- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-16
- Bylos Nr.
- P-438-146-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00447-2009-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Romano Klišausko (pernešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. A. (N. A.) prašymą atnaujinti procesą N. A. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-497/2011.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Institucija) 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje N. A. nubaustas 5000 litų bauda už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 159² straipsnio 1 dalyje, padarymą. Nuobauda skirta už tai, kad N. A. 2009 m. rugsėjo 11 d., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., neturėdamas nustatyta tvarka suderinto projekto ir įgalioto valstybės tarnautojo raštiško pritarimo, statė ūkinį pastatą (3,8x4,9 m²), tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4 punkto ir 1 priedo 1 punkto reikalavimus. Byla dalyje dėl N. A. pastatyto šiltnamio (4,9x7,3 m²) nutraukta vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 1 dalimi ir 250 straipsnio 7 punktu.
Šalies argumentai
N. A. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą arba sumažinti paskirtą baudą, jeigu teismas pripažins, kad jo argumentai nepagrįsti bei priteisti iš Institucijos bylinėjimosi išlaidas. N. A. teigė pažeidimo numatyto ATPK 159² straipsnio 1 dalyje nepadaręs, teisės aktų reikalavimų nepažeidęs. Mano, kad administracinė nuobauda jam paskirta neteisėtai ir nepagrįstai. Taip pat nurodo, kad jam paskirta per didelė bauda, neadekvati pažeidimo pobūdžiui, todėl neteisinga. Paaiškina, kad dirba, gauna 1 800 Lt dydžio darbo užmokestį, iš šių pajamų išlaiko sodybą, moka mokesčius, pats turi pragyventi, be to prižiūri sergantį tėvą. Paaiškino, kad statybos leidimas ūkiniam pastatui nereikalingas, nes tai gyvenamojo namo priklausinys; ūkinis pastatas statomas iš senų plytų, nepažeidžiant nei pločio, nei aukščio reikalavimų; statybos inspekcijai atliekant patikrinimą, rodė pamatus, aiškino, kad tai nėra naujas statinys; kelis kartus ūkinį pastatą bandė perstatyti. Mano, kad pareigūnų atliktas statybos patikrinimas inicijuotas sodų bendrijos pirmininkės, su kuria jis turi problemų, todėl tokiu būdu ji bando jam keršyti, taip norėdama nukreipti dėmesį nuo jos daromų pažeidimų.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Teismas konstatavo, kad N. A. kaltė padarius administracinį pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, savavališkos statybos aktu, nuotraukomis, kitais bylos duomenimis. Liudytoju byloje apklausto K. V. parodymus teismas vertino kaip nei patvirtinančius, nei paneigiančius, jog ūkinį pastatą N. A. statė turėdamas privalomus tokiais atvejais dokumentus. Šis liudytojas paaiškino, kad N. A. ūkinį pastatą pradėjo remontuoti nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. – dengė naują stogą bei patvirtino, kad byloje esančiose nuotraukose užfiksuoti N. A. priklausantys pastatai.
Remdamasis ATPK 159² straipsnio 1 dalimi, Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 straipsnio 6 punktu, ir Statybos reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nuostatomis, teismas pažymėjo, kad I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taip pat I grupės nesudėtingiems pastatams, statomiems ar rekonstruojamiems (kai didinamas jų užstatymo plotas ar gabaritai) mieste, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. II grupės nesudėtingiems statiniams, išskyrus statomus teritorijose, išvardytose 12.1 ir 12.2 papunkčiuose rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, taip pat jiems nereikalingas statybos leidimas, vietoj jo reikalingas raštiškas valstybės tarnautojo, paminėto 12.4.2 papunktyje, pritarimas. Išanalizavęs minėtų teisės aktų nuostatas ir vertindamas bylos faktinius duomenis, teismas padarė išvadą, kad N. A. kaltas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 159² straipsnio 1 dalyje, padarymo. Akcentuota, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad skiriant administracinę nuobaudą, N. A. pripažino padaręs pažeidimą ir dėl jo nuoširdžiai gailėjosi. Taip pat, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas netenkino ir N. A. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymėjo, kad atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos administracinių teisės pažeidimų bylose negali būti priteisiamos, nes tam nėra juridinio pagrindo. ABTĮ 44 straipsnis reglamentuoja proceso šalių išlaidų atlyginimą tik ginčo bylose. Teismo nutartis nepriteisti patirtų išlaidų administracinio teisės pažeidimo bylos procese nesudaro kliūčių asmeniui reikalauti nuostolių atlyginimo civilinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu N. A. prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartį ir administracinę bylą nutraukti.
