Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. G. įstatyminės atstovės M. D. ieškinį atsakovei E. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus priteisti jai iš atsakovės 383,00 Eur turtinės žalos ir 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2020 m. gegužės 4 d., apie 19 val. 19 min., (Duomenys neskelbtini), jos dukrai E. G. į dešinės rankos plaštaką įkando vokiečių aviganis, kurio savininkė yra atsakovė. Nurodo, kad šis šuo apkandžiojo ir jai priklausantį šunį. Kadangi jos dukra E. G. patyrė sužalojimus bei buvo sužalotas kartu su dukra buvęs šuo, prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Nurodo, kad neturtinė žala pasireiškia tuo, kad jos dukrai buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, dėl įkandimo liko randas, 10 dienų dukra negalėjo mokytis net nuotoliniu būdu, dukra patyrė stresą, atsirado baimės pojūtis, naktimis ji nebegalėjo užmigti, nebeišeina į gatvę, jau kurį laiką vartoja raminamuosius vaistus.

2020 m. rugsėjo 10 d. parengiamojo posėdžio metu apklausta nepilnametė ieškovė E. G. nurodė, kad ji vaikščiojo su savo šuniu prie kalnelio netoli namų ir pamatė dar du palaidus šunis, kurių vienas buvo didelis, o kitas mažesnis, su jais buvo du maži vaikai. Ji savo šunį prisitraukė su pavadėliu prie savęs tarp kojų, o svetimas šuo apuostė jos šunį ir pradėjo loti ant jos šuns, jam bėgo seilės. Tarp šunų įvyko muštynės ir jos šuo gindamas ją buvo sužalotas. Vaikų ji prašė, kad pašauktų savo šunis, o jie nurodė, kad šunys jų neklauso. Iš pradžių ji nesuprato, kad ir jai įkando svetimas šuo į nagą, o tik pamatė, kad bėga kraujas jos šuniui, nes buvo prakastas antkaklis ir sužalotas jos šuo ir tik grįžusi namo suprato, kad ir jai įkando į dešinės rankos nykštį ir nagas buvo kaip įskilęs. Dėl įkandimo su tėvais važiavo į ligoninę, kur jai sutvarstė ir paskiepijo nuo pasiutligės. Nagas šiuo metu jau nuaugo ir rando nėra. Paaiškino, kad visą mėnesį ji skiepijosi nuo pasiutligės. Mama jai tvarstė pirštą. Dėl įvykio ji jautėsi blogai, pirmomis dienomis gėrė nuo skausmo vaistus, o vėliau skausmą kentė. Kadangi įkando į dešinės rankos pirštą ji neprisijungdavo prie mokymosi nuotoliniu būdu, nes rekomendavo gydytojai ir mama pranešė mokyklai, o mokykla leido neprisijungti, tačiau vėliau atsiskaitė už praleistas pamokas. Nurodė, kad ji lankėsi pas psichiatrą dėl to įvykio, nes naktimis sapnuodavo košmarus. Kiek kartų lankėsi pas psichiatrą ar psichologą ji nežino. Šiuo metu nerimas praėjo, tačiau nerimas naktimis tęsėsi apie dvi savaites. Nurodė, kad jos atsakovė neatsiprašė. Rando praktiškai nesimato, pirštas lankstosi ir šiuo metu nebeskauda.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK )140 straipsnio 1 dalis numato ieškovo teisę bet kurioje stadijoje atsisakyti ieškinio ar dalies ieškinio reikalavimų.

Ieškovė teismo posėdžio metu pateikė pareiškimą, kuriuo atsisakė ieškinio reikalavimų dalyje dėl 100,00 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 4 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovės pareiškimas dėl dalies ieškinio reikalavimų priimtinas ir civilinė byla toje dalyje nutrauktina, nes nenustatyta aplinkybių, jog ieškinio dalies reikalavimų atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, ieškovei procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl atsakovės atsakomybės už naminio gyvūno padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Teisės norma įtvirtina naminių gyvūnų savininkų (valdytojų) atsakomybę be kaltės, t. y. jie atsako visais atvejais, nepaisant kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Naminių gyvūnų savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką bei atlyginti naminių gyvūnų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, tačiau ji atsirado.

Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 punktą gyvūno laikytojas yra asmuo, kuris yra gyvūno savininkas arba jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai. Pagal šio įstatymo 12 punktą gyvūno savininkas yra asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas.

