Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. L., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis K. L. 2020 m. vasario 2 d., apie 23.28 val., Kauno r., kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda,113,2 kilometre, kryptimi nuo Klaipėdos link Kauno, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį Volvo V70, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra, kraujyje nustatyta 1.61 promilės etilo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo

Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad K. L. nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė atimta, kadangi K. L. teisė vairuoti kelių transporto priemones buvo gražinta 2019 m. rugsėjo 8 d.

Kaltinamojo K. L. kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo padarytos nusikalstamos veikos atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Civilinis ieškinys.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis).

Nukentėjusysis M. Ž. pareiškė civilinį ieškinį ir prašė priteisti subsiadiariai iš civilinių atsakovų K. L. ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 175-182).

Civiliniai ieškovai T. Ž., E. P. ir M. Ž. kaltinamojo K. L. nusikalstamais veiksmais neabejotinai patyrė neturtinę žalą, kuri atsirado dėl neatsargių ir tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, jo nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinių ieškovų patirta neturtine žala.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitą, teismo įvertinti pinigai. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, CK 6.250 straipsnio nuostatomis yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose. Neabejotina, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. L. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje, ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pavojingomis pasekmėmis – nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymu, pagrindinė sąlyga kilti autoįvykiui buvo neteisėta nuteistojo veika, todėl nuteistojo pareiga atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą yra pagrįsta ir neginčijama.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, kilus eismo įvykiui, sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju priteisiama nuo 5 792,00 iki 35 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-624-966/2019).

Pagal autoįvykio metu galiojusio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. draudimo įmonė atlygina iki 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Paminėtas įstatymas taikomas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2018 m. lapkričio 1 d., privalomojo draudimo sutartis su ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ sudaryta 2020 m. sausio 29 d. Taigi, šiuo civilinės atsakomybės draudimo atveju, įvykus draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsirado tik draudimo įmonei (draudikui) ir taikyti subsidiarią atsakomybę nėra teisinio pagrindo (Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-187-919/2020). Todėl šioje baudžiamojoje byloje civiliniu atsakovu pripažintinas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, kuris prisiėmė pareigą atlyginti žalą sudarydamas draudimo sutartį, prisiimdamas draudimo riziką.

Nukentėjusysis T. Ž. civiliniu ieškiniu prašė priteisti subsiadiariai iš civilinių atsakovų K. L. ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 5 900,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo, ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo atsisakė (2 t., b. l. 1-11, 112-122, 141-151, 181-183). Ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo neteisėtais veiksmais sukelto eismo įvykio jis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl eismo įvykio ir patirtų sužalojimų jam kilo neigiamo pobūdžio ilgalaikis psichologinis ir dvasinis komfortas, pakito gyvenimo, darbo kokybė, jis 32 dienas buvo gydomas stacionare, šiuo metu gydosi namuose, papildomai lankosi pas sveikatos priežiūros specialistus, jam nustatyti įvairūs liekamieji reiškiniai – regos, kvėpavimo sutrikimai ir kt., o visiško pasveikimo galimybės yra neaiškios ir vertinamos pesimistiškai. Jis iki šiol patiria nerimą, nejaukiai jaučiasi lauke šalia transporto priemonių, po eismo įvykio patyrė ir iki šiol patiria didelį skausmą bei diskomfortą dėl sužalojimų, jaučiasi emociškai išsekęs, sunkiai miega, sapnuoja naktinius košmarus apie pasikartojančią avariją, jį ištinka bejėgiškumo jausmas, vidinis nerimas, išsiblaškymas, nervingumas, nuolatinis liūdesys, jis turėjo dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, lankytis gydymo įstaigose, tai pakenkė jo gyvenimo kokybei.

