- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-29
- Bylos Nr.
- 2YT-109-743/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00032-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Pareiškėjas
- J. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
- Advokatai
- Kazimieras Jukna
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant pareiškėjui J. G., jo atstovui advokatui Kazimierui Juknai, suinteresuoto asmens atstovei Aušrai Marčiukaitienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pagal pareiškėjo J. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) Alytaus skyriui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškimu pareiškėjas prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę nustatantys dokumentai – 1969 m. asmeninė sąskaita Nr. 278, 1969 m. atlyginimo apskaitos kortelė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos žinybinio archyvo pažyma Nr. 316 bei Lazdijų r. savivaldybės administracijos archyvo išduotos J. G. asmeninės sąskaitos antros eilutės įrašas, kuriame nurodyta, kad 1969 m. traktorininku dirbo 41,5 darbo dienų, yra neteisingi ir nustatyti, kad jis, dirbdamas Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) kolūkyje, 1969 m. išdirbo nustatytą darbo dienų minimumą, kas suteikia teisę visus 1969 m. įskaityti į darbo stažą; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę nustatantys dokumentai – J. G. asmeninė sąskaita Nr. 26, patvirtinanti darbą 1972 m., bei Lazdijų r. savivaldybės administracijos archyvo išduotos J. G. asmeninės sąskaitos ketvirtos eilutės įrašas, kuriame nurodyta, kad 1972 m. traktorininku dirbo 78,5 darbo dienų, yra neteisingas, neatitinkantis tikrovės ir nustatyti, kad jis, dirbdamas Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) kolūkyje, 1972 m. išdirbo nustatytą darbo dienų minimumą, kas suteikia teisę laikotarpį nuo 1972 m. gegužės 25 d. iki 1972 m. gruodžio 31 d. pilnai įskaityti į 1972 m. darbo stažą; 3) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę nustatantys dokumentai – duomenys apie prilyginamus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui laikotarpius iki 1994-01-01 ir suvestiniai duomenys apie asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą iki 1994-01-01, kuriuose nurodoma, kad jis dirbo nuo 1968-07-01 iki 1968-12-31 bei Lazdijų r. savivaldybės administracijos archyvo išduotos J. G. asmeninės sąskaitos pirmos eilutės įrašas, kuriame nurodyta, kad 1968 m. traktorininku dirbo 18 darbo dienų, yra neteisingi, neatitinkantys tikrovės ir nustatyti, kad jis Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) kolūkyje dirbo be pertraukos nuo 1968 m. birželio 1 d. iki 1968 m. rugsėjo 1 d., kas suteikia teisę šį laikotarpį įskaityti į 1968 m. darbo stažą (b. l. 5).
Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. Pareiškėjas nuo1969 m. buvo Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) kolūkio kolūkietis. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 16.2, 16.4 punktus kolūkio nariams į stažą po 1966 m. sausio 1 d. įskaitomi metai, kuriais išdirbtas nustatytasis darbo dienų (darbadienių) minimumas ir metai, kuriais nustatytasis darbo dienų (darbadienių) minimumas neišdirbtas dėl pateisinamų pagal kolūkio valdybos ar visuotinio kolūkiečių susirinkimo nutarimus priežasčių. Pareiškėjui į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitytas darbo laikas pagal faktiškai dirbtų darbo dienų skaičių: nuo 1968-07-01 iki 1968-12-31 (18 darbo dienų), nuo 1969-01-01 iki 1969-07-31 (41 darbo diena), nuo 1969-12-01 iki 1969-12-18 (18 darbo dienų), nuo 1969-12-19 iki 1969-12-31 (1 darbo diena), nuo 1972-05-25 iki 1972-12-31 (79 darbo dienos). Šie laikotarpiai į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaityti pagal asmeninėse sąskaitose Nr. 278, Nr. 26 nurodytus duomenis. Pagal šiuos duomenis suinteresuotas asmuo sprendė, kad 1968 m., 1969 m., 1972 m. pareiškėjas neišdirbo nustatyto darbo dienų minimumo. Nurodo, kad šie asmeninėse sąskaitose nurodyti duomenys neteisingi ir neatitinkantys tikrovės. Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) apylinkės (duomenys neskelbtini) kolūkio 1969 m., 1970 m., 1973 m. kolūkio visuotinių narių susirinkimų protokoluose nėra nurodyta, kad pareiškėjas buvo svarstomas tarp asmenų, kurie nustatyto darbo dienų minimo neišdirbo dėl pateisinamų priežasčių, o iš to spręstina, kad jis jas išdirbo, nes, priešingu atveju, jis taip pat būtų buvęs svarstytas. Jis nurodytais laikotarpiais dirbo kolūkyje ir negali būti neišdirbęs nustatyto darbadienių minimumo. Tai patvirtina, kad šiose asmeninėse sąskaitose nurodyti duomenys neteisingi ir neatitinka tikrovės, todėl konstatavus šį faktą turi būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jis nustatytą darbo dienų minimumą 1968 m., 1969 m., 1972 m. išdirbo. Pagal šias asmenines sąskaitas susisteminti duomenys dokumentuose - ,,Duomenys apie prilyginamus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui laikotarpius iki 1994-01-01“ bei ,,Suvestiniai duomenys apie asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą iki 1994-01-01“ taip pat yra neteisingi ir neatitinkantys tikrovės.