Šiaulių apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Roseba“ ir trečiojo asmens atsakovo pusėje O. J. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-286-322/2009 pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovui UAB „Roseba“, tretiesiems asmenims O. J. ir O. P., dėl spaudoje paskelbtų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

„<...>Čiupt arkliavagį už sprando... O jis rėkt: „Aš – policininkas“;

„<...>Nemušk, aš policininkas!„ – pasigirdo tamsoje“;

„<...>Mat kartu su broliu D. arklėko paimti atvažiavo... Nagi, atspėkite, kas? Ogi netolimų J. kaimynų Š. sūnus, tikras D. brolis D. Š.!. Tiesa, kaip ir dera po darbo, be uniformos...“;

„<...>Kelmės rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjas. Ką jis veikė? Gal padėjo broliui užtikrinti „prevenciją“, jei kas sustabdytų su tokiu keistoku kroviniu?..“;

„<...>Žodžiu, kaip ir „anais“, taip ir „šiais“ laikais – teisiamųjų suolan sės tik iešmininkai“;

„<...>Koks nors nepigus advokatas lengvai visus įtikins, kad D. Š. nė uoste neužuodė, jog Bėris – vogtas, - iš kur naiviam ir doram kaimiečiui įtarti, kad arkliai – ne grybai, ne iš pakrūmių raunami, o iš šeimininkų perkami?“:

„<...>O D....Jis, kaip tame A. V. kūrinyje, tik „pasivaikščioti ėjo“;

„<...>Jį lydi pasivažinėti nutaręs brolis, kuris, policijoje dirbdamas, lyg ir turėtų būti girdėjęs apie pavogtą J. arklį...“;

„<...>Nekyla pareigūnui ir kitų klausimų: kieno arklys, kai aplink – nei sodybos, nei žiburėlio?“;

„<...>Kaip politikos klasikas sakė, kas galėtų paneigti, kaip buvo visai kitaip? Kad šios istorijos dalyviai – nei naivūs, nei neapkaltinami“;

„<...>D., tavęs nebus toj byloj, nesijaudink!“;

„<...>Nes, kad ir kokias pasakėles porintum, lieka žmonių sveikas protas ir patirtis, ir visiems viskas aišku: kas – vagis, kas bendrininkas, o kas – „stogas“. O kas tik pasivažinėti malonią naktelę prieš miegą išsirengė, o gal kartu – ir gyvulių vagysčių prevencija pasidomėti...“;

„<...>Beje, D., kaip ten su tuo niuksu per sprandą? Ar negaus arklio savininkas baudos už policijos pareigūno garbės ir orumo įžeidimą? Būkit jam gailestingas: argi galėjo paprastas žmogelis įtarti, kad patamsyje tvatija visai ne arkliavagį, o dorą policijos pareigūną?...“ neatitinka tikrovės.

Kad dėl minėtų duomenų paskelbimo iš jo, tuo laiku dirbusio Kelmės policijos komisariate, pradėta tyčiotis, vadinti arkliavagiu, buvo pažeminta jo kaip asmens ir kaip pareigūno reputacija, dėl ko jis buvo priverstas pakeisti darbo vietą, t.y. prašytis perkeliamas dirbti į Šiaulių policijos komisariatą, todėl patiria nepatogumų, iš gyvenamosios vietos reikia važiuoti 80 km iki darbo, be to, ten dirbdamas gauna 200-300 Lt mažesnį darbo užmokestį, nei gaudavo dirbdamas Kelmės rajono policijos komisariate. Būtent dėl to, savo patirtą neturtinę žalą jis įvertino 25 000,- litų.

Pripažino, kad 2006 m. rugsėjo 16 d. UAB „Roseba“ priklausančio dienraščio „Bičiulis“ numeryje Nr. 71(7339) išspausdintame O. P. ir O. J. straipsnyje „Čiupt arkliavagį už sprando... O jis rėkt „Aš– policininkas“ D. Š. ieškinyje nurodyti minėtame straipsnyje paskelbti duomenys neatitinka tikrovės. Priteisė iš atsakovo UAB „Roseba“ ieškovui D. Š. 3000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Priteisė iš ieškovo D. Š. atsakovui UAB „Roseba“ 311,00 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovas D. Š. prašė tik pripažinti, jog straipsnyje pateikti duomenys apie jį neatitinka tikrovės ir priteisti neturtinę žalą, tačiau neprašė teiginių paneigti, todėl tokia apimtimi ir buvo nagrinėjami ieškinio reikalavimai.