Neteisėtais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam T. Ž. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 99-101). Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų patyrė skausmą, šoką, dvasinius išgyvenimus, nerimą dėl ateities, nepatogumus, sudėtingus pooperacinius laikotarpius, skausmingą reabilitaciją, jis iki šiol gydomas, negali gyventi visaverčio gyvenimo, iki šiol jaučia skausmą, pablogėjo regėjimas, neteko dalies darbingumo – iki 2021 m. liepos 28 d. jam nustatytas 45 procentų netektas darbingumas (2 t., b. l. 21), sužalojimo pasekmes nukentėjusysis jaučia iki šiol. Atsižvelgiant į išdėstytus kriterijus ir nustatytas aplinkybes, į tai, kad nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kad nukentėjusiajam atlyginta 9 100,00 Eur neturtinės žalos, taip pat atsižvelgiant į sužalojimo sukeltas sunkias pasekmes, ilgą gydymą, nukentėjusiojo ateities gyvenimo perspektyvas dėl šių sužalojimų, taip pat į tai, kad kaltinamasis K. L. nesiekė sąmoningai sukelti nukentėjusiajam fizinių ir dvasinių kančių, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo esant sunkiam sveikatos sutrikdymui, darytina išvada, kad pareikštas 5 900,00 Eur dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra adekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui, nukentėjusiojo fizinei ir psichinei sveikatai ir civilinio atsakovo turtinei padėčiai. Pripažintina, kad nusikalstamais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam padaryta 15 000 Eur neturtinė žala. Draudimui atlyginus 9 100,00 Eur neturtinės žalos, nukentėjusiajam T. Ž. priteistina 5 900,00 Eur neturinės žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Tokiu būdu, civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos priteisimo T. Ž. tenkintinas visiškai.

Nukentėjusysis E. P. jam padarytą turtinę žalą vertina 4 309,10 Eur, neturtinę žalą vertina 20 000,00 Eur, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atlygino nukentėjusiajam E. P. 15 000,00 Eur neturtinės žalos, todėl nukentėjusysis prašo jam priteisti 4 309,10 Eur turtinės ir 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2020 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. S74138 E. P. skyrė slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją iki 2021 m. gegužės 31 d. (2 t., b. l. 57). Po 2021 m. gegužės 17 d., nukentėjusiojo darbingumo lygis bus vertinamas iš naujo, nukentėjusiajam pateikus tai patvirtinančius dokumentus, atlikus jų vertinimą, bus sprendžiama dėl tolesnių išmokų. Taigi konstatuotina, kad šiuo metu nukentėjusysis negautų pajamų nėra patyręs, o spręsti apie jo negautas pajamas ateityje, šiuo metu, kai nėra žinoma kaip ateityje keisis nukentėjusiojo netekto darbingumo lygis ir sveikatos būklė, nėra pagrindo, be to, nukentėjusysis E. P. iki eismo įvykio nedirbo, nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, nevykdė individualios veiklos, todėl dėl sveikatos sužalojimo neteko ne konkrečių pajamų, o tik galimybės tokių pajamų siekti. Kadangi nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, galinčių pagrįsti tokio dydžio pajamų gavimą, net jei būtų įsidarbinęs, nėra pagrindo manyti, kad būtų dirbęs pilną darbo dieną ir jo darbo užmokestis būtų minimalaus darbo užmokesčio dydžio, todėl civilinio ieškinio dalis dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo E. P. priteisimo – negautų pajamų, atmestina, kaip nepagrįsta.

Neteisėtais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam E. P. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 102-103). Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų patyrė skausmą, šoką, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sudėtingus pooperacinius laikotarpius, skausmingą reabilitaciją, jis iki šiol gydomas, negali gyventi visaverčio gyvenimo, iki šiol jaučia skausmą, neteko didelės dalies darbingumo – iki 2021 m. gegužės 17 d. jam nustatytas 80 procentų netektas darbingumas (2 t., b. l. 54) ir iki 2021 m. gegužės 7 d. nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis (2 t., b. l. 55), sužalojimo pasekmes nukentėjusysis jaučia iki šiol ir akivaizdu, kad jaus visą gyvenimą. Atsižvelgiant į išdėstytus kriterijus ir nustatytas aplinkybes, į tai, kad nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kad nukentėjusiajam atlyginta 15 000,00 Eur neturtinės žalos, taip pat atsižvelgiant į sužalojimo sukeltas sunkias pasekmes, ilgą gydymą, nukentėjusiojo ateities gyvenimo perspektyvas dėl šių sužalojimų, taip pat į tai, kad kaltinamasis K. L. nesiekė sąmoningai sukelti nukentėjusiajam fizinių ir dvasinių kančių, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo esant sunkiam sveikatos sutrikdymui, darytina išvada, kad pareikštas 5 000,00 Eur dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra adekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui, nukentėjusiojo fizinei ir psichinei sveikatai ir civilinio atsakovo turtinei padėčiai. Pripažintina, kad nusikalstamais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam padaryta 20 000 Eur neturtinė žala. Draudimui atlyginus15 000,00 Eur neturtinės žalos, nukentėjusiajam E. P. priteistina 5 000,00 Eur neturinės žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Tokiu būdu, civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos priteisimo E. P. tenkintinas visiškai.

