Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-196-657/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-02-09
Bylos Nr.: e2A-196-657/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-00961-2019-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Žibutė Budžienė, Tomas Romeika
Ieškovas: S. S.
Atsakovas: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė

Civilinė byla Nr. e2A-196-657/2021Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00961-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.6.2.; 2.4.2.2.; 2.1.5.1.3.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3.

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Gudynienės, Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1990-490/2020 pagal ieškovės S. S. individualios įmonės ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos aktų ir privalomų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. S. individuali įmonė kreipėsi į teismą ir galutinai patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos 2019 m. balandžio 29 d. d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-190429-00041; 2019 m. gegužės 2 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-190502-00043; 2019 m. gruodžio 10 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-191210-00144; 2019 m. gruodžio 11 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-191211-00143; atnaujinti terminą ieškiniui pateikti.

2. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 6 d. ieškovė gavo atsakovės 2019 m. balandžio 29 d. savavališkos statybos aktą ir 2019 m. gegužės 2 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuos 2019 m. birželio 4 d. apskundė Vilniaus regiono administraciniam teismui. Teismas 2019 m. birželio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-6181-554/2019 skundą atsisakė priimti, nurodęs teikti ieškinį bendrosios kompetencijos teismui, todėl laikytina, kad terminas ieškiniui paduoti yra praleistas dėl svarbios priežasties ir atnaujintinas.

3. Atsakovė, patikrinusi ieškovės valdomą statinį adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 6 d. buvo surašiusi Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinį klausimyną), surinkusi jame paminėtus trijų asmenų rašytinius paaiškinimus, kad šio pastato statyba užbaigta 2007 metų vasario mėnesį. Kadangi nuo statybos pabaigos praėjo daugiau, kaip 10 metų, pareiškėja šį pastatą pirko tokį, koks jis yra ir dabar su visomis išlikusiomis tvoromis ir kiemo trinkelėmis, tik 2013 metais, atsakovė po 2017 m. balandžio 6 d. Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akto surašymo jokių veiksmų nesiėmė.

4. Ieškovė negali būti laikoma ginčo pastato statytoja, ji statybų nevykdė. Statytoja yra UAB „Srega“, kuri jau yra išregistruota dėl bankroto, todėl nei 2019 m. balandžio 29 d. savavališkos statybos aktas, nei 2019 m. gegužės 2 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius negalėjo būti surašyti ieškovei. Be to, ieškovė 2019 m. balandžio 8 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl įgyjamosios senaties fakto, kad ji nuosavybės teise valdo visą ginčo statinį, nustatymo. Išnagrinėjus šią bylą paaiškės, ar ieškovė padidėjusį ginčo statinį ir jo priklausinius (tvorą, trinkeles) valdo teisėtai. Atsakovė 2019 m. balandžio 29 d. akte nurodė, kad rekonstruojant pastatą pažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai, t. y. pastatas padidintas apie 17,70 m x 17,45 m. su pristatyta rampa (apie 3 m x 7,10 m). Padidinta pastato dalis su rampa yra valstybinėje žemėje. Atsakovė minėtus aktą ir nurodymą surašė, žinodama apie teisminį situacijos nagrinėjimą, būdama įtraukta į civilinę bylą Nr. e2YT-12112-527/2019.

5. Ginčo pastato rekonstrukcijai buvo išduotas statybos leidimas, tačiau jame numatytas mažesnis užstatymo plotas, nei yra pastatyta, todėl tikėtina, kad projektą patikslinus bus galima faktiškai pastatyto statinio statybos darbus pripažinti tinkamais naudoti, taip pašalinant tariamai savavališkos statybos požymius. Kauno apskrities viršininko administracijos komisija 2000 m. spalio 23 d. statinio priėmimo naudoti aktu priėmė naudoti 637,38 kv. m Medžio apdirbimo dirbtuves, adresu (duomenys neskelbtini) , o 2000 m. gruodžio 27 d. sutartimi šis pastatas su kitais statiniais buvo parduotas UAB „Srega“. Vėliau 2013 m. lapkričio 20 d. statinius iš varžytynių įsigijo S. S. individuali įmonė. Ieškovei taip pat parduotas ir šiuo adresu esantis 0,1500 ha ploto žemės sklypas, sandėlis bei kiemo statiniai, kiti kilnojamieji daiktai. UAB „Srega“ 2006 m. liepos 5 d. gavusi statybos leidimą, vėliausiai 2007 m. vasario mėnesį užbaigė pastato rekonstravimo darbus, padidindama jį iki esamo faktinio 1 191,63 kv. m ploto. Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte (kontroliniame klausimyne) nurodyta, kad nagrinėjamos dalies statinio statybos pradžios metai 2006 (atitinka statybos leidimo duomenis), dalis statinio patenka į valstybinės žemės sklypą (t. y. nesuformuotą žemę), „Statybos užbaigimo metai ir mėnuo: 2007 m. vasario mėnuo“. Taigi, pareiškėja 2013 m. lapkričio 20 d. nusipirko visą esamo 1 191,63 kv. m ploto pastatą, o kartu su buvusio savininko valdymo terminu bendras teisėto, atviro ir nepertraukiamo šio pastato valdymo nuosavybės teise terminas daugiau nei 12 metų. Buvęs pastato savininkas nebuvo įregistravęs savo nuosavybės teisių į padidintą pastato plotą, tačiau 2013 m. lapkričio 20 d. varžytynių aktu ieškovei pardavė faktiškai jau užbaigtą statyti, tokį, koks aprašytas 2013 m. liepos 11 d. UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ pastato, žemės sklypo ir sandėlio bei kiemo statinių vertinimo ataskaitoje.