Konstatavo, kad iš straipsnio teiginių yra aišku, jog kalbama būtent apie ieškovą D. Š.. Teismas pažymėjo, jog iš byloje esančio Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 25 d. nuosprendžio ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-496/2007 esančių dokumentų matyti, kad dėl A. J. priklausančio arklio vagystės yra nuteisti kalti asmenys: D. V.; M. B.; L. J. ir R. S., o ieškovas D. Š. buvo apklaustas tik liudytoju, jokie kaltinimai jam nebuvo pareikšti. Kad tuo atveju, kai paskleidžiami duomenys, jog asmuo padarė nusikaltimą, nesant dėl to asmens priimto apkaltinamojo nuosprendžio, duomenų įžeidžiamumo, garbę ir orumą žeminančio pobūdžio nereikia įrodinėti, tokie duomenys yra akivaizdžiai žeminantys asmenį (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008).

Teismas pripažino, kad straipsnyje pateikti ir ieškovo D. Š. prašomi pripažinti neatitinkančiais tikrovės duomenys, neatitinka tikrovės ir suformavo nepagrįstą kaltinimą vagyste, ieškovas D. Š. įvardijamas kaip „arkliavagis“, asmuo, dalyvavęs arklio vagystėje, ir galimai išsisuksiąs nuo atsakomybės, be to, apibūdinamas, kaip nesąžiningas policijos pareigūnas, padedantis asmenims, darantiems neteisėtus veiksmus, todėl tokie teiginiai, teismo manymu, žemina ieškovo garbę ir orumą.

Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, įvertino tai, kad ieškovas D. Š. žinių paskleidimo metu buvo viešas, o ne privatus asmuo, ir atsakovo UAB „Roseba“ paskleistos žinios, žeminančios ieškovo garbę ir orumą, galėjo įtakoti neigiamos nuomonės apie jį susiformavimui, nes žinios buvo paskelbtos viešai spaudoje. Teismas, įvertinęs ieškovo patirtą neturtinę žalą pinigais, atsižvelgė į tai, kad ieškovas, kaip policijos pareigūnas, turėjo elgtis apdairiau ir atidžiau, todėl sumažino ieškovo prašomą priteisti 25000 litų neturtinę žalą iki 3000 litų.

1.Nurodo, kad straipsnyje buvo aprašytas tikras faktas ir išsakyta nuomonė dėl policijos pareigūno ne tarnybos metu ir ne tarnybos reikalu atsiradimo nusikaltimo vietoje. Nuomonė yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. Informacija apie viešo asmens asmenines savybes gali būti skleidžiama, jei ji susijusi su tokio asmens atliekama vieša veikla. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas teisės skleisti informacijos turinį, yra pabrėžęs saviraiškos svarbą demokratinėje visuomenėje ir yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, trikdanti visuomenę ar jos dalį. Kad viešas asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Viešo asmens kritika, kad ir kokia griežta ar kandi ji būtų, yra leistina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-973/2002; 2003 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687/2003; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009). Vien ta aplinkybė, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, dar nepatvirtina, jog pažeista asmens garbė ir orumas.

2. Nurodo, kad LR CK 2.24 str. 2 d. komentare besąlygiškai nurodoma apie privalomąją ikiteisminę ginčo sprendimo formą. Todėl asmuo šiuo atveju gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl garbės ir orumo gynimo, tik jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisakė paskelbti paneigimą arba šito nepadarė per dvi savaites (LR CK 2.24 str. 4 d.). Teismas konstatavo, kad ieškovo prašomi paneigti sakiniai yra žinios, neatitinkančios tikrovės. Teismas nemanė, kad straipsnyje buvo išreikšta nuomonė, rėmėsi LR CK 2.24 str., todėl turėjo būti taikomas LR CPK 296 str. l d. l p.