Nukentėjusysis M. Ž. Ž. pareiškė civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš subsiadiariai iš civilinių atsakovų K. L. ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“: 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 175-182). Ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo neteisėtais veiksmais sukelto eismo įvykio jam kilo neigiamo pobūdžio ilgalaikis psichologinis ir dvasinis komfortas, iki šiol patiria nerimą, nuolatos prisimena eismo įvykį ir jo metu nukentėjusio tėvo T. Ž. ir draugo E. P. sužalojimus, iki šiol negali vairuoti automobilio, nes jaučia stresą, jaučiasi nesaugus eisme, todėl prarado pagrindinį savo hobį – keliauti motociklu, iš karto po įvykio negalėjo dirbti, jautė skausmus, jautėsi emociškai išsekęs, lankėsi psichoterapeuto konsultacijoje, blogai miegojo, sapnuodavo sapnus apie pasikartojantį eismo įvykį.

Nukentėjusysis M. Ž. jam padarytą neturtinę žalą vertina 5 000,00 Eur, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atlygino nukentėjusiajam M. Ž. 650,00 Eur neturtinės žalos, todėl nukentėjusysis prašo jam priteisti 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (tikėtina, kad padarytas rašymo apsirikimas, nes civiliame ieškinyje nurodyta 4 350,00 Eur suma).

Neteisėtais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam M. Ž. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 98), jis po eismo įvykio konsultuotas psichiatrų, nustatytas potrauminio streso sutrikimas, skirtas gydymas (1 t., b. l. 186).

Atsižvelgiant į išdėstytus kriterijus ir nustatytas aplinkybes, į tai, kad nors nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir atlyginta 650,00 Eur neturtinės žalos, tačiau eismo įvykis nukentėjusiajam M. Ž. neabejotinai sukėlė psichologines pasekmes ir dvasinius išgyvenimus – jis patyrė ne tik nežymų sveikatos sutrikdymą, bet ir vienintelis iš nukentėjusiųjų po eismo įvykio nebuvo praradęs sąmonės, matė sunkiai sužalotą tėvą ir draugą, išlipęs iš automobilio bandė jiems padėti, atvykus pagalbai, matė, kaip jo tėvą ir draugą iškelia iš automobilio ir gaivina, darytina išvada, kad pareikštas 5 000,00 Eur dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti nėra adekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui, nukentėjusiojo fizinei ir psichinei sveikatai. Pripažintina, kad nusikalstamais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam padaryta 1 000 Eur neturtinė žala. Draudimui atlyginus 650,00 Eur neturtinės žalos, prašoma priteisti neturtinės žalos suma mažintina, nukentėjusiajam M. Ž. priteistina 350,00 Eur neturinės žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Tokiu būdu, civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos priteisimo M. Ž. tenkintinas iš dalies, likusi civilinio ieškinio dalis atmestina.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. Ž. ir jo atstovas prašė pripažinti proceso išlaidomis jo patirtas atstovavimo išlaidas – 2 400,70 Eur (3 t., b. l. 19-21), ir priteisti jas iš civilinio atsakovo K. L. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. Ž. naudai.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. P. ir jo atstovai prašė pripažinti proceso išlaidomis jo patirtas atstovavimo išlaidas – 1 747,21 Eur (3 t., b. l. 1-4), ir priteisti jas iš civilinio atsakovo K. L. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. P. naudai.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. Ž. ir jo atstovai prašė pripažinti proceso išlaidomis jo patirtas atstovavimo išlaidas – 1 248,65 Eur (3 t., b. l. 48-49), ir priteisti jas iš civilinio atsakovo K. L. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. P. naudai.