6. Nors atsakovės 2019 m. balandžio 29 d. savavališkos statybos aktas bei 2019 m. gegužės 2 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra neteisėti, 2019 m. gruodžio 10 d. ir 2019 m. gruodžio 11 d. atsakovė priėmė, o 2019 m. gruodžio 16 d. ieškovei įteikė naujus analogiškus du administracinius aktus, kurie iš esmės atkartoja jau aptartus aktus, tik yra nustatytas kitas reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminas – 2020 m. birželio 10 d. Šie aktai tuo pačiu pagrindu, kaip ir nurodyta pradiniame ieškinyje, yra neteisėti ir nepagrįsti.

Šalies argumentai

7. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, o bylos dalį dėl 2019 m. gegužės 2 d. privalomojo nurodymo ir dėl savavališkos statybos aktų panaikinimo nutraukti.

8. Nurodė, kad atsakovė 2019 m. kovo 8 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus prašymą įvertinti ieškovės valdomų valstybinėje žemėje esančių statinių (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumą. Šios informacijos pagrindu atlikus patikrinimą, buvo nustatytas savavališkos statybos faktas ir 2019 m. balandžio 29 d. surašytas savavališkos statybos aktas.

9. Atsakovės specialistas 2019 m. gruodžio 3 d. tarnybiniu pranešimu atsakovę informavo, kad (duomenys neskelbtini), savavališka statyba apima ne tik valstybinėje žemėje esančią pastato dalį, bet ir pastato dalį, esančią sklypo ribose, dėl kurios savavališkos statybos aktas ir nurodymas surašyti nebuvo, siūlydamas panaikinti ankstesnį savavališkos statybos aktą ir nurodymą bei ieškovei surašyti naujus. Atsakovės vyriausiojo patarėjo 2019 m. gruodžio 9 d. potvarkiu Nr. P1-66 „Dėl 2019-04-29 savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-190429-00041, 2019-05-02 privalomojo nurodymo sustabdyti statybos darbus Nr. PNSD-20-190502-00043 ir 2019-05-02 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-190502-00043 panaikinimo“ aktas, nurodymas ir 2019 m. gegužės 2 d. privalomasis nurodymas sustabdyti statybos darbus Nr. PNSD-20-190502-00043 buvo panaikinti. Atsakovė už savavališką pastato rekonstravimą, pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius ieškovei 2019 m. gruodžio 10 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-191210-00144, o 2019 m. gruodžio 11 d. – privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-191211-00145 ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-191211-00143.

10. Kadangi minėti aktas ir nurodymas yra panaikinti potvarkiu, kuris teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais ginčijamas nebuvo, yra galiojantis, informacinėje sistemoje „Infostatyba“ juo panaikinti aktas ir nurodymas pažymėti kaip negaliojantys, šių ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų tenkinimas ieškovei nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių, tokie reikalavimai nenagrinėtini teisme ir byla šioje dalyje turėtų būti nutraukta.

11. Byla turėtų būti nutraukta, nes ieškovė praleido įstatyme numatytą procesinį terminą kreiptis į teismą dėl nurodymo panaikinimo, nenurodė svarbių ir objektyvių, nuo ieškovės valios nepriklausančių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis termino praleidimo priežastimis.

12. Be to, savavališkos statybos aktas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas, jame fiksuojamos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės, o jo pagrindu įgalioti viešojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia juridines pasekmes, todėl ieškinio reikalavimas dėl savavališkos statybos akto panaikinimo turėtų būti atmestas tuo pagrindu, kad teismo sprendimas šioje dalyje nesukels ieškovei teisinių pasekmių. Ieškovei teisinių materialiųjų padarinių nesukels ir patikslinto ieškinio reikalavimo dėl naujo akto panaikinimo patenkinimas. Naujame akte fiksuotos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės, jame ieškovei nėra formuluojami jokie nurodymai arba taikomos atsakomybės priemonės. Ieškovei teisines pasekmes sukelia naujo akto pagrindu priimtas naujas nurodymas.

13. Ieškovė civilinėje byloje Nr. e2YT-12112-527/2019, be kita ko, kreipėsi dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo į pastato po jo 2007 m. vasario mėnesį užbaigtos rekonstrukcijos padidėjusį iki 1 191,63 kv. m bendrą plotą. Inspekcija administracinę procedūrą pradėjo dėl pastato rekonstrukcijos, atliktos leidimo pagrindu, teisėtumo, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad skundas dėl to paties dalyko buvo nagrinėjamas teisme.

Atsiliepimas

14. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyrius 2019 m. balandžio 8 d. atlikto patikrinimo metu nustatė, kad ieškovė savavališkai užėmė ir naudoja 0,1195 ha besiribojantį valstybinės žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini). Apie valstybinėje žemėje be leidimo stovinčius statinius Tarnyba informavo atsakovę, kuri, patikrinusi vietoje, ieškovei surašė savavališkos statybos aktą ir privalomą nurodymą, kurie yra teisėti ir pagrįsti.

15. Trečiasis asmuo „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovė, įsigydama statinį, kurio dalis viršija statybos leidime numatytą dydį, buvo visapusiškai apie tai informuota ir veikė savo rizika.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį atnaujino ieškovei terminą ieškiniui dėl administracinių aktų panaikinimo paduoti; bylos dalį dėl 2019 m. balandžio 29 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-190429-00041 ir 2019 m. gegužės 2 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-190502-00043 panaikinimo nutraukė; likusioje dalyje ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės valstybei 54,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

17. Teismas sprendė, kad yra pagrindas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą 1 mėnesio apskundimo terminą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė į teismą kreipėsi laiku į administracines bylas nagrinėjantį teismą, nes ginčijo viešojo administravimo subjekto priimtų administracinių aktų teisėtumą. Regionų apygardos administracinio teismo nutartį, kuria ieškovės skundą buvo atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme ir nurodyta kreiptis į bendros kompetencijos teismą, ieškovė gavo 2019 m. birželio 11 d. Į Kauno apylinkės teismą ieškovė kreipėsi 2019 m. birželio 13 d., 6 dienas praleidusi terminą skundui paduoti. Kadangi ieškovė nuo pat pradžių ėmėsi veiksmų aktyviai ginti savo teises, tik jas įgyvendino ne visiškai tinkamai, be to, terminas skundui paduoti praleistas nežymiai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tikslu, kad ieškovei būtų užtikrinta teisė į teisminę gynybą, terminas ieškiniui paduoti atnaujintinas.