Apeliantas nurodė, jog tiek Institucija, tiek teismas neteisingai nustatė pažeidimo padarymo laiką – pagrindiniai statybos darbai buvo vykdomi 1997-2000 metais. Tuo metu Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų nuostatos dar negaliojo, todėl jų taikymas atgal negalimas, ir byla turi būti nutraukta. Toks netikslaus laiko fiksavimas protokole laikytinas esminiu protokolo trūkumu. Taip pat nurodė, jog bylos nagrinėjimo Institucijoje praktiškai nebuvo, N. A. nebuvo supažindintas su įstatymo suteikiamomis teisėmis, nebuvo išklausyta jo nuomonė dėl tariamo pažeidimo, nesuteikta galimybė pateikti rašytinius įrodymus. Taip pat atkreipė dėmesį, kad nuobauda buvo paskirta praleidus ATPK 35 straipsnyje numatytą terminą, be to, protokolą surašė ir nutarimą priėmė asmuo, galimai neturintis tam įgalinimų. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismui pateikė argumentus dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo, tačiau teismas dėl to taip pat nepasisakė.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 11 d. nutartimi N. A. apeliacinį skundą tenkino iš dalies: Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartį N. A. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitė ir N. A. skirtą 5000 Lt baudą sumažino iki 750 Lt.
Teismas konstatavo, jog N. A. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad statė ūkinį pastatą, kurio išmatavimai – 3,8x4,9 m, neturėdamas nustatyta tvarka suderinto supaprastinto statinio projekto ir įgalioto valstybės tarnautojo raštiško pritarimo. Apeliantas nurodė jog pagrindiniai statinio statybos darbai vyko dar 1997-2000 metais. Tokį jo teiginį apeliacinės instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą ir paneigtą byloje surinktais įrodymais. Teismo nuomone, byloje esantis savavališkos statybos aktas, nuotraukos, liudytojo K. V. parodymai patvirtina, kad ūkinio pastato statybos darbai buvo vykdomi pareigūnų tikrinimo metu. Įvertinus šio ūkinio pastato išmatavimus, darytina išvada, kad savavališkos statybos akte teisingai nurodyta, jog pastatas priskiriamas I grupės nesudėtingų statinių grupei. Teismas pažymėjo, jog įvertinus tai, kad šis statinys yra mieste, tiek pažeidimo padarymo metu, tiek šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose yra numatytas privalomas supaprastintas statinio projektas ir raštiškas įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas (pažeidimo padarymo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4 punktas, bendrų pastabų 1 ir 2 lentelėms 1 punktas, šiuo metu galiojančio Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3.2 punktas, Statybos techninio reglamento STR STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ bendrų pastabų 1 ir 2 lentelėms 1 punktas). Todėl, teismo vertinimu, darytina išvada, kad N. A. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pažeidimas nustatytas 2009 m. rugsėjo 11 d., Institucijos nutarimu nuobauda paskirta 2009 m. rugsėjo 21 d., t. y. nepraleidus ATPK 35 straipsnyje numatyto termino. Nuobaudą paskyrė tam įgaliotas pareigūnas – Institucijos vyriausioji specialistė.
Kita vertus, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ATPK 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos. Teismas akcentavo, jog administracinio teisės pažeidimo padarymo ir nuobaudos skyrimo metu galiojusi ATPK 159² straipsnio 1 dalis numatė, kad nesudėtingo statinio statyba (griovimas) mieste ar saugomoje teritorijoje neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas, užtraukia baudą nuo 5000 iki 10 000 litų. Šiuo metu atsakomybę už tokį pažeidimą numato ATPK 159 straipsnio 1 dalis, kurioje teigiama, kad naujo nesudėtingo statinio savavališka statyba – užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 litų. Šiuo metu galiojančioje ATPK normoje, numatančioje atsakomybę už pažeidimą, nuobauda yra švelnesnė už anksčiau galiojusią, tad ji turi būti taikoma ir anksčiau padarytam pažeidimui. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta nei pažeidėjo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių (ATPK 31, 32 str.), vadovaujantis ATPK 30² ir 20 straipsnių nuostatomis jam skirtinas nuobaudos vidurkis, t. y. 750 litų bauda.
IV.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo N. A. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-497/2011.
