurorės Vidos Kaubrytės pranešimą, kad nedalyvaus 2020 m. gruodžio 10 d. 9.00 val. posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo panaikinimo D. P. panaikinimo, nes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 4 dalį prokuroro neatvykimas nagrinėti klausimą teismui nekliudo. Prokuroro neatvykimas į teismo posėdį klausimo nagrinėjimo nesustabdo, todėl teikimas išnagrinėtas nedalyvaujant į prokurorui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365¹ straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnis numato, kad taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Be to, BK 98 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu priverčiamąsias medicinos priemones taikyti asmeniui nebūtina, taip pat jeigu teismas panaikina šių priemonių taikymą, asmuo gali būti teismo perduodamas giminaičių ar kitų asmenų globai ar rūpybai ir kartu jam gali būti nustatomas medicininis stebėjimas.

Iš teikime nurodytų duomenų, VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovės paaiškinimų matyti, kad D. P. psichinė būklė yra stabili, psichozės nėra, vaistus vartoja reguliariai, skundų dėl savo sveikatos būklės neturi, santykiai su artimaisiais geri, jis reguliariai lankosi gydymo įstaigoje, noriai bendrauja su socialiniu darbuotoju, skundų iš artimųjų ir aplinkos negauta. Jis kritiškai vertina savo atliktą nusikalstamą veiką, medikamentinį gydymą žada tęsti. Socialinių problemų neturi, gyvena savarankiškai socialiniame būste. Teismo posėdžio metu D. P. nurodė, kad sugebės savarankiškai gydytis. Teismo posėdžio metu B. P., D. P. mama, nurodė, kad mano, jog sūnus sugebės savarankiškai susitvarkyti, nes jis šiuo metu yra labai savarankiškas. Teismo posėdžio metu socialinė darbuotoja R. Š. parodė, kad D. P. lankosi pas ją kas dvi savaites. Mano, kad pagal savo sveikatos būklę D. P. savarankiškai tvarkosi, jokių problemų su juo nėra ir jis sugebės toliau tvarkytis. Pažymėjo, kad vaistai jam yra labai gerai atitaikyti pagal jo sveikatos būklę, todėl galima nutraukti priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį ambulatorinį gydymą ir stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Pažymėjo, kad pas gydytoją jis ir ateityje turės savarankiškai atvykti kartą per mėnesį, kad suleisti vaistus, o pas socialinę darbuotoją jis galės užeiti, jei turės kažkokių klausimų ar problemų, kad jie toliau bendraus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad D. P. sveikatos būklė pasikeitė, jis nebekelia socialinio pavojingumo. Esant šioms aplinkybėms priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis naikintina, nes D. P. psichinė būsena pagerėjo ir išnyko jo pavojingumas, todėl nėra būtinumo šią priemonę taikyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsniu, 440 straipsniu, teismas

nutaria:

VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras teikimą tenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi (bylos Nr. M1-157-963/2017) D. P. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuri 2019 m. kovo 22 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamą vietą ir jo gydymą, panaikinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.