18. Atsakovės 2019 m. gruodžio 9 d. potvarkiu Nr. P1-66 buvo panaikinti 2019 m. balandžio 29 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-190429-00041, 2019 m. gegužės 2 d. privalomasis nurodymas sustabdyti statybos darbus Nr. PNSD-20-190502-00043 ir 2019 m. gegužės 2 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-190502-00043. Apie tai paskelbta Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba. Šis potvarkis teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais ginčijamas nebuvo, todėl yra galiojantis. Ieškovės patikslintu ieškiniu prašomi panaikinti aktas ir nurodymas jau yra panaikinti galiojančiu potvarkiu, todėl nelikus ginčo dalyko šioje dalyje byla nutrauktina.

19. Byloje ieškinio reikalavimai grindžiami, be kita ko, tuo pagrindu, kad ieškovė nėra ginčo statinio statytoja, t. y. ginčijamas pats statybos savavališkumo faktas, dėl kurio ir buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Tuo atveju, jei byloje būtų nustatyta, kad ginčo statyba nėra savavališka, ji ne tik turėtų tiesioginės įtakos ginčo dėl privalomųjų nurodymų baigčiai – būtų savarankiškas pagrindas ginčijamus privalomuosius nurodymus pripažinti negaliojančiais, tačiau ir paneigtų savavališkos statybos aktų esmę. Tuo tarpu byloje nustačius, kad ginčo statyba iš tiesų buvo savavališka, ieškinyje nesant nurodytų jokių kitų savavališkos statybos akto negaliojimo pagrindų, savaime nebūtų pagrindo pripažinti šį aktą negaliojančiu, todėl savavališkos statybos akto panaikinimo klausimas spręstinas iš esmės.

20. Ieškovė byloje nepateikė įrodymų, pagrindžiančių bent vieną atsakovės surašytų akto ir nurodymo panaikinimo pagrindą. Ieškovės teiginys, kad nuo savavališkos pastato rekonstrukcijos praėjo daugiau nei 10 metų, o pati ieškovė jokių statybų nevykdė ir dėl to negali būti laikoma statytoja, bei tai, jog ieškovė pastatą įsigijo iš varžytynių, nežinodama, kad dalis jo yra nelegali statyba, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti naują aktą ir naują nurodymą. Šie ieškovės argumentai paneigiami Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalimi, numatančia, kad inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau, kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (Inspekcijos viršininko 2019 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 1V-38 redakcija), 46.9.6. papunktyje. Atsižvelgus, jog savavališkai rekonstruoto pastato dalis su pristatyta rampa (apie 17,70 m x 17,41 m užstatyto ploto) yra valstybinėje žemėje, kas leidžia teigti, jog pažeistas viešasis interesas, todėl nors nuo savavališkai atliktos pastato rekonstrukcijos yra praėję daugiau, nei 10 metų, atsakovė privalėjo tirti pastato statybos teisėtumą. Tai, jog ieškovė pati neatliko savavališkos pastato rekonstrukcijos, o savavališkai rekonstruotą pastatą nusipirko iš varžytynių, nesudaro teisinio pagrindo naikinti naują aktą ir naują nurodymą. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, ieškovė, įgijusi savavališkai rekonstruotą pastatą, turi pareigą prisiimti iš to kylančias teisines pasekmes.

21. Aplinkybė, jog naujame akte S. S. įmonė pavadinta „statytoja“ nekeičia paties subjekto, kurio atžvilgiu toks aktas turėjo būti surašomas. Be to, naujame akte ieškovė pavadinta statytoja, tik dėl techninių savavališkos statybos akto surašymo IS „Infostatyba“ galimybių. Naujas nurodymas, kuris realiai ieškovei sukelia teisines pasekmes, S. S. įmonei surašytas, kaip pastato savininkei. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė yra statinių, pastatytų valstybinėje žemėje, savininkė, todėl jai kyla atsakomybė už šių neteisėtų statinių pašalinimą, nepriklausomai nuo to, kas ir kada juos pastatė. Būtent ieškovei, kurios naudai ir interesams tarnauja neteisėtai pastatyti statiniai, tenka pareiga pašalinti nurodyme nustatytus pažeidimus. Nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji lieka neteisėta, todėl jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys neteisėtos statybos padarinių šalinimo metu.

22. Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2006 m. liepos 5 d. statybos leidimu Nr. 3A-90(06) (toliau – leidimas), išduotu buvusiai pastato savininkei UAB „Srega“, leista rekonstruoti pastatą pagal projektuotojo L. M. įmonės 2006 m. parengtą projektą Nr. 11/06 iki 818,69 kv. m bendrojo ploto. Nekilnojamojo turto registre pagal 2000 m. rugpjūčio 28 d. kadastrinių matavimų duomenis įregistruotas pastato bendrasis plotas – 637,38 kv. m, užstatytas plotas – 701 kv. m. Remiantis byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų pastato 2017 m. liepos 27 d. kadastrinių matavimų duomenimis pastato bendrasis plotas – 1 191,63 kv. m, užstatytas plotas – 1 302 kv. m. Pagal projektą buvo numatyta prie pastato statyti priestatą (plane pažymėta indeksu 1) pietvakarinėje pastato dalyje, o atliekant rekonstrukciją, kuri pripažinta savavališka, pastatas buvo padidintas į šiaurės rytų pusę, papildomai pastatant 22,28 m x 17,14 m dydžio pastato dalį, kuri projekte nebuvo numatyta ir leidimas jai statyti neišduotas. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punktu, savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Inspekcijos pareigūnas, nustatęs esminių projekto sprendinių pažeidimą, pagrįstai ieškovei surašė naują aktą ir naują nurodymą, kurių naikinti nėra teisinio pagrindo.

23. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi, administracinė procedūra nutraukiama, jeigu paaiškėja, kad skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas. Ieškovė civilinėje byloje Nr. e2YT-12112-527/2019 kreipėsi dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo į pastato po šio pastato 2007 m. vasario mėnesį užbaigtos rekonstrukcijos padidėjusį iki 1191,63 kv. m bendrą plotą. Inspekcija administracinę procedūrą pradėjo kitu pagrindu – dėl pastato rekonstrukcijos, atliktos leidimo pagrindu, teisėtumo, todėl negalima teigti, kad, inspekcijoje surašant ginčijamus savavališkos statybos aktą ir nurodymą, skundas dėl to paties dalyko buvo nagrinėjamas teisme. Teismas darė išvadą, kad ieškovės nurodytos aplinkybės paneigtos byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ieškovė neįrodė, jog 2019 m. gruodžio 10 d. savavališkos statybos aktas ir 2019 m. gruodžio 11 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius ieškovei yra surašyti nepagrįstai, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimus dėl šių aktų panaikinimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

24. Apeliaciniame skunde ieškovė S. S. individuali įmonė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. balandžio 29 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-190429-00041 ir 2019 m. gegužės 2 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius PNSSP-20-190502-00043, ir sprendė, kad minėti aktas ir nurodymas ieškovei nesukels materialiųjų teisinių padarinių. Atsakovė 2019 m. gruodžio 9 d. potvarkiu Nr. P1-66 juos panaikino, ne sutikdama su ieškovės ieškiniu, bet, radusi klaidų, juos tik patikslindama. Tiek 2019 m. gruodžio 10 d. savavališkos statybos aktas, tiek 2019 m. gruodžio 11 d. privalomasis nurodymas buvo priimti faktiškai minėtų ankstesnių atsakovės akto ir privalomojo nurodymo pagrindu, todėl ieškovė turi teisę ir pagrindą nesutikti nei su vienu iš 4 ginčijamų atsakovės administracinių aktų ir ginčyti juos visus kartu, kaip nepagrįstus ir neteisėtus, sudarančius tam tikrą atsakovės veiksmų, valinių sprendimų seką, nepagrįstai sukeliančią ieškovei neigiamas teisines pasekmes. 2019 m. balandžio 29 d. savavališkos statybos aktu konstatuota neteisėta pastato statyba (rekonstrukcija), padidinant pastatą. Šis aktas tapo pagrindu surašyti 2019 m. gegužės 2 d. privalomąjį nurodymą. Be to, ieškovė aktyviai viso teismo proceso metu ginčijo atsakovės 2019 m. atlikto patikrinimo procedūros tęsimo ir nenutraukimo teisėtumą, kadangi lygiai tokią pat procedūrą pagal tokio pat turinio 2017 m. kovo 17 d. Tarnybos Jonavos skyriaus pranešimą atsakovė jau buvo kartą pradėjusi ir patikrinimą nutraukusi 2017 m. balandžio 11 d. atsakymu/sprendimu Nr.2D-4899, kuris nėra panaikintas. Teismas visiškai neatsakė į išsamius ir nevienkartinius ieškovės argumentus teismo posėdžių metu, baigiamojoje kalboje bei 2020 m. birželio 18 d. rašytinių paaiškinimų tekste dėl 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo įtakos šio ginčo baigčiai. 2019 m. gegužės 2 d. privalomasis nurodymas sekė 2019 m. balandžio 29 d. savavališkos statybos aktą ir šiuo aktu atsakovės nepagrįstai konstatuotas aplinkybes, dėl to naikintinas kaip nepagrįstas ir išvestinis iš šio pradinio ieškovės 2019 m. balandžio 29 d. administracinio akto.

1.2. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. gruodžio 10 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-191210-00144 bei 2019 m. gruodžio 11 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius PNSSP-20-191211-00143. Neatsirado jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu galėtų būti atnaujintas prieš du metus nutrauktas patikrinimas ar, 2019 m. kovo 7 d. gavus tapatų NŽT Jonavos skyriaus pranešimą apie savavališką statybą, tęsti pakartotinį patikrinimą bei jį užbaigti 2019 m. balandžio 29 d. aktu. Esant toms pačioms, 2017 m. balandžio 6 d. jau nustatytoms faktinėms aplinkybėms, atsakovė negalėjo surašyti naujo 2019 m. gruodžio 10 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-191210-00144, kuriuo naujai traktuotų ginčo pastato statybą, padidėjimą ar savavališkumą. 2017 m. balandžio 6 d. patikrinimo akte ir 2017 m. balandžio 11 d. sprendime – atsakyme NŽT Jonavos skyriui nurodyta, kad nuo statybos pabaigos praėjo daugiau, kaip 10 metų, ir ši aplinkybė yra pagrindas nutraukti patikrinimą; papildomai NŽT Jonavos skyrius informuojamas, kad teisme gali ginti savo interesus pats civiline tvarka CK 1.138 straipsnio pagrindu. Tai visiškai atitiko tuo metu galiojusių ir iki šiol galiojančių teisės aktų nuostatas. Atsakovė neįrodinėjo ir negali įrodyti, jog jos vėliau pastebėta aplinkybė ir ginčo pastato savavališkos statybos apimties išplėtimas 2019 m. gruodžio 10 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-20-191210-00144 yra numatyti Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių 46.9.6. punkte ir/ar Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje. Skundo ar pranešimo nagrinėjimas turi būti nutraukiamas ir pagal Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 ir 5 punktų nuostatas. Be to, visų 4 ginčo aktų priėmimo metu teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-12112-527/2019 dėl juridinio fakto, kad ieškovė įgijo ginčo pastato dalį įgyjamosios senaties būdu. Atsakovė aktą ir nurodymą surašė, jau žinodama apie teisminį situacijos nagrinėjimą. Teismas neatsižvelgė į ieškovės teisėtus lūkesčius, kylančius iš pačios atsakovės 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu ir 2017 m. balandžio 6 d. patikrinimo aktu nurodytų patikrinimo nutraukimo aplinkybių. Šių lūkesčių ir aplinkybių teismas niekaip nemotyvavo.

