Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2005 m. kovo 29 d. Kauno r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 5 dalį - laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, uždraudimas naudotis specialia teise 3 metams.; 2008 metų gegužės 22 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo bausmės, paskirtos 2005 m. kovo 29 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Kaltinamasis T. K. 2025-10-23 apie 21.58 val., vairuodamas automobilį „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį. Jis važiuodamas krašto kelyje (duomenys neskelbtini), nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą, bei jį ir automobilį apgadino. Po to, jis nefiksuodamas minėto fakto, pasišalino iš eismo įvykio vietos ir vartojo alkoholį po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kuomet 2025-10-24 17.37 val. jam buvo nustatytas 2,28 promilių neblaivumas, t. y. T. K. vartojo alkoholį po jo padaryto eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis T. K. kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Yra registruotas psichinių ligų įskaitoje, po 2025-10-23 įvykio, nes bandė žudytis, buvo išsigandęs dėl savo veiksmų. 2025-10-23 galimai apie 18.40 val. per programėlę (duomenys neskelbtini) išsinuomojo automobilį „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo netoli jo namų, adresu, kuris nurodytas jo asmens duomenų pažymoje. Minėtu laiku tikrai buvo blaivus, norėjosi pravėdinti galvą, todėl vyko link (duomenys neskelbtini), tiesiog važinėjo be tikslo, užsuko pas mamą, gyvenančią (duomenys neskelbtini), ir vyko atgal į namus, krašto keliu (duomenys neskelbtini), kuomet, neneigia kad galėjo būti 21.58 val., nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą, buvusį (duomenys neskelbtini), tikslaus kilometro nepasakys, bet neneigia, kad galėjo būti (duomenys neskelbtini). Po įvykio, išlipo iš automobilio, supanikavo ir automobilį pastatė netoli įvykio vietos, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, nepamena kur paliko užvedimo raktelį, bet galimai automobilyje. Jis pėstute nuėjo link (duomenys neskelbtini), kur susistabdė automobilį, tokiu būdu sugrįžo namo. Pamiegojęs, 2025-10-24 anksti ryte susiskambino su traliuko vairuotoju, kurio jokių duomenų neturi išsisaugojęs, ir sutarė, kad šis paims automobilį ir šį atgabens į jo kiemą. Po pokalbio jis atsipalaidavo ir pradėjo gerti kokteilį „MIX“, virš 5 proc. stiprumo, 0,33 l, degtinę, 0,33 l, 40 proc. stiprumo, brendį, 0,5 l, 38 proc. stiprumo, ir viskį, kurio išgėrė pusę 0,5 l butelio, 40 proc. stiprumo. Buvo gerokai apgirtęs. Apie 10 val. sulaukė skambučio iš tralo vairuotojo, kad šis paimti automobilio negali dėl automobilio automatinės dėžės, todėl skambino kitiems traliuko vairuotojams, tačiau niekas neturėjo specialios technikos. Minėtos dienos vakare, tiksliai laiko nepasakys, su juo susisiekė policijos pareigūnai, kurie prisistatė traliuko vairuotoju ir nurodė ateiti iki savo gyvenamosios vietos, kuomet pastarieji jam atėjus patikrino jo girtumą. Jis savo kaltės neneigia ir sutinka su visomis aplinkybėmis, nurodytomis pranešime apie įtarimą, dėl to nuoširdžiai gailisi. Jis turi galiojančias teises, tačiau šias yra pametęs žvejybos metu Norvegijoje, kuomet į vandenį įkrito jo piniginė su visais dokumentais. Naujo vairuotojo pažymėjimo išsiėmęs nėra.

Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti 2025-10-24 policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai ir BPC skambučio garso įrašas. Paleidus vaizdo įrašą „export-9zctl.mp4“, matoma į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai. Policijos pareigūnas fotografuoja įvykio vietą, automobilio išmėtytas detales. Prie policijos pareigūnų privažiuoja (duomenys neskelbtini), kuris nurodo, kad apšvietimo stulpas priklauso seniūnijai. Taip pat nurodo, kad buvo skambinta tralo vairuotojui dėl automobilio nutransportavimo. Surenkamos automobilio pabirusios detalės. Paleidus vaizdo įrašą „export-rdlxe.mp4“, matoma, kad apžiūrima įvykio vieta, kurioje buvo kliudytas apšvietimo stulpas. (duomenys neskelbtini) pateikia paaiškinimą, taip pat pateikia telefono numerį asmens, kuriam buvo skambinta dėl transporto priemonės nutransportavimo. Policijos pareigūnas susisiekia su nurodytu asmeniu. Vykstama prie transporto priemonės. Vaizdo įrašas trunka 15 min. 10 s.

