- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-08-21
- Bylos Nr.
- 1-1837-827/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12398-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Advokatai
- Anatolijus Svila
laiduotojai L. M.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB "M.", gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. 2018 m. kovo 16 d. apie 14.55 val. ties pastatu, esančiu Seinų g. 3, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 2,84 promilės etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Kaltinamasis A. M. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino, dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad darbe buvo šventė, darbovietėje alkoholio vartoti negalima, todėl apie 14 val. išėjo iš darbo ir vartojo alkoholį už darbovietės teritorijos. Vėliau kaltinamasis skambino draugui prašė parvežti namo. Draugas sutiko, todėl kaltinamasis dar išgėrė alkoholio. Kai reikėjo važiuoti namo, draugas telefonu neatsiliepė. Tada jis skambino taksi, tačiau ten supratę iš balso, kad kaltinamasis yra neblaivus, nesutiko jo vežti. Tada jis nuėjo prie automobilio, prisimena, kaip į bagažinę įdėjo įrankius ir tikriausiai sėdo prie vairo. Daugiau nieko neprisimena. Atsipeikėjo, kai žmogus sakė niekur nevažiuoti, nes iškviesta policija. Automobilį pastatė aikštelėje, Sėlių g. Tą kartą buvo išgėręs daug degtinės, teigė, kad niekada neblaivus nevairuoja, avarijos neprisimena. Jo darbovietė yra (duomenys neskelbtini), iš ten jam reikėjo važiuoti į Naująją Vilnią. Avarijos nepajuto, jos neprisimena. Automobilis, kurį vairavo, buvo jo. Vairuoja nuo 1987 m., nieko panašaus anksčiau nėra buvę, dėl savo elgesio labai gailisi. Su baudžiamuoju įsakymu nesutiko, prašo sumažinti bausmę, prašo atleisti nu baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat prašo nekonfiskuoti automobilio. Automobiliu naudojasi jo sutuoktinė, turi vairuotojo pažymėjimą. Reikia važinėti pas sutuoktinės tėvus. Kaltinamasis dirba UAB „M.“ suvirintoju, darbo užmokestis 500-550 eurų per mėnesį. Žmona dirba UAB „G.“ brigadininke, santuokoje su ja gyvena 32 metus, užaugino sūnų, kuriam šiuo metu 30 metų. Su sutuoktine gerai sutaria, viską sprendžia kartu, jis ją gerbia. Sutuoktinės tėvai gyvena Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) kaime, vienkiemyje, juos nuolat reikia vežti pas gydytojus. Tėvui 79 metai, motinai 80 metų. Jų sveikata bloga, tenka lankyti 3-4 kartus per savaitę. Autobusai ten nevažiuoja, reikia eiti iki traukinio apie 40 minučių. Važiuoti iki uošvių reikia apie 15 km.
Apklausta teismo posėdyje kaip laiduotoja L. M. paaiškino, kad paaiškino, kad ji sutinka būti laiduotoja savo vyro. Kartu sutaria gerai, vienas kitam padeda Šiuo metu vyksta teismai su motinos seserimi, gal tai turėjo įtakos vyro tokiam poelgiui. Vyras padeda prižiūrėti jos tėvus. Anksčiau niekada nevažinėjo girtas. Tą dieną ji skambino vyrui, jis neatsiliepė, vėliau perskambino pareigūnas, pasakė, kad jis sulaikytas dėl avarijos, niekas nenukentėjo. Ji net nepagalvojo, kad vyras galėjo būti neblaivus. Ji dirba valytoja, užmokestis 450 eurų, paskirta bauda jiems yra labai didelė, automobilis labai reikalingas šeimai. Administracinės bylos nebuvo, reikėjo sumokėti už stovėjimo aikštelę, vyro nakvynę. Avarijos metu mašinos nebuvo apdaužytos. Prašė paskirti laiduotoja be užstato, jeigu vis tik būtų paskirtas užstatas, ji tiki, kad vyras nieko blogo nepadarys ir užstatas būtų grąžintas, tačiau užstatui pinigų neturi. Prašė nustatyti minimalų laidavimo terminą be užstato.
Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas, prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami kiti liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (273 straipsnis).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018-03-16 14:52 val. registruotas privataus fizinio asmens pranešimas telefonu BPC, kuriame nurodoma, jog Vilniuje, Seinų g. 3, prie įvažiavimo į McDonalds į automobilį Peugeot įvažiavo automobilis Toyota (duomenys neskelbtini) vairuotojas neblaivus (b. l. 5).
Iš 2018-03-16 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir pažiūros protokolo matyti, kad 2018-03-16 15:40-15:45 val. apžiūrėta transporto priemonė Peugeot 307, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esanti Vilniuje, Sodų g. 14 (b. l. 10-14).
Iš VĮ Regitra duomenų matyti, kad transporto priemonės Peugeot 307, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku registre nurodytas A. M. (b. l. 15).
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad tokios transporto priemonės (Peugeot 307, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos kaina yra 1270 eurų (b. l. 16-17).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas R. S. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Pirmojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2018 m. kovo 16 d. apie 14.52 val. patruliuojant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos rinktinės Pirmosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiuoju patruliu J. L. buvo gautas pranešimas, kad Seinų gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 3, įvyko eismo įvykis, kurio metu žmonės nenukentėjo, tačiau kaltininkas, kuris gali būti neblaivus, šalinasi iš eismo įvykio vietos. Jiems atvykus nurodytu adresu juos pasitiko patrulių ekipažas V-1738, kurie jau buvo sulaikę automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją A. M.. Kito automobilio- „Toyota Camry“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. K. paaiškino, kad jam važiuojant Seinų gatve link Geležinkelio gatvės, stovint spūstyje į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nesustojo ir nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Sodų g. 14, Vilniuje. J. K. sekė paskui minėtą automobilį. Iš pastarojo išlipęs asmuo mėgino pasišalinti, tačiau J. K. ėjo minėtam asmeniui iš paskos iki tol, kol atvykę policijos pareigūnai A. M. sulaikė. A. M. patikrinus alkoholio matuokliu pastarajam buvo nustatytas 2,50 promilių neblaivumas, todėl A. M. buvo nuvežtas į Priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti (b. l. 32).
Iš 2018-03-16 15:32 val. alkotesterio kvito matyti, kad alkotesteriu A. M. nustatyta 2,50 promilių girtumas (b. l. 48).
Iš 2018-05-19 specialisto išvados Nr. T-A 2629/2018(01) matyti, kad 2018-03-16 15:45 val. iš A. M. paimtas kraujo mėginys, kuriame rasta mažiausia koncentracija 2,84 promilių etilo alkoholio (b. l. 51).
Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto 2018-03-16 15:40 val. Nr. 85 matyti, kad apžiūrėjus A. M. jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, vartojęs etilo alkoholio (b. l. 25).
Motyvuojamoji dalis
Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamojo A. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir jam pareikštas kaltinimas visiškai pasitvirtino. Kaltinamasis kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino, paaiškino veikos padarymo aplinkybe. Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų jo kaltę taip pat patvirtina liudytojo R. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, alkotesterio kvito rodmenys, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 2629/2018(01), Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 85. Remiantis šiais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. M. 2018 m. kovo 16 d. apie 14.55 val. ties pastatu, esančiu Seinų g. 3, Vilniuje, vairavo automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio- mažiausia koncentracija kraujyje nustatyta 2,84 promilės etilo alkoholio. Šiais savo veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi alkoholio koncentracija kraujyje viršijo 1,5 promilės, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis, jo gynėjas, taip pat L. M. prašė atleisti kaltinamąjį A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą kaltinamojo sutuoktinei L. M..
Atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą numato BK 40 straipsnio, kurio 1 dalis teigia, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šios straipsnio 2 dalis numato tokias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas, kurių turi būti nustatyta visuma: asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai prisipažino savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi, be to, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Vertinant A. M. situaciją darytina išvada, kad jis atitinka visas šio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas – jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, A. M. nusikalto pirmą kartą, pripažino kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi, yra dirbantis, UAB "M.", suvirintoju, charakterizuojamas teigimai (b. l. 81), administracine tvarka baustas du kartus, tačiau pažeidimai nėra grubūs, nesusiję su alkoholio vartojimu, duomenų apie gydymąsi psichiatrijos ligoninėse ar buvimą narkologinėse įskaitose nepateikta. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, dėl to nuoširdžiai gailisi, materialinė žala nepadaryta, todėl įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes, jo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis daugiau nenusikals.
L. M. kaip galima laiduotoja yra neteista, administracine tvarka nebausta, charakterizuojama teigiamai (b. l. 72), turi teigiamą įtaką kaltinamajam A. M.. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad L. M. yra verta teismo pasitikėjimo ir yra pagrindas A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, perduodant jį pagal laidavimą L. M., nustatant 1 metų ir 6 mėnesių laidavimo terminą. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, laiduotojos turtinę padėtį, manytina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi būti taikomas be užstato.
BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos išvardintos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumo, jos padarymo aplinkybes, kad kaltinamajam nustatytas sunkus girtumas (2,84 promilės kraujyje), teismas daro išvadą, kad A. M. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 40 MGL įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas padarytas naudojantis turima specialiąja teise vairuoti transporto priemones, kaltinamajam vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu skirtina baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise 2 metams.
Dėl konfiskavimo
Prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsniu, prašė konfiskuoti transporto priemonę Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi ji laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu. Šis automobilis priklauso kaltinamajam A. M. ir L. M. kaip bendras santuokinis turtas.
BK 67 straipsnio 1 dalies numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės išvardintos minėtos straipsnio 2 dalyje. Taigi atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam gali būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
BK 72 straipsnis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalies nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju transporto priemonė priklauso ne kaltininkui o UAB "Sostena", kaltinamasis ja naudojosi teisėtu pagrindu. 72 straipsnio 5 dalis teigia, kad kai konfiskuotinas turtas yra apslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-02-13 nutartyje Nr. 2K-14-511/2018 yra pasisakęs, kad kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai; išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais <...> asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai ((kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Taigi, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir kt.
Atsižvelgiant į šias nuostatas teismas šioje byloje mano, kad A. M. baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas neturi būti taikoma ir nusikaltimo padarymo priemonė automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturi būti konfiskuojama. Šis sprendimas pirmiausia argumentuojamas tuo, jog šiame nusikaltime automobilis kaip nusikaltimo padarymo priemonė nėra fakultatyvinis požymis, kuris palengvintų nusikaltimo padarymą, t. y. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo neįmanoma padaryti be transporto priemonės. Taigi, transporto priemonės naudojimas savaime neapsunkina ir nepadaro pavojingesniu šio nusikaltimo. Kita vertus, transporto priemonė, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, taip pat yra ypatinga – tai padidinto pavojaus šaltinis, kurio valdymas savaime sukelia didesnės žalos kitiems asmenims ir jų turtui pavojų ir tikimybę, todėl ypatingai įpareigoja jo savininką ir valdytoją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-01-09 kasacinėje nutartyje yra nurodęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitoms nusikalstamoms veikoms padaryti kenkiant visuomenei (2003 m. balandžio 10 d. sprendimas Yildirim prieš Italiją, peticijos Nr. 38602/02; 2001 m. birželio 26 d. sprendimas C. M. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 28078/95). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką turto konfiskavimas patenka į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį, kurioje valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim prieš Italiją; 2011 m. birželio 28 d. sprendimas Het F. D. B. V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 577/11).