Atsiliepimas

25. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą nurodė, kad:

2.1. Teismas visapusiškai ir išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagal vidinį teismo įsitikinimą įvertino visus byloje surinktus įrodymus, nepažeidė procesinės teisės normų, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas ir pagrįstai nutraukė bylą dalyje dėl akto ir nurodymo panaikinimo, nes jie yra panaikinti potvarkiu bei IS „Infostatyba“ pažymėti, kaip negaliojantys. Potvarkis dėl akto ir nurodymo panaikinimo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais ginčijamas nebuvo, todėl yra galiojantis. Kadangi ieškiniu prašomi panaikinti aktas ir nurodymas jau buvo panaikinti potvarkiu, šių reikalavimų tenkinimas ieškovei nebūtų sukėlęs jokių materialiųjų teisinių padarinių. Tai, jog aktas ir nurodymas panaikinti ne dėl ieškinyje nurodytų argumentų, o dėl Inspekcijos nustatytų faktinių neatitikimų, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog potvarkiu panaikinti ir nebegaliojantys aktas ir nurodymas galėtų kaip nors sukelti materialines teisines pasekmes ieškovei. Nesant ginčo objekto, ieškinio reikalavimai dėl jų panaikinimo negalėjo būti tenkinami. Tai, jog teismas nutraukė bylą dalyje dėl ginčo dalyku negalinčiais būti dokumentų panaikinimo, nepasisakydamas dėl kitų ieškovės argumentų, susijusių su šių dokumentų galimu neteisėtumu, nelaikytina sprendimo motyvų nebuvimu.

Šalies argumentai

2.2. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė jokių savarankiškų naujo akto ir naujo nurodymo neteisėtumo pagrindų, juos ginčijo tik pradinio ieškinio argumentais dėl panaikintų akto ir nurodymo neteisėtumo, kurie negali būti pripažįstami skundžiamų naujo akto ir naujo nurodymo panaikinimo pagrindais, numatytais Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje. Teismas visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė Inspekcijos kompetenciją ir savavališkos statybos konstatavimą reglamentuojančius teisės aktus ir pagrįstai, motyvuotai konstatavo, kad ieškovės nurodyti argumentai nesudarė pagrindo panaikinti naujo akto ir naujo nurodymo. Atsižvelgus, jog savavališkai rekonstruoto pastato dalis su pristatyta rampa yra valstybinėje žemėje, teismas pagrįstai darė išvadą, jog buvo pažeistas viešasis interesas. Todėl, nors nuo savavališkai atliktos pastato rekonstrukcijos buvo praėję daugiau nei 10 metų, inspekcija privalėjo tirti pastato rekonstrukcijos teisėtumą. Tai, jog ieškovė pati neatliko savavališkos pastato rekonstrukcijos, o tokį pastatą nusipirko, taip pat nesudarė teisinio pagrindo teismui panaikinti naujus aktą ir nurodymą. Inspekcijos pareigūnas, nustatęs esminių projekto sprendinių pažeidimą, pagrįstai naują aktą ir naują nurodymą surašė ieškovei, kaip savavališkai rekonstruoto pastato savininkei, kadangi savavališkai atliktos rekonstrukcijos statytojo nebebuvo – UAB „Srega“ išregistruota 2015 metais. Teismas pagrįstai nepanaikino naujo akto ir naujo nurodymo. Surašant naują aktą ir naują nurodymą Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies nuostatos nebuvo pažeistos. Bylos rašytiniai įrodymai paneigia apeliantės teiginius, kad nuo 2017 m. balandžio 6 d. atlikto patikrinimo iki naujo akto ir nurodymo surašymo neatsirado jokių naujų aplinkybių. Be to, 2017 m. balandžio 6 d. atlikto patikrinimo metu dar nebuvo atlikti pastato 2017 m. liepos 27 d. kadastriniai matavimai. Teismas neturėjo pareigos detaliai atsakyti į kiekvieną ieškovės argumentą.

26. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau –NŽT) su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė 2019 m. balandžio 29 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-190429-00041 ir 2019 m. gegužės 2 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSP-20-190502-00043 panaikino 2019 m. gruodžio 9 d. potvarkiu Nr. P1-66 „Dėl 2019-04-29 savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-190429-00041, 2019-05-02 privalomojo nurodymo sustabdyti statybos darbus Nr. PNSD-20-190502-00043 ir 2019-05-02 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-190502-00043 panaikinimo“, kuris yra galiojantis. Atsakovės panaikinti 2019 m. balandžio 29 d. savavališkos statybos aktas ir 2019 m. gegužės 2 d. privalomasis nurodymas apeliantei nesukels materialiųjų teisinių pasekmių. Todėl teismas pagrįstai bylą šioje dalyje nutraukė. Be to, apeliantės nuosavybės teise valdomo statinio dalis stovi nesuformuotame valstybinės žemės plote, todėl yra pažeistas viešasis interesas ir teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti 2019 m. gruodžio 10 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-191210-00144 ir 2019 m. gruodžio 11 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-20-191211-00145. Civilinėje byloje Nr. e2YT-12112-527/2019 buvo keliamas klausimas, susijęs su apeliantės teise įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybėn neįregistruotą statinio dalį, esančią nesuformuotame valstybinės žemės plote. Atsakovė pradėjo administracinę procedūrą, susijusią su statinio statybos teisėtumo patikrinimo klausimais, todėl teismas pagrįstai nustatė, kad, atsakovei surašant ginčijamus savavališkos statybos aktą ir nurodymą, civilinėje byloje Nr. e2YT-12112-527/2019 nebuvo nagrinėjamas skundas dėl to paties dalyko.