Vaizdo įraše „export-w5ydh.mp4“, matomas antro vaizdo įrašo tęsinys, policijos pareigūnai bendrauja tarpusavyje. Policijos pareigūnas fotografuoja (duomenys neskelbtini) automobilį. Policijos pareigūnas grįžęs į tarnybinį automobilį, bendraudamas su kolege nurodė, kad automobilyje jautė alkoholio kvapą. Policijos pareigūnas skambina tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir klausia, ar vyriškiui dar reikalinga nutransportuoti apžiūrėtą automobilį, vyras atsako, kad taip, prisistato T. K.. Paklausus ar šis vairavo mašiną, šis atsako, kad nežino, neprisimena. Paklausus kokiu adresu pristatyti automobilį, vyras nurodo, kad (duomenys neskelbtini). Sutikrinus policijos duomenų bazę, nustatyta, kad asmuo registruotas (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašas trunka 15 min. 10 s.

Vaizdo įraše „export-crlw8.mp4“, matomas trečio vaizdo įrašo tęsinį, pildomi procesiniai dokumentai. Vaizdo įrašas trunka 11 min. 51 s.

Vaizdo įraše „export-g659q.mp4“, matyti, kad policijos pareigūnas bando prisiskambinti tel. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau niekas neatsiliepia, po kelių bandymų vyras atsiliepia, kuriam nurodoma išeiti. Pastarasis nurodo, kad bus už 10 min. Policijos pareigūnas apie įvykusį pokalbį informuoja kolegas. Vaizdo įrašas trunka 6 min. 42 s.

Vaizdo įraše „export-2e3i8.mp4“ matomos analogiškos aplinkybės, matomos pirmame vaizdo įraše. Apžiūrimas kito policijos pareigūno (G. A.) kūno kameros vaizdo įrašas. Papildomos naudingos informacijos nenustatyta. Vaizdo įrašas trunka 9 min. 34 s.

Vaizdo įraše „export-5lhhn.mp4“, matyti, kad vykdoma asmens paieška. Vaizdo įrašas trunka 1 min. 55 s.

Vaizdo įraše „export-xidu2.mp4“, matoma, kad į laikino sulaikymo patalpą patalpinamas vyras. Paklausus, prieš kiek laiko vyras vartojo alkoholį, vyras atsako, kad dabar. Paklausus vyro, kas vairavo (duomenys neskelbtini) automobilį, vyras atsako, kad neprisimena. Policijos pareigūnai bendrauja tarpusavyje. Tikrinamas vyro girtumas, pirmu tikrinimu nustatyta 2,51 prom. girtumas. Vaizdo įrašas trunka 6 min. 41 s.

Vaizdo įraše „export-hqhov.mp4“, matoma, kad antrą kartą tikrinamas vyro girtumas, nustatyta 2,28 prom. girtumas. Vaizdo įrašas trunka 2 min. 55 s.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad T. K. vairuodamas automobilį „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį. Nustatyta, kad jis važiuodamas (duomenys neskelbtini), nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Po to, jis nefiksuodamas minėto fakto, pasišalino iš eismo įvykio vietos ir vartojo alkoholį po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kuomet jam buvo nustatytas 2,28 promilių neblaivumas, t. y. T. K. vartojo alkoholį po jo padaryto eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis T. K. savo kaltę pripažino, vairavimo faktą patvirtina liudytojų D. Š. ir A. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, girtumo laipsnis nustatytas alkotesteriu. T. K. veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vartoti alkoholį po padaryto eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie T. K. veiksmai kvalifikuotini kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos bausmės – bauda, areštas ir laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

T. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę T. K., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, kad nusikaltimas baigtas, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Vertinant T. K. asmenybę pažymėtina, jog buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, buvo baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, registruotas psichiatrinių ligų Aleksoto sektoriuje, išlaiko mažamečius vaikus.