Vertinant A. M. padarytą nusikalstomą veiką, matyti, kad tai yra nesunkus tyčinis nusikaltimas, kuris pasireiškia neteisėta veika (sudėtis formali). BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas iš esmės kildinamas iš administracinių deliktų, valstybei nusprendus griežtinti baudžiamąją politiką veikų, susijusių su neblaivių asmenų vairavimu transporto priemonių ir tokių veikų keliamu pavojumi visuomenei. Valstybei nusprendus tokias veikas apibrėžti baudžiamajame kodekse ir vertinti kaip tyčinius, nesunkius nusikaltimus, nekvestionuotina ir galimybė tokias veikas padariusiems asmenims taikyti visas baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamojo poveikio priemones, numatytas baudžiamajame įstatyme. Kadangi BK 281 straipsnio 7 dalyje aprašyta veika savo prigimtimi kildinama iš administracinės teisės, kuri taip pat numato transporto priemonės konfiskavimą tuo atveju, kai daromi pažeidimai susiję su pavojingu transporto priemonių valdymu. Administracinių nusižengimų teisėje transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais kai nustatomas tokių pažeidimų (transporto priemonės vairavimas neblaivaus asmens) pakartotinumas (ANK 427 straipsnis), vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemonę arba kai tokia teisė atimta (ANK 424 straipsnis), neblaivus asmuo sukėlė eismo įvykį, kuris nesukelia baudžiamosios atsakomybės, tačiau užtraukia administracinę atsakomybę (ANK 423 straipsnis) ir pan., t. y. kai nustatomas tam tikras piktybiškas nesilaikymas įstatymo normų, piktybiškas nenoras keisti savo elgesio ar didesnis veikos pavojingumas. Taigi, teismas vertina, kad sprendžiant transporto priemones konfiskavimo klausimą tuo atveju, kai padarytas BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas, svarbios turi būti tos veikos apdarymo aplinkybės bei nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančios aplinkybės, kurios rodo didesnį veikos pavojingumą bei didesnį nusikaltimą padariusio asmens pavojingumą visuomenei (t. y. kokia tikimybė, kad jis dar kartą padarys tokio pobūdžio pažeidimą ar nusikaltimą).
Šiuo atveju kaltinamasis A. M. yra neteistas, baustas 2 kartus administracine tvarka, tačiau nubaudimai nėra susiję su grubiais KET pažeidimais, niekada nėra baustas už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu. Kaltinamasis yra dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai, vedęs, dėl nusikaltimo padarymo gailisi. Kaltinamasis niekada anksčiau nėra baustas už veikas, susijusias su alkoholio vartojimu ar transporto priemonės valdymus esant neblaiviam. Teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje gali padaryti tokį patį ar tokios pat rūšies nusikaltimą ar administracinį nusižengimą. Vertinant veikos apdarymo aplinkybes atsižvelgtina į tai, kad asmens kraujyje nustatytas 2,84 promilių, t. y sunkus girtumas, asmuo vairavo transporto priemonę mieste neblaivus, teisę vairuoti transporto priemonę turėjo. Atsižvelgiant į šias išvardintas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas būtų perteklinė ir neteisinga baudžiamojo poveikio priemonė. Baudžiamojo įstatymo numatyti tikslai šiuo atveju bus pasiekti nustačius kaltinamajam 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą ir paskyrus specialios teisės atėmimą bei įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Paskyrus dar transporto priemonės konfiskavimą, baudžiamojo poveikio priemonių taikymas būtų neproporcingas padaryto nusikaltimo pavojingumui ir kaltinamojo asmenybei, t. y. pernelyg griežtas ir neteisingas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, 67 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 -298, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendė:
A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.
A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymo, perduodant pagal laidavimą L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę 40 MGL (2000 eurų) įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu A. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams.
A. M. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Laikino A. M. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.
3,97 eurų išlaidas, susijusias su automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimu ir laikymu ikiteisminio tyrimo metu, pripažinti proceso išlaidomis ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai iš A. M. priteisti 3,97 eurų išlaidų atlyginimo.
Išaiškinti A. M., jog įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 20 (dvidešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistosios nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.