Klaipėdos rajono savivaldybės direktoriaus 2019 m. birželio 25 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (5.1.1) AV-1336 patvirtintų „Dėl gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių“ II skyriuje 5.3 punkte numatyta, kad gyvūno laikytojas privalo užtikrinti, kad viešojoje vietoje jų vedami, nešami ar kitaip naudojami gyvūnai nekels grėsmės kitiems asmenims, gyvūnams, jų sveikatai, gyvybei ir asmenų, valstybės ar savivaldybių turtui.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2020 m. gegužės 8 d. atsakovei surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 68-ANR_P-1134-2020 bei tą pačią dieną priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-666-2020, kuriuo atsakovė E. P. yra nubausta administracine tvarka už administracinio nusižengimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalyje padarymą, tai yra už tai, kad 2020 m. gegužės 4 d., apie 19 val. 19 min., (Duomenys neskelbtini) namo teritorijos į gatvę išbėgo vokiečių „Aviganių“ veislės šuo priklausantis E. P. ir įkando nepilnametei E. G. į kairės rankos plaštaką ir apkandžiojo E. G. vedžiojamą šunį taip padarydamas sužalojimus, tai yra pažeidė 2019 m. birželio 25 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (5.1.1) AV-1336 patvirtintų Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių II skyriaus 5.3 punktą (b.l. 8-9). Iš minėto administracinio nusižengimo nutarimo nustatyta, kad atsakovė dėl padaryto administracinio nusižengimo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl atsakovei paskirta 150,00 Eur bauda.

Tai, kad buvo sužalotas kartu su ieškove buvęs šuo „Sara“ patvirtina į bylą pateiktas UAB „Ricveta“ išrašas iš ligos istorijos, iš kurio nustatyta, kad 2020 m. gegužės 5 d. apie 09.07 val. buvo atvežtas šuo „Sara“, su apie 6 cm skersmens, kraujuojančia kastine - plėštine žaizda dešinėje kaklo srityje. Sudraskyta raumens fascija ir raumuo. Žaizda stipriai infekuota, nešvari. Galimas pūliavimo procesas. Žaizda išvalyta, išplauta dezinfekuojančiais tirpalais ir susiūta ir paskirti vaistai (b.l. 14).

Nors administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodyta, kad atsakovės šuo E. G. įkando į kairės rankos plaštaką, tačiau byloje esančiais rašytiniai įrodymais iš gydymo įstaigos bei pačios nepilnametės E. G. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais neginčijamai nustatyta, kad 2020 m. gegužės 4 d., apie 19 val. 19 min., jai atsakovės šuo įkando ne į kairės plaštakos nykštį kaip nurodyta administracinio nusižengimo protokole ir nutarime, o į dešinės plaštakos nykštį.

Iš byloje esančio Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2020 m. gegužės 11 d. pranešimo Nr. 68-ANR_L-518-2020 nustatyta, kad atlikus tyrimą nustatyta, kad E. G. įkandusio vokiečių „Aviganių“ veislės šuns savininkė yra atsakovė, šuo turi skiepų knygelę ir turi galiojantį skiepą. Atsakovė teismo posėdžio metu neginčijo aplinkybių ir pripažino, kad jai priklauso šuo, kuris įkando E. G. ir sužalojo kartu su ja buvusį šunį.

Atsakovė neginčijo aplinkybių, kad 2020 m. gegužės 4 d., apie 19.00 val., jai priklausantys šunys buvo išleisti iš voljero ir tai, kad jos šuo ir ieškovės šuo susipjovė, ko pasekoje buvo sužalota E. G. bei kartu su ja buvęs šuo. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad dėl šunų pjautynių galimai kalta pati nepilnametė, kuri galimai išprovokavo jos šunį atmestinos kaip nepagrįstos, nes nepilnametės teismo posėdžio metu duotais parodymais bei byloje esančiais rašytinais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad atsakovei priklausantys šunys buvo palaidi ir buvo išbėgę už atsakovės kiemo ribų. Priešingai, E. G. šuo nors ir buvo vedžiojamas, tačiau jis buvo su pavadėliu, todėl laikytina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė nepilnametės E. G. neatsargumo ar tyčios, tai yra neįrodė netinkamų pačios ieškovės veiksmų situacijoje kai jai įkando atsakovės šuo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Nustačius, kad ieškovei ir jos šuniui įkandusį šunį augina, prižiūri ir juo rūpinasi atsakovė, todėl ji kaip šio naminio gyvūno savininkė yra atsakinga už jos augintinio padarytą žalą ir atsakovei tenka atsakomybė atlyginti už augintinio padarytą žalą, nustačius visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra visos įstatymo reikalaujamos sąlygos taikyti atsakovei civilinę atsakomybę turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo forma: atsakovė, būdama šuns savininkė ir valdytoja, neužtikrino, kad jos šuo nesukels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams ir nepadarys žalos, nes atsakovės šuo neprižiūrimas buvo išbėgęs už atsakovės kiemo ribų ir viešoje vietoje, susipjovė su ieškovės vedžiojamu šunimi, ko pasėkoje, įkando ieškovei į dešinės plaštakos nykštį bei sužalojo kartu su ieškove buvusį jos šunį. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jos žinioje esančio naminio gyvūno tinkamo valdymo, ir patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, atsakovė nepateikė įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba pačios ieškovės tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.267 straipsnio 1 dalis).

