Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. G. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-109-743/2016 pagal pareiškėjo J. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) Alytaus skyriui dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas J. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę nustatantys dokumentai – 1969 m. asmeninė sąskaita Nr. 278, 1969 m. atlyginimo apskaitos kortelė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos žinybinio archyvo pažyma Nr. 316 bei Lazdijų r. savivaldybės administracijos archyvo išduotos J. G. asmeninės sąskaitos antros eilutės įrašas, kuriame nurodyta, kad 1969 m. traktorininku dirbo 41,5 darbo dienų, yra neteisingi ir nustatyti, kad jis, dirbdamas (duomenys neskelbtini) kolūkyje, 1969 m. išdirbo nustatytą darbo dienų minimumą, kas suteikia teisę visus 1969 m. įskaityti į darbo stažą; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę nustatantys dokumentai – J. G. asmeninė sąskaita Nr. 26, patvirtinanti darbą 1972 m., bei Lazdijų r. savivaldybės administracijos archyvo išduotos J. G. asmeninės sąskaitos ketvirtos eilutės įrašas, kuriame nurodyta, kad 1972 m. traktorininku dirbo 78,5 darbo dienų, yra neteisingas, neatitinkantis tikrovės ir nustatyti, kad jis, dirbdamas (duomenys neskelbtini) kolūkyje, 1972 m. išdirbo nustatytą darbo dienų minimumą, kas suteikia teisę laikotarpį nuo 1972 m. gegužės 25 d. iki 1972 m. gruodžio 31 d. pilnai įskaityti į 1972 m. darbo stažą; 3) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę nustatantys dokumentai – duomenys apie prilyginamus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui laikotarpius iki 1994-01-01 ir suvestiniai duomenys apie asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą iki 1994-01-01, kuriuose nurodoma, kad jis dirbo nuo 1968-07-01 iki 1968-12-31 bei Lazdijų r. savivaldybės administracijos archyvo išduotos J. G. asmeninės sąskaitos pirmos eilutės įrašas, kuriame nurodyta, kad 1968 m. traktorininku dirbo 18 darbo dienų, yra neteisingi, neatitinkantys tikrovės ir nustatyti, kad jis (duomenys neskelbtini) kolūkyje dirbo be pertraukos nuo 1968 m. birželio 1 d. iki 1968 m. rugsėjo 1 d., kas suteikia teisę šį laikotarpį įskaityti į 1968 m. darbo stažą. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 1969 m. buvo (duomenys neskelbtini) kolūkio kolūkietis. Asmeninėse sąskaitose nurodyti duomenys neteisingi ir neatitinkantys tikrovės. (duomenys neskelbtini) kolūkio 1969 m., 1970 m., 1973 m. kolūkio visuotinių narių susirinkimų protokoluose nėra nurodyta, kad pareiškėjas buvo svarstomas tarp asmenų, kurie nustatyto darbo dienų minimo neišdirbo dėl pateisinamų priežasčių, o iš to spręstina, kad jis jas išdirbo, nes, priešingu atveju, jis taip pat būtų buvęs svarstytas. Jis nurodytais laikotarpiais dirbo kolūkyje ir negali būti neišdirbęs nustatyto darbadienių minimumo. Tai patvirtina, kad šiose asmeninėse sąskaitose nurodyti duomenys neteisingi ir neatitinka tikrovės, todėl konstatavus šį faktą turi būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jis nustatytą darbo dienų minimumą 1968 m., 1969 m., 1972 m. išdirbo. Pagal šias asmenines sąskaitas susisteminti duomenys dokumentuose - ,,Duomenys apie prilyginamus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui laikotarpius iki 1994-01-01“ bei ,,Suvestiniai duomenys apie asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą iki 1994-01-01“ taip pat yra neteisingi ir neatitinkantys tikrovės.Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius su pareiškimu nesutiko, nurodė, kad šiuo atveju dokumentai apie pareiškėjo dirbtus laikotarpius yra išlikę, todėl pareiškėjo nurodyti laikotarpiai negali būti įskaitomi teismine tvarka. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu. Kadangi pareiškėjas turi dokumentus, patvirtinančius darbadienių skaičių per ginčo laikotarpį, byla turi būti nutraukta. Pareiškėjas nepasinaudojo teise apskųsti 2014 m. kovo 5 d. Alytaus skyriaus sprendimo Nr. PE_SP1-1400 bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. spalio 28 d. rašto Nr. (6.5) I-8669.