3. Nurodo, kad ieškovas, netinkamai elgdamasis, pažemino savo garbę ir orumą, todėl straipsnyje galima reikšti savo nuomonę lingvistinėmis bei literatūrinės išraiškos priemonėmis, kuriomis paryškinama, abstrahuojama turima informacija apie viešą asmenį, nes mes gyvename demokratinėje visuomenėje. Ieškovas pats sau pasidarė neturtinės žalos savo netinkamu elgesiu, todėl apeliantai neturi jam atlyginti tariamai jo patirtą neturtinę žalą.

1.Nurodo, kad teismas pagrįstai ir objektyviai konstatavo, jog dienraštyje išspausdinti teiginiai apie ieškovą laikytini būtent žinia, o ne nuomone, bei, kad atsakovo paskleisti duomenys ne tik kad neatitinka tikrovės, bet žeidžia (žemina) ieškovo garbę ir orumą. Išankstinis asmens kaltinimas nusikaltimo padarymu neabejotinai laikomas nekaltumo prezumpcijos pažeidimu ir visuomenės informavimo priemonė negali teigti, kad tokia aplinkybė jai yra nežinoma. Nors atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis apie viešą asmenį, tačiau ne apie jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, todėl ir jo tikslai negali būti vertinami kaip siekis informuoti visuomenę apie viešo asmens viešą veiklą, t. y. kaip sąžiningi.

2. Ieškiniams dėl garbės ir orumo nustatyta ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka turi būti taikoma tik tada, kai ieškovas kreipiasi su reikalavimu paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis. Reikalavimas, prieš kreipiantis į teismą ginčą pabandyti spręsti neteismine tvarka, taikomas tik tada, kai ieškiniu keliamas reikalavimas dėl duomenų, neatitinkančių tikrovės, paneigimo.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje UAB „Roseba“ redaktorė, o kartu ir tretysis asmuo O. J. palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį patenkinti.

Tretysis asmuo O. P. į posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimą jai pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Byloje yra kilęs ginčas dėl ieškovo D. Š. asmeninės neturtinės teisės į garbę ir orumą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėmis. Asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės teisės ir vertybės, kurias gina ir saugo įstatymas (LR CK 1.114 str.), garantuoja Konstitucijos 21 straipsnis ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis. Atsakomybė už šių asmeninių neturtinių teisių pažeidimą ir atsakomybės sąlygos numatytos LR CK 2.24 str., pagal kurį asmens garbė ir orumas pažeidžiami paskleidus apie asmenį jo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ginčą tarp šalių tuo pagrindu, kuriuo jis buvo pareikštas, ir tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, priėmė teisingą bei aiškiai motyvuotą sprendimą.

Teisėjų kolegija nebepasisako dėl UAB „Roseba“ ir trečiojo asmens O. J. apeliacinio skundo argumento, kad ieškovas D. Š. nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, nes šis klausimas jau yra išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi (202-208 b. l.).

Dėl kitų UAB „Roseba“ ir trečiojo asmens O. J. apeliacinio skundo argumentų:

- kad straipsnyje buvo aprašytas tikras faktas ir išsakyta nuomonė dėl policijos pareigūno D. Š. ne tarnybos metu ir ne tarnybos reikalu atsiradimo nusikaltimo vietoje;

- kad publikacijoje pareikšta autorių nuomonė, kuri yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai;

- kad galimybės skleisti informaciją apie viešą asmenį, t. y. policijos pareigūną, yra platesnė;

- kad viešo asmens kritika, kad ir kokia griežta ar kandi ji būtų, yra leistina;

- kad vien ta aplinkybė, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, dar nepatvirtina, jog pažeista ieškovo asmens garbė ir orumas;

- kad ieškovas savo netinkamu elgesiu pats sau pasidarė neturtinės žalos, todėl apeliantai neturi jam atlyginti tariamai jo patirtą neturtinę žalą teisėjų kolegija pasisako, tačiau su jais nesutinka.

Pirmos instancijos teismas ginčijamame sprendime konstatavo, kad straipsnyje paskelbta informacija, kurią ieškovas prašo pripažinti neatitinkančia tikrovės, yra ne nuomonė, o žinia, nes tai, kas nurodyta straipsnyje apie ieškovą, galima patikrinti.

Paskelbtus duomenis (žinią) nuo nuomonės atriboti būtina, nes asmens teisės pagal LR CK 2.24 straipsnį ginamos paskelbus tikrovės neatitinkančius žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis – žinias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2007).