Dėl turtinės žalos priteisimo.

Pradiniu ieškiniu reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo buvo pareikštas 383,00 Eur sumai ir buvo pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžiantys 283,00 Eur sumą, o dėl likusios sumos rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti. Parengiamojo posėdžio metu ieškovei buvo siūloma pateikti papildomus rašytinius įrodymus bei siūlyta pasirūpinti tinkamu atstovavimu, tačiau daugiau papildomų rašytinių įrodymų, patvirtinančių patirtą turtinę žalą teismui nebuvo pateikta.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis nurodo, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalį).

Nagrinėjamu atveju turtine žala šioje byloje laikytinos išlaidos už šuns gydymą, kurių dydį nuo pat pradžių pripažino atsakovė ir sutiko atlyginti. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. gegužės 4 d. pinigų priėmimo kvitu Serija REC Nr. 0168 ieškovės įstatyminė atstovė sumokėjo 130,00 Eur UAB „Ricveta“, o dar keturiais kasos mokėjimo kvitais sumokėta 153,00 Eur bendra suma už šuns gydymą ir vaistus, viso sumokėta 283,00 Eur (b.l. 13-14). Įvertinus tai, kad už šuns gydimą mokėjo ieškovės įstatyminė atstovė, tai, kad ieškovė yra nepilnametė ir neturi savo asmeninių lėšų iš kurių galėtų sumokėti už šuns gydymą, nes pati yra išlaikoma tėvų, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju prašomą priteisti turinę žalą realiai patyrė ieškovės įstatyminė atstovė, nes būtent ji sumokėjo už šuns gydymo išlaidas ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl 283,00 Eur suma turtinei žalai atlyginti priteistina iš atsakovės ieškovės įstatyminei atstovei (CK 6.267 straipsnio 1 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, tai yra įstatymas nenustato baigtinio neturtinės žalos vertinimo kriterijų sąrašo.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Taigi vertinant neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijus, atsižvelgtina į nusikalstama veika sukeltas pasekmes ir šių pasekmių įtaką ieškovų psichologinei būsenai, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, sukeltą nerimą.

Ieškiniu buvo pareikštas reikalavimas 5 000,00 Eur neturinei žalai atlyginti, tačiau prieš pradedant bylą nagrinėti iš esmės ši suma buvo sumažinta iki 1 000,00 Eur.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Teismas, vertindamas neturtinės žalos atlyginimo dydį sveikatos sutrikdymo bylose, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį - kompensacinį ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).