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 29 d. sprendimu civilinę bylą nutraukė. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą sieja su tikslu, kad šis darbo laikotarpis būtų įskaitytas į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad duomenys apie pareiškėjo dirbtą laiką (duomenys neskelbtini) kolūkyje 1968, 1969, 1972 m. yra išlikę, todėl nėra būtinos sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti – pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.). Pareiškėjo pareiškimas grindžiamas tuo, kad išlikę dokumentai yra pakankami spręsti dėl jam reikšmingo juridinio fakto, tačiau įvertinti neteisingai, nes nei pats pareiškėjas, nei jo kviesti liudytojai, negalėjo patvirtinti nei nustatytų minimalių darbo dienų per metus skaičiaus, nei pareiškėjo realiai išdirbtų darbo dienų skaičiaus. Teismas pripažino, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2014 m. kovo 5 d. sprendimu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. spalio 28 d. pranešimu apie jam į stažą įskaičiuotą laikotarpį, privalėjo jį apskųsti administracine bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Kauno apygardos administraciniam teismui ir jame įrodinėti prašomus nustatyti faktus, kaip įrodomuosius. Juridiniu faktu turėtų būti realiai buvęs ar egzistuojantis faktas, jį tvirtinantis, o ne reikalavimas išlikusius, teisę nustatančius dokumentus, pripažinti neteisingais ir neatitinkančiais tikrovės, kaip prašo pareiškėjas. Todėl pareiškėjo suformuluotas prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo asmeninėse sąskaitose bei išvestiniuose dokumentuose – suinteresuoto asmens suvestinėse, nurodyti duomenys neteisingi, dėl nurodytų priežasčių negali būti pripažintas juridinę reikšmę turinčiu faktu. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pareiškimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjas J. G. prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, nutraukdamas civilinę bylą, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas. Pareiškėjas reikalavimą grindė CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu. Minėta teisės norma yra procesinis pagrindas nustatyti visus, išskyrus numatytus CPK 444 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose bei kituose įstatymuose, juridinę reikšmę turinčius faktus. Įstatymas konkrečiai nenumato, kokie tai gali būti faktai, nenustato jų sąrašo. Yra svarbu tai, kad šių faktų nustatymas turi teisinę reikšmę.Juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas išdirbo nustatytą darbo dienų minimumą, teismas kompetentingas nustatyti ypatingosios teisenos tvarka, nes kita tvarka gauti šį teisę patvirtinantį dokumentą nėra jokios galimybės. Liudytojai patvirtino, kad pareiškėjas dirbo pastoviai ir sąžiningai ir tiems kolūkiečiams, kurie dėl svarbių priežasčių neišdirbo nustatyto darbo dienų minimumo, visi metai būdavo įskaitomi į stažą pensijai gauti. Kad buvo nustatytas darbo dienų minimumas, matosi iš byloje esančių susirinkimų protokolų, šiai aplinkybei įrodyti nereikalingi liudytojų parodymai. Pareiškėjas į svarstytinų asmenų, neišdirbusių nustatyto darbo dienų minimumo, sąrašą nebuvo įtrauktas, o tai reiškia, kad jis išdirbo nustatytą darbo dienų minimumą.Teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti reikalavimą, kad teisę nustatantys dokumentai yra neteisingi ir neatitinka tikrovės, nes akivaizdu, kad jie neteisingi ir, kad kita, ne teismine tvarka, šio juridinio fakto nėra galimybės. Žinybinio archyvo pažymose nurodytas ne visas faktiškai dirbtas laikas, pažymos taisytos be aptarimų. Tik teismine pareiškėjas gali pasiekti, kad būtų įrodyta, jog šie dokumentai neteisingi, neatitinka tikrovės.Aplinkybė, kad pareiškėjas neapskundė sprendimo, kuriuo jam buvo paskirta pensija, nepaneigia jo teisės kreiptis į teismą su pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad esantys teisę nustatantys dokumentai yra neteisingi.Suinteresuotas asmuo VSDFV Alytaus skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Apeliantas vadovaujasi CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto, tačiau jau pati kodekso norma nurodo, kad juridiniai faktai nustatomi, jei įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos skiriamos vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymu bei Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Šie norminiai aktai yra specialieji, kuriais reikia vadovautis skiriant pensijas, vertinant asmenų darbo stažą bei draudžiamąsias pajamas. Nuostatai imperatyviai nurodo, kad teismine tvarka gali būti nustatomi darbo laikotarpiai iki 1993-12-31 tik tuo atveju, kai visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti nepaisant priežasčių. Yra išlikę (duomenys neskelbtini) kolūkio dokumentai patvirtina priešingus pareiškėjo įrodinėjamoms aplinkybėms faktus, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad juridiniu faktu turėtų būti realiai buvęs faktas, jį tvirtinantis, o ne reikalavimas išlikusius, teisę nustatančius dokumentus pripažinti neteisingais ir neatitinkančiais tikrovės, kaip prašo apeliantas.Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto ir Nuostatų 24 punkto nuostatomis, J. G. neturėjo teisinio pagrindo įrodinėti teismine tvarka atitinkamų laikotarpių, kadangi byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kad stažą įrodantys dokumentai prašomu laikotarpiu nebuvo išsaugoti dėl kokių nors priežasčių. Priešingai, byloje buvo pateikti visi archyviniai dokumentai, įrodantys jo darbo laikotarpius, kuriais vadovaujantis jam buvo užskaitytas jo darbo stažas.Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Pareiškėjas iš esmės kvestionuoja Alytaus skyriaus 2014 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. PE-SP1-1400 bei VSDFV prie SADM 2014 m. spalio 28 d. rašto Nr. (6.5) 1-8669 teisėtumą, kuriems ginčyti yra numatyta speciali administracinių aktų apskundimo tvarka, tačiau neturi teisinės reikšmės sprendžiant juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimą civiline tvarka.Jei net ir nebūtų archyvo pažymoje taisymo (nubraukta 1970 m. sausio mėn. ir ištaisyta į 1969 m. gruodžio mėn.), tai apeliantui nebūtų galima dvigubinti 1970 m. sausio mėnesio darbo stažo, nes jis jau yra pilnai įskaičiuotas, dirbant (duomenys neskelbtini) kolūkyje. Draudžiamųjų pajamų koeficientui apskaičiuoti imamos asmens draudžiamosios pajamos nuo 1984-01-01 iki 1994-01-01 metų ir visiškai netraukiamos pajamos, gautos ankstesniais laikotarpiais, todėl nurodytos pažymose 1969 m. gautos darbo užmokesčio sumos nesukelia apeliantui jokių teisinių pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos objektą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).Byloje nustatyta, kad pareiškėjas – apeliantas J. G. kreipėsi dėl valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2014 m. kovo 5 d. sprendimu jam paskirta senatvės pensija atsižvelgiant į įgytą 28,4407 m. darbo stažą bei turėtas draudžiamąsias pajamas. 1968, 1969, 1972 m. į darbo stažą įskaičiuotos faktiškai dirbtos dienos. Bylos duomenys rodo, kad pareiškėjas prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl dirbtų darbo dienų 1968, 1969, 1972 m. sieja su tikslu, jog šis darbo laikotarpis būtų įskaitytas į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, tačiau pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma sprendė, jog duomenys apie pareiškėjo dirbtą laiką (duomenys neskelbtini) kolūkyje 1968, 1969, 1972 m. yra išlikę, todėl nėra būtinos sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti ir skundžiamu procesiniu sprendimu civilinę bylą nutraukė.Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą, neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas; kad pareiškėjas išdirbo darbo dienų minimumą, teismas kompetentigas nustatyti ypatingosios teisenos tvarka, nes kita tvarka gauti šį teisę patvirtinantį dokumentą nėra galimybės; žinybinio archyvo pažymose nurodomas ne visas faktiškai dirbtas laikas, pažymos taisytos be aptarimų.Juridiniai faktai - tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Aiškinant šios įstatymo normos turinį teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010). Tais atvejais, kai teismas nustato, kad pareiškėjui jo prašomas nustatyti faktas nesukels teisinių pasekmių, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o jau iškeltą bylą privalo nutraukti (CPK 293 str. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013 ir kt.). Kaip nustatyta, iš Kolūkiečio darbo knygelės matyti, kad pareiškėjas nuo 1969 m. yra (duomenys neskelbtini) kolūkio narys, joje nurodyti darbo laikotarpiai, išdirbtas darbo dienų skaičius bei nustatytas darbo dienų minimumas (b. l. 8-10). (duomenys neskelbtini) kolūkio kolūkiečių darbo stažo ir uždarbio apskaitos knyga patvirtina, kad J. G. 1968 m. išdirbo 18 darbadienių, 1969 m. 41,5 darbadienio, 1972 m. – 78,5 (b. l. 13-17). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos žinybinio archyvo pažyma patvirtina, kad 1969 m. pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kilnojamoje mechanizuotoje kolonoje išdirbo 60 darbo dienų (b. l. 11, 12). J. G. nuo 1967 m. rugsėjo 1 d. iki 1969 m. rugpjūčio 18 d. mokėsi (b. l. 18). 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. PE_SP1-4422 nuspręsta J. G. skirti 550,96 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2013 m. gruodžio 20 d. iki gyvos galvos; senatvės pensijos dydis apskaičiuotas atsižvelgus į įgytą 28,2241 m. trukmės darbo stažą (b. l. 19). Iš pateiktos informacijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) kolūkio visuotinio narių susirinkimų protokoluose nesant duomenų, kad 1968, 1969, 1972 metais nustatyto dienų minimumo neišdirbo dėl pateisinamų priežasčių, už šiuos metus į darbo stažą jam įskaitytas faktiškai išdirbtas laikas (b. l. 20). 2014 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. PE_SP1-1400 nuspręsta J. G. skirti 555,36 Lt per mėnesį senatvės pensiją už 28,4407 m. trukmės darbo stažą (b. l. 21). 2015 m. kovo 5 d. sprendimu J. G. į darbo stažą nuspręsta už 1968 m. įskaičiuoti 18 darbo dienų, už 1969 m. – 60 darbo dienų, už 1972 m. – 79 darbo dienos (b. l. 22). Pranešimas apie į stažą įskaičiuotas darbo dienas už 1968, 1969 ir 1972 m. pateiktas pareiškėjui 2014 m. spalio 28 d., išaiškinta teisę jį apskųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 23, 24). Šiuos duomenis patvirtina ir suvestiniai duomenys J. G. byloje Nr. 733245 (b. l. 25, 26). Pažyma patvirtina, kad pareiškėjas nuo 1970-05-27 iki 1972-05-24 atliko karo tarnybą armijoje (b. l. 27). (duomenys neskelbtini) kolūkio visuotinio narių susirinkimo, įvykusio 1969 m. vasario 25 d., protokole Nr. 2, svarstyti kolūkiečiai, neišdirbę darbo dienų minimumo 1968 m. be pateisinamos priežasties; tarp jų pareiškėjo nėra (b. l. 28). (duomenys neskelbtini) kolūkio visuotinio kolūkiečių susirinkimo, įvykusio 1973 m. kovo 24 d., protokole Nr. 2, svarstyti kolūkiečiai, neišdirbę darbo dienų minimumo 1969 m.; tarp jų pareiškėjo nėra (b. l. 36-40). 1968 m. birželio 28 d. protokole Nr. 6 įtvirtintas vyrams 150 darbo dienų minimumas (b. l. 33-35). (duomenys neskelbtini) kolūkio visuotinio rinkiminio narių susirinkimo, įvykusio 1970 m. vasario 4 d., protokole Nr. 1, svarstyti kolūkiečiai, neišdirbę darbo dienų minimumo 1968 m. be pateisinamos priežasties; tarp jų pareiškėjo nėra (b. l. 28). Pažymėjimas, išrašas patvirtina, kad 1972 m. pareiškėjas gydėsi kojos traumą (b. l. 41, 42). (duomenys neskelbtini) kolūkio visuotinio narių susirinkimo, įvykusio 1969 m. lapkričio 5 d., protokole Nr. 7 svarstyti kolūkiečiai, neišdirbę darbo dienų minimumo 1966, 1967,1968 m.; tarp jų pareiškėjo nėra (b. l. 28). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo turinys pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Liudytojai R. M. M., A. M. Ž., J. V. S., J. V., J. V. K. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog prisimena, kad J. G. dirbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje, buvo geras darbininkas, tačiau patvirtinti koks darbo dienų minimumas buvo nustatytas 1968, 1969, 1972 m. nežino, negali patvirtinti, kad visas jas J. G. išdirbo. Esant nurodytoms aplinkybėms apelianto samprotavimai bei išvados, kad jei pareiškėjas į svarstytinų asmenų, neišdirbusių nustatyto darbo dienų minimumo be pateisinamos priežasties, sąrašą nebuvo įtrauktas, tai reiškia, kad jis išdirbo nustatytą darbo dienų minimumą, vertintini kaip subjektyvi įrodymais nepagrįsta jo nuomonė.CPK 447 straipsnio 1 dalis reikalauja pareiškime nurodyti tikslą, kuriam nustatyti pateikiamas pareiškimas. Nurodžius tikslą, galima spręsti, ar tokius tikslus prašomu nustatyti faktu bus galima pasiekti. Pareiškėjas prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą sieja su tikslu, jog ginčo darbo laikotarpis būtų įskaitytas į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.Valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijų skyrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau - Pensijų įstatymas; ginčui aktuali jo nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojusi red.) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti LR Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (toliau – Nuostatai; ginčui aktuali jų nuo 2013 m. liepos 2 d. galiojusi red.).Pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Nuostatų 16.3 punktą, jeigu po 1966 m. sausio 1 d. nustatytas darbo dienų (darbadienių) minimumas neišdirbtas be pateisinamų priežasčių arba šios priežastys kolūkio valdybos ar visuotinio kolūkiečių susirinkimo nebuvo svarstytos, arba nėra duomenų apie tai, koks buvo nustatytas darbo dienų (darbadienių) minimumas, į stažą įskaitomas faktiškai dirbtų dienų skaičius. Tik tuo atveju, jeigu asmuo negali dokumentais įrodyti Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamų laikotarpių, dirbtų iki 1993 m. gruodžio 31 d., dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti nepaisant priežasčių, nurodytieji laikotarpiai asmens prašymu gali būti nustatomi teismine tvarka (Nuostatų 24 punktas). Nagrinėjamu atveju dokumentai apie pareiškėjo dirbtus laikotarpius yra išlikę, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad pareiškėjo nurodyti laikotarpiai negali būti įskaitomi teismine tvarka nustatant juridinę reikšmę turintį faktą.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su suinteresuoto asmens atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, jog jei net ir nebūtų archyvo pažymoje taisymo (nubraukta 1970 m. sausio mėn. ir ištaisyta į 1969 m. gruodžio mėn., b. l. 11, 12), tai apeliantui nebūtų galima dvigubinti 1970 m. sausio mėnesio darbo stažo, nes jis jau yra pilnai įskaičiuotas, dirbant (duomenys neskelbtini) kolūkyje (Pensijų įstatymo 12 str. 3 d.). Draudžiamųjų pajamų koeficientui apskaičiuoti imamos asmens draudžiamosios pajamos nuo 1984-01-01 iki 1994-01-01 metų ir visiškai netraukiamos pajamos, gautos ankstesniais laikotarpiais (Pensijų įstatymo 56 str. 2, 5 d.), todėl nurodytos pažymose 1969 m. gautos darbo užmokesčio sumos nesukelia apeliantui jokių teisinių pasekmių. Aplinkybės, nurodytos oficialiose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 str. 2 d.). Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu bei faktinėmis bylos aplinkybėmis, apelianto argumentai, kad Žinybinio archyvo pažymose nurodytas ne visas faktiškai dirbtas laikas, vertintini kaip teisiškai nepagrįsti, o šių pažymų taisymas be aptarimų apeliantui jokių teisinių pasekmių nesukelia. Kiti apelianto argumentai neturi įtakos skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kai tam nebuvo teisinio pagrindo, tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas ir teisėtai civilinę bylą nutraukė, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 444, 445 str., 293 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.