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo su pareiškimu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais. Pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 54 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 16.3 punkto reglamentavimą matyti, kad jeigu po 1966 m. sausio 1 d. nustatytas darbo dienų (darbadienių) minimumas neišdirbtas be pateisinamų priežasčių arba šios priežastys kolūkio valdybos ar visuotinio kolūkiečių susirinkimo nebuvo svarstytos, arba nėra duomenų apie tai, koks buvo nustatytas darbo dienų (darbadienių) minimumas, į stažą įskaitomas faktiškai dirbtų dienų skaičius. Tik tuo atveju, jeigu asmuo negali dokumentais įrodyti Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamų laikotarpių, dirbtų iki 1993 m. gruodžio 31 d., dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti nepaisant priežasčių, nurodytieji laikotarpiai asmens prašymu gali būti nustatomi teismine tvarka (Nuostatų 24 punktas). Šiuo atveju dokumentai apie pareiškėjo dirbtus laikotarpius yra išlikę, todėl pareiškėjo nurodyti laikotarpiai negali būti įskaitomi teismine tvarka. Pažymi ir tai, kad pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, todėl toks faktas gali būti nustatytas tik tuomet, kai prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kadangi pareiškėjas turi dokumentus, patvirtinančius darbadienių skaičių per ginčo laikotarpį, byla turi būti nutraukta. Nurodo ir tai, kad pareiškėjas nepasinaudojo teise apskųsti 2014 m. kovo 5 d. Alytaus skyriaus sprendimo Nr. PE_SP1-1400 bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. spalio 28 d. rašto Nr. (6.5) I-8669.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi dėl valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo. 2014 m. kovo 5 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2014 m. kovo 5 d. sprendimu jam paskirta senatvės pensija atsižvelgiant į įgytą 28,4407 m. darbo stažą bei turėtas draudžiamąsias pajamas. 1968, 1969, 1972 m. į darbo stažą įskaičiuotas faktiškai dirbtos darbo dienos. Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.
Iš Kolūkiečio darbo knygelės matyti, kad pareiškėjas nuo 1969 m. yra Lazdijų r. Lazdijų apylinkės (duomenys neskelbtini) kolūkio narys, joje nurodyti darbo laikotarpiai, išdirbtas darbo dienų skaičius bei nustatytas darbo dienų minimumas (b. l. 8-10). (duomenys neskelbtini) kolūkio kolūkiečių darbo stažo ir uždarbio apskaitos knyga patvirtina, kad J. G. 1968 m. išdirbo 18 darbadienių, 1969 m. 41,5 darbadienio, 1972 m. – 78,5 (b. l. 13-17). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos žinybinio archyvo pažyma patvirtina, kad 1969 m. pareiškėjas Lazdijų kilnojamoje mechanizuotoje kolonoje išdirbo 60 darbo dienų (b. l. 11, 12). J. G. nuo 1967 m. rugsėjo 1 d. iki 1969 m. rugpjūčio 18 d. mokėsi (b. l. 18). 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. PE_SP1-4422 nuspręsta J. G. skirti 550,96 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2013 m. gruodžio 20 d. iki gyvos galvos; senatvės pensijos dydis apskaičiuotas atsižvelgus į įgytą 28,2241 m. trukmės darbo stažą (b. l. 19). Iš pateiktos informacijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) kolūkio visuotinio narių susirinkimų protokoluose nesant duomenų, kad 1968, 1969, 1972 metais nustatyto dienų minimumo neišdirbo dėl pateisinamų priežasčių, už šiuos metus į darbo stažą jam įskaitytas faktiškai išdirbtas laikas (b. l. 20). 2014 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. PE_SP1-1400 nuspręsta J. G. skirti 555,36 Lt per mėnesį senatvės pensiją už 28,4407 m. trukmės darbo stažą (b. l. 21). 2015 m. kovo 5 d. sprendimu J. G. į darbo stažą nuspręsta už 1968 m. įskaičiuoti 18 darbo dienų, už 1969 m. – 60 darbo dienų, už 1972 m. – 79 darbo dienos (b. l. 22). Pranešimas apie į stažą įskaičiuotas darbo dienas už 1968, 1969 ir 1972 m. pateiktas pareiškėjui 2014 m. spalio 28 d., išaiškinta teisę jį apskųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 23, 24). Šiuos duomenis patvirtina ir suvestiniai duomenys J. G. byloje Nr. 733245 (b. l. 25, 26). Pažyma patvirtina, kad pareiškėjas nuo 1970-05-27 iki 1972-05-24 atliko karo tarnybą armijoje (b. l. 27). (duomenys neskelbtini) kolūkio visuotinio narių susirinkimo, įvykusio 1969 m. vasario 25 d., protokole Nr. 2, svarstyti kolūkiečiai, neišdirbę darbo dienų minimumo 1968 m. be pateisinamos priežasties; tarp jų pareiškėjo nėra (b. l. 28). Lazdijų rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio visuotinio kolūkiečių susirinkimo, įvykusio 1973 m. kovo 24 d., protokole Nr. 2, svarstyti kolūkiečiai, neišdirbę darbo dienų minimumo 1969 m.; tarp jų pareiškėjo nėra (b. l. 36-40). 