Pagal LR Visuomenės informavimo įstatymą (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2006-09-01) žinia laikomi visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys (2 straipsnio 69 dalis), o nuomone – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (2 straipsnio 33 dalis). Vienas pagrindinių kriterijų, padedančių atriboti žinią nuo nuomonės, yra tai, kad žiniai, skirtingai negu nuomonei, taikomas tiesos kriterijus. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas ir tai įmanoma patikrinti. Tačiau atribojant žinią nuo nuomonės įvertinti vien ginčijamą teiginį nepakanka, būtina analizuoti visą straipsnio tekstą, pasisakymo aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukciją ir kt.

Dėl „nuomonės“ teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vertinamųjų teiginių teisingumui nustatyti netaikomas tiesos kriterijus, nes nuomonė yra asmens subjektyvus tam tikro fakto supratimas, asmens požiūris, įsitikinimai, bet nuomonė turi remtis tikrais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2009).

Teisminėje praktikoje „duomenys“ reiškia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, faktus, t. y. informaciją, kurios tikrumą galima patvirtinti, taikant tiesos ir netiesos kriterijus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog apie ieškovą D. Š. trečiųjų asmenų O. P. ir O. J. publikacijoje „Čiupt arkliavagį už sprando... O jis rėkt „Aš – policininkas!“ nurodyta informacija gali būti patikrinta pagal tiesos ir netiesos kriterijus, todėl laikytina ne straipsnio autorių nuomone, o duomenimis (žinia). Pagal LR CK 2.24 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: 1) ar teisingas pranešimas apie faktus; 2) ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens elgesys vertinamas neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2007).

Atsakovas UAB „Roseba“ bei tretieji asmenys nei pirmos instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių ieškovo D. Š. „arkliavagystės“ ar nusikalstamos veikos dengimo „stogo“ faktą. Priešingai, remiantis prie šios civilinės bylos pridėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-67-496-2007 medžiaga, ieškovui D. Š. jokie įtarimai ar kaltinimai dėl iš A. J. ganyklos 2006 m. rugsėjo 4 į 5 naktį pavogto arklio bei kokio nors tarimosi padėti realizuoti šį arklį, nepatekta. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB „Roseba“ nurodytame straipsnyje paskelbti duomenys neatitinka tikrovės.

Neabejotina, kad tikrovės neatitinkantys pirmos instancijos nustatyti teiginiai, kad ir netiesiogiai, kaltina ieškovą vagyste, pasinaudojimu tarnybine padėtimi bei kartu sukelia visuomenėje neigiamą nuomonę apie ieškovą ir kaip apie asmenį, ir kaip apie policijos pareigūną. Teismų praktika pripažįsta, kad asmens įvardijimas vagimi, vagims padedančiu, juos „dengiančiu“ asmeniu „stogu“, yra asmens garbę ir orumą žeminantys teiginiai, nereikalaujantys specialaus įrodinėjimo, nes tokie teiginiai visuomenėje yra suprantami vienareikšmiškai. Taigi, tokių žinių paskleidimas pats savaime yra akivaizdus asmens garbės ir orumo žeminimo įrodymas.

Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnis 33 punktas), nes teisė reikšti nuomonę nėra absoliuti, ja negalima piktnaudžiauti, t. y. nuomonės reiškimo laisvės negalima naudoti siekiant pažeminti kitą žmogų, pažeisti jo garbę ir orumą.

Atmestini apeliantų argumentai, nurodyti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, kad publikacija buvo rašoma kaip feljetonas, naudojama daug meninės išraiškos priemonių, tačiau šiomis išraiškos priemonėmis nebuvo siekiama pažeminti ieškovo garbės ar orumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisė skleisti informaciją visuomenės informavimo srityje apima ir teisę vartoti tam tikras lingvistines bei literatūrines išraiškos priemones, kurių pagalba pateikiama informacija, tačiau šios lingvistinės ar literatūrinės priemonės nereiškia teisės skleisti informaciją peržengiant įstatymo ir padorumo ribas, t. y. jomis turi būti naudojamasi sąžiningai, nesiekiant įžeisti ar pažeminti asmens, apie kurį rašoma. Šiuo atveju ieškovo lyginimas su „arkliavagiu“, „stogu“, jo vadinimas „D.“ tik dar labiau paryškino sarkastišką publikacijos turinį ir negali būti pateisinamas rašymo stiliumi ir meninėmis priemonėmis.