Iš į bylą pateikto VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės 2020 m. gegužės 4 d. priėmimo - skubios pagalbos skyriaus gydytojo traumatologo – ortopedo A.Ž. paciento apžiūros, tyrimo ir gydymo lapo nustatyta, kad į VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninę 2020 m. gegužės 4 d., apie 20 val. 55 min., kreipėsi E. G. dėl dešinės rankos plaštakos nykščio žaizdos, traumą patyrė 2020 m. gegužės 4 d., apie 19.00 val., pacientei įkando šuo, tai yra sužalojo dešinės plaštakos nykštį ir buvo stebima ? 1 cm kastinė žaizda. Nustatyta, kad E. G. buvo suteikta pirmoji pagalba, tai yra žaizda išplauta antiseptikais, suklijuota, uždėtas tvarstis su antiseptiku ir atlikta imunizacija prieš pasiutligę bei paimtas tepinėlis dėl COVID 19, rekomenduojant tęsti perrišimus bei tolesnę imunizaciją tęsti pas bendros praktikos gydytoją (b.l. 7, 58). UAB „Mano šeimos gydytojas“ kreipimosi dėl pasiutligės kortelės nustatyta, kad nepilnametė E. G. nuo pasiutligės buvo skiepyta šešis kartus (b.l. 40). Teismo iniciatyva išreikalauti duomenys iš gydymo įstaigų apie E. G. patirtus sužalojimus ir jų gydymą patvirtintina, kad joks ypatingas gydymas dėl patirto įkandimo E. G. nebuvo taikytas, buvo paskirti vizitai dėl skiepų nuo pasiutligės bei rekomenduota vietiškai perrišinėti žaizdą iki jos sugijimo, vaistai nuo skausmo bei uždegimo pagal poreikį (b.l. 52). Tiek ieškovė, tiek jos įstatyminė atstovė parengiamojo posėdžio metu tvirtino, kad dėl šuns įkandimo E. G. konsultavosi su gydytoja psichiatre ir lankėsi pas gydytoją R. bei pas psichologę dėl naktimis kamavusių košmarų po šuns įkandimo ir buvo paskirti raminamieji vaistai, tačiau teismui užklausus UAB „Nefridos“ kliniką buvo gautas atsakymas, kad E. G. paskutinį kartą pas gydytoją R. lankėsi 2020 m. rugsėjo 1 d. dėl neįgalumo pratęsimo ir dėl patirto įkandimo nieko neužsiminė (b.l. 62). Posėdžio metu ieškovės įstatyminė atstovė jau nurodė, kad su psichiatre R. ji konsultavosi tik telefonu dėl dukters ir buvo paskirti raminamieji vaistai, kurių ji turėjo iš anksčiau bei patikslino, kad dukra lankėsi pas psichologę, kuri yra ieškovės krikšto mama, tačiau jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes teismui nepateikė, neprašė apklausti E. G. konsultavusios psichologės.

Asmens sveikata yra ne tik fizinė, bet ir psichinė. Civilinėje teisėje (atsakomybėje) galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Sveikata yra viena iš didžiausių žmogaus vertybių, kuri nesunkiai pažeidžiama ir ne visada pilnai atkuriama, todėl jos apsaugai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Bylos duomenimis nustatyta, kad buvo pažeista ieškovės ne tik fizinė, bet ir dvasinė sveikata ir į tai atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį. Teismas pasisako, kad atsakovė neginčijo nei paties žalos padarymo fakto, nei kitų aplinkybių, kurios nurodytos ieškinyje, tai yra ir to jog E. G. patyrė skausmą, išgąstį bei kitus dvasinius išgyvenimus dėl šuns įkandimo ir teismas nesant įrodymų, paneigiančių ieškovės poziciją, jos nurodytas aplinkybes laiko nustatytas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad šuns įkandimas ir dėl to patirtas sveikatos sutrikdymas, sukėlė ieškovei skausmą ir stresą, neigiamus išgyvenimus.

Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus atsižvelgiant į tai, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Nagrinėjamoje byloje kaip didinantis neturtinės žalos atlyginimą kriterijus yra pažeistos vertybės pobūdis – sveikata, kaip mažinantys – nežymus pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas. Be minėtų aplinkybių, nustatant priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, svarbu yra atsakovės turtinė padėtis, jos elgesys. Turtinė padėtis kaip vienas iš kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, suteikia galimybę mažinti neturtinės žalos dydį, bet neturi reikšmės neturtinės žalos dydžio didinimui. Duomenų apie atsakovės turtinę padėtį byloje nėra pateikta. Teismas pažymi, kad atsakovė iš kart sužinojusi apie tai, kad jos šuo įkando, bandė tartis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginio, tačiau susitarti nepavyko. Teismo posėdžio metu atsakovė taip pat nurodė, kad sutinka nepilnametei atlyginti 200,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams, be to, atsakovė nubausta administracine bauda už šuns nepriežiūrą.

Bylos duomenimis žalą padariusio asmens, atsakovės, kaltė vertintina kaip nerūpestingumas ir nepakankamas atsargumas, nesant atsakovės tyčios, dėl ko toks atsakovės elgesys nėra neturtinės žalos dydį didinantis veiksnys. Nagrinėjamu atveju sveikatos sužalojimo sunkumas nebuvo nustatytas teismo medicinos eksperto, o pagal bylos duomenis teismas daro išvadą jog galima laikyti, kad sveikatos sužalojimas nebuvo sunkus, tačiau tai nereiškia jog vaikas nepatyrė neturtinės žalos ir teismas neturtinę žalą priteisia iš atsakovės.

Atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtį, išanalizavus byloje esančių duomenų visumą, darytina išvada, kad dėl šuns įkandimo ieškovė patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir stresą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. G. dėl atsakovės šuns įkandimo buvo padaryta apie 1 cm žaizda ant dešinės rankos nykščio, tačiau šios žaizdos siūti nereikėjo, byloje nėra duomenų, kad žaizda gijo sunkiai ir kilo kokių komplikacijų, kaip patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai, dėl patirto sužalojimo priežiūros į medikus buvo kreiptasi tik skubios medicininės pagalbos, vėliau žaizda buvo prižiūrima namuose, kaip patvirtino E. G. šiuo metu žaizda yra visiškai užgijusi ir rando nėra, jokių neigiamų pasekmių šiuo metu nepilnametė nebejaučia. Esant nustatytų aplinkybių visumai, pagrindo teigti, kad ieškovei dėl atsakovo šuns įkandimo sukelti neigiami padariniai yra ilgalaikiai, itin sunkūs, reikalaujantys specialaus gydymo, pagrindo nėra. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes bei atsižvelgiant į neturtinės žalos dydžius taikytus kasacinio teismo praktikoje, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos ieškovės ir atsakovo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nes, teismo vertinimu, ieškovės patirtus dvasinius sukrėtimus, skausmą, nerimą, kompensuos 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Pripažįstama, kad nustatytas neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į nurodytus kriterijus, yra adekvatus atsakovės padarytai neteisėtai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai) ir atitinka teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio bylose.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė yra atleistai 100 procentų nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinį patenkinus iš dalies, valstybei iš atsakovės priteistina 17,49 Eur žyminio mokesčio, skaičiuotino nuo ieškinio patenkintos 583,00 Eur sumos (88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškinys patenkintas iš dalies, todėl iš atsakovės priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės įstatyminė atstovė pateikė rašytinius įrodymus, kad jos patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 300,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškiniu patenkinta 45 procentai ieškovės reikalavimų, iš atsakovės ieškovės įstatyminei atstovei priteistina 135,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Atsakovės atstovė prašė sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo patirtas bylinėjimosi išlaidas skaičiuoti nuo ieškiniu pareikštų sumų, motyvuojant tuo, kad būtent dėl to, kad ieškovei prašant priteisti didelę sumą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovė buvo priversta kreiptis į advokatą ir patyrė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė į byla pateikė rašytinius įrodymus, kad ji patyrė 1300,00 Eur atstovavimo išlaidų, kurias sudaro: 700,00 Eur atsiliepimo rengimas, 100,00 Eur už dvi atsakovei teiktas konsultacijas, 100,00 Eur pasirengimui posėdžiams ir 450,00 Eur atstovavimas teisme. Konstatavus, kad ieškinys patenkintas iš dalies 45 procentus ir pagal atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, ieškovė turėtų atsakovei atlyginti 55 procentus atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra 715,00 Eur. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byloje vyko tik du posėdžiai vienas parengiamasis ir vienas teismo posėdis. Ieškovės įstatyminė atstovė į advokatą kreipėsi tik dėl ieškinio parengimo. Parengiamojo posėdžio metu teismas siūlė ieškovės įstatyminei atstovei pasirūpinti tinkamu atstovavimu, tačiau ieškovės įstatyminė atstovė to nepadarė, taip nedidindama bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus bylos pobūdį, sudėtingumą, į tai, kad nenustatyta, kad šalys piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, teismas konstatuoja, kad vadovaujantis teisingumo protingumo principu bei CPK 93 straipsnio 3 dalimi, yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl atsakovei priteistina iš ieškovės įstatyminės atstovės 200,00 Eur atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priimti ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir civilinę bylą dalyje dėl 100,00 Eur turtinės žalos ir 4 000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo nutraukti.

Priteisti iš atsakovės E. P. 283,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus) turtinės žalos atlyginimą ieškovės įstatyminei atstovei M. D..

Priteisti iš atsakovės E. P. 300,00 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nepilnametei ieškovei E. G..

Neturtinę žalą uzufrukto teise naudoja, valdo išimtinai nepilnametės E. G. interesais atstovė pagal įstatymą (motina) M. D..

Priteisti iš atsakovės E. P. 135,00 Eur (vieną šitą trisdešimt penkis) turėtų bylinėjimosi išlaidų, ieškovės įstatyminei atstovei pagal įstatymą (motinai) M. D..

Priteisti iš ieškovės įstatyminės M. D. atsakovei E. P. 200,00 Eur (du šimtus eurų) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės E. P. 17,49 Eur žyminio mokesčio valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetą (įmokos kodas 5660). Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.