1968 m. birželio 28 d. protokole Nr. 6 įtvirtintas vyrams 150 darbo dienų minimumas (b. l. 33-35). (duomenys neskelbtini) kolūkio visuotinio rinkiminio narių susirinkimo, įvykusio 1970 m. vasario 4 d., protokole Nr. 1, svarstyti kolūkiečiai, neišdirbę darbo dienų minimumo 1968 m. be pateisinamos priežasties; tarp jų pareiškėjo nėra (b. l. 28). Pažymėjimas, išrašas patvirtina, kad 1972 m. pareiškėjas gydėsi kojos traumą (b. l. 41, 42). Lazdijų rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio visuotinio narių susirinkimo, įvykusio 1969 m. lapkričio 5 d., protokole Nr. 7 svarstyti kolūkiečiai, neišdirbę darbo dienų minimumo 1966, 1967,1968 m.; tarp jų pareiškėjo nėra (b. l. 28). Liudytojai R. M. M., A. M. Ž., J. V. S., J. V., J. V. K. patvirtino, kad prisimena, kad J. G. dirbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje, buvo geras darbininkas, tačiau patvirtinti koks darbo dienų minimumas buvo nustatytas 1968, 1969, 1972 m. nežino, negali patvirtinti, kad visas jas J. G. išdirbo.
Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą sieja su tikslu, kad šis darbo laikotarpis būtų įskaitytas į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad duomenys apie pareiškėjo dirbtą laiką (duomenys neskelbtini) kolūkyje 1968, 1969, 1972 m. yra išlikę, todėl nėra būtinos sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti – pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Be to, kaip matyti iš pareiškėjo argumentų, pareiškėjo manymu, išlikę dokumentai yra neteisingi: tai, kad pareiškėjas nėra svarstytas visuotiniame kolūkio narių susirinkime kaip neišdirbęs nustatyto darbo dienų minimumo, reiškia, kad jis buvo šį minimumą išdirbęs, todėl nepagrįstai jam šie laikotarpiai neįskaičiuoti į valstybinio socialinio pensijų draudimo darbo stažą. Iš to spręstina, kad pareiškėjo pareiškimas grindžiamas tuo, kad išlikę dokumentai yra pakankami spręsti dėl jam reikšmingo juridinio fakto, tačiau įvertinti neteisingai, nes nei pats pareiškėjas, nei jo kviesti liudytojai, negalėjo patvirtinti nei nustatytų minimalių darbo dienų per metus skaičiaus, nei pareiškėjo realiai išdirbtų darbo dienų skaičiaus. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas. Būtent materialinis teisinis reglamentavimas lemia tai, kad tam tikras faktas turi teisinę reikšmę, todėl svarbu aiškinti ir taikyti materialinės teisės normas. Kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tai tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444-448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo, civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais. Teisiškai reikšmingų faktų nustatymas – sudėtinė institucijos sprendimo ginčijimo (skundimo) proceso dalis. Po tokių faktų konstatavimo, sprendžiama dėl apskųsto institucijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Teisinė padėtis, kai dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka, neginčijant tokio institucijos sprendimo, yra nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, neatitinka įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Asmuo, pasirinkdamas savo teisių gynimo būdą, privalo laikytis įstatymų reikalavimų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-339/2008; Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-68-210/2014). Viso šio teisinio reglamentavimo kontekste pripažintina, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus Lazdijų skyriaus 2014 m. kovo 5 d. sprendimu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. spalio 28 d. pranešimu apie jam į stažą įskaičiuotą laikotarpį, privalėjo jį apskųsti administracine bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Kauno apygardos administraciniam teismui ir jame įrodinėti prašomus nustatyti faktus, kaip įrodomuosius.
Pažymėtina ir tai, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad juridiniu faktu turėtų būti realiai buvęs ar egzistuojantis faktas, jį tvirtinantis, o ne reikalavimas išlikusius, teisę nustatančius dokumentus, pripažinti neteisingais ir neatitinkančiais tikrovės, kaip prašo pareiškėjas. Todėl pareiškėjo suformuluotas prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo asmeninėse sąskaitose bei išvestiniuose dokumentuose – suinteresuoto asmens suvestinėse, nurodyti duomenys neteisingi, dėl nurodytų priežasčių negali būti pripažintas juridinę reikšmę turinčiu faktu.
Įvertinus tai, pripažintina, kad pareiškėjo pareiškimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270, 533 straipsniais, teisėja
nusprendžia:
Civilinę bylą Nr. 2YT-109-743/2016 (teisminio proceso Nr. 2-27-3-00032-2016-8) nutraukti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.