Apeliantai nurodė, kad ieškovas yra viešas asmuo, todėl yra pateisinamas kritiškesnės nuomonės apie tokį viešąjį asmenį reiškimas, nes jo kritikos ar komentavimo ribos yra platesnės, o straipsnyje buvo rašoma apie ieškovo, kaip policijos pareigūno, galimą netinkamą veiklą po darbo.

Viešuoju asmeniu ex officio paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008). Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 60 punkte nurodyta, kad viešuoju asmeniu laikomas valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, kad viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, tačiau pažymi, kad šiuo atveju yra būtina vertinti duomenų paskleidimo tikslą ir asmens, paskleidusio duomenis elgesį. Pagal CK 2.24 str. 6 d. apie viešą asmenį ir jo visuomeninę ar valstybinę veiklą tikrovės neatitinkančius duomenis paskleidęs asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, tik jeigu jis įrodo, kad veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla. Šiuo atveju atsakovas paskelbė apie ieškovą D. Š. tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie laikytini žeminančiais asmens garbę ir orumą. Nors atsakovas nurodė, kad straipsnio atsiradimo priežastis yra arklio vagystės faktas ir pokalbis su arklio savininku A. J., prokurore bei kitais asmenimis, tačiau A. J. civilinėje byloje nurodė, kiek kitokias aplinkybes, nei jos nurodytas straipsnyje, o skundžiamoje straipsnyje dalyje nurodytos aplinkybės neatitinka tų aplinkybių, kurios buvo nustatytos baudžiamojoje byloje nuosprendžiu. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, laikytina, kad šiuos duomenis atsakovas paskelbė turėdamas tikslą ieškovą pašiepti, pažeminti ir jam pakenkti, todėl CK 2.24 str. 6 d. negali būti taikoma.

Apeliantai nurodė, kad dalis pirmos instancijos teismo nurodytų sakinių, kurie pripažinti kaip neatitinkantys tikrovės ir žeminantys ieškovo D. Š. garbę ir orumą savo esme yra teisingi, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar tam tikri duomenys žemina asmens garbę ir orumą, paskelbtos žinios turi būti vertintinos visos informacijos, visų faktinių aplinkybių, sąlygojusių šios informacijos paskelbimą, kontekste, o ne izoliuotai (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2000-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2000).

Be to paskleisti duomenys vertintini ne tik kaip žodžių junginys bendrine prasme. Veiksmų teisiniam kvalifikavimui reikšminga, kokios žiniai paskleisti pavartotos kalbinės raiškos priemonės: tekstinė konstrukcija, duomenų sisteminimo ir dėstymo būdai, loginiai žinių sąsajumo aspektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2007). Todėl pirmos instancijos teismas nurodytus atsakovo teiginius vertino ne izoliuotai nuo likusios visos ar skundžiamos straipsnio dalies, o jų kontekste, atsižvelgdamas į visoje skundžiamo straipsnio dalyje nurodytą asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją, pavartotas žodines konstrukcijas ir logines sąsajas bei pagrįstai pripažino, kad visa skundžiama straipsnio dalis žemina ieškovo garbę ir orumą. Pažymėtina ir tai, kad publikacija pateikta pirmajame laikraščio „Bičiulis“ puslapyje, matomiausioje vietoje; kad laikraštis platinamas būtent toje vietovėje, kurioje gyvena ir dirba ieškovas, beje, paminėta ir jo tėvų gyvenamoji vietovė, kas daro straipsnį labiau skaitomu, o tuo pačiu labiau žeidžiančiu ieškovą ir jo aplinką.

Apeliantų paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009 yra pažymėta, kad nors teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimo mąstu kaip privatus asmuo, kad viešasis asmuo privalo demonstruoti didesnį tolerancijos laipsnį žiniasklaidos dėmesiui, kad iš spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, bet galima reikalauti elgtis sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškraipyti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti asmenį, nes tai reikštų piktnaudžiavimą teise skleisti informaciją ir šios teisės ribų peržengimą, duodantį pagrindą taikyti teisinę atsakomybę. Beje, šioje byloje buvo vertinamos atitinkamos žinios, paskleistos apie žymų politiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2009 yra nurodęs, kad „Svarbią reikšmę saviraiškos laisvės ir asmens garbės bei orumo gynimo kontekste turi atskira subjektų grupė – politikai ir kiti viešieji asmenys (įskaitant valstybės tarnautojus). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje suformuluotas didesnis politikų tolerancijos kritikai reikalavimas <...>; tam tikromis aplinkybėmis platesnės gali būti ir savo funkcijas vykdančių valstybės tarnautojų kritikos ribos, nors šiuo požiūriu jie neprilygsta politikams“.