Šioje baudžiamojoje byloje visus tris nukentėjusiuosius atstovavo tie patys advokatų profesinės bendrijos „Jankauskas ir partneriai“ advokatai ir advokato padėjėjai. Nukentėjusieji advokatų ir advokatų padėjėjų paslaugomis naudojosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamųjų posėdžių metu, buvo surašyti civiliniai ieškiniai: T. Ž. atstovai surašė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 1-11), patikslintą civilinį ieškinį (2 t., b. l. 112-122), dar vieną patikslintą ieškinį (2 t., b. l. 141-151) ir pareiškimą dėl dalies ieškinio atsisakymo (2 t., b. l. 181-183); E. P. atstovai surašė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 40-50), M. Ž. atstovai surašė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 175-182). Įvertinus atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, suteiktas teisines paslaugas, taip pat įvertinus prašomą priteisti išlaidų dydį, darytina išvada, kad prašymai priteisti atstovavimo išlaidas pagrįsti, dalis atstovavimo išlaidų pagrįstos pateiktais mokėjimo dokumentais, todėl pripažintinos proceso išlaidomis.

Pateikti sąskaitų išrašai ir mokėjimo dokumentai patvirtina, kad advokatų profesinei bendrijai „Jankauskas ir partneriai“ T. Ž. yra sumokėjęs 1 969,02 Eur (3 t., b. l. 39, 42, 45, 47), E. P. – 1381,79 Eur (3 t., b. l. 11, 16, 18), M. Ž. – 1614,66 Eur (3 t., b. l. 64, 65, 69).

Sprendžiant prašymą dėl tokių išlaidų priteisimo, teismas privalo atsižvelgti į nuteistojo turtinę padėtį ir gali tokių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Ši baudžiamoji byla nėra sudėtinga, bylos apimtis nėra didelė, teismui perduotą baudžiamąją bylą sudarė vienas tomas, kaltinamasis savo kaltę pripažino, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka per vieną teismo posėdį, nes teismo posėdžiai buvo atidedami dėl civilinių ieškinių tikslinimo. Civiliniuose ieškiniuose didžiąją jų apimties dalį sudaro įstatymų ir teismų praktikos citavimas, iš esmės vienodo turinio visuose trijuose ieškiniuose. Byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, o nukentėjusiųjų atstovų civilinių ieškinių tikslinimas keletą kartų dėl padarytų aritmetinių klaidų skaičiavimuose, rodo nepakankamą teisinių paslaugų kokybę, tačiau nepadaro baudžiamosios bylos sudėtingesne. Dalis su prašymais priteisti atstovavimo išlaidų pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų nėra apmokėtos arba tokie duomenys teismui nepateikti, į išrašytas sąskaitas-faktūras įtrauktos ir teisinės paslaugos asmenims – ne proceso dalyviams, kurių civilinius ieškinius buvo atsisakyta priimti (2 t., b. l. 166-167), taip pat įtrauktos nekonkrečios paslaugos – pvz. telefoniniai pokalbiai su asmenimis (Agnė, Laura), kurie nėra proceso dalyviai ir neaišku, kas jie yra ir kaip susiję su šia baudžiamąja byla.

Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį bei bylos sudėtingumą, darytina išvada, kad patirtos atstovavimo išlaidos turi būti proporcingos suteiktai pagalbai, todėl nukentėjusiųjų prašymai tenkintini iš dalies ir prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 1 000 Eur kiekvienam nukentėjusiajam, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo K. L. nukentėjusiųjų T. Ž., E. P. ir M. Ž. naudai (BPK 104 straipsnio 2 dalis).

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54-61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamojo K. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų ir vieną neatsargų nusikaltimus, tyčinio nusikaltimo kaltės forma – tiesioginė tyčia, neatsargaus nusikaltimo kaltės forma - nusikalstamas pasitikėjimas.