Prašyme nurodo, jog administracinę nuobaudą paskyrusi institucija ir teismai netinkamai nustatė ir vertino sodų bendrijoje „Rūta" esančio sklypo, kurio adresas Danės g. 10, K prigimtį bei paskirtį, dėl ko akivaizdžiai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 bei Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatas, kas turėjo įtakos neteisėtų sprendimų priėmimui. N. A. nuomone, apeliacinės instancijos teismas savo nutarties išvadas grindė tuo, kad jis nepaneigė administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos išvados, jog statinys buvo statomas pasibaigus leidimui. Tokia išvada, pasak N. A., prieštarauja ne tik bylos įrodymams (liudytojas K. V. patvirtino, kad statybos darbai buvo vykdomi 1997 - 2000 m.), kurie jokiais kitais įrodymais nepaneigti, bet ir faktinėms aplinkybėms - esant nesudėtingam statiniui, žemės ūkio paskirties sklypui, statiniui nereikalingas nei projektas nei statybos leidimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. N. A. nuomone, tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės normų taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui ir tinkamai pritaikius materialiosios teisės normas, teismo sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis). Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu (sprendimu, nutarimu, nutartimi). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Proceso atnaujinimo paskirtis ir išimtinis pobūdis lemia, kad taikant proceso atnaujinimo institutą peržiūrimos bylos, kuriose teismai instancine tvarka iš esmės išsprendė pareiškėjo skunde (prašyme) pateiktus materialinius teisinius reikalavimus ir dėl šalių ginčo priėmė atitinkamą baigiamąjį aktą, kuris yra įsiteisėjęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-169/2010).
ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje (t. y. ABTĮ IV skyriaus 23 skirsnyje) nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose. Iš minėtoje įstatymo normoje išvardytų proceso atnaujinimo pagrindų visumos matyti, kad jie yra susiję su administracinės bylos išsprendimu iš esmės. Pagrindų sąrašas yra baigtinis. Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad šį institutą reglamentuojančios įstatymo normos būtų taikomos ne formaliai, o griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir atsižvelgiant į įstatymų leidėjo nustatytą šio instituto paskirtį. Proceso atnaujinimas nėra pakartotinė bylos peržiūra kasacine tvarka, tai, kaip minėta, išimtinė procedūra, kurios vienas iš tikslų yra kiek įmanoma didesnio objektyvumo, nagrinėjant bylas, pasiekimas per atitinkamų kriterijų, kurie objektyviai gali sudaryti pagrindą manyti, jog byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nustatymą. Griežtai apibrėžtų atnaujinimo pagrindų nustatymas nėra savitikslis, jis būtinas, siekiant apsaugoti teisinių santykių stabilumą, įgyvendinti teisinio saugumo bei teisinės valstybės principus, kadangi, nenustačius griežtų proceso atnaujinimo pagrindų, susidarytų situacija, kai proceso atnaujinimas faktiškai taptų dar viena įprasta bylos nagrinėjimo teisme stadija, o tai prieštarautų Lietuvoje egzistuojančios administracinių teismų sistemos sampratai bei tikslams, sumenkintų galutinio teismo sprendimo (nutarties, nutarimo) prasmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858-177/2010). Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatomis (procesą prašoma atnaujinti dėl esminio materialinės teisės normų pažeidimo). Teisėjų kolegija, įvertinusi pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo turinį, jo motyvus bei argumentus, pažymi, kad aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, iš esmės yra susijusios su faktinio pobūdžio klausimais, nagrinėtais administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-497/2011. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės kelia klausimą dėl to, ar apeliacinės instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-497/2011 tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, bei išsamiai ištyrė visus pareiškėjo pateiktus argumentus, t. y. ar apeliacinės instancijos teismo išvados neprieštarauja bylos įrodymams bei faktinėms aplinkybėms, apibūdinančioms (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste atliktų darbų pobūdį. Tačiau sistemiškai aiškinant ABTĮ 153 straipsnio nuostatas, galimai netinkamas faktinių aplinkybių ar fakto klausimų vertinimas nėra savarankiškas pagrindas atnaujinti procesą byloje, išskyrus tuos atvejus, kai nustatomos naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės. Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą dėl fakto klausimų, tai yra dėl tam tikrų faktinių bylos aplinkybių vertinimo, procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas tik tuomet, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokių aplinkybių nenurodo ir nepateikia jų buvimą pagrindžiančių įrodymų.
Dėl šių priežasčių konstatuotina, jog pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. N62-497/2011 remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu pagrindu yra laikytinas nepagrįstu bei atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. A. (N. A.) prašymą atnaujinti procesą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsisakyti atnaujinti procesą N. A. (N. A.) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-497/2011.
Nutartis neskundžiama.