Visuomenės informavimo priemonės pagrindinė funkcija – informacijos apie įvykius skleidimas. Šia savo teise visuomenės informavimo priemonė turi naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiaudama ja ir neperžengdama ribų, nustatytų tarptautiniuose aktuose, Lietuvos Konstitucijoje ir įstatymuose. Vienas iš pagrindinių visuomenės informavimo principų suformuluotas Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnyje: viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Nurodytos principinės nuostatos suponuoja visuomenės informavimo priemonės atsakomybę, jeigu ji paskelbia tikrovės neatitinkančius ir asmens garbę bei orumą žeminančius duomenis. Visuomenės informavimo priemonės atsakomybę už neatitinkančių tikrovės ir žeminančių asmens garbę ir orumą žinių paskleidimą įtvirtina LR CK 2.24 straipsnio 5 dalis. Šioje normoje nustatyta, kad visuomenės informavimo priemonė privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą inter alia tais atvejais, kai asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis paskleidė jos darbuotojas. Tokiais atvejais visuomenės informavimo priemonės atsakomybė grindžiama netiesioginės atsakomybės principu. Tokiu atveju žalą, padarytą tikrovės neatitinkančių ir asmens reputaciją žeminančių duomenų paskelbimu, privalo atlyginti visuomenės informavimo priemonė (jos leidėjas). Todėl pirmos instancijos teismas teisingai taikė minėtas įstatymo normas, neturtinę žalą priteisė iš UAB „Roseba“, kurioje dirbo abi straipsnio autorės, pagrįstai bei motyvuotai sumažino priteisiamos neturtinės žalos dydį nuo 25 000,- Lt iki 3000,- Lt, atsižvelgdamas, kad D. Š. yra viešas asmuo.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra (CPK 326 str.1 d.1 p).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas D. Š. turėjo 222,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų už pateiktą kasacinį skundą (171 b. l.), todėl kasacinės instancijos teismui panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl procesinių pažeidimų, ieškovui jo sumokėtas 222,00 Lt žyminis mokestis grąžintinas iš valstybės biudžeto (LR CPK 87 str. 1 d. 7 p.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad iš ieškovo D. Š. pagal vykdomąjį raštą, išduotą Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutarties pagrindu (166-167 b. l.), kuri kasacinės instancijos teismo nutartimi buvo panaikinta (203-208 b. l.), jau išieškota valstybei 9,75 Lt išlaidų, susijusių su proecesinių dokumentų siuntimu, todėl kasacinės instancijos teismui panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį, šios išieškotos bylinėjimosi išlaidos ieškovui grąžintinos iš valstybės biudžeto (LR CPK 3 str. 6 p., 87 str. 1 d. 7 p.).

Iš viso ieškovui D. Š. grąžintina iš valstybės biudžeto 231,75 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kasacinis teismas turėjo 69,53 išlaidų, susijusių procesinių dokumetų siuntimu (209 b. l.), apeliacinės instancijos teismo turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 14,85 Lt (146, 215 b. l.), todėl apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo UAB „Roseba“ ir trečiojo asmens O. J. priteistina valstybei po 42,19 Lt procesinių dokumetų siuntimo išlaidų (LR CPK 93 str. 4 d., 96 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad ieškovas D. Š. nepateikė apeliacinės ir kasacinės instancijos teismams duomenų apie jo turėtas advokato atstovavimo išlaidas, todėl jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Roseba“ (įmonės kodas 162511718) ir trečiojo asmens O. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 42,19 Lt (keturiasdešimt du litus 19 ct) procesinių dokumetų siuntimo išlaidų.

Grąžinti iš valstybės biudžeto ieškovui D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 231,75 Lt (du šimtus trisdešimt vieną litą 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartį, dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų grąžinimo, pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.