Skirdamas K. L. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis dirba, nėra susaistytas socialiniais šeimos santykiais, praeityje teistas už kelių transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, teistumas išnykęs, į tai, kad jis padarė vieną neatsargų ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimus, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad praeityje jis buvo baustas administracine tvarka, tame tarpe už vairavimą esant neblaiviam, baustumas išnykęs (1 t., b. l. 107–108), į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, todėl daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina mažesnio, nei įstatymo sankcijoje nustatyto jos vidurkio dydžio bausmė – laisvės atėmimas.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba, teistumas išnykęs, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad jis padarė vieną neatsargų ir vieną nesunkų nusikaltimus, darytina išvadą, kad realus bausmės vykdymas gali paveikti kaltinamojo pasiryžimą dirbti ir gyventi visavertį gyvenimą, taigi, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam K. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymas ir dokumento – asmens paso, paėmimas – paliktinos nepakeistos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam K. L. paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones didžiausiam įstatymo nustatytam terminui, kadangi kaltinamasis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, už kelių transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam jis buvo baustas administracine tvarka ir teismo nuosprendžiu, abu kartus buvo atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones, kuri abu kartus jam buvo gražinta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2 dalimi, kaltinamajam K. L. paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, K. L. priklausantis automobilis „Volvo V70”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, kaip nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo K. L. automobiliui „Volvo V70”, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), turto arešto akto identifikavimo kodas 2020022128, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kaltinamajam K. L. priklausantis automobilis „Volvo V70”, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 39, 41), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai;

- nukentėjusiajam M. Ž. priklausantis automobilis „VW Golf”, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 17 d. nutarimu gražintas jo savininkui M. Ž. (1 t., b. l. 56-57), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas automobilio savininkui nukentėjusiajam M. Ž.;

- kaltinamajam K. L. priklausančio automobilio „Volvo V70”, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas ir techninės apžiūros rezultatų kortelė, laikomi voke baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 137), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 281 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1) punktu, subendrinti paskirtas bausmes apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnę, paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti K. L. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi bei 5 dalies 5, 8 ir 10 punktais, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant K. L. viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsnio 1 dalimi, paskirti kaltinamajam K. L. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir uždrausti K. L. vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkis) metus, šios teisės atėmimo terminą skaičiuoti nuo 2020 m. vasario 3 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2 dalimi, kaltinamajam K. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti K. L. priklausantį automobilį „Volvo V70”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonę.

Kaltinamajam K. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymą ir dokumento – asmens paso, paėmimą – palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą kaltinamojo K. L. automobiliui „Volvo V70”, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), turto arešto akto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priimti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. Ž. atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos priteisimo iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir subsidiariai iš kaltinamojo K. L., šią civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. Ž. patikslintą civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos priteisimo iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir subsidiariai iš kaltinamojo K. L., patenkinti, priteisti iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 5 900,00 (penkis tūkstančius devynis šimtus) eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo T. Ž. naudai.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. P. civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos priteisimo iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir subsidiariai iš kaltinamojo K. L. atmesti, kaip nepagrįstą.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. P. civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos priteisimo iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir subsidiariai iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo K. L., patenkinti, priteisti iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 5 000,00 (penkis tūkstančius) eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo E. P. naudai.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. Ž. patikslintą civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos priteisimo iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir subsidiariai iš kaltinamojo K. L., patenkinti iš dalies, priteisti iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 350,00 (tris šimtus penkiasdešimt) eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo M. Ž. naudai. Kitą civilinio ieškinio dalį dėl M. Ž. nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Pripažinti nukentėjusiojo E. P. advokato atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo K. L. 1 000,00 (vieną tūkstantį) eurų atstovavimo išlaidų nukentėjusiojo E. P. naudai.

Pripažinti nukentėjusiojo T. Ž. advokato atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo K. L. 1 000,00 (vieną tūkstantį) eurų atstovavimo išlaidų nukentėjusiojo T. Ž. naudai.

Pripažinti nukentėjusiojo M. Ž. advokato atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo K. L. 1 000,00 (vieną tūkstantį) eurų atstovavimo išlaidų nukentėjusiojo M. Ž. naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kaltinamajam K. L. priklausantį automobilį „Volvo V70”, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti UAB „Augentas“ Technikos g. 18a, Kaune (1 t., b. l. 39,41), nuosprendžiui įsiteisėjus kaltinamajam priklausantį automobilį perduoti automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai;

- nukentėjusiajam M. Ž. priklausantį automobilį „VW Golf”, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 17 d. nutarimu gražintą jo savininkui M. Ž. (1 t., b. l. 56-57), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti automobilio savininkui nukentėjusiajam M. Ž.;

- kaltinamajam K. L. priklausančio automobilio „Volvo V70”, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą ir techninės apžiūros rezultatų kortelę, laikomus voke baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 137), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.