- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-11
- Bylos Nr.
- 2S-206-881/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-02705-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- J. V. B.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4502-592/2012 pagal ieškovės J. V. B. ieškinį atsakovei V. B. dėl iškeldinimo, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė J. V. B. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama iškeldinti atsakovę V. B. su visu jai priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė V. B. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti pardavinėti atsakovės turtą. Nurodė, kad jai priklausanti buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis yra pardavinėjama.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. birželio 26 d. nutartimi atsakovės prašymą atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ketina pareikšti priešieškinį dėl iškeldinimo iš buto dalies. Kartu teismas nurodė, kad atsakovė neginčija turto pardavimo iš varžytynių teisėtumo, t. y. atsakovė nepareiškė reikalavimo dėl turto iš varžytynių pardavimo pripažinimo neteisėtu, kurį patenkinus varžytynės būtų pripažintos neteisėtomis ir kuris būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokiu atveju darytina išvada, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi atsakovė neginčijo turto iš varžytinių pardavimo teisėtumo CPK nustatyta tvarka, todėl atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė V. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad neprašė uždrausti parduoti iš varžytynių 45/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, teismas neatsižvelgė į atsakovės atsiliepimo į ieškinį 6 punktą („išreikalavus visus minėtus dokumentus, prašau nustatyti man terminą susipažinti su aukščiau išvardintais dokumentais ir nustatyti terminą priešieškinį pateikti“), taip pat tai, kad atsakovė vėliau pateiks patikslintą atsiliepimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atsakovės V. B. atskirąjį skundą byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Civilinio proceso kodeksas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis suponuoja išvadą, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-475/2010).
Nagrinėjamu atveju byla iškelta pagal ieškovės ieškinį dėl atsakovės iškeldinimo iš buto. Teismas sprendžia, kad atsakovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – draudimas parduoti 45/100 šio buto, yra nesusijusios su pareikšto ieškinio reikalavimais ir negali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, nes nėra pagrindo teigti, kad neuždraudus parduoti nurodytą buto dalį, būtų sunku ar neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą, kuriuo atsakovė iš šio buto būtų iškeldinta.
Nors CPK 147 straipsnio 3 dalyje yra numatyta galimybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio (priešieškinio) pareiškimo, apeliantė tokio prašymo, kuriame būtų nurodyta, ką būsimu priešieškiniu apeliantė ketina ginčyti, priežastys, dėl kurių priešieškinis nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymai, patvirtinantys grėsmę apeliantės interesams, ir sumokėtas pusės CPK 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatas, nepateikė, todėl vien atsiliepime į ieškinį išreikštas abstraktus ketinimas byloje pareikšti priešieškinį nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas taip pat nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų.
Pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį, už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė teismui įrodymų apie sumokėtą žyminį mokestį už atskirąjį skundą, o pirmosios instancijos teismas šio procesinio dokumento trūkumo nenustatė. Taigi, atmetus apeliantės atskirąjį skundą, valstybei iš apeliantės priteistinas 100 Lt žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminio mokesčio.