27. Trečiasis asmuo „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

29. Iš bylos dokumentų nustatyta, kad ieškovė S. S. individuali įmonė yra 0,1500 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – medienos apdirbimo dirbtuves (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų (inžinierinių) – kiemo statinių (šulinio) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) savininkė. Minėtą nekilnojamąjį turtą, o taip pat filtravimo įrengimą FMVA 108 ir dažymo sienelę su filtrais ieškovė įsigijo iš varžytynių parduodant BUAB „Srega“ turtą 2013 m. lapkričio 20 d.

30. UAB „Srega“ 2006 m. liepos 5 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 3A-90(06) pastato – medienos apdirbimo dirbtuvių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijai pagal 2006 m. L. M. įmonės parengtą projektą (Jonavos rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2006 m. liepos 4 d. protokolas Nr. 2A-321(06)). Pastato plotas po rekonstrukcijos turėjo būti 818,69 kv. m. Nekilnojamojo turto duomenų registre įregistruotas pastato plota 637,38 kv. m. Iš UAB „Matininkai“ 2017 m. liepos 27 d. parengtos pastato kadastrinių matavimų bylos duomenis matyti, jog, pastato plotas yra 1 191,63 kv. m.

31. Valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas 2017 m. balandžio 6 d. surašė Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. SPA-364 dėl galimai neteisėtai pastatyto pastato, kurio dalis pastatyta valstybinės žemės sklype. Šio patikrinimo metu nustatyta, kad pastato dalis (apie 17,50 m x 17,40 m) ir betono trinkelių aikštelė (apie 305 kv. m) patenka į valstybinės žemės sklypą. Statybos baigtos 2007 m. vasario mėnesį. Patikrinimo metu paaiškėjus, jog statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, skundų nagrinėjimas buvo nutrauktas pagal Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių 48.7 punktą.

32. NŽT Jonavos skyrius 2019 m. kovo 5 d. atliko valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), besiribojančio su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), faktinių duomenų patikrą dėl šiame valstybinės žemės sklype galimai pastatytų statinių ar jų dalių ir nustatė, kad dalis (apie 309 kv. m) pastato yra pastatyta valstybinėje žemėje, t. y. už nuosavybės teise turimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos; pagal preliminarius matavimus pastato bendras užstatytas plotas sudaro virš 1 000 kv. m; taip pat valstybinėje žemėje gretimai stovi pastatytas apie 52 kv. m ploto sandėlis, o dalis valstybinės žemės išgrįsta trinkelėmis(kiemas) (NŽT Jonavos skyriaus 2019 m. kovo 7 d. raštas Nr. 5SD-444-(14.5.7.), Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-153-(14.5.141)).

33. Gautos informacijos pagrindu Inspekcijos Kauno departamentas 2019 m. balandžio 9 d. organizavo patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad rekonstruojant neypatingą pastatą pažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai, t. y. pastatas padidintas apie 17,70 m x 17,45 m su pristatyta rampa (apie 3,00 m x 7,10 m). Padidinta pastato dalis su rampa yra valstybinėje žemėje (2019 m. balandžio 29 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-190429-00041). Nustačius savavališkos statybos faktą, 2019 m. gegužės 2 d. buvo surašyti privalomieji nurodymai Nr. PNSD-20-190502-00043 ir Nr. PNSSP-20-190502-00043, kuriais ieškovei nurodyta nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir pareikalauta ne vėliau kaip iki 2019 m. spalio 29 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, t. y. išardyti padidintą pastato dalį apie 17,70 m x 17,45 m su pristatyta rampa apie 3,00 m x 7,10 m, kurie pažeidžia esminius statinio projekto sprendinius. Padidinta pastato dalis su rampa yra valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini).

34. Atsakovė 2019 m. lapkričio 28 d. pagal 2006 m. liepos 5 d. statybos leidimą Nr. 3A-90(06) bei su jo išdavimu susijusių dokumentus nustatė, kad savavališka statyba apima ne tik valstybinėje žemėje esančią pastato dalį, bet ir pastato dalį esančią sklypo ribose, dėl kurios savavališkos statybos aktas ir nurodymas surašyti nebuvo, todėl Inspekcijos vyriausiojo patarėjo 2019 m. gruodžio 9 d. potvarkiu Nr. P1-66 buvo panaikinti 2019 m. balandžio 29 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-190429-00041, 2019 m. gegužės 2 d. privalomieji nurodymai sustabdyti statybos darbus Nr. PNSD-20-190502-00043 ir pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-190502-00043 panaikinimo.

35. Ieškovei už savavališką pastato rekonstravimą pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (pastatas padidintas apie 22,28 m x 17,41 m su pristatyta rampa apie 2,94 m x 7,10 m (pastato dalis apie 17,70 m x 17,41 m su pristatyta rampa yra valstybinėje žemėje)) 2019 m. gruodžio 10 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-191210-00144, 2019 m. gruodžio 11 d. surašytas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-191211-00145 ir privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-20-191211-00143 pašalinti savavališkos statybos padarinius (išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Nugriauti pažeidžiančią esminius statinio projekto sprendinius padidintą rekonstruoto pastato dalį apie 22,28 m x 17,41 m su pristatyta rampa apie 2,94 m x 7,10 m (pastato dalis apie 17,70 m x 17,41 m su pristatyta rampa yra valstybinėje žemėje).