Įvertinus tai, kad T. K. nusikalto ne pirmą kartą, už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą jam skirtina sankcijoje numatyta arešto bausmė, nustatant jos dydį artimą bausmės vidurkiui.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 str. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje vyrauja nuomonė, jog teismo išvada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo išsprendimo turi būti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 str. taikymo, turi vadovautis BK 41 ir 54 str. nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys: 2K-149/2011, 2K-488/2013).

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai T. K. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokia išvada darytina įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes (jo nusikalstamą veika sunkių ir negrįžtamų pasekmių nesukėlė), jo asmenybę, taip pat į tai, kad jis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Teismas konstatuoja, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 1 dalyje, gali būti pasiekti atidėjus paskirtos bausmės vykdymą. Atidėjus bausmės vykdymą, kaltinamasis ne tik įpareigojamas tam tikrą laiką laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, tačiau bus prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Nustačius, kad T. K. kelių transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, jam skirtinos ir dvi baudžiamojo poveikio priemonės, padėsiančios įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 68 straipsnyje yra įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, tuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, T. K. skirtina ši baudžiamojo poveikio priemonė. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatant specialios teisės atėmimo terminą T. K. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikaltimą, tą patvirtina įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį. Šie duomenys leidžia prieiti prie išvados, kad A. J. elgesys (vairuoti transporto priemones esant apsvaigusiam nuo alkoholio) nėra atsitiktinio pobūdžio. Įvertinus visas šias aplinkybes, nustatomas 2 metų terminas, per kurį uždraudžiama naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių eismo transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymo taikymo pradžios – 2025-11-04.

Nustatyta, kad T. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „VW Tiguan“, v.n. (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. 2025-10-30 VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, jog automobilio „VW Tiguan“, v.n. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), savininkas AB (duomenys neskelbtini), valdytojas UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 37), taigi nusikaltimo padarymo priemonė priklauso trečiajam asmeniui. Išnagrinėjus bylą nenustatyta, kad perleisdamas turtą kaltininkui, turto savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikaltimui daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017).

2025-11-04 ,,Emprekis“ pažymoje nurodyta, jog automobilio „VW Tiguan“ kaina be PVM 24 766,50 Eur. Su PVM 31350,00 Eur (b. l. 38). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad konfiskuotino turto vertė skaičiuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, jog teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019).

Atsižvelgiant į tai, kad T. K. šiuo metu niekur nedirba, jo pajamos nėra didelės ir turtinė padėtis nėra labai gera, todėl pakankamai didelės vidutinės transporto priemonės kainos konfiskavimas pagal VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytus duomenis, kaltinamajam būtų sunki finansinė našta, tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neturės tiesioginio kaltinamojo nubaudimo poveikio ir nebus pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, o, atvirkščiai, tai bus neproporcinga priemonė bausmės tikslams pasiekti, todėl yra pagrindas konfiskuoti ne visą konfiskuotino turto vertę, o tik jos dalį. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, konfiskuotina pinigų suma mažintina iki 10 000 eurų. Tai atitinka ir aukštesniojo teismo praktiką (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020-11-25 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-655-530/2020).

VI. Kiti klausimai

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. lapkričio 14 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam T. K. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 112,50 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėti, taip pat įvertinus tai, kad gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, esant būtinam gynėjo dalyvavimui procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl kaltinamojo gynėjo dalyvavimo baudžiamajame procese, iš jo nepriteistinos.

Ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – panaikintinos pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktiniai įrodymai -kompaktiniai diskai – paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. K. 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, vietoje intensyvios priežiūros, įpareigojant jį pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 75 straipsnio 5 dalimi, skirti T. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025-11-04;

– konfiskuoti iš T. K. vairuoto automobilio „VW Tiguan“, v.n. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų.

Išaiškinti T. K., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų)) turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismui. Nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktinius įrodymus – kompaktinius diskus – palikti saugoti byloje.

Nepriteisti iš T. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant ar byla turi būti nagrinėjama žodinio ar rašytinio proceso tvarka.