Dėl bylos dalies nutraukimo

36. Pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą dalyje dėl reikalavimų panaikinti atsakovės 2019m. balandžio 29 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-190429-00041 ir 2019m. gegužės 2 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-190502-00043 pašalinti savavališkos statybos padarinius, motyvuodamas tuo, kad minėti administraciniai aktai buvo panaikinti Inspekcijos vyriausiojo patarėjo 2019 m. gruodžio 9 d. potvarkiu Nr. P1-66, apie tai paskelbta Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Potvarkis teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nenuginčytas, ir yra galiojantis, todėl nelikus ginčo dalyko yra pagrindas bylą šioje dalyje nutraukti.

37. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu šioje dalyje teigė, kad šie aktai vis dar sukelia ir ateityje sukels ieškovei materialinius teisinius padarinius, nes atsakovė vis tiek reikalauja nugriauti statinio dalį, laikydama, jog tai yra savavališka statyba ne tik valstybinės žemės sklypo dalyje, bet ir dalyje privataus žemės sklypo.

38. Byloje neginčijamai nustatyta, kad iškėlus bylą teisme, atsakovė iš dalies įvykdė ieškovės reikalavimus ir Inspekcijos vyriausiojo patarėjo 2019 m. gruodžio 9 d. potvarkiu Nr. P1-66 panaikino ginčijamus aukščiau minėtus administracinius aktus 2019m. balandžio 29 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-190429-00041 ir 2019m. gegužės 2 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-190502-00043 pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo panaikinti, apie tai buvo viešai paskelbta informacinėje sistemoje „Infostatyba“.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad atsakovės 2019 m. gruodžio 10 d. Savavališkos statybos akte ir 2019 m. gruodžio 11 d. Privalomajame nurodyme kartojasi tos pačios nustatytos faktinės aplinkybės, teisės aktai ir kai kurių faktinių aplinkybių vertinimas, nesudaro pagrindo teigti, jog panaikinti individualūs administraciniai aktai turėtų įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms. Deklaratyvūs apeliantės teiginiai apie iš panaikintų aktų ieškovei tariamai kylančias teisines pasekmes, faktinių aplinkybių vertinimą, nesutampantį su ieškovės nuomone, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo dalyko nebuvimo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, bet ieškovui palaikant ieškinį, pirmosios instancijos teismas turėjo ieškinį šioje dalyje atmesti, o ne bylą nutraukti, todėl teismo sprendimas šioje dalyje keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl 2017 m. balandžio 6 d. patikrinimo akto / klausimyno ir 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr.2D-4899 pirmosios instancijos teisme buvo vertinamos sprendžiant dėl kitų ieškinio reikalavimų, todėl atmestini apeliantės argumentai, kad skundžiamu teismo sprendimu visiškai neatsakoma į išsamius ir nevienkartinius ieškovės argumentus dėl 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo įtakos šio ginčo baigčiai.

Dėl 2019 m. gruodžio 10 d. ir 2019 m. gruodžio 11 d. aktų panaikinimo

41. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio reikalavimus panaikinti 2019 m. gruodžio 10 d. savavališkos statybos aktą ir 2019 m. gruodžio 11 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, motyvuodamas tuo, jog ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, paneigiančių savavališkos statybos faktą, be to, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti 10 metų termino nuo statybos darbų užbaigimui, nes pažeistas viešasis interesas, t. y. savavališkai rekonstruoto pastato dalis su pristatyta rampa (apie 17,70 m x 17,41 m užstatyto ploto ) yra valstybinėje žemėje.

42. Apeliantės teigimu, pastatas nuo pat statybos (rekonstrukcijos) pabaigos 2007 m. vasario mėnesio iki 2017 m. kovo 5 d. ir 2019 m. balandžio 29 d. nebuvo niekaip modifikuojamas ar keičiamas, dėl to neatsirado jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu galėjo būti atnaujintas prieš du metus nutrauktas patikrinimas dėl galimai savavališkos statybos ir surašyti 2019 m. gruodžio 10 d. savavališkos statybos aktas ir 2019 m. gruodžio 11 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius.

43. Statybos veikla paprastai vykdoma pagal statybą leidžiančius dokumentus, taip pat realizuojant teritorijų planavimo dokumentus. Prieš išduodant statybos leidimus, statybos projektavimo ir vėlesnėse stadijose turi teisę dalyvauti visi asmenys, kurių teises gali paliesti vykdoma statyba (Statybos įstatymo 23 str. 6 d. 3 p.).

44. Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Tai reiškia, kad statybos procedūros turi būti organizuojamos taip, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Dėl to statybos procedūrų metu atliekami veiksmai, tarp jų statybą leidžiančių dokumentų išdavimas ir realizavimas, neturi pažeisti kitų trečiųjų asmenų kaip savininkų teisių. Be to, Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.).

45. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje įtvirtinta, kad savavališka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Pagal Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktą kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus.

46. Byloje nustatyta, kad vykdant NŽT direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. pavedimą Nr. IPAV-33-(1.8 E.) „Dėl faktinių duomenų patikrinimo vietovėje ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniu matavimų“ buvo atlikta valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), besiribojančio su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančiu ieškovei, faktinių duomenų patikra ir nustatyta, kad šiame valstybinės žemės sklype yra ieškovei priklausančių medienos apdirbimo dirbtuvių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis ir sandėlis; taip pat dalis valstybinės žemės išgrįsta trinkelėmis (NŽT 2019 m. kovo 7 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-153-(14.5.141)), todėl buvo kreiptasi į atsakovę dėl valstybinėje žemėje esančių statinių teisėtumo (NŽT 2019 m. kovo 7 d. raštas Nr. 5SD-444-(14.5.7)). Duomenų, kad NŽT davė sutikimą valstybinėje žemėje statyti statinius ir/ar išgrįsti kiemą trinkelėmis byloje nėra.

47. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog LR žemės įstatymo 36 straipsnyje numatyta, jog žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija (1 d.), o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 3 ir 5 punktus tokią kontrolę vykdo NŽT įgalioti pareigūnai, atlikdami planinius ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus.

48. Įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog NŽT savo kompetencijos ribose turėjo teisę atlikti žemės naudojimo patikrinimą prieš atliekant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir kreiptis į atsakovę dėl šiame sklype esančių statinių statybos teisėtumo, neatsižvelgiant į 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą. Tuo pačiu atsakovė, gavusi informaciją, susijusią su statybos procesu, turėjo teisę atlikti statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą (LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 str. 2 d.).

49. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad skundų ar pranešimų dėl pažeidimų statybos srityje nagrinėjimo tvarką, atvejus, kai šie skundai ar pranešimai nenagrinėjami arba jų nagrinėjimas nutraukiamas, nustato Inspekcija. Fizinių ir juridinių asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje tvarką nustato Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 1V-38 redakcija) patvirtintos Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie aplinkos ministerijos taisyklės (toliau – Taisyklės).

50. Taisyklių 46.9.6. papunktyje numatyta, kad skundų ir pranešimų nagrinėjimas dėl statybos teisėtumo nutraukiamas, jeigu paaiškėja, kad statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Be to, Taisyklių 48 punkte nustatyta, kad skundų nagrinėjimas nutraukiamas, jei pradėjus nagrinėti skundą, paaiškėja, kad egzistuoja Taisyklių 46 punkte nurodytos aplinkybės (Taisyklių 48.1 pp.), taip pat skundą pateikusio asmens prašymu, išskyrus savavališkų statybų atvejus, taip pat atvejus, kai dėl pažeidimo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Taisyklių 48.6 pp.).

51. Toks teisinis reglamentavimas ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei surinkti rašytiniai įrodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė, įvertinusi NŽT rašte pateiktą informaciją, prieš priimant sprendimą dėl skundo nagrinėjimo nutraukimo, turėjo patikrinti, ar šiuo atveju nėra aukščiau minėtų skundo nagrinėjimo nutraukimo pagrindų ir spręsdama, kad galimai yra pažeistas viešasis interesas, turėjo surašyti ginčijamus administracinius aktus – 2019 m. gruodžio 10 d. savavališkos statybos aktą ir 2019 m. gruodžio 11 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

52. Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalį savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių.

53. Byloje nėra ginčo, kad dalis rekonstruoto pastato yra valstybinėje žemėje. Šias aplinkybes taip pat patvirtina Kadastro žemėlapio ištrauka, 2020 m. rugpjūčio 31 d., žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), apie 0,0142 ha ploto formavimo ir pertvarkymo projekto (planavimo iniciatorė – ieškovė) aiškinamasis raštas, projekto papildomas brėžinys, Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 9 d. įsakymas Nr. 13B-1033 Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, topografinis planas, projektinių pasiūlymų schema, sprendinių brėžinys, kt.

54. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė 2019 m. balandžio 1 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybą, prašydama išduoti sutikimą statinio – medienos apdirbimo dirbtuvių, esančio valstybinėje žemėje, nesuformuotoje atskiru sklypu, įteisinimui ir įregistravimui, pradėjo rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), apie 0,0142 ha ploto prie ieškovei priklausančių statinių formavimo ir pertvarkymo projektą, kas leidžia spręsti, jog ieškovė siekia įsiteisinti savavališkai pastatytus statinius ar jų dalis tiek valstybinėje žemėje, tiek ir privačiame žemės sklype.

55. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, bei aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek statinio pastatymas ant sklypo ribos, tiek jo dalies išsikišimas už ieškovei priklausančio sklypo ribos yra nepagrįstas nei įstatymu, nei šalių sandoriu ir todėl teisiškai negali būti vertinamas niekaip kitaip, kaip tik savavališka statyba. Ieškovė byloje neįrodė, kad jos (taip pat ankstesnės statytojos UAB „Srega“) elgesys visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus (CPK 178 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo naikinti ginčijamo 2019 m. gruodžio 10 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-191210-00144.

56. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įpareigojimas ieškovę nugriauti jai priklausančio statinio dalis, įsiterpusias į valstybinės žemės sklypą, būtų be pakankamo teisinio pagrindo iš esmės paneigta (sunaikinant savininkui priklausančių daiktų dalį) ieškovės nuosavybės teisė į statinius. Be to, toks įpareigojimas prieštarautų teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principams, kartu suponuotų esminį bylos šalių subjektinių teisių disbalansą ieškovės teisių nenaudai. Vien savininkui priklausančio statinio įsiterpimas į kito asmens žemės sklypą dėl nurodytų priežasčių, pats savaime nėra pakankamas pagrindas įpareigoti savininką nugriauti statinių dalis, t. y. taikyti kraštutinę nuosavybės teisės ribojimo priemonę. Šios priemonės taikymas vieno asmens nuosavybės teisei į žemės sklypą apginti reikštų statinio savininko nuosavybės teisės į statinius suvaržymą peržengiant protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus.

57. Atkreiptinas dėmesys, jog ginčijamame 2019 m. gruodžio 11 d. Privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-191211-00143 yra ieškovei išaiškinta, kad TPSVPI 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

58. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Įrodymai vertinami tikėtinumo taisyklėmis (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas dalyje, kuria atmestas ieškovės ieškinys, paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

59. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo nutraukta bylos dalį dėl 2019 m. balandžio 29 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-190429-00041 ir 2019 m. gegužės 2 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-190502-00043 panaikinimo ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės S. S. individualios įmonės, juridinio asmens kodas 161314415, valstybei 54,40 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 40 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660“.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėVirginija GudynienėTomas Romeika